Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nepilnamečiu sūnumi, A. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: L. S. su sūnumi A. S., bendrauja kiekvieno mėnesio kiekvieną porinį sekmadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 16 val. ir iki 20 val. grąžina į sūnaus gyvenamąją vietą, po santuokos nutraukimo ieškovei R. S. palikti pavardę „S.“, atsakovui L. S. palikti pavardę – „S.“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad santuokos metu šalys susilaukė sūnaus A. S. Nuo pat santuokos sudarymo sutuoktiniai kartu negyveno, kiekvienas gyveno pas savo tėvus, nuo 2017 metų birželio mėnesio ieškovė su atsakovu nepalaiko jokio ryšio, išskyrus tuos atvejus, kai atsakovas lanko sūnų. Yra įsitikinusi, kad santuoka faktiškai išrusi, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės pripažįstant, kad santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių ir skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą. Prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, nurodo, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovė sūnų prižiūri, juo rūpinasi. Prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus, vertinant aplinkybę, jog atsakovas su sūnumi būti nenori, prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovas palaiko ieškinio reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti, priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo. Dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaiko išvadoje išdėstytą poziciją, nurodo, kad šalių sūnus yra mažametis, motina užtikrina sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, jo kasdienų poreikių tenkinimą, sudaro sąlygas visapusiškam vystymuisi, tėvo gyvenamoji aplinka neatitinka vaiko interesų, šalių gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4), šalys santuokoje susilaukė sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5). Ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6, 7). Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose (e. b. l. 8-11). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 12-13). Transporto priemonių sutuoktiniai nuosavybės teise neturi (e. b. l. 14-15, 62). 2018 m. sausio 2 d. duomenimis atsakovas nedirba (e. b. l. 31). Atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 7 iki 2017 m. rugsėjo 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 59-61).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 straipsniuose, 3.35-3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.10 straipsnyje, 3.26-3.30 straipsniuose, 3.35-3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, jog santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių ir skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepareiškė, todėl laikytina, kad atsakovas neginčijo reikalavimo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Todėl įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė įstatyme nustatytas sutuoktinių pareigas, nedėjo pastangų puoselėti santuoką, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177-178 straipsnis, 185-186 straipsniai, 197 straipsniai).

Šalys santuokos metu dalintino turto ir prievolių neįgijo, išlaikymo ieškovė priteisti neprašo, todėl šie klausimai byloje nespręstini.

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vertinant aplinkybę, kad šalys turi bendrą nepilnametį vaiką, atsakovui nereiškiant prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, nutraukus šalių santuoką ieškovei paliekama santuokos metu turėta pavardė „S.“, atsakovui paliekama pavardė „S.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Minėta, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta, nedalyvavo, todėl darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje, taip pat išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo reikalavimui šalių mažamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat vertinant aplinkybę, kad mažamečiam vaikui daugiau reikia motinos globos, jos rūpesčio, nepilnamečio A. S. gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina ieškove R. S..

Dėl išlaikymo priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 335 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 150 Eur išlaidos maistui, 50 Eur sauskelnėms ir vaiko prekėms, 25 Eur išlaidos būstui, 40 Eur rūbams, avalynei, 30 Eur lavinimo priemonėms, laisvalaikiui, žaislams, 20 Eur vitaminams, vaistams, maisto papildams, 20 Eur higienos priemonėms (e. b. l. 66). Teismas ieškovės pateiktus pirkimo čekius vertina ne kaip įrodymus, pagrindžiančius ieškovės išlaidas, o kaip įrodymus, parodančius kainų lygį šalyje, kadangi iš pateiktų čekių negalima nustatyti, ar pirkti daiktai, paslaugos, maistas buvo panaudoti būtent šalių mažamečiam sūnui. Atsakovas ieškovės nurodyto vaiko poreikių dydžio neginčijo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų atsakovas nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka, nedalyvavo. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (dveji metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau augančiam mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, todėl teismas sprendžia, kad 335 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys nedirba (ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose), nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra įgiję. Vertintina, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauno amžiaus, darbingi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnamečiam sūnui reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį informuotas tinkamai, nedalyvavo, t. y. atsakovas visiškai nesidomėjo nei bylos eiga, nei jos baigtimi, teismas sprendžia, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio nepilnamečio sūnaus poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. S. priteisiamas išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. gruodžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė R. S..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei), turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, nurodo, kad atsakovas su sūnumi būti nenori.

CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo nustatyti, kad L. S. su sūnumi A. S., bendrauja kiekvieno mėnesio kiekvieną porinį sekmadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 16 val. ir iki 20 val. grąžina į sūnaus gyvenamąją vietą. Vertinant ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, pažymėtina, kad tokia bendravimo tvarka yra minimali, o byloje nėra duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su sūnumi, priešingai, ieškovė, kreipdamasi į teismą, nurodė, jog po santuokos nutraukimo atsakovas galės bendrauti su sūnumi nevaržomai. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad, gavęs teismo procesinius dokumentus, atsakovas ateina į ieškovės ir nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, tačiau su sūnumi būti nenori, vaikui išlaikymo neteikia, stengiasi paveikti ieškovę, kad nenutrauktų santuokos. Atsakovas savo pozicijos dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nereiškė. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalių sūnus yra dvejų metų amžiaus, šalys, ieškovės teigimu, nuo 2017 metų birželio mėnesio nepalaiko ryšių, kartu negyvena, laikytina, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiuo metu atitiktų nepilnamečio vaiko interesų, nes, atsižvelgiant į vaiko amžių, svarbu stengtis, kad nenutrūktų tėvo ir vaiko emocinį ryšys ir užtikrinti bent minimalų vaiko bendravimą su tėvu. Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, įstatymas numato galimybę reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už santuokos nutraukimą, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymą, ir 51 Eur žyminis mokestis už nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 126 Eur žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinos 6,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, todėl iš viso iš atsakovo priteisiamos 132,95 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 11 d. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2236 patvirtina, kad byloje susidarė 282,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (e. b. l. 88), kurios, visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovo.

Sprendimui įsiteisėjus naikinamos 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi, 2018 m. kovo 16 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. S. palikti pavardę „S.“, atsakovui L. S. palikti pavardę – „S.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 190 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2017 m. gruodžio 12 d.) iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, A. S., gim. (duomenys neskelbtini), numatant, kad L. S. su sūnumi A. S. bendrauja kiekvieno mėnesio kiekvieną porinį sekmadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 16 val. ir iki 20 val. grąžina į sūnaus gyvenamąją vietą.

Priteisti iš L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 132,95 Eur (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 282,40 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 40 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi, 2018 m. kovo 16 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.