Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu skundo netenkino, skundą kartu vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmams). Patvarkyme, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino, nurodė, skundo tenkinti nėra pagrindo, kadangi skolininkė neįrodė, jog kad išieškotoja apie bankroto procesą buvo informuota tinkamai ir buvo įtraukta į bankroto procesą. Pažymėjo, jog antstolė nėra pareiškėjos kreditorė, pardavus hipoteka įkeistą turtą, buvo padengtos visos patirtos vykdymo išlaidos; po sutartine hipoteka apsunkinto turto pardavimo jokios lėšos iš skolininkės išieškotos nebuvo. Nurodė, jog jokie teisės aktai nenumato antstoliui pareigos pranešti skolininko kreditoriams apie skolininkui iškeltą bankroto bylą, nes tai išimtinė skolininko ar jo bankroto administratoriaus, are bankroto bylą iškėlusio teismo, o ne antstolio, pareiga, todėl pareiškėjos atstovas, teigdamas, kad V. K. kreditorius apie bankroto procesą informuotas tinkamai daro nepagrįstą ir klaidingą prielaidą. Nurodė, jog laikosi pozicijos, kad antstolei pateikti dokumentai nebuvo pakankamai informatyvūs ir leidžiantys daryti pagrįstą išvadą, kad vykdomoji byla turi būti sustabdyta. Pastebėjo, jog nei į vykdomąją bylą, nei kartu su šiuo skundu antstolei nebuvo pateiktas pareiškėjos bankroto paraiškos nuorašas. Kadangi pareiškėja vengia teikti bankroto paraiškos nuorašą, kyla pagrįsta abejonė, jog pareiškėja šioje paraiškoje nurodė kreditorę AB SEB bankas. Jie kreditorė nebuvo nurodyta paraiškoje, ji nebuvo įtraukta į bankroto bylą. Jei į pareiškėjos bankroto bylą nebuvo įtraukta kreditorė AB SEB bankas, nėra abejonių, jog skolininkės Didžiojoje Britanijoje iškelta fizinio asmens bankroto byla jokių teisinių padarinių išieškotojai AB SEB bankas nesukelia.

Byloje gauti antstolės B. T. papildomi rašytiniai paaiškinimai. Antstolė nurodė, jog susipažinus su pareiškėjos papildomais paaiškinimais paaiškėjo aplinkybė, jog kreditorė AB SEB bankas niekada nebuvo informuota apie bankroto procesą, dėl šios priežasties nebuvo įtraukta į pareiškėjos nemokumo bylą, t. y. kreditorė nebuvo ir nėra įtraukta į kreditorių sąrašą. Pastebėjo, jog iki šių paaiškinimų pareiškėja laikėsi priešingos pozicijos teigdama, jog kreditorė yra informuota. Pažymėjo, jog pateiktu skundu pareiškėja nesutiko su antstolės patvarkymu atsisakyti nutraukti vykdomąją bylą, todėl klausimas dėl vykdomosios bylos (ne)stabdymo, o vykdymo proceso teisėtumas šiuo aspektu neturi būti vertinamas. Teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais bandoma pakeisti civilinės bylos dalyką. Antstolė laikėsi pozicijos, jog gavusi pranešimą apie skolininkei pradėtą bankroto procedūrą sustabdyti vykdomosios bylos nebuvo pagrindo, kadangi iš antstolei pateiktos informacijos buvo matoma, kad AB SEB bankas į bankroto procesą nėra įtrauktas, todėl šios bankroto procedūros nesukelia jokių teisinių pasekmių AB SEB bankas. Nurodė, jog skolininkas ar bankroto administratorius informuodamas ne kreditorių, o antstolį apie pradėtą bankroto procedūrą Jungtinėje Karalystėje gali tikėtis tik tiek, kad antstolis pateiks kreditorinį reikalavimą dėl patirtų vykdymo išlaidų bankroto byloje ir antstolis bus įtrauktas į kreditorių sąrašą, o asmeniui bankrutavus – nepadengtos vykdymo išlaidos nebus išieškomos. Pažymėjo, jog neįžvelgė pagrindo vykdomosios bylos sustabdymui, kadangi į bankroto procesą nebuvo įtraukta AB SEB bankas. Su tokiu antstolės sprendimu skolininkė turėjo teisę nesutikti, tačiau joks skundas dėl vykdomosios bylos nesustabdymo nebuvo gautas. Nurodė, jog kreditorės AB SEB bankas neinformavimas apie pradėtą bankroto procesą Jungtinėje Karalystėje V. K. atžvilgiu apribojo kreditorės galimybę dalyvauti bankroto byloje ir pažeidė vieną iš esminių kreditoriaus teisių būti išklausytam procese. Mano, jog vykdomoji byla skunde išdėstytais pagrindais negali būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2012 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-1935-144 dėl nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo iš įkeisto turto, kurioje skolininkė – V. K., o išieškotoja – AB SEB bankas. 2013 m. lapkričio 25 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu parduotas skolininkei priklausantis įkeistas turtas. 2013 m. gruodžio 6 d. patvarkymu Nr. S-13034359 antstolė, atsižvelgusi į išieškotojos prašymą, bei aplinkybes, kad iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų skolai padengti nepakako, nutarė tęsti nepadengtos skolos dalies 450 343,53 Lt (130 428,50 Eur) išieškojimą iš kito skolininkei priklausančio turto.

Vykdomojoje byloje pateikti duomenys, jog antstolės kontoroje 2018 m. sausio 15 d. gautas pranešimas anglų kalba (be vertimo), adresuotas antstolei B. T., apie bankroto bylos iškėlimą (v. b. l. 218-222); antstolės kontoroje šis dokumentas su vertimu į valstybinę kalbą gautas 2018 m. lapkričio 30 d. (v. b. l. 223-235). Antstolės kontoroje 2019 m. kovo 4 d. gautas Nemokumo tarnybos pranešimas ir dokumentai (su vertimu į valstybinę kalbą) (v. b. l. 236-245), kuriais informuojama apie skolininkei V. K. Jungtinėje Karalystėje iškeltą fizinio asmens bankroto bylą bei pažyma apie atleidimą nuo skolų. 2019 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S-19-5-6705 antstolė, atsižvelgdama į tai, kad jai nebuvo pateikta bankroto paraiška ir pranešimas kreditoriams, pareikalavo skolininkės pateikti Civilinio proceso kodekso normas atitinkančius dokumentus, kuriuos gavus bus sprendžiamas klausimas dėl skolos išieškojimo (v. b. l. 246). 2019 m. gegužės 21 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjos prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo, kuriuo nurodoma, jog skolininkei 2018 m. gruodžio 19 d. bankroto byla nutraukta (skolininkei išduotas pažymėjimas dėl jos atleidimo nuo įsipareigojimų), kreditorė SEB bankas apie bankroto bylą informuota, prašoma nutraukti vykdomąją bylą, kadangi skolos išieškojimas nebegalimas (v. b. l. 247-248). 2019 m. gegužės 24 d. patvarkymu antstolė patvarkė, jog pateiktus 2019 m. kovo 26 d. patvarkyme prašomus dokumentus bus sprendžiamas klausimas dėl vykdomosios bylos užbaigimo dėl fizinio asmens bankroto bylos, prašė AB SEB bankas informuoti, ar buvo tinkamai pranešta apie skolininkės bankroto procesą (v. b. l. 251). Antstolės kontoroje gautas išieškotojo pranešimas el. paštu, kuriuo nurodoma, jog apie V. K. bankroto procesą bankui pranešta nebuvo, pažymėjo, jog nesutinka su vykdymo nutraukimu ir vykdomosios bylos pabaiga (v. b. l. 250). Antstolės kontoroje 2019 m. birželio 18 d. gautas pakartotinis skolininkės atstovo 2019 m. birželio 17 d. prašymas dėl vykdomųjų veiksmų nutraukimo, kuriuo prašoma nutraukti vykdomąją bylą, kadangi skolininkei buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kuri užbaigta 2018 m. gruodžio 19 d. (v. b. l. 254). 2019 m. birželio 25 d. patvarkymu dėl V. K. advokato E. K. 2019 m. birželio 17 d. pakartotinio prašymo Nr. S-19-5-16695, antstolė remdamasi aplinkybe, jog skolininkė nepridėjo įrodymų, kad išieškotoja apie bankroto procesą buvo informuota, buvo įtraukta į procesą, buvo įtraukta į pranešimą spaudai (skelbime the Gazzette) bei skola įtraukta į bankroto paraišką, kreditorė informavo, kad nėra gavusi informacijos apie bankroto bylą nei iš skolininkės, nei iš jos administratoriaus, taip pat nėra gavusi informacijos apie bankroto bylos pabaigą, pakartotinai patvarkė: pateiktus 2019 m. kovo 26 d. patvarkyme ir 2019 m. gegužės 24 d. patvarkyme nurodytus procesinius dokumentus bus sprendžiamas klausimas dėl vykdomosios bylos užbaigimo dėl fizinio asmens bankroto bylos (v. b. l. 256).

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. birželio 25 d. patvarkymą ir tenkinti skolininkės prašymą dėl vykdomosios nutraukimo.

Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

Civilinio proceso kodekso 629 straipsnis reglamentuoja vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės į įstatymo įtvirtintą pagrindų vykdomajai bylai nutraukti sąrašą nepatenka (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Pareiškėja reikalavimą nutraukti vykdomąją bylą grindžia aplinkybe, jog Jungtinėje Karalystėje jai buvo iškelta ir 2018 m. gruodžio 19 d. užbaigta fizinio asmens bankroto byla, išduotas pažymėjimas dėl atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog antstolė klausimui dėl vykdomosios bylos užbaigimo pareikalavo pateikti papildomus įrodymus – bankroto paraišką ir pranešimą kreditoriams (skelbimą the Gazzette), įrodymus, jog kreditorei AB SEB bankas apie fizinio asmens bankroto bylą buvo pranešta.

Kadangi bankroto byla skolininkei iškelta ir vykdyta Jungtinėje Karalystėje, o byloje keliamas klausimas dėl jos teisinių pasekmių Lietuvoje, šiuo atveju aktualios 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas) nuostatos. Minėto Reglamento 33 straipsnis numato, jog bet kuri valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iškeltą nemokumo bylą arba vykdyti tokioje byloje priimtą teismo sprendimą, jei tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieštarautų tos valstybės viešajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms. Viešosios tvarkos išlyga paprastai yra laikoma Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių teismų turimu saugikliu prieš didelį neteisingumą, leidžiančiu taikyti Europos privatinės teisės bei nacionalinius sąžiningumo standartus tarptautiniame kontekste. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas aiškiai pripažino bendrąjį Europos Sąjungos teisės principą, pagal kurį visi asmenys turi teisę į teisingą procesą (Case C‑185/95 Baustahlgewebe v Commision, [1998] I‑8417, para. 20 ir 21; Case C‑174/98The Netherlands and Van der Wal v Commision [2000], para 17.). Šis principas yra kilęs iš pagrindinių teisių, kurios yra bendrųjų Bendrijos teisės principų, kurių laikymąsi užtikrina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, remdamasis bendromis valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis ir ypač 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pateiktomis nuorodomis, sudėtinė dalis. Pažymėtina, kad rimti esminių procesinių garantijų, pavyzdžiui, teisės dalyvauti procese ir būti jame išklausytam, pažeidimai leidžia teismui atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti teismo sprendimus dėl nemokumo bylos iškėlimo arba su nemokumo procesu susijusius teismo procesinius sprendimus. Tokios praktikos laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje (Case C‑341/04Eurofood IFSC Ltd. [2005] 2006 I-03813, para. 67.). Toks teismo procesinis sprendimas, be kita ko, gali būti nepripažįstamas visas ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

Pagal Reglamento 54 straipsnio 1 dalį, iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pranešimo kreditoriui reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog asmens informavimas apie jo teisėms ir pareigoms teisinių padarinių turėsiantį teismo procesą yra vienas iš teisės į tinkamą procesą pagrindų. Todėl visuotinai pripažįstama, kad teisė į tinkamą procesą reikalauja informuoti asmenį ir tai atlikti tinkamai – tinkamu būdu ir laiku, užtikrinant realų asmens žinojimą apie inicijuotą teismo procesą ir efektyvią galimybę imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017). Teisės mokslo doktrinoje „žinomais“ kreditoriais laikomi tie kreditoriai, kurie gali būti nustatyti iš buhalterinių bei kitų pateikiamų dokumentų arba kuriuos nustato pats bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Įvertinus byloje pateiktus duomenis, jog išieškojimas antstolės vykdomoje vykdomojoje byloje buvo pradėtas ir vykdyti iš skolininkei priklausančio įkeisto turto, o šį turtą realizavus – tęsiamas toliau, darytina išvada, jog kreditorė AB SEB bankas pareiškėjai turėjo būti žinoma.

Byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog išieškotoja AB SEB bankas buvo tinkamai informuota apie kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje iškeltą fizinio asmens bankroto bylą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Priešingai, byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą manyti, jog kreditorei AB SEB bankas apie skolininkei iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, bankroto procesą pranešta nebuvo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog tokiu būdu buvo apribota kreditorės teisės dalyvauti pareiškėjos bankroto byloje (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Pažymėtina, jog pranešimo išsiuntimas išieškojimą vykdančiai antstolei nesudaro pagrindo išvadai, jog kreditorė apie bankroto procesą informuota tinkamai ir laiku, priešingai nei nurodo skolininkė savo rašytiniuose paaiškinimuose (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog Fizinių asmenų bankroto procedūras Jungtinėje Karalystėje reglamentuoja 1986 m. Nemokumo įstatymas (angl. Insolvency Act 1986), procedūrinius nemokumo procesų klausimus taip pat reglamentuoja 1986 m. nemokumo taisyklės (angl. The Insolvency Rules 1986). 1986 m. bankroto įstatymo 279 straipsnio („Trukmė“) 1 dalyje įtvirtinta, kad bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas [nuo įsipareigojimų] pasibaigus vienerių metų terminui, pradedant skaičiuoti nuo datos, kurią prasideda bankrotas. .Atleidimo nuo įsipareigojimų teisinės pasekmės nurodytos šio teisės akto 281 straipsnyje, kurio pirmojoje dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad asmuo atleidžiamas nuo visų bankroto skolų. Taip pat minėtame straipsnyje nurodytos ir išimtys, kurioms esant asmuo nėra atleidžiamas nuo atitinkamų įsipareigojimų. Viena iš tokių išimčių yra įtvirtinta 1986 m. nemokumo įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad atleidimas nuo įsipareigojimų neatleidžia bankrutavusio asmens nuo kitų bankroto skolų, kurios nėra įrodamos jo bankroto procese, kaip yra nurodyta (angl. Discharge does not release the bankrupt from such other bankruptcy debts,not being debts provable in his bankruptcy, as are prescribed) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017).

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų apie pareiškėjai iškeltą ir Didžiojoje Britanijoje vykdytą bankroto procesą, nustatyti, ar kreditorė AB SEB bankas buvo įtraukta į šį procesą, nurodyta kaip viena iš pareiškėjos kreditorių teikiant paraišką bankroto (nemokumo) bylai iškelti, nėra galimybės, kadangi pareiškėjos bankroto procese dalyvavę kreditoriai antstolei siųstuose pranešimuose nėra nurodomi (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Savo ruožtu vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (Civilinio proceso kodekso 613 straipsnis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnis). Įstatymas numato, jog sprendimą nutraukti, užbaigti vykdomąją bylą priima antstolis (Civilinio proceso kodekso 630 straipsnio 1 dalis, 632 straipsnio 2 dalis). Skundžiamas antstolės patvarkymas nurodytų normų kontekste vertintinas kaip antstolės reikalavimas pateikti papildomą informaciją, reikalingą antstolei atitinkam sprendimui priimti (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Šią išvadą patvirtina skundžiamo antstolės patvarkymo turinys, kuriame nurodoma, jog pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo bus spendžiamas gavus papildomus dokumentus. Vykdomojoje byloje duomenų, jog šie dokumentai antstolei pateikti ir/ar aplinkybių, patvirtinančių, kad tokių dokumentų pareiškėja antstolei pateikti negali, byloje nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog antstolės reikalavimai nėra teisėti, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių neįrodinėja ir pareiškėja (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes sutiktina su antstolės pozicija, jog siekiant išspręsti vykdomosios bylos užbaigimo klausimą, tikslinga surinkti papildomus duomenis, kuriuos pateikti gali tik pati pareiškėja (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), kadangi pažymėjimo dėl atleidimo nuo įsipareigojimų vykdymo apimtis ir taikymas konkrečiam kreditoriui, remiantis kasacinio teismo praktika, spręstinas įvertinus, ar kreditorius buvo tinkamai informuotas apie procesą bei turėjo galimybę jame dalyvauti.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, jog vykdomosios bylos eiga privalo domėtis ir bylos šalys ir esant situacijai, kai antstolis gali nežinoti vienų ar kitų duomenų, savalaikiai teikti juos antstoliui. Tokia skolininko pareiga yra įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 644 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis Civilinio proceso kodekso 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais Civilinio proceso kodekso 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008 ir kt.).

Minėta, jog pareiškėja antstolės reikalavimų pateikti papildomus dokumentus neįvykdė, o byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą išvadai, jog šie antstolės reikalavimai nėra teisėti (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Pažymėtina, jog pareiškėjos skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi argumentai dėl antstolės (ne)veikimo, vykdomosios bylos sustabdymo nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, kadangi nesudaro pareiškėjos skundo dalyko (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Todėl dėl šių aplinkybių teismas detaliau nepasisako. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog pareiškėja teikė skundą dėl antstolės veiksmų ir/ar neveikimo, teikė skundą dėl antstolės atsisakymo sustabdyti vykdymo veiksmus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos skundo dalyką, byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja antstolės reikalavimų neįvykdė, papildomų dokumentų nepateikė, o byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog antstolė neturėjo pagrindo reikalauti papildomos informacijos, reikalingos pareiškėjos prašymui išspręsti, įvertinus kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, skundas nėra pagrįstas, todėl netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos V. K. skundo dėl antstolės veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei B. T. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.