Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo (apelianto) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. 2016-07-29 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo teritorijos „Lietuvos respublika“ 72.480,30 Eur žalos už dokumentų ir faktų klastojimo ir panaudojimu prieš jį jam padarant žalą.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-05 nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsisakyta priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-20 neskundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-05 nutarties kopija buvo siunčiama ieškinyje ir Gyventojų registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), du kartus, tačiau nutarties kopija grįžo neįteikta. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nutarties kopija buvo siųsta ieškovo nurodytu adresu bei ieškovas neinformavo teismo apie adreso pasikeitimą, nusprendė laikyti, kad minėta nutartis ieškovui įteikta, įteikimo diena laikant 2016-08-31, kuomet nutarties kopija buvo pakartotinai išsiųsta iš teismo (CPK 121 str. 1-2 d.). Teismas pažymėjo, kad ieškovui A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-0805 nutarties kopija taip pat buvo išsiųsta ir įteikta 2016-08-31 faksu Nr. 037034950789, kuris nurodytas ieškinyje.Ieškovas dėl 2016-09-20 nutarties pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-13 nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-13 nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl 2016-09-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, jog nors ieškovui siųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-05 nutarties kopija grįžo neįteikta, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pats inicijavo teisminį procesą (teikė ieškinį, atskirąjį skundą) ir turi pareigą domėtis teisminiu procesu, bei tai, kad minėtos nutarties kopija buvo išsiųsta paties ieškovo ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytu gyvenamosios vietos adresu, teismas laikė ją įteikta (CPK 121 straipsnio 1, 2 dalys), įteikimo diena laikant 2016-08-31 – antrą kartą siųstos korespondencijos išsiuntimo iš teismo dieną. Teismas nurodė, kad ieškovui pateikus teismui 2016-10-06 atskirąjį skundą dėl 2016-08-05 nutarties, kuri ieškovui laikoma įteikta 2016-08-31, ieškovas laikomas praleidęs 7 dienų terminą atskirajam skundui pateikti. Dėl to atskirąjį skundą atsisakė priimti kaip pateiktą praleidus įstatyme įtvirtintą 7 dienų terminą (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 335 str. 1 d., 338 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-10-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir duoti eigą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-20 nutarties panaikinimo.Nurodo, kad nutartyje netinkamai taikomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 316 straipsnio 2 dalis, 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes nutartis užkerta kelią tolimesnei civilinės bylos eigai. Nutartyje nurodomas faktas, kad nutartis buvo išsiųsta faksu yra suklastotas ir negali būti įrodinėjimo priemone.Taip pat atskirajame skunde nurodo, jog nutartyje netinkamai nurodomi byloje dalyvaujantys asmenys, teismas nurodė atsisakantis priimti J. K. atskirąjį skundą, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje atsisakė priimti atsakovo A. B. atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios šioje dalyje naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas 2016-10-13 nutartyje netinkamai nurodė byloje dalyvaujančius asmenis, t.y. nutarties aprašomojoje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, per klaidą nurodant, kad teisme faksu buvo gautas „atsakovo J. K.“ atskirasis skundas, o ne „ieškovo A. B., taip pat rezoliucinėje dalyje nurodytas „atsakovas A. B.“, o ne „ieškovo A. B.“. Tačiau minėti apsirikimai nekeičia nutarties esmės, be to 2016-10-27 Vilniaus miesto apylinkės teismas, remiantis CPK 276 straipsnio reikalavimais, ištaisė rašymo apsirikimus. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl apeliacines instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto argumentai, susiję su nutarties nepagrįstumu ar neteisėtumu dėl nurodytų apsirikimų yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliantas nurodo, jog terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Byloje nustatyta, jog 2016-08-05 pirmosios instancijos teismas apelianto 2016-07-29 pateiktą ieškinį atsisakė priimti. Nutartyje nurodė, jog nutartis skundžiama per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-05 nutarties kopija buvo siunčiama ieškinyje ir Gyventojų registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), du kartus, tačiau nutarties kopija grįžo neįteikta. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja CPK II skirsnio nuostatos ,,Įteikimas“. CPK 117 str. 1 d. nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui CPK 122 str. 1 d. nustato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 37¹ str. 4 p. nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. teismo siunčiamų procesinių dokumentų tinkamu įteikimu elektroninių ryšių priemonėmis laikytinas tik toks įteikimas ir tik toks dokumentas, kuris yra tinkamai skaitmenizuotas aukščiau nurodytu būdu. Minėtas procesinių dokumentų skaitmenizavimo būdas yra galimas tik elektroninėse bylose, kurios yra užvedamos Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (Žin., 2012, Nr. 147-7579; 2013, Nr. 2-60) nustatyta tvarka, t.y. naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Šiuo atveju ieškovas nesikreipė į teismą elektroninėms byloms nustatyta tvarka, o ieškinį, apeliacinį bei atskirąjį skundą teismui pareiškė paštu, rašytine forma, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios teisės apeliantui procesinių dokumentų įteikti kitu, nei registruoto laiško siuntimo būdu, kadangi teismo procesinis dokumentas negalėjo būti skaitmenintas Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo nustatyta tvarka. Pareigos apeliantui išsiųsti faksu procesinius dokumentus, pagal jų priėmimo metu galiojančias CPK nuostatas, teismas, kitaip nei tai tvirtina apeliantas, neturėjo. Kita vertus, pripažintina, jog aktyvūs teismo veiksmai, informuojant proceso dalyvį apie civilinės bylos eigą visomis įmanomomis tame tarpe ir elektroninių ryšių priemonėmis, atitinka proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, neprieštarauja teisingumo bei protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.). Tuo tarpu proceso inicijavusio apelianto, elgesys - adreso, kuriuo korespondencijos apeliantas neatsiima, nurodymas kaip tinkamas adresas korespondencijai įteikti vertintinas kaip teisiškai nekorektiškas, neatitinkantis CPK 7 str. 2 d., 42 str., 5 d. įtvirtintų bendrųjų šalies pareigų - rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, bei nesuderinamas su CPK 121 str. nustatyta pareiga informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo būdą ar adresą. CPK 121 str. 2 d. numatyta, kad jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Taigi, teismui išsiuntus procesinius dokumentus paskutiniu žinomu ieškovo adresu, jie laikomi tinkamai įteiktais. Pirmosios instancijos teismas 2016-10-13 motyvuojamoje nutarties dalyje, aiškiai ir ne dviprasmiškai nurodė, kad atskirasis skundas paduotas praleidus įstatyme įtvirtintą 7 dienų terminą, nes nutarties kopija apeliantui įteikta 2016-08-31, o atskirasis skundas pateiktas faksu tik 2016-10-06. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad apeliantas praleido įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui pateikti, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.