- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- T-87-385/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00080-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Nuteistasis
- M. K.
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, išnagrinėjęs nuteistojo M. K. prašymą dėl bausmės sušvelninimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis savo pareiškime prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą bei 2014-10-13 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o paskirti vieną iš alternatyvių bausmių - baudą arba areštą. Nesant galimybei taikyti alternatyvios bausmės, prašo nuosprendį švelninti, kadangi atsižvelgiant į įstatymų pakeitimus, keičiasi ir jo teisinė padėtis, t.y. neturėtų būti skaičiuojami teistumai, kuriuos gavo būdamas nepilnametis, taip pat panaikinta speciali taisyklė recidyvistui skirti tik laisvės atėmimo bausmę, o tai sudaro galimybę bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo LR BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179, 187 straipsnių pataisos, kuriomis keičiasi bausmių skyrimas recidyvistams. Įstatymų leidėjas savo aiškinamajame rašte aiškina, kad teismas, skirdamas bausmes, neturėtų atsižvelgti į teistumus, kurie buvo paskirti iki 18 metų, t. y., kai asmuo buvo nepilnametis. Laisvės atėmimo bausmė yra kraštutinė priemonė ir skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, turi tai motyvuoti bei teismai turėtų taikyti alternatyvias bausmes. Įstatymo leidėjas panaikino taisyklę, jog recidyvistui turi būti skirta tik reali laisvės atėmimo bausmė. Prašo atsižvelgti, kad jo nusikaltimai nėra sunkūs, padaryta materialinė žala nedidelė ir padaryti nusikaltimai nėra tiek pavojingi visuomenei, kad turėtų būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė. Mano, kad jo atžvilgiu bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Skiriant alternatyvią bausmę prašo atsižvelgti į tai, kad yra vedęs, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, yra dviejų nepilnamečių vaikų tėvas, kuriais privalo rūpintis ir juos išlaikyti, tačiau to daryti negali, nes yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Taip pat turi pensijinio amžiaus mamą, kuriai reikalinga pagalba, nes ji gyvena viena. Žmonos tėvai taip pat yra pensijinio amžiaus, sunkios sveikatos būklės, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. Žmonai vienai viskuo pasirūpinti fiziškai neįmanoma. Panaikinus laisvės atėmimo bausmę arba ją sušvelninus, arba jos vykdymą atidėjus, ar taikant alternatyvas, jis ne tik galėtų pasirūpinti vaikais, mama, pagelbėti žmonai, kuri šiuo metu viena rūpinasi vaikais, mama ir slaugo savo tėvus, bet ir susiradęs darbą galėtų atlyginti nukentėjusiems padarytą likusią materialinę žalą.
Atsiliepimas
Prokurorė atsiliepime prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad nors 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo 2015-03-24, pakeistas BK 56 straipsnis, kur panaikinta nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas, skirdamas bausmę M. K., įvertino ne tik jo buvusius teistumus, bet ir eilę kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 str. 2 d., o būtent: padarytų nusikaltimų pobūdį, jų mąstą, tai, kad nusikalstamas veikas M. K. padarė atlikdamas paskirtą bausmę laisvės atėmimo vietose, buvo visų nusikalstamų veikų iniciatorius, nesigaili nusikaltęs, nuolat daro nusikaltimus, kas rodo, jog skiriamos bausmės jam nedaro teigiamo poveikio, todėl ir skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas bausmės rūšį ir jos dydį parinko atsižvelgdamas į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimas yra teismo diskrecijos teisė. Įstatymai nedraudžia ir pirmą kartą teisiamam asmeniui skirti laisvės atėmimo bausmę, tik toks skyrimas privalo būti motyvuotas. Kadangi teismo motyvai dėl M. K. skirtos bausmės rūšies ir dydžio atitinka įstatymų nuostatas, įstatymų pakeitimai, švelninantys padarytų nusikaltimų kvalifikavimą, pritaikyti, todėl nėra pagrindo keisti skirtos laisvės atėmimo bausmės į kitą bausmę. Pagal įsiteisėjusį nuosprendį taip pat nėra jokio teisinio pagrindo spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą jo atžvilgiu, nes BK 75 str. taikytinas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Tuo tarpu M. K. paskirtos bausmės dydis akivaizdžiai viršija įstatymo leistiną maksimalų dydį, kai gali būti pritaikytos BK 75 str. nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Iš 2014-10-13 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad M. K. pripažintas kaltu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. - 182 str. 1 d., 63 str. ir nubaustas laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams. 2015-02-19 Klaipėdos apygardos teismas Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-13 d. nuosprendį pakeitė dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo M. K. nusikalstamas veikas perkvalifikuodamas: BK 182 str. 1 dalį perkvalifikavo į 182 straipsnio 3 dalį; nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį - 182 straipsnio 1 dalį perkvalifikavo į 22 straipsnio 1 dalį - 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą dėl šių nusikalstamų veikų nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmė bei turintiems teistumą asmenims. Ši norma įtvirtina taisyklę, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai reiškia, kad nustatyta bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis.
2015-03-24 įsigaliojo LR BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas. Nuteistasis savo prašymą grindžia būtent šiuo įstatymu. Iš esmės M. K. prašo pašvelninti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę dėl to, kad kai kurios naujai įsigaliojusios baudžiamojo kodekso normos švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Tačiau nė viena iš naujai įsigaliojusių nuostatų M. K. neliečia. Iš nuosprendžio matyti, kad skiriant bausmę M. K. buvo atsižvelgta į tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupe padarė 77 apysunkius nusikaltimus, 38 nesunkius nusikaltimus, anksčiau teistas 17 kartų, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai. Taip pat įvertintas padarytų nusikaltimų pobūdis, jų mastas, tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė atlikdamas paskirtą bausmę laisvės atėmimo vietose, buvo visų nusikalstamų veikų iniciatorius, nesigaili nusikaltęs, nuolat daro nusikaltimus. Visos šios aplinkybės rodo, kad skiriamos bausmės jam nedaro teigiamo poveikio, todėl paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,
nutaria:
Prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.