Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis Lietuvoje - (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-11-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, baudą sumokėjęs, 2) 2013-04-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį 38 MGL dydžio (4940,00 Lt) bauda, bausmės neatlikęs – baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 27 straipsnį būdamas atsakingu už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, nurodančias, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esančioje prekybos ir pramogų centre (duomenys neskelbtini), įvykusių drabužių pardavimo ūkinių operacijų ir už juos gautų 14510 Lt pajamų nepagrindė apskaitos dokumentais – elektroninio kasos aparato kvitais, šių operacijų neatvaizdavo įmonės buhalterinėje apskaitoje - elektroninio kasos aparato apyvartų žurnale, šių dokumentų nepateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai D. K., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini) registrą „Didžioji knyga“, tokiu būdu tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis G. Č. parodė, kad jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Bendrovė prekiavo rūbais, turėjo parduotuvę prekybos centre (duomenys neskelbtini). Jis parduotuvę aprūpindavo prekėmis, tai yra prekes į parduotuvę atveždavo vairuotojas. Jis pats parduotuvėje lankydavosi retai. Visus parduotuvės reikalus tvarkė parduotuvės vedėja L. Ž.. Apie pinigų neapskaitymą kasos aparatu nieko nežinojo, nurodymų neapskaityti pinigų ir neišduoti pirkėjams elektroninio kasos aparato kvitų niekam nedavė. Apie parduotuvėje vestas sąskaitas-faktūras, sąsiuvinius nieko nežino. Atvykęs į parduotuvę, jis paimdavo iš kasos aparato tik suprekiautus pinigus, išrašydavo kasos pajamų orderį, apie neapskaitytus pinigus nieko nežino ir jų neimdavo. Jis buvo atvykęs į parduotuvę, kai mokesčių inspekcijos darbuotojai atliko patikrinimą. Patikrinimo metu buvo atlikta neteisėta krata, paimtos sąskaitos-faktūros, kurių dokumentais laikyti negalima – jos nenumeruotos. Specialisto išvada surašyta neatlikus revizijos, nenustačius prekių, buvusių parduotuvėje, kiekio. Pripažįsta, jog kaip įmonės vadovas jis atsako už visą įmonės veiklą.

Liudytoja A. P. parodė, jog dirba Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyviosios kontrolės skyriaus vyresniąja specialiste. Seniai, tikslios datos neprisimena, mokesčių inspekcijoje elektroniniu paštu buvo gautas anoniminis skundas, kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini) neišduodami kasos kvitai. Jai buvo pavesta atlikti skundo tyrimą. Kartu su kolega G. S. nuvyko į prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur atliko kontrolinį pirkim – pirko striukę. Pardavėja pinigus apskaitė kasos aparate ir išdavė kvitą. Tuomet prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus, pardavėją supažindino su pavedimu atlikti patikrinimą, pasakė, jog atliko kontrolinį pirkimą. Patikrino kasą, suskaičiavo pinigus, pinigai, buvę kasos aparato stalčiuje atitiko elektroninio kasos aparato „X“ ataskaitą. Pardavėjos paklausė, ar nelaiko kitų pinigų. Pardavėja atsakė, jog neturi. Tuomet pardavėjos paprašė pateikti kasos aparato techninį pasą bei kasos operacijų žurnalą. Pardavėja atidarė stalo, ant kurio stovi kasos aparatas, stalčių ir jame jie pamatė didelį voką. Paklausus, kas yra voke, pardavėja nieko neatsakė, nutylėjo. Tuomet paprašė parodyti, kas yra voke. Pardavėja parodė. Jame buvo 1810 litų ir sąskaitos-faktūros, kurios buvo nenumeruotos su prierašais „kasa“, „gryni“, ties jais buvo įrašytos pinigų sumos. Pardavėjos paklausė, iš kur tie pinigai. Ji iš pradžių nutylėjo, po to pasakė, jog tai neapskaityti pinigai. Sąskaitos ir pinigai buvo paimti pagal aktą. Nei ji, nei jos kolega patalpų netikrino. Stalčių atidarė, voką pateikė pati pardavėja. Laiko, jog stalčius, iš kurio buvo paimti pinigai ir sąskaitos-faktūros, yra kasos operacijų atlikimo vieta. Jokio dokumento, apibrėžiančio kasos operacijų atlikimo vietos zoną, nebuvo pateikta. Pardavėjos paprašė parašyti paaiškinimą, pasakė, jog apie patikrinimą gali informuoti savininką. Iš pradžių pardavėja elgėsi normaliai, pradėjo rašyti paaiškinimą, telefonu kalbėjosi su savininku, vėliau telefoną perdavė jai. Ji telefonu kalbėjosi su G. Č., kuris pasakė, jog atvykti negali, nes serga, todėl jam buvo pasakyta pasveikus atvykti į mokesčių inspekciją. Pardavėja, rašydama paaiškinimą, su kažkuo konsultavosi telefonu, suirzo, suplėšė paaiškinimą, pradėjo elgtis nemandagiai, šaukti. Susidarius konfliktinei situacijai, kvietė į pagalbą kitas mokesčių inspekcijos darbuotojas. Po kurio laiko atvyko pats direktorius, kuriam pasakius, kad pardavėja elgėsi negražiai, jis pasakė, jog jis leidęs savo darbuotojoms ir keiktis, ir koneveikti juos. Atlikus patikrinimą, iš parduotuvės išvyko.

Liudytojas G. S. parodė, jog kartu su A. P. atliko patikrinimą prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, kurios pavadinimo neprisimena. Buvo atliktas kontrolinis pirkimas, kurio metu pirko striukę. Pardavėja pinigus apskaitė kasos aparatu, buvo išduotas kasos kvitas. Pardavėjos paprašius pateikti kasos aparato techninį pasą, kasos operacijų žurnalą, ji atidarė stalo, ant kurio stovėjo kasos aparatas, stalčių. Tame stalčiuje buvo padėti pinigai ir dokumentai. Ką aiškino pardavėja, neprisimena. Pardavėjos buvo paklausta, kur yra kasos operacijų atlikimo vieta, ji nurodė stalą. Parduotuvės direktorius atvyko jau po pinigų radimo.

Liudytoja G. B. parodė, kad ji dirbo pardavėja-konsultante parduotuvėje (duomenys neskelbtini), į jos pareigas įėjo klientų aptarnavimas, darbas su kasos aparatu. Tuo metu parduotuvės vedėja buvo L. Ž., o įmonės direktoriumi buvo G. Č.. 2009 metais, tikslios datos neprisimena, tik atsidarius parduotuvei, į ją atėjo vyriškis ir moteris, kurie pirko striukę. Paėmusi pinigus įmušė į kasą ir išdavė kasos kvitą. Tuomet jie prisistatė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojais, pateikė tarnybinius pažymėjimus, pasakė, kad atliko kontrolinį pirkimą. Po to patikrino kasą, viskas atitiko. Tada vienas darbuotojų, atrodo vyriškis, paklausė, ar dar yra kokių nors pinigų, ji atsakė, jog nėra. Tuomet vyriškis atidarė stalo, ant kurio stovi kasos aparatas, stalčių ir rado neapskaitytų pinigų. Tai buvo pinigai, praėjusią dieną gauti iš pirkėjų už prekes, kurioms neišdavė kasos kvito. Tokia tvarka, kai ne visi pinigai buvo mušami į kasą ir neišduodamas kasos kvitas, jai pradėjus dirbti jau buvo. Parduotuvėje buvo vedamos sąskaitos ir sąsiuviniai, į kuriuos viską užrašydavo. Tos prekės, už kurias gauti pinigai nebūdavo apskaitomi kasos aparatu ir neišduodamas kasos kvitas, buvo apibraukiamos apskritimu, užrašoma „gryni“, prekės, už kurias buvo sumokama grynais pinigais ir išduodamas kasos kvitas, buvo pažymimos įrašu „kasa“, prekės, už kurias buvo atsiskaitoma kortele, buvo žymimos įrašu „kortelė“. Kas įvedė tokį žymėjimą, nežino, jai pradėjus dirbti, tokia tvarka jau buvo. Elektroninio kasos aparato žurnalą pildė parduotuvės vedėja L. Ž.. Neapskaitytus pinigus dėdavo į stalčių po kasos aparatu arba sandėliuke. Tuos pinigus paimdavo direktorius G. Č.. Apie juos žinojo ir L. Ž.. Už kurias prekes nemušti pinigų į kasą nebuvo nurodyta, orientuodavosi pagal situaciją, pavyzdžiui, jei pirkėjas skubėdavo ir nereikalaudavo kvito.

Liudytoja V. K. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)) parodė, jog 2009 metais dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pardavėja-konsultante, aptarnavo pirkėjus ir dirbo su kasos aparatu. Tais atvejais, kai pirkėjas paprašydavo pinigų nemušti į kasą, nes jeigu prekė netiks ją grąžins, ji pinigų kasos aparatu neapskaitydavo, gautus pinigus nunešdavo į sandėlį ir padėdavo po dėžutėmis. Jeigu klientas grąžindavo prekę, ji atnešdavo iš sandėlio pinigus ir atiduodavo, jei prekės negrąžindavo, pinigai taip ir likdavo neapskaityti. Juos vadino „juodais“ pinigais. Žinojo, kaip turi būti įformintas prekių grąžinimas, žinojo, kad turi būti kasos aparatu apskaitomi visi pinigai. Pinigų neapskaitydavo, nes buvo toks nurodymas, o jai reikėjo darbo. Ji dėl pinigų neapskaitymo klausė parduotuvės vedėjos L. Ž., kuri jai nieko neatsakė, matomai, tokius nurodymus jai buvo davęs direktorius G. Č.. Taip pat pildė sąskaitas-faktūras, prie prekių pavadinimo darydavo priešus: „kasa“ – tai apskaityti kasos aparatu pinigai, „gryni“ – vaidinamieji „juodi“ pinigai, „kortelė“ – atskaitymas banko mokėjimo kortele, „bendras“ – bendra suprekiauta suma. Tą patį pildė ir geltonuose lapeliuose. Taip pat žymėdavo ženklu – apvesdavo apskritimu. Žymėti tokiu ženklu nurodė parduotuvės vedėja L. Ž.. Vadinamuosius „juodus“ pinigus paimdavo arba parduotuvės vedėja, arba pats direktorius G. Č..

Liudytoja J. G. parodė, jog 2009 metais dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pardavėja-konsultante. Pradėjus dirbti rado tokią tvarką, kad ne visi suprekiauti pinigai buvo apskaitomi kasos aparatu. Tai sužinojo iš kolektyvo, ar iš parduotuvės vedėjos L. Ž., ar iš direktoriaus G. Č.. Į kasą neįmuštus pinigus dėdavo į stalčių po kasos aparatu, o darbo pabaigoje nunešdavo į sandėlį. Pildė pardavimų sąsiuvinį, į kurį ties prekės pavadinimu atžymėdavo įrašais: „kasa“ – tai į kasą įnešti pinigai, „gryni“ – kasos aparatu neapskaityti pinigai, „kortelė“ – atsiskaitymai banko mokėjimo kortele. Neapskaitytus pinigus sąsiuvinyje dar žymėdavo kažkokiu ženklu. Neapskaitytus pinigus paimdavo L. Ž. arba G. Č..

Liudytoja D. J. parodė, jog apie vieną mėnesį dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pardavėja-konsultante. Tą dieną, kai mokesčių inspekcija atliko patikrinimą, ji nedirbo. Žino, jog buvo rasti neapskaityti pinigai. Jau ją priimant į darbą buvo pasakyta, kad nebūtina visų pinigų, gautų už parduotas prekes, mušti į kasą. Dirbdama pildė lapelius apie parduotas prekes, kur darydavo įrašus: „kasa“ – tai į kasą įmušti pinigai, „gryni“ – kasos aparatu neapskaityti pinigai, „kortelė“ – atsiskaitymas banko mokėjimo kortele. Neapskaitytus pinigus dėdavo į stalo, esančio po kasos aparatu, stalčių. Juos paimdavo parduotuvės vedėja.

Liudytoja D. K. parodė, jog dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Žino, jog parduotuvėje (duomenys neskelbtini) buvo atliktas patikrinimas ir buvo rasta neapskaitytų pinigų. Apie pinigų neapskaitymą, sąskaitų-faktūrų, sąsiuvinių pildymą toje parduotuvėje ji nieko nežinojo. Ji tik tvarkydavo buhalterinę apskaitą, nuvažiuodavo į parduotuvę, nusirašydavo kasos aparato duomenis, paimdavo dokumentus ir namuose visą sutvarkydavo. Visus dokumentus, ataskaitas jai pateikdavo parduotuvės vedėja arba pats G. Č.. Ji su kasa nedirbo, grynais pinigais disponavo direktorius G. Č..

Iš 2009-08-04 UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko V. Č. sprendimo kopijos matyti, kad nuo 2009-08-07 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirtas G. Č. (1 t., 102 b. l.).

Iš 2009-11-19 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. OP-1556 matyti, jog Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams A. P. ir G. S. skirta atlikti operatyvų patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., 13-14 b. l.).

Iš 2009-11-19 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažymos Nr. 08-1556 matyti, kad 2009-11-19 11.04 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esančioje prekybos centre (duomenys neskelbtini) kasos operacijų atlikimo vietoje - stalčiuje po elektroniniu kasos aparatu rasti 1810 litų, neapskaityti kasos aparatu. Taip pat po elektroniniu kasos aparatu esančiame stalčiuje rastos 22 sąskaitos-faktūros, kurios buvo be numerių (1 t., 16, 17 b. l.).

Iš 2009-11-19 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo akto Nr.08-1556 ir dienos „X“ ataskaitos čekio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniame kasos aparate rasta 75 Lt, o kasos operacijų atlikimo vietoje rasta 1810 Lt (1 t., 18-20 b. l.).

Iš 2009-11-19 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentų poėmio akto Nr. 08-1556 matyti, kad iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), dalyvaujant pardavėjai G. B., paimta 22 vnt. sąskaitų-faktūrų be numerių, kuriose nurodytos prekių kainos, pavadinimai, datos, pardavėjų vardai. Sąskaitos išimtos su kalkės tipo antru egzemplioriumi (1 t., 22-23 b. l.).

Iš 2009-11-30 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. OP-1556 matyti, kad atlikus UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos prekybinės veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinimą, prekybos vietoje kasos operacijų atlikimo vietoje – stalo, esančio po elektroniniu kasos aparatu stalčiuje, voke, rasta elektroniniu kasos aparatu neapskaitytų pinigų 1810 Lt. Tame pačiame voke rastos 22 nesunumeruotos sąskaitos-faktūros, kuriose nurodytos datos, gavėjas – kasa, prekės pavadinimas, kiekis, kaina, suma, procentai ir jų suma bei pardavėjos-konsultantės vardas, priimtų kasoje pinigų bendra suma. Šiose sąskaitose faktūrose prie įrašų „kasa“ nurodytos sumos atitinka elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnale nurodytoms dienos įplaukoms, tačiau nurodytos sumos prie įrašų „grynais“ nėra apskaitytos elektroniniu kasos aparatu ar kasos pajamų orderiu (1 t., 10-12 b. l.).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos kopijos matyti laikotarpio nuo 2009-10-01 iki 2009-10-30 grynųjų pinigų kasoje apyvarta (1 t., 24 b. l.).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalo kopijos matyti laikotarpio nuo 2009-09-01 iki 2009-11-19 grynųjų pinigų kasos aparato kasoje apyvarta (1 t., 26-33 b. l.).

Iš kratos protokolo kopijos matyti, kad 2010-03-08 iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) dalyvaujant parduotuvės vedėjai L. Ž., paimti 5 sąsiuviniai, iš kurių sąsiuviniuose Nr. 2 ir Nr. 3 yra rankraštiniai užrašai apie parduotuvėje parduotas prekes, trys 2009-11-14 sąskaitos-faktūros – 6 lapai (1 t., 162-163 b. l.).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-04-14 UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė D. K. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus (1 t., 177 b. l.).

Iš reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-06-09 UAB „Aido turtas“ valdytoja S. N. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus (2 t., 9 b. l.).

Iš 2010-10-12 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti 2009-11-19 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentų poėmio metu ir 2010-03-08 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) paimti dokumentai: 25 sąskaitos faktūros, sąsiuviniai Nr. 2 ir Nr. 3, kuriuose padaryti pardavėjų rankraštiniai įrašai apie parduotuvėje (duomenys neskelbtini) parduotas prekes ir gautas įplaukas (2 t., 147-200 b. l., 3 t., 1-51 b. l.).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2011-06-13 G. Č. pateikė 108 UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo mokėjimo kortele kvitus (3 t., 78 b. l.).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2010-07-01 specialisto išvados Nr. 5-4/68 su priedais matyti, jog atlikus UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės, finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nuo 2009-09-10 iki 2009-12-31 vykdė G. Č., buhalterinę apskaitą nuo 2008-09-01 iki 2009-12-31 tvarkė buhalterė D. K.. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tyrimo metu pripažinus laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) drabužių pardavimą už 14510,00 Lt (suma su PVM), pardavimu už atlygį, kurių neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą, bendrovės direktorius G. Č. nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų - apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti. Dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų drabužių pardavimo ūkinių operacijų už 14510,00 Lt, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pripažinus laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) drabužių pardavimą už 14510,00 Lt (suma su PVM) pardavimu už atlygį, kurių neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatas papildomai apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą iš viso 2518,00 Lt PVM, iš jų: 2009 m. spalio mėnesį – 357,52 Lt; 2009 m. lapkričio mėnesį – 1386,17 Lt; 2009 m. gruodžio mėnesį – 774,57 Lt (2 t., 33-117 b. l.).

Iš specialisto paaiškinimų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos vyriausioji specialistė R. Č. 2011-05-11 ir 2011-07-04 paaiškino dėl pažeidimo, kai bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius G. Č. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. drabužių pardavimo už 14510 Lt, neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, drabužių pardavimus turėjo apskaityti elektroninio kasos aparato kvitais ir įrašyti į elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnalą. Tyrimui nebuvo pateiktas elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnalas, pateiktas buvo elektroninio kasos aparato apyvartos žurnalas, kuriame įrašyti analogiški duomenys, kaip ir turėtų būti kasos operacijų žurnale. Elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnale be surašytų kiekvienos dienos pardavimų yra klijuojami elektroninio kasos aparato „Z“ (visos darbo dienos ataskaita) ataskaitų kvitai. Uždaroji akcinė bendrovė apskaitos registrų formą pasirenka pati, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) gautoms įplaukoms pagal elektroninį kasos aparatą įrašyti į apskaitą naudojo elektroninio kasos aparato apyvartų žurnalą. Dalyje tyrimui pateiktų sąskaitų-faktūrų (be numerių) po du egzempliorius, kurių antrasis egzempliorius geltonos spalvos, už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 18 d. įrašai buvo su nuliu. Sulyginus sąskaitas faktūras, kuriose parašytas nulis, su kasos juostų duomenimis, šie duomenys sutampa. Papildomai pateiktuose 108 elektroninio kasos aparato kasos kvituose nurodytos pinigų sumos sumokėtos mokėjimo kortelėmis. Atliekant bendrovės (duomenys neskelbtini) ūkinės, finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo atsižvelgta į tai, kiek sumokėta grynaisiais pinigais ir kiek – mokėjimo kortelėmis. 2010 m. liepos 1 d. specialisto išvados Nr. 5-4/68 priede Nr.24 „Pažyma apie bendrovės (duomenys neskelbtini) elektroninio kasos aparato kontrolinėse juostose užfiksuotus duomenis laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. stulpelyje „Sumokėta kortele, Lt“ nurodytos sumos atitinka su papildomai pateiktų elektroninio kasos aparato kasos kvitų duomenimis. Dėl to specialisto išvadoje nurodyti pažeidimai nesikeičia. Kadangi tyrimui atlikti nebuvo pateiktas bendrovės (duomenys neskelbtini) parduotuvės, įsikūrusios prekybos centre (duomenys neskelbtini), elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnalas, todėl duomenys apie gautas įplaukas, PVM ir inkasuotas sumas už parduotus drabužius nustatyti pagal kasos operacijų žurnalą Nr.1 (pateikta kopija) už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d. ir elektroninio kasos aparato kontrolines juostas už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. parduotuvėje, įsikūrusioje prekybos centre (duomenys neskelbtini), iš viso gavo bendrųjų įplaukų 67603,00 Lt, iš kurių PVM suma 11719,52 Lt. Specialisto išvados priedo Nr. 26 lentelėje nurodyti duomenys apie parduotus drabužius, gautas įplaukas, kurie buvo įrašyti sąskaitose faktūrose ir sąsiuviniuose Nr. 2 ir Nr. 3. Palyginus kasos operacijų žurnalo Nr.1 (pateikta kopija), elektroninio kasos aparato kontrolinių juostų duomenis su duomenimis, įrašytais sąskaitose-faktūrose ir sąsiuviniuose Nr.2 ir Nr.3, nustatyta, kad iš dalies duomenys sutampa, tačiau dalis gautų įplaukų nebuvo užfiksuota, t.y. bendrovė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. gavo įplaukų už parduotus drabužius 14510,00 Lt daugiau, negu apskaityta kasos aparatu (2 t., 142-144 b. l.).

Šias išvadas teisiamajame posėdyje patvirtino specialistė R. Č. ir paaiškino, jog tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31d. Tyrimui nebuvo pateikti elektroninio kasos aparato operacijų žurnalai, buvo pateikta tik elektroninio kasos operacijų žurnalo Nr. 1 kopija už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d., elektroninio kasos aparato kontrolinės juostos už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., sąskaitos-faktūros (be numerių) po du egzempliorius, kurių antrasis egzempliorius geltonos spalvos, už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 18 d., sąsiuvinis Nr. 2 už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir sąsiuvinis Nr. 3 už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 2010 m. gegužės 20 d., gegužės 21 d., gegužės 24 d., gegužės 26 d. ir gegužės 27 d. liudytojų apklausos protokoluose nurodyta, kad pardavėjos pildė sąskaitas-faktūras ir buvo atvejų, kai nefiksavo įmokų už parduotas prekes. Kadangi tyrimui atlikti nebuvo pateiktas bendrovės (duomenys neskelbtini) parduotuvės, įsikūrusios prekybos centre (duomenys neskelbtini), elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnalas, todėl duomenys apie gautas įplaukas, PVM ir inkasuotas sumas už parduotus drabužius nustatyti pagal kasos operacijų žurnalą Nr.1 už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d. ir elektroninio kasos aparato kontrolines juostas už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. parduotuvėje, įsikūrusioje prekybos centre (duomenys neskelbtini), iš viso gavo bendrųjų įplaukų 67603,00 Lt, iš kurių PVM suma 11719,52 Lt. Palyginus kasos operacijų žurnalo Nr.1, elektroninio kasos aparato kontrolinių juostų duomenis su įrašais sąskaitose-faktūrose ir sąsiuviniuose Nr.2 ir Nr.3, nustatyta, kad iš dalies duomenys sutampa, tačiau dalis gautų įplaukų nebuvo užfiksuota, t.y., bendrovė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. gavo įplaukų už parduotus drabužius 14510,00 Lt daugiau, negu apskaityta kasos aparatu. Dėl to bendrovės direktorius G. Č. nevykdė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, 12 straipsnio1 dalies nuostatų ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų. Dėl minėto įstatymo straipsnių reikalavimų nesilaikymo, t.y., dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į apskaitą neįrašytų drabužių pardavimo ūkinių operacijų 14510,00 Lt sumai, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Papildomai buvo apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 2518,00 Lt.

Siekiant patikrinti šiuos įrodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos L. Ž. parodymai.

Liudytoja L. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2009 metų birželio mėnesio pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigose. Į darbą ją priėmė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. Č.. Pradėjus dirbti bendrovės veikla buvo drabužių pardavimas. Drabužiais prekiavo prekybos centre (duomenys neskelbtini), vėliau 2009 spalio mėnesį, datos tiksliai nepamena, persikėlė į prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančias patalpas, kur taip pat prekiavo drabužiais. Dėl jai pateiktų sąskaitų-faktūrų, kurios yra be jokių bendrovės rekvizitų, paaiškino, kad tokių neužpildytų sąskaitų-faktūrų bendrovėje būdavo daug. Pardavėjos, pardavusios prekes, surašydavo į sąskaitas-faktūras parduotų prekių kiekį, bendrą suprekiautą pinigų sumą. Minėtos sąskaitos-faktūros buvo kaip juodraštinis variantas, kad pardavėjoms būtų lengviau apskaityti suprekiautą prekių kiekį ir pinigų sumą. Šios sąskaitos į bendrovės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukiamos. Kas sugalvojo pildyti sąskaitas-faktūras kaip juodraštinį variantą nežino. Jai atėjus dirbti, pardavėjos jau pildydavo sąskaitas-faktūras. Kiek žino, sąskaitos-faktūros pirmą egzempliorių pardavėjos pasilikdavo sau, o antrą sąskaitos egzempliorių su išimtais pinigais iš kasos atiduodavo direktoriui G. Č.. Vėliau maždaug po savaitės laiko pirmą sąskaitos egzempliorių išmesdavo. Pateiktose sąskaitose-faktūrose ties grafa „išdavė“ yra rankraštiniu užrašu parašyti pardavėjų, kurios šias sąskaitas faktūras užpildė, vardai. Dėl jai pateikto sąsiuvinio Nr. 1 paaiškino, kad jame yra padaryti rankraštiniai įrašai apie prekes, esančias prekybos salėje. Raudonos spalvos rašikliu yra parašyta visų prekių bendra suma. Pirmuosiuose puslapiuose yra surašytos prekės buvusios prekybos centro (duomenys neskelbtini) prekybos vietoje. Nurodyti, kokiai konkrečiai dienai buvo užrašytas sąsiuvinyje prekių likutis negali, kadangi sąsiuvinyje ties prierašais nėra datos. Šio sąsiuvinio 4 puslapyje apie prekių likutį prekybos centre „Akropolis“ padaryti rankraštiniai prierašai yra jos. Jose yra parašytas tikrintai dienai prekybos salėje esančių prekių likutis. Dėl jai pateikto sąsiuvinio Nr. 2 paaiškino, kad ji atliko sąsiuvinyje rankraštinius užrašus. Šiame sąsiuvinyje yra surašyti dienos pardavimai. Šiuos pardavimus ji išsirašydavo iš jai pateikto sąsiuvinio Nr. 3, kurį pildydavo pardavėjos. Visus pardavimus iš pardavėjų pildyto sąsiuvinio Nr. 3 persirašydavo dėl to, kad sukontroliuotų pardavėjų parduotas prekes. Dėl jai pateikto sąsiuvinio Nr. 4 paaiškino, kad jame yra padaryti rankraštiniai įrašai apie prekes, esančias prekybos salėje, kuri buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Raudonos spalvos rašikliu yra parašyta visų prekių bendra suma. Šiame sąsiuvinyje rankraštinius įrašus padarė ne ji. Dėl jai pateikto sąsiuvinio Nr. 5 paaiškino, kad šį sąsiuvinį pildė ji. Šiame sąsiuvinyje yra suskaičiuotos prekės, esančios prekybos salėje prekybos centre (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Šis sąsiuvinis, kaip ir esantis jame įrašas, pradėtas pildyti 2010-01-25. Papildomai parodė, kad dirbant prekybos centre (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigose į jos darbo funkcijas įeidavo atsivežti prekes iš G. Č. ir jas išdėlioti (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje. Skaičiuodavo parduotas prekes, pildydavo elektroninio kasos operacijų žurnalą. Atlikdavo kitus darbo eigoje iškilusius darbus (valymo priemonių pirkimas, lempučių ir kitų daiktų, reikalingų parduotuvei, pirkimas). Dėl pinigų neapskaitymo elektroniniu kasos aparatu parodė, kad pardavėjos jai yra minėjusios, jog G. Č. yra liepęs neapskaityti kasos aparatu parduotų prekių. Pardavus prekes pardavėjos tai fiksuodavo sąsiuvinyje Nr. 3, o ji visus pardavėjų surašytus duomenis persirašydavo į sąsiuvinį Nr.2. Sąsiuvinyje pardavėjos surašydavo visas parduotas prekes, tarp kurių buvo ir kasos aparatu neapskaitytų prekių. Visus neapskaitytus pinigus pardavėjos dėdavo į stalo stalčių, esantį po kasos aparatu. Beveik kiekvieną dieną G. Č. neapskaitytus pinigus pasiimdavo iš parduotuvės. Tais atvejais, kai jis būdavo išvykęs, pinigai nebūdavo paimami. Tada neapskaityti pinigai buvo paliekami parduotuvės patalpose esančiame sandėliuke. Ji su neapskaitytais pinigais jokių reikalų neturėjo, tai buvo G. Č. ir pardavėjų susitarimo reikalas. Jai būnant parduotuvėje pardavėjos apskaitydavo visas parduotas prekes. Nuo jos pildomo elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnalo bendrovės buhalterė persirašydavo duomenis. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje kasos aparatu atspausdindavo „Z“ ataskaitą, kurią įklijuodavo į elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnalą. G. Č. paimdavo ir apskaitytus pinigus iš kasos aparato. Tuo atveju pardavėjos atžymėdavo pinigų išėmimą bei pasirašydavo elektroninio kasos aparato operacijų žurnale, kad buvo padaryta inkasacija. Visus grynus pinigus pasiimdavo G. Č.. Būdavo atvejų, kai pardavėjos pinigus paduodavo jai, tačiau ji juos atiduodavo G. Č.. Ji yra turėjusi bendrovės pinigų, kai reikėdavo mokėti už patalpų nuomą. Parduotuvėje nebuvo vedama oficiali prekių apskaita. Prekes suskaičiavus, jas atžymėdavo sąsiuvinyje. Prekes pardavus taip pat atžymėdavo sąsiuvinyje. Prekių įsigijimo dokumentų parduotuvėje nebūdavo (1 t., 179-180 b. l., 3 t., 124 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo G. Č. kaltė įrodyta.

Nors kaltinamasis G. Č. neigė žinojęs apie parduotuvėje (duomenys neskelbtini) kasos aparatu neapskaitomus pinigus, gautus už parduotas prekes, šiuos jo parodymus paneigė teisme apklaustos liudytojos V. K., G. B., J. G., kuriuos teigė, jog parduotuvėje buvo nustatyta tvarka, kad už kai kurias parduotas prekes pinigai nebūdavo apskaitomi kasos aparatu, nebūdavo išduodamas kasos kvitas, tuos neapskaitytus pinigus paimdavo bendrovės direktorius G. Č.. Tos pačios aplinkybės nurodytos ir liudytojos L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Šiuos parodymus patvirtina kiti duomenys – valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo metu parduotuvėje (duomenys neskelbtini) paimti neapskaityti pinigai ir nenumeruotos sąskaitos-faktūros. Liudytoja A. P. nurodė, jog atliekant patikrinimą pardavėja pripažino, jog rasti pinigai yra už parduotas prekes gauti ir neapskaityti kasos aparatu pinigai. Liudytojų parodymai nuoseklūs, nekeičiami, patvirtinami kitais bylos duomenimis, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, jog gauti už parduotas prekes pinigai nebuvo apskaitomi kasos aparatu kaltinamojo G. Č. nurodymu.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis G. Č. teigė, jog sąskaitos-faktūros iš įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre (duomenys neskelbtini) Šiauliai, paimtos neteisėtu būdu, tai yra, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai neturėdami tam teisės pateko į parduotuvės patalpas ir atliko jose kratą. Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros buvo paimtos 2009-11-19, t.y. iki ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradėjimo – 2009-12-11. Minimas sąskaitas paėmė 2011-11-19 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, atlikdami UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 punktuose reglamentuojama, jog Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka patekti į mokesčių mokėtojo teritoriją, pastatus ir patalpas bei laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus. Šio įstatymo 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu mokesčių administratorius praneša, jog pavedimas atlikti patikrinimą išrašytas, ir pavedime nurodyta mokesčių administratoriaus pareigūno atvykimo diena, mokesčių administratoriaus pareigūnas, atliekantis mokesčių mokėtojo patikrinimą ir pateikęs tarnybinį pažymėjimą bei pavedimą atlikti patikrinimą, turi teisę visą patikrinimo atlikimo laikotarpį mokesčių mokėtojo darbo valandomis nekliudomai įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas, teritoriją (tarp jų nuomojamas ar naudojamas panaudos teisinių santykių pagrindu), taip pat į mokesčių mokėtojo privačias patalpas ir teritoriją, jei jose vykdoma veikla. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog jei įstatymai nenustato kitaip, be išankstinio įspėjimo patekti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas mokesčių mokėtojo patalpas, mokesčių administratorius turi teisę operatyvaus patikrinimo metu. 123 straipsnyje numatyta, jog mokesčių administratoriaus pareigūnas turi teisę tikrinti mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus dokumentus, registrus, kompiuterinės apskaitos sistemas ir jų duomenis, mokesčių mokėtojo veiklai naudojamus materialinius techninius išteklius, įrengimus bei pagamintą produkciją ir kitus objektus, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo bei atskirų mokesčių mokėtojo pareigų vykdymo patikrinimu. Teismas, atsižvelgdamas į šias nuostatas, į liudytojų A. P., G. S. parodymus, kad kratos jie nedarė, apžiūrėjo pardavėjos pateiktą voką su pinigais ir dokumentais, laiko, jog mokesčių inspekcijos darbuotojų veiksmai buvo teisėti.

Kaltinamasis G. Č. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad pinigai buvo rasti ne kasos operacijų atlikimo vietoje. Tačiau 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 3 dalyje nustatyta, kad kasos operacijų atlikimo vieta – patalpa, kurioje įrengtas kasos aparatas, kasa ir kasininko darbo vieta, ar tokios patalpos dalis, nuo asmenų atskirta pertvara, prekystaliu, baro ar specialiai tokiai darbo vietai skirtais baldais, todėl remiantis šiomis nuostatomis, stalo, ant kurio stovėjo kasos aparatas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje prekybos centre (duomenys neskelbtini), stalčius laikytinas kasos operacijų atlikimo vieta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. kaltinamojo G. Č. nurodymu įvykusios drabužių pardavimo ūkinės operacijos 14510 Lt sumai nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais – elektroninio kasos aparato kvitais, šios operacijos nebuvo atvaizduotos bendrovės buhalterinėje apskaitoje – elektroninio kasos aparato apyvartų žurnale, tai sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmės - dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, todėl kaltinamojo G. Č. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. Č. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimo padarymo metu ankstesnis kaltinamojo teistumas buvo išnykęs, todėl G. Č. laikomas neteistu. Jis dirba, turi legalų pajamų šaltinį bei turto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam G. Č. skirtina bausmė – bauda.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė 17750,04 Lt dydžio civilinį ieškinį. Šį ieškinį sudaro nesumokėtų valstybei mokesčių suma dėl aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo UAB (duomenys neskelbtini). Ši byla yra išskirta iš bylos, kurioje yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis nuteistosios D. K. atžvilgiu, kuri yra nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo UAB (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis G. Č. nebuvo kaltinamas kartu su D. K. aplaidžiai tvarkęs buhalterinę apskaitą, o atsižvelgiant į specialisto išvadą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, už ką yra atsakingas kaltinamasis G. Č., padaryta 2518,00 Lt žala dėl nesumokėto PVM. Dėl šių aplinkybių civilinis ieškinys tenkintinas dalinai ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistina kaltinamojo G. Č. padaryta žala – 2518,00 Lt.

Daiktiniai įrodymai: UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, pateikti pagal 2010-04-14, 2010-06-09, 2011-06-13 dokumentų pateikimo protokolus, sąsiuviniai Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, paimti 2010-03-08 kratos metu, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui UAB „Paltaja“; UAB (duomenys neskelbtini) į buhalterinę apskaitą neįtraukti dokumentai – 25 sąskaitos-faktūros, paimtos 2009-11-19 Šiaulių AVMI operatyvaus patikrinimo metu ir 2010-03-08 kratos metu, sąsiuviniai Nr. 2, Nr. 3, paimti 2010-03-08 kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 50 MGL dydžio, tai yra 6500,00 Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausmėmis, paskirtomis 2011 m. lapkričio 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2013 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinę bausmę G. Č. skirti 60 MGL dydžio, tai yra 7800,00 Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktą bausmę G. Č. įskaityti visą pagal 2011 m. lapkričio 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę – 30 MGL dydžio baudą, ir suėmimo laiką nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. lapkričio 21 d., tai yra 2 dienas, kurios prilyginamos 4 MGL dydžio baudai, ir G. Č. laikyti atlikusiu dalį bausmės – sumokėjusiu 34 MGL dydžio, tai yra 4420,00 Lt baudą.

Įpareigoti G. Č. likusią 26 MGL dydžio baudą, tai yra 3380,00 Lt, sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę G. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš Gintaro Č. Š. apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2518,00 Lt žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, pateiktus pagal 2010-04-14, 2010-06-09, 2011-06-13 dokumentų pateikimo protokolus, sąsiuvinius Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, paimtus 2010-03-08 kratos metu, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui UAB „Paltaja“; UAB (duomenys neskelbtini) į buhalterinę apskaitą neįtrauktus dokumentus – 25 sąskaitas-faktūras, paimtas 2009-11-19 Šiaulių AVMI operatyvaus patikrinimo metu ir 2010-03-08 kratos metu, sąsiuvinius Nr. 2, Nr. 3, paimtus 2010-03-08 kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja A. K.