- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- 2YT-27673-998/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11132-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos bankas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Diana Bučienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. skundą dėl Lietuvos banko atsisakymo nagrinėti vartotojo ginčą, suinteresuoti asmenys Lietuvos bankas, kredito unija „Taupa“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama:
– pripažinti ją nepraleidus Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių (toliau Taisyklės) 13 punkte nustatyto vienerių metų senaties termino;
– perduoti ir įpareigoti Lietuvos banko teisės ir licencijavimo departamento finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyrių nagrinėti jos Lietuvos bankui pateiktą prašymą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės.
Šalies argumentai
1.1. Nurodo, kad 2021 m. gegužės 7 d. buvo sudaryta terminuoto indėlio sutartis Nr. DTA-3843840 tarp jos ir kredito unijos „Taupa“ pasirenkant sąlygas, kad indėlis pratęsiamas automatiškai su palūkanomis. Sudarant sutartį kredito unijos darbuotoja paaiškino, kad nieko papildomai daryti nereikės, kiekvienais metais sutartis prasitęs automatiškai. 2025 m. gegužės 20 d., dukrai V. Ž. su įgaliojimu nuvykus į kredito uniją, sužinojo, kad terminuotojo indėlio sutartis automatiškai neprasitęsė, nes įvyko PLAIS lėšų nurašymas einamojoje sąskaitoje. 2025 m. gegužės 21 d. jos dukra kreipėsi į kredito uniją, prašydama peržiūrėti situaciją ir pagal tuo metu galiojančias palūkanų normas apskaičiuoti bei išmokėti indėlio palūkanas už laikotarpį nuo dienos, kai indėlio sutartis nebuvo automatiškai pratęsta (2022 m. gegužės 9 d.) iki automatinio pratęsimo pabaigos (2025 m. gegužės 10 d.). 2025 m. gegužės 27 d. kredito unija pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad terminuotojo indėlio sutartis pasibaigė sutarties 2.6 p. nurodytą dieną, t. y. 2022 m. gegužės 9 d. Pareiškėja nurodo, kad, nesutikdama su kredito unijos pateiktu atsakymu į jos pretenziją, 2025 m. spalio 18 d. Lietuvos bankui pateikė prašymą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo, kuriame išdėstė susiklosčiusią situaciją bei argumentus, tačiau 2025 m. spalio 24 d. Lietuvos bankas pateikė raštą, kuriuo atsisakė nagrinėti jos prašymą dėl senaties, t. y. praleidus teisės aktuose nustatytus kreipimosi terminus.
1.2. Pareiškėja nurodo, kad pretenziją kredito unijai pateikė 2025 m. gegužės 21 d., t. y. sekančią dieną po apsilankymo kredito unijoje ir faktinių aplinkybių apie ginčijamą situaciją sužinojimo. Kredito unija į pateiktą pretenziją atsakė 2025 m. gegužės 27 d. Pareiškėja pateikė prašymą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo Lietuvos bankui 2025 m. spalio 18 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams po pretenzijos pateikimo finansų rinkos dalyviui dienos.
1.3. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos bankas netinkamai įvertino aplinkybę, kad apie galimą interesų pažeidimą ji turėjo ir galėjo sužinoti anksčiau, t. y. pastebėjusi, kad į jos atsiskaitomąją sąskaitą grąžintos indėlio lėšos. Nurodo, jog sudarant sutartį dėl einamosios sąskaitos kredito unijoje, sutartis neapėmė mokėjimo kortelės paslaugos, taigi einamoji sąskaita nebuvo susisieta su mokėjimo kortele, kad einamosios sąskaitos likutį būtų galima pasitikrinti bankomate. Taip pat dėl einamosios sąskaitos kredito unijoje nebuvo sudaryta elektroninių paslaugų teikimo sutartis, todėl ji neturėjo galimybės prisijungti prie einamosios sąskaitos elektroniniu būdu. Einamoji sąskaita kredito unijoje buvo atidaryta siekiant sudaryti terminuotojo indėlio sutartį, o ne naudotis kasdienėmis mokėjimo paslaugomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos teigimu, apie į einamąją sąskaitą kredito unijoje grąžintas lėšas galėjo sužinoti tik fiziškai atvykusi į kredito uniją ir paprašiusi sąskaitos išrašo. Pažymi, kad iki 2025 m. gegužės 20 d. kredito unijoje nesilankė ir kitomis paslaugomis nesinaudojo, terminuotojo indėlio sutartis buvo sudaryta su automatiniu pratęsimu su paskaičiuotomis, bet neišmokėtomis palūkanomis, ji neturėjo pagrindo aktyviai domėtis savo lėšomis sąskaitoje.
1.4. Taip pat nurodo, kad nors kredito unija apie sutarties pabaigą el. paštu siuntė pranešimus, ji el. paštu nemoka naudotis ir pati nesinaudoja, todėl kredito unijos pranešimų nematė, neperskaitė ir nepatvirtino jų gavimo. Sudarant terminuotojo indėlio sutartį su kredito unija, narystės kredito unijoje pradžioje pateikta kontaktinė informacija buvo automatiškai įtraukta į terminuotojo indėlio sutartį, nebuvo leista pasirinkti informacijos gavimo būdo (el. paštu, telefonu ar registruotu laišku). Pareiškėja teigia, jog nebuvo informuota, kad svarbi informacija gali būti jai siunčiama el. paštu. Be to, kredito unija yra siuntusi registruotus laiškus dėl informacijos pateikimo kitais klausimais, kurie buvo įteikti, todėl nebuvo pagrindo abejoti, kad sutarties pasibaigimo klausimais bus komunikuojama kitu būdu. Vis dėlto sutarties pasibaigimo klausimu kredito unija nedėjo pakankamai pastangų ir nebandė susisiekti kitais būdais.
1.5. Nurodo, jog, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti jos, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat įvertinus išdėstytas aplinkybes (pareiškėja neturėjo mokėjimo kortelės ar elektroninės bankininkystės, susietos su einamąja sąskaita, elektroniniu paštu naudotis nemoka ir pati nesinaudoja, todėl Kredito unijos siųstų pranešimų nematė, neperskaitė ir nepatvirtino jų gavimo), negalima daryti išvados, kad ji apie savo teisių pažeidimą turėjo ir galėjo sužinoti anksčiau.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos bankas atsiliepimu prašo atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos skundą dėl Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 24 d. rašto Nr. S 2025/(34.72.E-3403)-PR-2424 „Dėl atsisakymo nagrinėti ginčą (ginčo byla Nr. 2025-02548)“ panaikinimo ir įpareigojimo iš esmės nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl kilusio vartojimo ginčo išsprendimo.
2.1. Nurodo, kad pareiškėja ir kredito unija 2021 m. gegužės 7 d. sudarė terminuotojo indėlio sutartį Nr. DTA-3843840, pagal kurią indėlis pratęsiamas automatiškai su palūkanomis. Pareiškėjos teigimu, 2025 m. gegužės 20 d. pareiškėjos dukra V. Ž., veikianti pagal įgaliojimą, nuvykusi į kredito uniją sužinojo, kad 2022 m. gegužės 9 d. sutartis automatiškai nebuvo pratęsta, nes pareiškėjos einamojoje sąskaitoje įvyko PLAIS lėšų nurašymas. 2025 m. gegužės 21 d. pareiškėjos dukra pateikė kredito unijai prašymą, kuriuo prašė peržiūrėti situaciją ir pagal tuo metu galiojančias palūkanų normas apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai indėlio palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 9 d. (nuo tos dienos, kai indėlio sutartis nebuvo automatiškai pratęsta) iki 2025 m. gegužės 10 d. (pareiškėjos nurodomos indėlio automatinio pratęsimo pabaigos). 2025 m. gegužės 27 d. kredito unija pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis sutarties 2.6 punktu, sutartis pasibaigė 2022 m. gegužės 9 d., o pagal sutarties 7 punktą, sutartis nebuvo automatiškai pratęsta, nes indėlininkas sutarties galiojimu laikotarpiu negali didinti ar mažinti sutartyje nurodytos indėlio sumos. Pagal sutarties 2.10 ir 2.11 punktus indėlio automatinis pratęsimas pasirinktas su priskaičiuotomis palūkanomis, o kadangi dalis lėšų buvo nurašyta pagal PLAIS reikalavimą, pareiškėja neįgyvendino ir neužtikrino sąlygos, kad sutarties pratęsimo dieną sąskaitoje būtų visa reikalinga indėlio suma pratęsimui. Minėta situacija susiklostė, kadangi pareiškėjos einamai sąskaitai buvo taikomas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ministerijos 2022 m. sausio 25 d. automatinis nurodymas Nr. 11983, mokėjimo identifikavimo numeris 11983/42-69. Pareiškėja, nesutikdama su kredito unijos atsakymu, 2025 m. spalio 18 d. per elektroninę vartojimo ginčų nagrinėjimo sistemą kreipėsi į Lietuvos banką dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo, tačiau 2025 m. spalio 24 d. Lietuvos bankas skundžiamu raštu atsisakė nagrinėti minėtą ginčą, nurodydamas, kad pareiškėja praleido teisės aktuose nustatytus terminus. Pareiškėja nesutiko su skundžiamu raštu, motyvuodama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau VTAĮ) 23 straipsnio 2 dalimi bei Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 „Dėl vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių patvirtinimo“ (Taisyklių), 13 punktu, terminas vartojimo ginčui nagrinėjimui nebuvo praleistas, kadangi pareiškėja pretenziją kredito unijai pateikė 2025 m. gegužės 21 d., atsakymas buvo pateiktas 2025 m. gegužės 27 d., o 2025 m. spalio 18 d. buvo pateiktas prašymas dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo Lietuvos bankui, taigi nepraėjus vieneriems metams po pretenzijos pateikimo finansų rinkos dalyviui dienos. Pareiškėja, nepraleisdama VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyto 7 dienų apskundimo termino, pagal vartotojo gyvenamąją vietą pateikė Klaipėdos apylinkės teismui, Klaipėdos rūmams skundą dėl Lietuvos banko atsisakymo nagrinėti vartotojo ginčą.
2.2. Lietuvos banko teigimu, iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja savo reikalavimą kildina iš sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir kredito unijos. Pareiškėja, sudarydama terminuoto indėlio sutartį su kredito unija, veikė manydama, kad už indėlio laikymą jai bus suteikta teisė gauti palūkanas. Tarp sutarties šalių susidarė vartotojo ir verslininko (paslaugos teikėjo) teisiniai santykiai, reguliuojami VTAĮ ir kitais teisės aktais. Pažymi, kad VTAĮ nustato bendruosius vartotojų teisių principus, terminus ir pareigas paslaugų teikėjams bei vartotojams, o Lietuvos banko Taisyklės detalizuoja, kaip šie principai įgyvendinami finansų rinkos sektoriuje, nurodo procedūras, dokumentų reikalavimus, nagrinėjimo terminus ir pan. Skunde pareiškėja nurodo, kad pretenziją kredito unijai pateikė 2025 m. gegužės 21 d., t. y. sekančią dieną po sužinojimo apie savo interesų pažeidimą. Pareiškėjos vertinimu, terminas pareikšti pretenziją nebuvo praleistas. Tuo labiau, pareiškėjos nuomone, nepraleistas vienerių metų terminas kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją – Lietuvos banką, kadangi pareiškėja 2025 m. spalio 18 d. per elektroninę vartojimo ginčų nagrinėjimo sistemą pateikė Lietuvos bankui prašymą dėl vartojimo ginčo nagrinėti. Pareiškėja nurodo, jog neturėjo galimybės apie savo interesų pažeidimą (įvykusį 2022 m. gegužės 9 d., kai nebuvo taikytas automatinis sutarties pratęsimas ir nutrūko sutartiniai terminuotojo indėlio santykiai) sužinoti anksčiau nei 2025 m. gegužės 20 d., kai pareiškėjos dukra nuvyko į kredito unijos aptarnavimo padalinį. Pareiškėja nurodo, kad nors indėlio lėšos su palūkanomis, pasibaigus sutarčiai, į jos atsiskaitomąją sąskaitos pervestos 2022 m. gegužės 9 d., po minėtos operacijos apie sutarties pabaigą pareiškėjai netapo žinoma. Pareiškėja teigia, kad sudarant sutartį dėl einamosios sąskaitos atidarymo, ji neapėmė mokėjimo kortelės paslaugos, todėl pareiškėjai nebuvo galimybės pasitikrinti einamosios sąskaitos likučio bankomate. Be to, nebuvo sudaryta elektroninių paslaugų teikimo sutartis, todėl pareiškėja negalėjo pasitikrinti einamosios sąskaitos likučio elektroniniu būdu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad el. paštu naudotis nemoka ir pati nesinaudoja, todėl šiuo būdu siųstų kredito unijos pranešimų apie sutarties pasibaigimą nematė, neperskaitė ir jų nepatvirtino. Kaip teigia pareiškėja, vienintelis būdas sužinoti apie galimą interesų pažeidimą buvo tik fiziškai atvykus į Kredito uniją.
2.3. Lietuvos bankas pažymi, kad su pareiškėjos argumentais nesutikta ir jie nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo rašto. Pareiškėja į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo kreipėsi 2025 m. spalio 18 d. dėl savo interesų pažeidimo, kai kredito unija 2022 m. gegužės 9 d. sutarčiai netaikė automatinio pratęsimo. Iš pateiktų duomenų Lietuvos bankas nustatė, jog tą pačią dieną pareiškėjai į jos atsiskaitomąją sąskaitą kredito unijoje buvo grąžinta indėlio suma ir išmokėtos palūkanos. Dėl minėtų priežasčių Lietuvos bankas laikė, jog pareiškėja turėjo ir galėjo ženkliai anksčiau negu 2025 m. gegužės 20 d. sužinoti apie nutrūkusius sutartinius terminuotojo indėlio santykius ir jai pervestas sumas. Pažymi, kad pareiškėja, kaip sutarties šalis, turėjo ne tik teises, bet ir pareigas, įskaitant pareigą domėtis sutarties vykdymo eiga, ypač kai planuojami ilgalaikiai sutartiniai santykiai. Pastebi, kad rūpestingas asmuo periodiškai turėtų pasitikrinti ir savo mokėjimo sąskaitų, turimų finansų įstaigose, informaciją, ypač kai asmens atžvilgiu vykdomi lėšų nurašymo veiksmai (pareiškėjos sąskaitos atžvilgiu taikytas PLAIS nurodymas). Šiuo atveju nėra duomenų, kad pareiškėja siekė, bet kredito unija nesudarė pareiškėjai galimybių gauti mokėjimo kortelės ar elektroninės prieigos prie turimų sąskaitų. Mano, kad pati pareiškėja neprašė sudaryti jai galimybių patogiau ir operatyviai stebėti turimų sutarčių vykdymo bei atliekamų operacijų. Kita vertus, pareiškėja nurodo, kad būdų sužinoti aktualią informaciją ji turėjo (kredito unijos aptarnavimo padalinyje gauti reikiamą informaciją, įskaitant sąskaitos išrašus, duomenis apie sutarčių vykdymą ir kt.), bet ilgą laiką jais nesinaudojo. Mano, kad pareiškėja neveikė aktyviai, nesidomėjo savo sutarčių vykdymo eiga ir mokėjimo operacijomis kredito unijoje turimose sąskaitose, kas apsunkino galimybę operatyviai ir savalaikiai pasinaudoti neteismine vartotojų teisių gynimo procedūra.
2.4. Lietuvos bankas nurodo, jog skundžiamame rašte apie sutarties pabaigą pareiškėja galėjo sužinoti ne tik 2022 m. gegužės 9 d. į mokėjimo sąskaitą gavusi indėlio lėšas, tačiau ir gavusi kredito unijos jai siųstus pranešimus el. paštu (2023 m. spalio 16 d. ir 2023 m. lapkričio 13 d.). Šiuose pranešimuose kredito unija nurodė, kad sutartis yra pasibaigusi. Pareiškėja neneigia, kad pranešimai buvo siųsti sutartyje nurodytu jos el. pašto adresu, tačiau teigia, kad el. paštu nesinaudoja. Lietuvos banko vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja teigia faktiškai nesinaudojanti el. paštu, kurį sutarties šalys susitarė naudoti apsikeitimui informacija, nesudaro pagrindo laikyti, kad pareiškėja apie sutarties pabaigą nebuvo informuota minėtu būdu pranešimų siuntimo metu. Asmuo sutartiniuose santykiuose turi veikti aktyviai, domėtis sutarties vykdymo eiga, bendradarbiauti su kita sutarties šalimi. Kadangi pareiškėjai minėti pranešimai buvo siųsti šalių sutartu komunikacijos kanalu, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėja neturėjo galimybės jų gavimo metu sužinoti apie sutarties pabaigą ir galimą savo interesų pažeidimą. Vis dėlto, net laikant, kad pareiškėja apie galimą savo teisių ir interesų pažeidimą vėliausiai turėjo ir galėjo sužinoti 2023 m. spalio 16 d., teisės aktuose nustatyti terminai (per tris mėnesius nuo sužinojimo apie galimą interesų pažeidimą pateikti pretenziją finansų rinkos dalyviui ir per vienerius metus nuo pretenzijos pateikimo kreiptis į Lietuvos banką) būtų praleisti (pareiškėja į Lietuvos banką kreipėsi tik 2025 m. spalio 18 d.). Šiuo atveju pačios pareiškėjos tinkamas neveikimas, pasyvumas, įgyvendinant teises ir pareigas (ypač gaunant ir teikiant informaciją), nulėmė, kad ji praleido teisės aktuose nustatytus terminus pasinaudoti specialia neteismine vartojimo ginčų nagrinėjimo tvarka.
2.5. Lietuvos bankas nurodo, kad skundžiamu raštu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos ginčą ne teismo tvarka, skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jo naikinti nėra.
3. Suinteresuotas asmuo kredito unija „Taupa“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
4. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. gegužės 7 d. pareiškėja ir kredito unija „Taupa“ sudarė terminuoto indėlio sutartį Nr. DTA-3843840. Narys – A. V.. Asmens kodas – (duomenys neskelbtini). Adresas – (duomenys neskelbtini). Telefonas, el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Indėlio suma – 25 000 Eur, metinė palūkanų norma – 2,25 proc., terminas – 12 mėn., indėlio pabaigos data – 2022 m. gegužės 9 d., automatinis pratęsimas – taikomas, sutarties pratęsimo rūšis – su palūkanomis.
5. 2022 m. gegužės 9 d. iš indėlio sąskaitos į pareiškėjos einamąją sąskaitą buvo pervestos 25 000 Eur indėlio lėšos su 564,04 Eur palūkanomis, nuskaičiuota 1,02 Eur SEPA mokėjimas į LT bankus pagal PLAIS reikalavimas VĮ Registrų centras, nuskaičiuota 0,20 Eur komisinis mokestis už PLAIS pavedimą, nuskaičiuota 14,85 Eur SEPA mokėjimas į LT bankus pagal PLAIS reikalavimas VSDFV, nuskaičiuota 0,20 Eur komisinis mokestis už PLAIS pavedimą.
6. 2023 m. spalio 16 d. ir 2023 m. lapkričio 13 d. kredito unija siuntė pareiškėjai el. laiškus el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com ir priminė, kad terminuotas indėlis yra pasibaigęs.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2025 m. gegužės 20 d. pareiškėjos dukra (su įgaliojimu) nuvyko į kredito uniją, kur buvo nurodyta, jog sutartiniai indėlio santykiai nebuvo pratęsti automatiškai, nes įvyko PLAIS lėšų nurašymas pareiškėjos einamojoje sąskaitoje, į kurią buvo pervestos indėlio lėšos.
8. 2025 m. gegužės 21 d. pareiškėja kreipėsi į kredito uniją su prašymu įvertinti situaciją, apskaičiuoti bei išmokėti indėlio palūkanas už laikotarpį nuo dienos, kai sutartis nebuvo automatiškai pratęsta (2022 m. gegužės 9 d.) iki 2025 m. gegužės 10 d.
9. 2025 m. gegužės 27 d. kredito unija pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad sutartis pasibaigė 2022 m. gegužės 9 d. ir paaiškino, jog sutartis nebuvo automatiškai pratęsta, nes sutarties 7 punktas numato, kad indėlio sutarties galiojimo laikotarpiu indėlininkas negali didinti ar mažinti sutartyje nurodytos indėlio sumos. Šiuo atveju narys pasirinko automatinį pratęsimą indėlio sumai su visomis priskaičiuotomis palūkanomis (sutarties 2.10, 2.11 punktai). Kadangi dalis lėšų buvo nurašyta pagal PLAIS reikalavimą, narys neįgyvendino šios sąlygos ir neužtikrino, kad sutarties pratęsimo dieną sąskaitoje būtų visa reikalinga indėlio pratęsimui suma.
10. 2025 m. spalio 18 d. pareiškėja Lietuvos bankui pateikė prašymą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
11. 2025 m. spalio 24 d. Lietuvos bankas priėmė skundžiamą atsisakymą nagrinėti ginčą (ginčo byla Nr. 2025-02548) Nr. S 2025/(34.72.E-3403)-PR-2424, kuriuo informavo, kad Lietuvos bankas nusprendė atsisakyti nagrinėti ginčą, nes pareiškėja dėl galimo savo interesų pažeidimo į Lietuvos banką kreipėsi nuo sutarties pabaigos ir indėlio lėšų grąžinimo praėjus daugiau nei trims metams, t. y. praleidusi Taisyklių 10 ir 14 punktuose nustatytus terminus.
12. Pareiškėja, nesutinka su Lietuvos banko atsisakymu nagrinėti ginčą, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti ją nepraleidus vienerių metų senaties termino ir įpareigoti Lietuvos banką nagrinėti jos pateiktą prašymą dėl vartojimo ginčo tarp jos ir kredito unijos.
13. VTAĮ 21 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo teises arba teisėtus interesus, atsirandančius iš sutarčių arba su jais susijusių santykių, ir ketinantis dėl kilusio ginčo sprendimo kreiptis į Lietuvos banką, prieš kreipdamasis į Lietuvos banką pirmiausia privalo raštu kreiptis į finansų rinkos dalyvį, jam nurodyti ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą. Vartotojas privalo kreiptis į finansų rinkos dalyvį su pretenzija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių arba teisėtų interesų pažeidimą.
14. Pagal VTAĮ 23 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 13 punktą, vartotojas turi teisę kreiptis į Lietuvos banką raštu arba elektroniniu būdu per vienus metus nuo pretenzijos pateikimo finansų rinkos dalyviui dienos. Vartotojas, praleidęs nurodytą kreipimosi į Lietuvos banką terminą, netenka teisės dėl to paties ginčo, t. y. dėl to paties dalyko (reikalavimo finansų rinkos dalyviui) ir tuo pačiu pagrindu (aplinkybių, kuriomis vartotojas grindžia reikalavimą), kreiptis į Lietuvos banką ir nesvarbu, ar jis pakartotinai yra atlikęs Taisyklių 9 ir 13 punktuose nurodytus veiksmus.
15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl momento, kada pareiškėja sužinojo apie savo pažeistas teises, t. y. kada sužinojo apie terminuoto indėlio pabaigą.
16. Nustatyta, kad kredito unija 2022 m. gegužės 9 d. automatiškai nebepratęsė pareiškėjos terminuoto indelio, tą pačią dieną į pareiškėjos einamąją sąskaitą grąžino indėlį ir priskaičiuotas palūkanas. Taip pat nustatyta, kad kredito unija du kartus el. paštu 2023 m. spalio 16 d. ir 2023 m. lapkričio 13 d. pareiškėją informavo apie terminuoto indėlio pabaigą.
17. Pareiškėjos teigimu, ji apie terminuoto indėlio pabaigą sužinojo tik 2025 m. gegužės 20 d., jos dukrai nuvykus į kredito uniją. Teigia, kad el. paštu nesinaudoja, todėl jokio pranešimo apie indėlio pabaigą negavo, taip pat nematė pinigų pervedimo į einamąją sąskaitą, nes neturi el. bankininkystės (nebuvo teikta tokia paslauga), o fiziškai į kredito uniją nenuvyko.
18. Iš byloje pateiktos 2021 m. gegužės 7 d. terminuoto indėlio sutarties Nr. DTA-3843840 nustatyta, kad pareiškėja joje nurodė savo el. pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Būtent tuo adresu kredito unija 2023 m. spalio 16 d. ir 2023 m. lapkričio 13 d. siuntė pareiškėjai el. laiškus, kuriais priminė, kad terminuotas indėlis yra pasibaigęs. Nors pareiškėja nurodo, kad el. paštu nesinaudoja, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikia. Priešingai, pačios pareiškėjos pateikta informacija kredito unijai apie kontaktinius duomenis, tarp jų ir el. paštą, sudaro pagrindą išvadai, jog ji naudojasi tokia susisiekimo bei kontaktavimo priemone. Pastebėtina, jog asmuo, kuris nesinaudoja el. paštu, būdamas atsakingas ir siekdamas gauti visą su jo teisėmis ir pareigomis susijusią informaciją, tokių duomenų ir nenurodytų sudarydamas sutartį. Taigi, teismo vertinimu, nors pareiškėja nurodo, jog nesinaudoja el. paštu, tačiau pateikusi susisiekimo duomenis (el. pašto adresą) kredito unijai, kas nurodyta ir indėlio sutartyje, prisiėmė atsakomybę dėl teisingų kontaktinių duomenų ir informavimo priemonių sklandaus veikimo. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai apie indėlio sutarties pabaigą vėliausiai tapo žinoma 2023 m. spalio 16 d. ir 2023 m. lapkričio 13 d., kredito unijai išsiuntus el. laiškus pareiškėjos nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com.
19. Teismas taip pat pastebi, kad pareiškėja apie terminuoto indėlio pabaigą galėjo žinoti dar 2022 m. gegužės 9 d., kai į jos einamąją sąskaitą buvo pervesta visa indėlio suma su palūkanomis. Pareiškėja nurodo, kad kredito unijoje einamosios sąskaitos el. bankininkystės neturėjo, o fiziškai ji į unijos buveinę nevyko. Tačiau teismas šiuo atveju pažymi, kad pareiškėja, kaip veiksni, atsakinga ir sąžininga sutarties šalis, turėjo pareigą domėtis indėliu, sekti jo pratęsimą. Negavusi tokio pranešimo, pareiškėja galėjo pati imtis veiksmų ir susisiekti su kredito unija. Taip pat pareiškėja, turėdama terminuotą indėlį banke, galėjo nuvykti į kredito unijos padalinį ir įsitikinti, jog įvyko automatinis sutarties pratęsimas. Pastebėtina, jog pagal sutarties 7 punktą indėlio sutarties galiojimo laikotarpiu indėlininkas negalėjo didinti ar mažinti terminuoto indėlio sutartyje nurodytos indėlio sumos. Tokiu būdu pareiškėja turėjo būti ne tik aktyvi, bet ir atidi, kad sutarties pratęsimo momentu sąskaitoje būtų lėšų, numatyta šalių sutartyje. Bylos duomenimis, iš pareiškėjos sąskaitos buvo atlikti PLAIS nurašymai, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja turėjo žinoti apie jos įsipareigojimus, kurie gali daryti įtakos ir indėlio sąskaitoje esančioms lėšoms. Vadinasi, pareiškėja juo labiau turėjo įsitikinti dėl pagrindo automatiškai pratęsti sutartį ir ar jis įvyko.
20. Apibendrinat tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja apie terminuoto indėlio pabaigą vėliausiai buvo informuota 2023 m. lapkričio 13 d., todėl kreipiantis į kredito uniją su pretenzija 2025 m. gegužės 21 d. bei į Lietuvos banką 2025 m. spalio 18 d. pareiškėja praleido VTAĮ 21 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 9, 13 punktuose nustatytus terminus. Taigi, Lietuvos bankas, vadovaudamasis VTAĮ 23³ straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Taisyklių 25.5 papunkčiu, kuriais nustatyta, kad Lietuvos bankas atsisako nagrinėti ginčą, jei vartotojas kreipėsi pasibaigus VTAĮ 23 straipsnio 2 dalyje, Taisyklių 13 punkte nurodytam terminui, teisėtai priėmė skundžiamą 2025 m. spalio 24 d. atsisakymą nagrinėti ginčą (ginčo byla Nr. 2025-02548) Nr. S 2025/(34.72.E-3403)-PR-2424.
21. Įvertinęs visus kitus skundo, Lietuvos banko argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti procesinių dokumentų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
22. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjos teisių pažeidimų, skundžiamas Lietuvos banko atsisakymas nagrinėti pareiškėjos ginčą yra teisėtas ir pagrįstas, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti Lietuvos banką nagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą dėl vartojimo ginčo tarp jos ir kredito unijos bei pripažinti pareiškėją nepraleidus vienerių metų senaties termino, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės (VTAĮ 29 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 442–443 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos V. A. skundą dėl Lietuvos banko atsisakymo nagrinėti vartotojo ginčą atmesti.
Nutartis neskundžiama.