Telšių apylinkės teismo įsakymas

2023-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-279-1037/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-05-08
Bylos Nr.
e1-279-1037/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02515-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-279-1037/2023Proceso Nr. 1-01-1-02515-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.9.6; 1.2.9.9 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 8 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. žinodamas, jog pagal 2021 m. liepos 19 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartį privalo mokėti lėšas V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki sūnaus pilnametystės, galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2023 m. sausio 19 d. vengė pareigos išlaikyti savo sūnų V. S.

Kaltinamasis S. S., apklausos metu kaltę prisipažino visiškai ir nurodė, jog kad jis rūpinasi savo sūnumi V. ir moka jam išlaikymą. Žino ir yra susipažinęs su teismo sprendimu, kad turi mokėti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis. Nuo to laiko, kai buvo priteistas mokėti išlaikymas vaikui savo noru pinigų nemokėjo, nes į antstolį kreipėsi buvusi sugyventinė A. K. Antstolis nuo gaunamo atlyginimo dalį pinigų atskaitydavo ir pervesdavo į A. K. sąskaitą. Kažkuriuo laikotarpiu buvo registruotas darbo biržoje, taip pat buvo ir įkalinimo įstaigoje 9 mėnesius. Nemato reikalo savanoriškai mokėti teismo nurodytą sumą vaiko išlaikymui. Nurodė, kad tyčia nevengia mokėti vaikui pinigų jo išlaikymui, tai daro pagal savo galimybes ir pinigų nuskaitymo reikalus tvarko antstolis V. D. Papildomai apklaustas S. S. nurodė, kad jam papildomai buvo išaiškinta BK 164 straipsnio esmė. Dabar supranta, kad pasielgė netinkamai ir kad per numatytą laikotarpį privalėjo teikti vaikui išlaikymą. Nuo 2023 m. kovo 23 d. sūnus V. S. gyvena su juo, nes tai buvo jo ir buvusios sugyventinės A. K. susitarimas. Taip pat su A. K. susitarė dėl skolos, kuri šiuo metu yra susidariusi dėl alimentų nemokėjimo. Šiuo metu yra dirbantis, rūpinasi savo sūnumi. Dėl padaryto gailisi ir ateityje stengsis nebenusikalsti.

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad ji ir buvęs sugyventinis S. S. turi bendrą sūnų V. S., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio globa priskirta yra jai. Su S. S. kartu nebegyvena. 2021 m. liepos mėnesį kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl vaiko išlaikymo. Buvo priimta nutartis, kuria patvirtinta jos ir S. S. sudaryta taikos sutartis, kuria jie susitarė, kad sūnaus V. S. laikinoji gyvenamoji vieta bus su ja, o S. S. teiks materialinį išlaikymą vaikui V. S., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki vaiko pilnametystės. Nuo 2021 m. gegužės 7 d. S. S. nė karto minėtos sumos vaiko išlaikymui neteikė. Kelis kartus A. K. bendravo su S. S. mobiliojo ryšio telefonu dėl vaiko išlaikymo, tačiau S. S. nurodė, kad jis neprisidės prie sūnaus išlaikymo. Kaltinamasis S. S. neprisideda prie vaiko išlaikymo, kreipėsi į antstolį V. D. dėl to, kad iš jo būtų išieškota skola už vaiko išlaikymą. Mano, kad S. S. ne tik vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, bet ir visiškai nebendrauja su vaiku.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 7 d. nutartimi buvo patvirtinta A. K. ir S. S. sudaryta taikos sutartis, kuria jie susitarė, kad S. S. mokės materialinį išlaikymą sūnui V. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2021 m. spalio 7 d. iki V. S. pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. V. S. turtą – gaunamas išlaikymo išmokas uzufrukto teise administruos vaiko mama A. K.

Antstolio V. D. 2023 m. vasario 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2023 m. sausio 31 d. datai vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra susidaręs 2686,68 Eur išlaikymo periodinių išmokų įsiskolinimas. S. S. taip pat turi ir kitų neįvykdytų prievolių – jo atžvilgiu užvestos 27 vykdomosios bylos dėl įvairių piniginių prievolių išieškojimo.

Iš Darbo biržos sistemos išrašo matyti, kad S. S. nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 18 d. buvo registruotas kaip ieškantis darbo. Išregistruotas įsidarbinus UAB „Versima“.

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, kai kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-143/2011). Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį kaltininko atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas, nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis S. S. nevykdydamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 7 d. nutarties, kuria patvirtinta A. K. ir S. S. sudaryta taikos sutartis, kuria jie susitarė, kad jis mokės materialinį išlaikymą sūnui V. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2021 m. spalio 7 d. iki V. S. pilnametystės, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2023 m. sausio 19 d. vengė savo pareigos išlaikyti sūnų V. S., dėl to nesumokėta suma 2023 m. sausio 31 d. sudarė 2686,68 Eur. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) kaltinamasis S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. S. S. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę. Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes konstatuoja, kad skirti asmeniui intensyvią priežiūrą nėra tikslinga.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus – dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina mažesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti S. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Tomas Pukšmys