Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.14.10.2.1; 1.2.23.1.2; 2.4.6.1

2024 m. vasario 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. V. paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2023 m. liepos 12 d. (viena para) bei nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. V. 2023 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo nusipirkdamas už 70 Eur psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios dalį suvartojo, o likusią dalį – 0,170 g psichotropinės medžiagos – amfetamino neteisėtai laikė su savimi iki 2023 m. liepos 11 d. 10.20 val., kol (duomenys neskelbtini), namo kieme, policijos pareigūnai jo apžiūros metu rado ir paėmė jam priklausantį minėtą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino.

2. Be to, R. V. 2023 m. liepos 19 d. apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,47 promilės girtumas) degalinėje „CIRCLE K“, (duomenys neskelbtini), į plastikinį butelį įsipylė benzino, po ko 2023 m. liepos 19 d. apie 21.43 val., turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, priklausantį G. K. (G. K.), tyčia bute Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabutyje adresu (duomenys neskelbtini), padegė atsineštą plastikinę talpą su benzinu, kuriai užsiliepsnojus atvira liepsna apdegė minėto buto patalpos, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį bei apeliantui paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

3.1. Apelianto manymu, teismas nepakankamai atsižvelgė į visas reikšmės turinčias aplinkybes ir jam paskyrė per griežtą bausmę. Nurodoma, kad 2023 m. liepos 19 d. jis iš tikrųjų buvo neblaivus, prisimena, kad tą dieną galimai vartojo viskį. Po to kambaryje rado kažkokias tabletes, iš pradžių suvartojo vieną tabletę, o po to – likusias 4-5 tabletes. Netrukus jį pradėjo kankinti baisios haliucinacijos, girdėjo balsus, pasirodė, kad iš šiukšlių krūvos jį pulti bando vaiduokliai ir baisūs padarai. Gelbėdamasis nuo to neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik tą krūvą padegti. Visą įvykį blogai prisimena, negalėjo suprasti, ką daro, negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, nes jam buvo užtemusi sąmonė. Tuo momentu jam reikėjo pagalbos, tačiau jos nesulaukė, o padarė BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

3.2. Nežino, ar jo veikai daugiau įtakos turėjo išgertas alkoholis, ar neaiškios kilmės tabletės. Dėl to sunku sutikti su teismo išvada, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad formaliai žiūrint į jo veiksmus, BK 187 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, tačiau veikdamas jis nesuvokė ką daro, mano, kad tuo metu buvo daugiau priklausomybių kankinamas ligonis, o ne sąmoningas nusikaltėlis. Be to, veikos, už kurias anksčiau teistas, yra teisiškai ir faktiškai labai skirtingos. Dėl to yra prašoma nepripažinti jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad veiką apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu.

3.4. Apeliantas pažymi, kad jis apsvarstė ir permąstė savo gyvenimo klaidas, nori būti laisvėje ir pradėti naują normalų gyvenimą. Nemano, kad verta formaliai lyginti ankstesnių jo veikų su tuo, ką padarė dabar. Dėl to mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Pacituodamas BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, apeliantas nurodo, kad, jo nuomone, įstatymas nesieja minėto straipsnio nuostatos taikymo su tuo, ar asmuo yra pirmą kartą teisiamas ar ne.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde yra prašoma nuteistajam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas taip pat prašė įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę nuteistojo atžvilgiu. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose, taip pat pasisakydama dėl nuteistojo gynėjo prašymų.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose numatytos atsakomybę sunkinančių aplinkybių

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nustatytomis R. V. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis bei teigiama, jog nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, padaryta nuteistajam nesuvokiant savo veiksmų esmės bei negalint jų valdyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti bei prieštarauja proceso metu surinktų įrodymų visumai.

7. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

8. Kaip matyti iš 2023 m. liepos 20 d. alkotesterio kvito (2 t., b. l. 28), R. V. 2023 m. liepos 20 d. 00.14 val. nustatytas 1,47 promilių girtumas (lengvas neblaivumo laipsnis). Kaip matyti iš 2023 m. liepos 20 d. įtariamojo apklausos protokolo (2 t., b. l. 34–35), apeliantas aptariamo įvykio negalėjo atsiminti dėl stipraus girtumo, kadangi 2023 m. liepos 19 d. išgėrė apie 1 litrą viskio ir buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Šią poziciją R. V. patvirtino vėlesnės apklausos metu (2 t., b. l. 38–39), tačiau vėliau laikėsi pozicijos, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas paveiktas narkotinių medžiagų, nuo kurių jam kilo haliucinacijos (2 t., b. l. 120–122). Vis dėlto ir vėlesnės apklausos metu apeliantas teigė, kad įvykio dieną buvo išgėręs apie 1 litrą alkoholio. Teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 176–177) R. V. taip pat teigė, jog įvykio dieną buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, kurias rado bute, tačiau neneigė aplinkybės, jog įvykio dieną jis buvo išgėręs apie 1 litrą stipraus alkoholinio gėrimo. Taigi matyti, jog nuteistojo neblaivumas yra ne tik įrodytas objektyvių byloje esančių duomenų, tačiau šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Dėl to spręstina, kad minėta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra pagrįstai ir teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, o jos naikinti nėra jokio pagrindo.

9. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad apeliantui nustatytas neblaivumas yra esminė aplinkybė, kuri lėmė nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, jog aptariamo įvykio dieną jis vartojo ne tik alkoholį, tačiau ir narkotines medžiagas, kurių sukeltos haliucinacijos lėmė nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina, kad aptariamu atveju nėra objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti apelianto teiginius, kad įvykio dieną jis buvo vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas. Nors specialisto išvadoje Nr. T-N 1994/2023(01) (1 t., b. l. 93) yra duomenų, kad nuteistojo kraujyje rasta amfetamino, atkreiptinas dėmesys, jog R. V. kraujas šiam tyrimui buvo paimtas 2023 m. liepos 12 d., t. y. likus savaitei iki aptariamo įvykio. Taigi šie duomenys savaime nepatvirtina apelianto teiginių. Be to, kaip matyti iš 2023 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvados (1 t., b. l. 105), objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Nors teismo posėdyje nuteistojo gynėjas kėlė hipotezę, jog minėta specialisto išvada priimta įvertinus ne visus bylos medžiagoje esančius duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

10. Kaip yra matyti iš 2023 m. rugpjūčio 10 d. užduoties atlikti objektų tyrimą (2 t., b. l. 103–104), klausimas dėl tikslingumo R. V. skirti psichiatrinę ekspertizę specialistui pateiktas jau po 2023 m. liepos 20 d. nutarimo sujungti ikiteisminius tyrimus priėmimo (1 t., b. l. 16–17), taigi gynėjo nurodoma 2023 m. liepos 20 d. R. V. apklausa (2 t., b. l. 34–35) tuo metu jau buvo prijungta prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25685-23 medžiagos, taigi buvo pateikta minėto tyrimo visapusiškam atlikimui. Svarbu akcentuoti tai, jog iš specialisto išvados turinio yra matyti, kad specialistė įvertino nuteistojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: „Įtariamojo apklausų metu R. V. išdėstė savo byloje nagrinėjamų įvykių versiją, nurodė buvęs apsvaigęs nuo psichoaktyvių medžiagų, <...>“ , tačiau visumoje sprendė, jog nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Įvertinus pirmiau išdėstytą, gynėjo argumentai atmetami kaip paneigti bylos medžiagoje esančių duomenų visumos.

11. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes konstatuotina, jog byloje esantys duomenys patvirtina tai, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymui įtakos turėjo tai, kad R. V. jos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taigi jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta tinkamai įvertinus surinktus įrodymus. Apelianto teiginiai, jog įvykio metu jis buvo pavartojęs psichiką veikiančių medžiagų, kas visapusiškai nulėmė jo atliktus veiksmus, yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl yra atmetami.

12. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nepripažinti atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kuri numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y., jog veika padaryta recidyvisto. Šis prašymas argumentuojamas tuo, jog nuteistasis dėl savo būklės, sukeltos jo suvartotų psichiką veikiančių medžiagų, negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie skundo argumentai yra ne tik nepagrįsti, tačiau prieštarauja elementariems logikos dėsniams.

13. Kaip yra matyti iš 2023 m. spalio 18 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (2 t., b. l. 120–123), R. V. praeityje teistas tris kartus, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta 2 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi ir 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Minėtame išraše nurodyta, jog R. V. 2021 m. liepos 2 d. buvo paleistas iš Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės pataisos namų, taigi darytina išvada, kad aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2023 m. liepos 19 d. R. V. turėjo neišnykusį teistumą, dėl ko buvo pagrįstai pripažinta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos aplinkybės dėl jo psichinės sveikatos būklės neturi jokios reikšmės jo pripažinimui recidyvistu.

14. Įvertinus pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju R. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, buvo nustatyta detaliai ir visapusiškai įvertinus su aptariamu klausimu susijusią ir nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo tenkinti skundą šioje dalyje.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir nuteistajam paskirtos bausmės

15. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam R. V. paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, be to, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė atsižvelgti į galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas apelianto atžvilgiu, kadangi, gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai aptarė šį klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliaciniame skunde bei gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytais motyvais ir bylos medžiagoje esančiais duomenimis, sprendžia, jog šie prašymai yra nepagrįsti.

16. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

17. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam R. V. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Paskirdamas nuteistajam R. V. 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas išsamiai bei visapusiškai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tinkamai įvertino šių duomenų visumą. Teismas, spręsdamas dėl nuteistajam paskirtos bausmės, įvertino tai, jog R. V. veikė tiesiogine tyčia ir padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Tai pat įvertinta tai, jog praeityje R. V. teistas tris kartus, visos praeityje padarytos nusikalstamos veikos susijusios su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, per pastaruosius vienerius metus buvo baustas administracine tvarka keturis kartus, nemoka jam paskirtų piniginių baudų (1 t., b. l. 124–126). Matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į R. V. charakterizuojančią medžiagą, t. y., jog jis yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba, nors registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 128).

20. Įvertinus R. V. paskirtų bausmių dydį pastebėtina ir tai, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo iki 5 metų bausmę. Nagrinėjamu atveju R. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra šiek tiek mažesnė už BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vidurkį. Pabrėžtina tai, jog nuteistajam paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei visiškai apimant švelnesnę bausmę, po ko nuteistajam R. V. paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę ir nepakankamai atsižvelgė į šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamu atveju R. V. nurodo aplinkybes, kurios nepaneigia jo atliktų veiksmų bei asmenybės pavojingumo, o yra tik gynybinė versija, kuri pateikta siekiant sumenkinti nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

21. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė pakankamai plačiai dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo apelianto atžvilgiu, taip pat nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, jog, R. V. nuomone, BK 75 straipsnio nuostatos iš esmės neturėtų būti siejamos su tuo, ar asmuo yra teisiamas pirmą kartą ar ne. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai yra nepagrįsti, todėl yra atmetami.

22. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju R. V. nuteistas už apysunkį nusikaltimą, kuris yra numatytas BK XXVIII skyriuje – „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“. BK 75 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1-3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

23. Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkretų nusikaltimą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų reikalavimų nepažeidė bei teisėtai ir motyvuotai nusprendė nuteistojo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų bei jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėti. Nors nuteistasis atitinka formalias sąlygas, nustatytas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kontekste, t. y., už jo padarytą nusikalstamą veiką jam paskirta mažesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau vertintina tai, kad kitos byloje nustatytos ir R. V. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju negalimas.

25. Nors nuteistasis R. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pažymėtina, kad BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą R. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), kas neabejotinai didina tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek paties R. V. pavojingumą. Akcentuotina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo priimtas sprendimas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu R. V. taikytą bausmės vykdymo atidėjimą ir pradėta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi matyti, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas apelianto atžvilgiu jau buvo taikytas, bet nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Darytina išvada, kad aplinkybės, kurios susijusios su R. V. praeities teistumais, rodo akivaizdų jo polinkį nesilaikyti įstatymų numatytų įpareigojimų bei draudimų, o tai, jog R. V. atžvilgiu ir vėl buvo nagrinėta baudžiamoji byla rodo, kad anksčiau jam paskirtos bausmės nebuvo pakankamos užtikrinti, jog nuteistasis pakartotinai nenusikals ir laikysis teisės aktuose numatytų taisyklių. Vien tik tai, jog R. V. teigia, kad permąstė savo gyvenimą ir yra pasiruošęs keistis, savaime nesudaro pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą apelianto atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog apelianto nurodomas baudžiamojo įstatymo nuostatų interpretavimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja tenkinti pateikto apeliacinio skundo.

26. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam R. V. laisvės atėmimo bausmę bei nuspręsdamas neatidėti jos vykdymo, įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai ir išsamiai įvertino visas šių klausimų teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Dėl to nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo apeliacinį skundą tenkinti bei švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

27. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. vasario 7 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-01347 už advokato K. Blažio suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. V. Pažymoje yra nurodyta, jog valstybės naudai priteistina suma sudaro 116,67 Eur.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį arba nutartį, priima ir sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat ir į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. V. nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas nuteistojo apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas. Būtinybę apeliantui paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 116,67 Eur dydžio sumai iš R. V. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.