- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-27
- Bylos Nr.
- 1S-40-255/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00080-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- M. K.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atmestas M. K. prašymas perkvalifikuoti nusikalstamas veikas ir sumažinti paskirtą bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2014 m. spalio 13 d. Šilutės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-385/2014 (su Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-19 nuosprendžiu padarytais pakeitimais) M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) už 15 nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (tarp jų ir pasikėsinimai), už 38 nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, už 23 nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, už 39 nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį įvairios trukmės laisvės atėmimo bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (tarp jų ir pasikėsinimai), subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Šalies argumentai
2. 2020-01-27 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose buvo gautas nuteistojo M. K. 2020-01-20 pareiškimas, kuriuo jis prašė baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-385/2014 perkvalifikuoti nusikalstamas veikas ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Pareiškime M. K. nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, įsigaliojusiu 2018-01-01, patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris šiuo metu yra 50 Eur. Padarytos turtinės žalos dydis reikšmingas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnį taikymo aspektu tuo atveju, kai nusikalstamais veiksmais (t. y. atlikus ir inicijavus finansinę operaciją) apgaule užvaldomas (ar kėsinamasi užvaldyti) svetimas turtas, kurio vertė yra 3 MGL (150 Eur). Tokiu atveju nusikalstami veiksmai apima ne tik BK 215 straipsnyje, bet ir BK 182 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto įgijimą apgaule, požymius, ir taikant baudžiamąją atsakomybę tokie nusikalstami veiksmai vertinami kaip šių abiejų nusikalstamų veikų sutaptis. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis M. K. prašė perkvalifikuoti nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir sumažinti jam paskirtą bausmę.
3. Skundžiama 2020-02-18 nutartimi Tauragės apylinkės teismas nuteistojo M. K. prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, jog minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019 ir kt.). Atsižvelgdamas į tokią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, teismas padarė išvadą, kad bazinio bausmės dydžio pasikeitimas negali būti vertinamas kaip bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamojo įstatymo pasikeitimas, todėl nėra pagrindo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti ir sumažinti paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-02-18 nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir bausmių sušvelninimo. M. K. teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikina, nes Tauragės apylinkės teismas Šilutės rūmai netinkamai taikė ir aiškino BK 3 straipsnio nuostatas. Minėtas straipsnis nenumato jokių išimčių, kad jo nuostatos galėtų būti netaikomos, pasikeitus MGL ar baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Todėl teismas, plečiamai aiškindamas įstatymą, pažeidė tiek įstatymą, tiek Konstituciją, kuri numato, kad teismas, priimdamas sprendimą, turi griežtai laikytis įstatymo. Taip pat teismas netinkamai taikė ir aiškino teismų praktiką. M. K. atkreipia dėmesį, kad ekonomikos rodiklis yra tai, jog MGL buvo pakeltas dėl ekonomikos augimo 2020-01-01 iki 39 Eur, o bausmių ir nuobaudų bazinis dydis buvo pakeltas 2018-01-01 iki 50 Eur, ir tai buvo ne dėl ekonomikos augimo, o būtent taikoma baudžiamajai teisei. Kadangi bausmių ir nuobaudų bazinis dydis yra taikomas baudžiamojoje teisėje, tad akivaizdu, jog teismas turėjo taikyti BK 3 straipsnio nuostatas, t. y. bausmę švelninantį įstatymą. Taip pat teismas pažeidė Konstituciją, kuri numato, jog prieš įstatymą visi lygūs, tačiau, M. K. teigimu, jo atveju ši lygybė dingsta, nes jam taikoma baudžiamoji atsakomybė, kai tuo tarpu kitiems asmenims už tą pačią veiką – administracinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Skundas atmestinas.
6. Išnagrinėjęs M. K. skundą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo 2020-02-18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas pagrįstai netenkino nuteistojo M. K. prašymo dėl jo padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo. Priimtas procesinis sprendimas atitinka baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus ir teismų praktiką.
7. Kaip matyti iš nuteistojo M. K. skundo, jo nuomone, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018-01-01 patvirtintas 50 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, turėjo perkvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Sutikti su tokiu M. K. skundo argumentu nėra pagrindo. Apygardos teismas pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą ir bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi, kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nutartį priėmęs Tauragės apylinkės teismas, teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 nuo 2018-01-01 nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (50 Eur), BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl švelninančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko šiuo atveju nėra taikomos, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės turi tik nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019, 2K-2-693/2019 ir kt.). Vadinasi, kadangi MGL yra ekonominis rodiklis, jo nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai ir sprendžiant klausimą dėl turto ar turtinės teisės vertės, atsižvelgiama į MGL dydį, kuris galiojo veikos padarymo metu.
8. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo klausimas jau buvo sprendžiamas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimu, nustačiusiu, kad XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 -10-13 nuosprendis iš dalies buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-19 nuosprendžiu, kuriuo buvo perkvalifikuotos kai kurios M. K. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-13 nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos, tačiau galutinė bausmė liko nepakitusi.
9. Tauragės apylinkės teismo 2020-02-18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją M. K. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.