Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimu;

bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti

Dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra penkių aukštų gyvenamojo daugiabučio pirmame aukšte. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta. Laiptinės durys neužrakintos, atidarytos. Apžiūros metu buto Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos įėjimo durys uždarytos, išoriškai neapgadintos. Antrų durų viršutinė spyna yra užrakintoje padėtyje. Ant apatinės kairės pusės durų staktos yra plomba Nr. 019336. Laiptinės gale, ant sienos yra plomba Nr. 019337. Ant pirmų įėjimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) durų apačios yra plomba Nr. 019334. Ant antrų durų yra plomba Nr. 019338. Ant kairės pusės durų staktos yra atskilusi mediena. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra dviejų kambarių. Buto koridoriaus kairėje pusėje yra spinta. Koridoriuje yra apdegusių daiktų, ant grindų yra vandens. Už spintos yra kambarys Nr. 1 su atidarytomis durimis. Smarkiausi terminio poveikio požymiai pasireiškia kambario aprūkimu bei esančiu daiktų apdegimu matomi buto kambaryje Nr. 1. Minėtame kambaryje ant grindų matomos įvairios šiukšlės, tekstilės atliekos bei kitokie daiktai. Taip pat kambaryje Nr. 1 yra medinės spintelės, kėdės, foteliai ir kiti baldai. Kambario priekyje prie pravirų šarvuotų durų ant grindų yra įvairios apdegusios šiukšlės ir tekstilės atliekos. Apdegusios šiukšlės taip pat yra ir prie medinės komodos. Ties kambario viduriu yra apsilydęs plastikinis krepšys su ratukais, kuriame yra apdegusios šiukšlės. Tarp kambaryje esančių šiukšlių yra daug cigarečių nuorūkų, tuščių alkoholinių tarų buteliai. Vienas iš butelių 1 l. talpos butelis „Ballantines“ yra aprūkęs, apdegęs su nuskilusia viršutine dalimi. Techninių priežasčių gaisrui kilti neaptikta. Tarp komodos ir durų ant lubų yra nudegusių lubų dangos žymės. Ant grindų yra vandens. Labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis - pašalinis ugnies šaltinis (galimai tyčinė žmonių veika (padegimas)). Buto koridoriuje, kambario Nr. 1 dešinėje pusėje yra atidarytos durys vedančios į kambarį Nr. 2. Koridoriuje ant grindų yra vandens. Kambaryje Nr. 2 yra išmėtyti daiktai, spinta, sofa, cigarečių nuorūkų ir kitų įvairių daiktų. Kambario Nr. 2 langas atidarytas. Buto koridoriaus dešinėje pusėje yra virtuvė. Virtuvės langas atidarytas. Koridoriuje link virtuvės ant žemės yra apdegus kempinė, kiti įvairūs daiktai. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys užplombuotos plombomis Nr. 024507, 024499, 024500 (t. 1, b. l. 30-38).

Iš įgaliojimo, patvirtinto notaro, matyti, kad T. V. įgaliota atstovauti G. K. (t. 1, b. l. 65-71).

Iš tarnybinio pranešimo dėl nuosavybės į butą teisių matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai, pagal registrus priklauso G. K., kuris yra R. V. senelis, R. V. mamos T. V. tėvas (t. 1, b. l. 114).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus“, amfetaminas yra psichotropinė medžiaga, kurią draudžiama vartoti medicininiais tikslais (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašas). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 buvo patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“ (aktuali įsakymo Nr. V-239 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d.), kuriose amfetamino (Nr. 99) nedideliu kiekiu pripažįstama masė iki 0,2 g, o didelis kiekis – masė virš 20 g.

Teismas įvertinęs šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad R. V. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Kaltininko tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti išnagrinėjus bylą teismas nenustatė. Ištyrus įrodymus nėra pagrindo netikėti, kad R. V. psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo savo reikmėms. Tokią tiesą byloje patvirtina ne tik byloje esanti toksikologijos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad R. V. kraujyje rasta amfetamino, bet ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų, tarpusavyje sutampančių duomenų visuma.

Kaltinamasis R. V. savo kaltę tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino visiškai ir patvirtino, kad psichotropines medžiagas nusipirko per „Vicker“ programėlę. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo L. V. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, taip pat kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. policijos įvykių registro išrašo duomenys, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos, kratos protokolas, specialisto išvada, kurioje užfiksuota rastų draudžiamų medžiagų rūšis ir kiekis, toksikologijos specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad R. V. kraujyje buvo rastas amfetaminas, alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad įvykio dieną R. V. nebuvo nustatytas girtumas. Remiantis minėtais įrodymais ir išvadomis apie R. V. organizme aptiktas medžiagas teismas pripažįsta, kad kaltininkas neteisėtai disponavo amfetaminu, kurį įgijo ir vartojo asmeniniais tikslais.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ (aktuali nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d. galiojusi įvykio metu įsakymo redakcija,) pas R. V. rastas neteisėtai disponuojamų psichotropinių medžiagų – amfetamino kiekis – 0,170 g nesiekia teisės aktuose nurodomo nedidelio šių medžiagų kiekio (0,2 g). Ši aplinkybė reikšminga R. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai įrodytas ir rastas pas kaltininką psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis nesiekia nedidelio šių medžiagų kiekio, R. V. veiką teismas perkvalifikuoja iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį. Apie tokią veikos kvalifikacijos galimybę R. V. buvo įspėtas 2023 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio metu.

Dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-148-511/2022). Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.) (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-14-387/2022). Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-14-387/2022). Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir pan. (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-352/2013).

Teismas įvertinęs šioje dalyje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo R. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis R. V. savo kaltę dėl padaryto svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, pripažino visiškai, išsamiai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios T. V. išsamūs parodymai apie gautas žinutes ir kaltininko iš anksto suformuotą tyčią sukelti gaisrą bute, taip pat liudytojos L. M. parodymai apie sukeltą gaisrą, kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. policijos įvykių registro išrašo duomenys, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai, degalinės „Circkle K“ įrašas, iš kurio matyti, kad R. V. į butelį degalinėje įsipylęs kurą pasišalino, ką patvirtina kvitas apie nesumokėjimą už kurą, taip pat byloje esantis įgaliojimas, kuriuo T. V. įgaliota atstovauti savo tėvą G. K.. Alkotesterio kvitas patvirtina, kad įvykio dieną R. V. buvo neblaivus, tą kaltininkas pripažino ir duodamas parodymus teisme. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje ir neginčijamai patvirtina, kad R. V. 2023 m. liepos 19 d., apie 21.43 val. turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, kuris nuosavybės teise priklauso seneliui G. K., veikdamas tiesiogine tyčia bute, (duomenys neskelbtini), padegė atsineštą plastikinę talpą su benzinu, kuriai užsiliepsnojus atvira liepsna apdegė minėto buto patalpos ir daiktai.

Teismas kritiškai vertina kaltininko nurodytą motyvą, kad jis gaisrą sukėlė siekdamas sudeginti šiukšles, nes jo mamos ikiteisminio tyrimo metu pateiktos susirašinėjimo žinutės ir iš anksto įsigytas benzinas patvirtina, kad nusikaltimui kaltininkas pasiruošė planuotai ir iš anksto, kaip pats nurodė siekdamas atkreipti dėmesį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sugadino svetimą – seneliui G. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – visuotinai pavojingu būdu, t. y. šį butą padegdamas, dėl ko kilo grėsmė, kad dėl to gali nukentėti žmonės (pažymėtina, kad aptariamas butas yra daugiabučiame gyvenamajame name, įvykis įvyko nakties metu, kai žmonės paprastai būna savo namuose ir miega), jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia, kad R. V. suvokė savo veikos pavojingumą, t. y. jog jis veikia visuotinai pavojingu būdu, numatė, kad dėl jo veiksmų bus sugadintas svetimas turtas, gali atsirasti papildomų sunkių padarinių, šių padarinių ir norėjo, sąmoningai leido jiems ir atitinkamai grėsmei kilti, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo R. V. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikalstamą veiką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

R. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centro pateiktos informacijos matyti, kad R. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 98). R. V. (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 99). Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad R. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metų būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 1, b. l. 105). Teismas atsižvelgdamas į sveikatos priežiūros, gydymo įstaigų pažymas ir atidžiai įvertinęs specialisto išvadą pripažįsta, kad R. V. yra pakaltinamas ir gali atsakyti pagal įstatymą jam taikant baudžiamąją atsakomybę.

Teismui duodamas parodymus kaltinamasis R. V. pripažino, kad praeityje psichikos sutrikimų ar ligų jis neturėjo, buvo gydomas tik dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, kas ir šį kartą įtakojo kaltininko haliucinacijas. BK 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Įvertinus visus šiuos duomenis, specialistų išvadas dėl kaltinamojo praeities, jam diagnozuotus sutrikimus teismas abejonių dėl kaltininko pakaltinamumo nenustatė ir svaraus pagrindo skirti psichiatrinę ekspertizę neįžvelgė.

Įstatymo pagrindų, leidžiančių R. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atžvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

R. V. veikdamas tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena veika yra baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio dalis), kita veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 2 dalis). Praeityje R. V. teistas tris kartus, visos praeityje padarytos nusikalstamos veikos susijusios su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (t. 1, b. l. 120-123), per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas keturis kartus baustas, paskirtų piniginių baudų nemoka (t. 1, b. l. 124-126). R. V. yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 128). Teismas nustatė vieną kaltininko atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Minėtų reikšmingų aplinkybių visuma yra pagrindas pripažinti, kad siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo yra pagrindas ir būtinybė R. V. kaip recidyvistui skirti griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes: už padarytą apysunkį nusikaltimą skirti laisvės atėmimo bausmę, o už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, jų dydį nustatant pagal BK 61 straipsnio nuostatas.

Kadangi kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios viena nuo kitos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, teismas tarpusavyje bausmes bendrina taikydamas bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. V. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, dėl ko teismo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismas vertino ir nustatė, kad nėra pagrindo kaltinamajam R. V. atidėti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi praeityje jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamos veikos padarytos nusikalstant recidyvo turiniu, laisvėje kaltininkas pripažino piktnaudžiavęs narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip pat alkoholiu. Visa tai šalina pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti tinkamai įgyvendinti kaltininkui būnant laisvėje.

V. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Iki nuosprendžio priėmimo byloje buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos 286,67 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą kaltinamajam R. V..

BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.

Nagrinėjamu atveju teismas remiantis įstatymu nustatė būtiną kaltinamojo gynėjo dalyvavimą procese, kadangi R. V. laisvė suvaržyta dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo. Nagrinėjant bylą teisme dalyvavo parinktas gynėjas advokatas Antonas Kviatkovskis, kuris teikė kaltinamajam R. V. teisines paslaugas. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo R. V. turtinę padėtį (nedirbantis, pajamų negauna, santaupų neturi, šiuo metu jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas) sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes gynėja procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. V. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

VI. Kardomosios priemonės ir kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, R. V. tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. liepos 11 d. 10.30 val. (t. 1, b. l. 148) iki 2023 m. liepos 12 d. 9.06 val. (t. 1, b. l. 152), nuo 2023 m. liepos 19 d. 22.50 val. (t. 2, b. l. 51-53), o Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trijų) mėnesių terminui iki 2023 m. spalio 20 d. (t. 2, b. l. 71-72). Vėliau, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. spalio 17 nutartimi, R. V. buvo tęsiama kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesių terminui iki 2024 m. sausio 20 d. (t. 2, b. l. 77-78). Įvertinus kaltininkui skirtą bausmės rūšį ir jos trukmę, anksčiau teismo nustatytus suėmimo pagrindus, galimą bylos nagrinėjimą apeliaciniame procese R. V. skirta kardomoji priemonė – suėmimas taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. V. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neišnykus jos pagrindams paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas:

- po tyrimo likusius miltelius (0,474 g), supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotus saugojimui Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Liepyno g. 7, Vilniuje) – sunaikinti;

- voką su objektais ir pakuotėmis, žiebtuvėlį, rankų nuoplovas (paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas 2023 m. spalio 11 d. Nr. PD-00000011753) – sunaikinti;

- mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note A1“, IMEI (duomenys neskelbtini) (paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas 2023 m. spalio 11 d. Nr. PD-00000011756) – grąžinti R. V.;

- maišą su maisto produktais, stiklinę, įkroviklį be laido, žiebtuvėlį, saugomus Vilniaus miesto 5-jame policijos komisariate, esančiame Laisvės pr. 80, Vilniuje – grąžinti R. V., o nugertą viskio „Williams Peel“ butelį, taip pat saugomą Vilniaus miesto 5-jame policijos komisariate, esančiame Laisvės pr. 80, Vilniuje – sunaikinti;

- CD laikmenos, prisegtos prie baudžiamosios bylos viršelio, kuriose „Body“ kamerų ir „Circkle K“ degalinės įrašai – palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendė:

R. V. (R. V.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 187 straipsnio 2 dalį ir skirti 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;

- 259 straipsnio 2 dalį ir skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu R. V. skirti subendrintą 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu R. V. paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2023 m. liepos 12 d. (viena para), nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti bausmę.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš R. V..

- po tyrimo likusius miltelius (0,474 g), supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotus saugojimui Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Liepyno g. 7, Vilniuje) – sunaikinti;

- voką su objektais ir pakuotėmis, žiebtuvėlį, rankų nuoplovas (paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas 2023 m. spalio 11 d. Nr. PD-00000011753) – sunaikinti;

- mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note A1“, IMEI (duomenys neskelbtini) (paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas 2023 m. spalio 11 d. Nr. PD-00000011756) – grąžinti R. V.;

- maišą su maisto produktais, stiklinę, įkroviklį be laido, žiebtuvėlį, saugomus Vilniaus miesto 5-jame policijos komisariate, esančiame Laisvės pr. 80, Vilniuje – grąžinti R. V., o nugertą viskio „Williams Peel“ butelį, taip pat saugomą Vilniaus miesto 5-jame policijos komisariate, esančiame Laisvės pr. 80, Vilniuje – sunaikinti;

- CD laikmenos, prisegtos prie baudžiamosios bylos viršelio, kuriose „Body“ kamerų ir „Circkle K“ degalinės įrašai – palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.