Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 16 d. Sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 30 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo MB „Elemeda“ pagrindu (ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi šiuo pagrindu pareiškėjui 2023 m. vasario 22 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).

Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Sodroje. Patikrinimo metu nustatyta, kad MB „Elemeda“ su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2023 m. rugsėjo 22 d. Taigi Migracijos departamentas, įvertinęs minėtus duomenis, priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas pagal 2023 m. sausio 13 d. darbo sutartį Nr. 5, nuo 2023 m. sausio 13 d. pradėjo dirbti Įmonėje. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 21 d. prašymu buvo atleidžiamas iš darbo Įmonėje nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. Taigi 2023 m. sausio 13 d. darbo sutartis Nr. 5 su pareiškėju buvo nutraukta nuo 2023 m. rugsėjo 22 d.

Taigi pareiškėjas, nutraukęs darbo sutartį su MB „Elemeda“ persigalvojo, bei 2023 m. rugsėjo 27 d. iš naujo pateikė prašymą MB „Elemeda“ dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose nuo 2023 m. spalio 3 d. Kadangi pareiškėjas nebuvo pakeitęs darbdavio, o leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas dirbti Įmonėje, atitinkamai su pareiškėju 2023 m. spalio 3 d. buvo sudaryta nauja darbo sutartis Nr. 29 dėl darbo MB „Elemeda“.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, kreipėsi į teismą.

ĮUTP 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

ĮUTP 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.

ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2023 m. vasario 22 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760189101, pagal ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

ĮUTP 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Įstatymas numato Migracijos departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Sprendimo priėmimo 2023 m. spalio 16 d. metu dirbo Įmonėje (duomenys neskelbtini), tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Taip pat teigia, kad jis pagal 2023 m. sausio 13 d. darbo sutartį Nr. 5, nuo 2023 m. sausio 13 d. pradėjo dirbti MB „Elemeda“, tačiau dėl asmeninių aplinkybių 2023 m. rugsėjo 21 d. jo prašymu atleistas iš darbo Įmonėje nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. Tačiau pareiškėjas persigalvojo bei 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą iš naujo jį priimti dirbti į MB „Elemeda“. Taigi pareiškėjas 2023 m. spalio 3 d. sudarė naują darbo sutartį Nr. 29 dėl darbo MB „Elemeda“, tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė darbdavį MB „Elemeda“. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad Sprendimo priėmimo metu, t .y. 2023 m. spalio 16 d., jis dirbo MB „Elemeda“. Pagal Sodros duomenis, kurie tikrinti 2023 m. spalio 13 d., pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. su MB „Elemeda“ darbo sutartį nutraukė. Tokios aplinkybės Migracijos departamento buvo nustatytos remiantis kompetentingos institucijos – Sodros duomenimis, atitinkamai minėti duomenys laikytini oficialiais ir patikimais įrodymais.

Iš pareiškėjo su skundu pateikto įrodymo – Sodros internetinio tinklapio informacijos už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 30 d. ir papildomai 2023 m. gruodžio 13 d. į bylą gautų įrodymų matyti, kad apie pareiškėją kaip MB „Elemeda“ darbuotoją Sodrai duomenys iš darbdavio pateikti 2023 m. spalio 2 d. Tai atitinka teisės normų nustatytą reikalavimą darbdaviui ne vėliau kaip dieną prieš darbuotojui pradedant dirbti, pateikti nustatytos formos pranešimą Sodrai.

Kaip matyti iš Sodros duomenų nuo 2023 m. kovo 9 d. apie pareiškėją, jam nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. nebuvo išmokėtos draudėjo išmokos. Taip pat teismui nepateikta duomenų, kad vėlesniu laikotarpiu pareiškėjas yra apdraustasis, gaunantis atlyginimą už darbą. Iš pateiktų su Įmone sudarytų darbo sutarčių matyti, kad pirmoji darbo sutartis su Įmone sudaryta yra sausio 13 d., o antroji 2023 m. spalio 3 d. Taip pat matyti, kad pareiškėjas teikė įmonei 2023 m. rugsėjo 21 d. prašymą jį atleisti iš Įmonės nuo 2023 m. rugsėjo 22 d.

Migracijos departamento teismui pateikti 2023 m. spalio 13 d. turėti Sodros duomenys apie asmenį I. F. ir jo draudėjus (darbovietes) patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo draustas MB „Elemeda“ ir negavo draudėjo išmokų.

Taigi darytina išvada, kad surinkti Sodros turimi duomenys apie pareiškėjo draustumą, darbovietes ir dirbtus laikotarpis yra skirtingi. Išaiškintina, kad teismui nėra pateikta įrodymų, kada ir kokie duomenys galėjo būti koreguojami, kas yra neatmestina, nes praktikoje gali pasitaikyti atvejų, jog darbdaviai duomenis apie darbuotojus Sodrai pateikia nebūtinai tiksliai atitinkamo įvykio (sutarties sudarymo ar nutraukimo) dieną. Pažymėtina, kad darbdavys kiekvieną mėnesį turi teikti Sodrai pranešimus apie darbuotojams apskaičiuotus atlyginimus ir valstybinio socialinio draudimo įmokas už einamąjį mėnesį. Taigi pranešimas už einamąjį mėnesį teikiamas iki kito mėnesio 15 dienos. Atitinkamai, sutiktina su atsakovo pozicija, tai, kad pareiškėjo darbo sutartis buvo nutraukta ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų ir sudaryta nauja su tuo pačiu darbdaviu, nereiškia, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentui priimant Sprendimą, nebuvo žinoma aplinkybių apie pareiškėjo naujai sudarytą darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu.

Atitinkamai išaiškintina, kad pareiškėjui sudarius naują darbo sutartį, jis turi pareigą kreiptis dėl naujo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamento buvo panaikintas teisėtai ir pagrįstai.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, nutraukdamas darbo sutartį su MB „Elemeda“, vėliau po neilgo laikotarpio vėl iš naujo sudarydamas sutartį su tuo pačiu darbdaviu, turėdamas suprasti, kad jo darbo sutarties galiojimas tampriai susijęs su leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo sąlygomis, niekaip neinformavo atsakovo apie savo veiksmus ir duomenų pasikeitimą. Šiame kontekste paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus ĮUTP keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad LVAT savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą nesilaikė VAĮ nuostatų. Pažymėtina, jog VAĮ nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Taigi, aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ normomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į atsakovo kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius nurodytų teisės aktų nuostatas, Sprendime nurodyti aiškūs ir suprantami motyvai. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjo skundo argumentus, kuriais grindžiamas Sprendimo neteisėtumas. Taip pat pareiškėjui nėra užkirstas kelias kreiptis Migracijos departamentą dėl naujo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamento atliktas aplinkybių vertinimas yra išsamus, atsakovas pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo skundžiamo Sprendimo naikinti, atitinkamai skundo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.