Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis Uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, komercijos direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja redakcija 2008 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. X-1679) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, buhalterinių ir kitų dokumentų išsaugojimą, netinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų vedimo ir saugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų vedami, išsaugoti ir tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ ir Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos, privatiems juridiniams asmenims numatančios: „saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertinant galimus rizikos veiksnius (1 punktas); bei išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės (2 punktas) tyrimui nepateikė 2018 m. vasario 8 d. sąskaitos faktūros BAUR 0226, 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. 00000030, 2017 m. liepos mėn. A. S. avansinės apyskaitos, bendrovės inventorizacijos dokumentų už 2018 m., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio l punkto ir 3 punkto nuostatas, numatančias „ūkio subjekto apskaitą tvarkyti taip, kad jos informacija būtų objektyvi, tinkama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“ netinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kadangi bendrovėje apskaitą tvarkančiai buhalterei nebuvo pateikti 2017 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 24 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 24 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 20 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 26 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderis Nr. ARK1034, dėl to iš dalies nebuvo galima, nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis buvo nuo įmonės įkūrimo iki 2021 metų. Įmonės sritis – logistika, o siekiant tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, buvo samdomos įmonės. Iš pradžių buhalterinę apskaitą jiems tvarkydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Tuo metu įmonės vadovas buvo A. T.. Buhalteriniai dokumentai atsakingam darbuotojui buvo pristatomi fiziškai arba elektroniniu paštu, visuomet buvo atsižvelgiama į pastabas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tinkamai. Nuo 2017 metų buvo sudaryta sutartis su kita įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši įmonė nepatenkino lūkesčių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė įmonės apskaitą, todėl turėjo ir saugoti dokumentus. Dar vėliau buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiai įmonei palaipsniui buvo perduoti visi dokumentai. Pagal susitarimą dokumentai buvo pristatomi jiems. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiradus administratorei visi nešami dokumentai buvo sunumeruojami, pateikiami su parašu, nes buvo dokumentų dingimo atvejų. Buvo stengiamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą organizuoti tinkamai. Jis tik gali daryti prielaidą, kad žmogus, kuris priiminėjo dokumentus, tai darė neatidžiai. Jis neturi galimybės tikrinti samdomų darbuotojų darbo.

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, ši įmonė teikė visas buhalterines paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini)“ 2017 metais įsigijo įvairių buities prekių, nes buvo ketinama darbuotojams įrengti poilsio kambarį. Tačiau poilsio kambarys įrengtas nebuvo, kadangi buvo atsisakyta sandėlių, kur darbuotojai dirbo fiziškai. Dokumentai, susiję su minėtų daiktų pirkimu, galimai yra likę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur šiuo metu yra buities daiktai, pirkti poilsio kambariui, jis nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutarčių nesudarinėjo. Visa įranga, įsigyta iš Lenkijos „(duomenys neskelbtini)“ SP.z.o.o. buvo atgabenta į Lietuvą. Gabenimo paslaugos buvo įskaičiuotos į prekių kainą. Įrangos atgabenimu į Lietuvą rūpinosi pardavėjas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą įsigytą įrangą vėliau pardavė kitai Lenkijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Sp.z.o.o. Pirkimo-pardavimo sandoriai vyko pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų pagrindu. Pavedimus užsienio įmonėms atliko jis pats. Rusijos įmonė OOO „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas-faktūras, kuriose būdavo nurodoma įmonės sąskaita. Medicininė įranga, gabenta iš minėtos Lenkijos įmonės buvo iškrauta (duomenys neskelbtini). Medicininės įrangos vežėjai buvo Lenkijos įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei OOO „(duomenys neskelbtini)“ teikė ekspediavimo paslaugas, tarpininkavimo paslaugas (apmokėjimas už prekes), krovinių gabenimo užsakymo paslaugas. Kartais sutartys su OOO „(duomenys neskelbtini)“ būdavo sudaromos dėl kelių tarpininkavimo atvejų, o kartais dėl vieno. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo pinigus kitoms įmonėms, nes ji buvo kaip garantas, kad užsakymas bus įvykdytas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal OOO „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintus prašymus užsienio įmonėms pervesdavo įvairias pinigų sumas pagal tarpusavio susitarimus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ Pavedimuose būdavo nurodyta informacija, dėl ko pervedami pinigai. Sąskaitas faktūras bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo OOO „(duomenys neskelbtini)“ Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. grynuosius pinigus į bendrovės banko sąskaitas įnešdavo jis. Buhalterinių paslaugų sutarties su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nutraukimo dokumentų nėra. Nors sutartis buvo nutraukta 2017 m. gruodžio 31 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo paskyręs vieną iš darbuotojų tvarkyti bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Šiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jis perduodavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Dokumentus perduodavo dažniausiai popierinį variantą, kartais – elektroniniu paštu. Dokumentus perduodavo be jokio perdavimą patvirtinančio dokumento, tiesiog pasitikėjo. Pirkimo dokumentus perduodavo palaidus, susegtus grupėmis, kartais susegtus, nenumeruotus, neišrūšiuotus. Pardavimo dokumentuose buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės turėjo prisijungimus, todėl dokumentus dažniausiai spausdindavosi pačios. Jis nebuvo nustatęs bendrovės apskaitos politikos, nes buvo samdomos buhalterinės įmonės, turinčios atitinkamą kvalifikaciją. Jis nebuvo nustatęs bendrovės dokumentų saugojimo tvarkos, nes dokumentų saugojimo tvarka nustatyta tiek, kiek tai numatyta buhalterinių paslaugų teikimo sutartyse. Įmonės buhalteriniai dokumentai buvo saugomi buhalterines paslaugas teikusių bendrovių ofisuose. Nežino, kur ir kaip šiose bendrovėse buvo saugomi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Priemonės, užtikrinančios dokumentų saugumą, numatytos buhalterinių paslaugų teikimo sutartyse. Jam nežinoma, kaip buvo tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita, nežino kokie dokumentai buvo vedami ir kur jie buvo saugomi, tam ir buvo samdomos kompetentingos įmonės. Netikrino kaip buvo vykdomos buhalterinių paslaugų teikimo sutarčių sąlygos, kadangi neturi tam kompetencijos. Jeigu gaudavo pranešimus, kad kažkas nepateikta (deklaracija), tada pasidomėdavo. Tam buvo samdomos buhalterinių paslaugų įmonės, kad viską padarytų, kas privaloma pagal buhalterinę apskaitą. Bendrovės grynuosius pinigus turėjo jis, neprisimena ar dar kas nors turėjo bendrovės grynuosius pinigus. Išduodami ir priimami grynieji pinigai į kasą buvo išrašant KPO arba KIO. Jis buvo asmuo, kuriam buvo išrašoma avansinė apyskaita, kurią išrašydavo buhalterines paslaugas teikusios firmos, nes šios turėdavo visus duomenis. Visi atlyginimai buvo mokami tik bankiniais pavedimais. Darbo užmokestį pervesdavo tik jis. Daugiau niekam nebuvo suteikta prieiga prie banko. Nežino kodėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtrauktos Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Sp.z.o.o išrašytos sąskaitos faktūros: 2017 m. spalio 31 d. No. 4569/2017 (suma 36 989,34 Eur) ir 2018 m. vasario 6 d. No. 581/2017 (suma 13 844,10 Eur), nes sąskaitos buvo pateiktos buhalterines paslaugas teikusiai bendrovei. Kodėl dokumentuose nurodyta prieštaringa informacija gali atsakyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Nežino kur ir kokioms reikmėms panaudoti 50 Eur, 2016 m. gruodį išduoti I. G.. Kodėl tyrimui nepateikta jo avansinė apyskaita už 2017 m. liepos mėn. galėtų paaiškinti tuo metu buhalterines paslaugas teikusi bendrovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Kodėl dokumentiniam tyrimui pateiktos dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. avanso apyskaitos už 2016 m. gruodžio mėnesį gali atsakyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Kol buhalterinių paslaugų sutartys galiojo, dokumentų nepasiimdavo. Nutraukus buhalterinių paslaugų sutartis, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iš buhalterines paslaugas teikusių bendrovių paimdavo jis. Tačiau jis buvo tik dokumentų pervežėjas iš vienos apskaitą tvarkiusios bendrovės į kitą. Jis jokių perdavimo-priėmimo dokumentų nepasirašydavo, netikrindavo kokie dokumentai atiduodami. Ar perdavimo dokumentus pasirašydavo apskaitą tvarkiusios bendrovės, nežino. Papildomai pateiktos sąskaitos faktūros KPO Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra dublikatai, nes originalai yra perduoti buhalterinę apskaitą tvarkiusioms įmonėms. Dokumentas KIO Nr. 00000030, kuriame fiksuotas A. S., kaip atskaitingam asmeniui, 16 634,60 Eur išdavimas, keliavo iš rankų į rankas tarp apskaitą tvarkančių įmonių. Jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo susitarimu grynųjų pinigų išleidimą patvirtinančius dokumentus jis pateikdavo apskaitą tvarkiusiai buhalterei, kuri šiuos dokumentus įrašydavo į jo banko ataskaitą. Buhalterei dokumentus pateikdavo pirmą mėnesio savaitę, dokumentai būdavo pateikiami už praėjusį mėnesį. Orderiai būdavo formuojami internete. Prisijungimą administratoriaus teisėmis turėjo apskaitą tvarkę žmonės. Todėl gali būti, kad KPO atskirais atvejais didesniais numeriais anksčiau nei mažesniais įformino būtent apskaitą tvarkę žmonės. Prisijungus prie KPO sąskaitos numerio keisti nebegalima, nes programa automatiškai suteikdavo numerį, tačiau bet kada galima pakeisti datą, turinį. Be jo įmonės grynuosius pinigus turėjo M. D.. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere yra įdarbinta D. T.. 2018 m. balansą sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ši įmonė tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iki 2019 m. pradžios / 2020 m. pabaigos. „(duomenys neskelbtini)“ banke UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidaryta banko sąskaita naudojosi jis. Prieš jam išeinant buhalterija buvo suruošusi dokumentus, kuriuos jis pasirašė (9 t., b. l. 176-178, 186-188, 190-191, 10 t., b. l. 9-10, 17-18, 21-29, 38-41, 48-50, 55-56, 59-60, 89-90, 153-154).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino.

Liudytoja I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, aštuonerius metus dirbo transporto logistikos vadybininke. Pirmas darbo pokalbis buvo su atsakinga vadybininke, po to buvo pokalbis su A. S.. Nuo 2017 metų iki 2019 metų ji buvo dekrete. Dirbdama ji turėjo programą, kur kiekvienas išrašinėdavo sąskaitas, kiekvienas asmuo turėjo prieigą prie tos programos. Ji priiminėjo sąskaitas, išdavinėjo, viską pridavinėjo į buhalteriją. Ji žinojo, kad įmonėje yra buhalterė, tačiau nežinojo, kas ji tokia, nes jai nebuvo jokio poreikio bendrauti su buhaltere. Darbo sutartį su ja pasirašė direktorius A. S.. Sąskaitas ji komplektuodavo už mėnesį laiko, sudėdavo į voką ir siųsdavo į Kauną. Ji dirbo nuotoliniu būdu, žinojo, kad laiškai pasiekia adresatą, nes ji viską siųsdavo registruotu paštu. Atlyginimą ji gaudavo pavedimu į savo banko sąskaitą. Avansinės apyskaitos ji nepildydavo, o kas yra kasos pajamų orderis, ji žino iš bendro išprusimo, tačiau šių dokumentų ji taip pat nepildė. Kas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kasininkas ir turėjo grynuosius pinigus, ji nežino. Dirbdama įmonėje ji kartu su direktoriumi spręsdavo klausimus dėl klientų, jų apmokėjimo terminus, dėl visko, kas susiję su transportu. Ji neturėjo pareigos saugoti dokumentus.

Liudytoja D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad anksčiau ji dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, buhaltere. Įmonė samdė buhalterius kitoms įmonėms, tokiu būdu ji susipažino su A. S. ir šiuo metu dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 metų gruodį ji įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį. Anksčiau šiai įmonei apskaitą tvarkė „(duomenys neskelbtini)“. 2016-2018 metais ji netvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos. Jai 2020 metų kovą pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai buvo perduota didžioji knyga, balansas, viskas buvo atsiųsta elektroniniu paštu, ji dirbo iš namų. Ji sutikrino likučius, didžiąją knygą, fiziškai peržiūrėjo visus dokumentus, kurie jai buvo pateikti, tačiau neturi dokumento, kuris patvirtintų, kad jai viskas buvo perduota. Kasos knygoje buvo „(duomenys neskelbtini)“ E. L. parašas, pasirašydavo kasininkas ir A. S.. Ji matė avansines apyskaitas, jos buvo sudarinėjamos spausdinta forma su atsakingų asmenų parašais. Jai nebuvo pateikta įmonės dokumentų saugojimo tvarka. Grynieji pinigai buvo kasoje – seife, o įmonės kasininkas buvo A. S.. Ji dirbo su programa „Pragma.“ Vėliau ji buvo samdoma darbuotoja, pasirašė už vidaus darbo taisykles. Ji niekada neturėjo pareigos saugoti įmonės dokumentus. Kai keitėsi direktoriai, įmonėje buvo atlikta inventorizacija, buvo ieškota trūkstamų daiktų, buvo atlikta kasos inventorizacija. Jai buvo pateiktos tik dokumentų kopijos. Inventorizacijos metu buvo sudaryta komisija, jai rodė, kas buvo rasta ir kas atitinka sąskaitas. Kratos metu ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kratos metu buvo paimti daiktai, kurie nebuvo grąžinti, liko didelis dokumentų trūkumas. Spausdinti dokumentai yra saugomi, kiti dokumentai yra saugomi elektronine forma, taip pat yra saugoma „debesyse.“ Policija viską paėmė kratos metu, vėliau jokių trūkstamų dokumentų neprašė. Įmonėje liko dokumentai tik nuo 2019 metų. Visi kiti dokumentai buvo paimti. Tiriamu laikotarpiu įmonės apskaitą vedė D. L., kuri viską tvarkė, pasirašinėjo.

Liudytoja T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuomojosi patalpas ten, kur buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos. Tos įmonės tarpininkas norėjo išvykti atostogų, o ji tuo metu jį pavadavo. 2016 metais ar 2017 metais ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, muitinės tarpininko atstove. Darbo sutartį ji pasirašė su A. S.. Darbo užmokestį jai kelis kartus mokėjo grynaisiais, taip pat pavedimu į banko sąskaitą. Ji turėdavo pasirašyti, kad gavo pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumos buvo nedidelės, nes ji dirbo ir kituose darbuose, o šioje įmonėje tik padėdavo. Ji pildė deklaracijas, kurias perduodavo elektroninėmis priemonėmis, o kam jos pereina ir iš kur ateina, ji nežinodavo.

Liudytojas V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ auto krautuvo vairuotoju, jį įdarbino A. S., kuris tu metu buvo direktoriumi. Šiuo metu įmonės direktorius yra M. D.. Apie buhalterinę apskaitą jis nieko nežino, jam darbo užmokestis yra mokamas į banko kortelę. Jis pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kad įmonė galėtų naudotis jo auto krautuvu ir automobilio nuomos sutartį, kad įmonė galėtų naudotis jo automobiliu. Už auto krautuvą A. S. jam sumokėjo 2 000 Eur grynais pinigais, o už automobilio nuomą jis iki dabar gauna po 250 Eur per mėnesį. Pinigai jam pervedami į banko kortelę, nurodant pavedimo paskirtį „už nuomą.“ Kas yra kasos išlaidų orderis ir avansinė apyskaita, jis nežino.

Liudytoja S. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2016 m. lapkričio pabaigos iki 2018 m. balandžio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o buhalterinę apskaitą vedė iki 2017 metų. Už 2017 metus ji jau nesudarinėjo finansinės atskaitomybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymui. Buvo daug įmonių, ji dirbo už kitą merginą, kuri buvo dekrete. Klientai iki tam tikro mėnesio datos pristatydavo dokumentus. A. S. dokumentus pristatydavo jai, kartais dokumentus ji rasdavo ant stalo. Tuomet ji viską suvesdavo į sistemą „Optimum“, pajamuodavo. Pasitaikydavo, kad kartais trūkdavo dokumentų, tai pastebėję jie prašydavo pateikti trūkstamus dokumentus. Būdavo, kad trūkstamų dokumentų nepateikdavo. Kasos pajamų orderiai galėjo būti nepateikti. Ji apskaitydavo viską, kas jai būdavo pateikta. Jei kažkokio dokumento nėra sistemoje, vadinasi tas dokumentas nebuvo jai pateiktas. Visi dokumentai turi numerius, jei kokio nors numerio trūksta, vadinasi kažkoks dokumentas yra nepateiktas. Apskaita atsilikdavo mėnesį laiko, apskaitą buvo galima papildyti, pirminius dokumentus klientas išsirašo pats, jie tik viską susistemina ir įveda į programą. Dėl nepateiktų dokumentų ji visada kreipdavosi į A. S.. Avansinę apyskaitą turėjo pildyti pats atsakingas asmuo, o jie suvedę duomenis galėdavo viską atspausdinti. Atsakingas asmuo kiekvieną mėnesį įmonei turėtų atsiskaityti, apyskaita yra pateikiama su visais dokumentais iki tam tikros dienos. A. S. jai pateikdavo dokumentus be akto, jie būdavo nesužymėti, nesusegti. Dokumentų saugojimo tvarkos ji nežino. Kasos pajamų orderius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkas surašydavo ir pateikdavo jiems. Oficialaus atsakingų už avansinę apyskaitą asmenų sąrašo nebuvo, apie atskaitingą asmenį ji sprendė tik iš vykdomų operacijų. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, ji nežino. Metams pasibaigus, dokumentai galėjo būti perduoti. Ji suvesdavo pirminius dokumentus, susegdavo į segtuvus, viskas likdavo pas ją lentynose. Kol ji dirbo, dokumentai įmonei nebuvo grąžinti. Suvedus viską į programą mėnesio likutis bus blogas tik tuomet, jei kažko trūksta. Ji apie dokumentų trūkumą sakydavo ir savo vadovui, o jos vadovas apie tai sakydavo klientų vadovui. Tuo metu kai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą jai trūko kažkokių dokumentų, tačiau ji nepamena, kokių. Trūko kasos pajamų orderių, todėl jie nebuvo įtraukti į knygą. Jei kažko trūkdavo, ji negalėdavo atspausdinti ataskaitos.

Liudytoja R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji tris mėnesius dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhaltere. Ji turėjo savo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl paslaugų teikimo. Ji suvesdavo pirminę apskaitą, pagal tai, ką jai pateikdavo A. S.. Ji atvykdavo į įmonę, pasiimdavo visus reikalingus dokumentus, viską suvesdavo ir grąžindavo dokumentus įmonei. Dokumentus jai paduodavo tuo metu dirbantys asmenys. Į programą ji susekdavo tik pirkimo pardavimo sąskaitas faktūras. Ji viską pateikdavo mokesčių inspekcijai. Taip pat pateikdavo gaunamų ir išrašomų dokumentų registrą. Su ankstesniu įmonės buhalteriu nebendravo. Dokumentai jai būdavo pateikiami surūšiuoti pagal datas, be dokumentų. Dokumentus ji pasiimdavo kartą arba du per mėnesį. Kai jai būdavo pateikiami dokumentai, ji net nežinodavo, kad kažko trūksta, kartais kitą mėnesį būdavo pateikiamas koks nors dokumentas. Kadangi jos darbo krūvis yra didelis, ji nelabai gilindavosi į įmonės dokumentus. Su ja atsiskaitoma buvo išrašant sąskaitas įmonės vardu. Apie dokumentus, kurie nebuvo įtraukti į apskaitą, ji nieko nežino. Kas išrašydavo pirmines sąskaitas faktūras, ji nežino, kasos apskaitos ji netvarkė, tai darė įmonės direktorius. Ji taip pat nevedė avansinės apyskaitos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai pasiūlė kita įmonė. Ji perėmė prieš tai buvusios buhalterės vestus likučius, nesidomėjo, ar viskas suvesta tvarkingai. Dokumento dėl apskaitos įmonės dokumentų politikos nematė, taip pat nematė ir jokio dokumento dėl įmonės dokumentų saugojimo. Įmonėje ji nematė jokio seifo, kur būtų saugomi dokumentai. Ji nepildė kasos pajamų orderių, išlaidų orderių. Inventorizacijos dokumentų ji nematė. Baigusi darbinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji pranešė apie tai įmonės direktoriui ir grąžino visus likusius dokumentus įmonei. Ji neturėjo jokių prisijungimų prie banko, todėl negalėjo daryti jokių operacijų, galėjo turėti tik banko išrašus. Sąskaita, kurios pagrindu buvo atsiskaityta už jos darbą, turėjo būti išrašyta jos įmonei. Ji pildė pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją.

Liudytojas A. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad A. S. buvo jo klientas, tuo metu jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir teikė buhalterines paslaugas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Buvo tvarkoma visa tos įmonės buhalterija, tai atliko paskirta buhalterė. Sutartyje būdavo aptariamos buhalterės funkcijos. Įprastai klientas atveždavo arba elektroniniu būdu pateikdavo dokumentus arba jie patys nuvykdavo dokumentų. Jei kažko trūkdavo, apie tai pranešdavo ir prašydavo pateikti papildomus dokumentus. Tačiau jis nepamena, kaip būdavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Mėnesio pradžioje jie skaičiuodavo darbo užmokestį, tvarkydavo atsiųstas sąskaitas, pridėtinės vertės mokestį, banko išrašus, vykdavo nuolatinis susirašinėjimas. Buhalterė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartimi nebuvo supažindinta. Jie tikrindavo darbuotojų veiklą, tačiau jis nepamena, ar tikrino buhalterės, kuri dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, veiklą. Tikrinimai vykdavo tuomet, kai būdavo gaunamas kliento skundas arba atsitiktinės atrankos būdu. Gautus dokumentus jie stengdavosi kuo greičiau grąžinti. Visi dokumentai būdavo saugomi tik programoje „Optima.“ Avansinę apyskaitą darydavo jų įmonės buhalteriai. Jei iškyla neaiškumas, buhalterė apyskaitos nespausdina. Avansinės apyskaitos nebus, jei tą mėnesį nebuvo jokių operacijų. Jei įmonė naudoja tą pačią programą, duomenys yra perduodami per programą, o jei ne, tuomet visi dokumentai yra spausdinami ir atiduodami klientui. Dokumentai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikiami be apyrašo, o grąžinami pasirašant. Jiems dokumentus kartais atveždavo A. S., o kartais juos gaudavo elektroniniu paštu. Įmonėje, už dokumentų saugojimą atsako įmonės vadovas. Jie neturėjo grynųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, ar jie pildė kasos pajamų ir išlaidų orderius, jis nepamena, galėjo supildyti buhalterė, o pasirašyti tik vadovas. Jei sutartyje nenurodyta, kad jie yra atsakingi už prisiimtų dokumentų saugojimą, vadinasi, jie neturėjo saugoti dokumentų. Jei gavę dokumentus matydavo, kad jų trūksta, prašydavo juos pateikti. Dokumentų perdavimo aktai būdavo surašomi dviem egzemplioriais, vienas atitekdavo įmonei, o kitas likdavo pas juos. Jie saugodavo tik dokumentų perdavimo aktus. Jam neteko matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų saugojimo tvarkos.

Liudytoja E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusios sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo, vėliau buvo kita įmonė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu ji yra šių dviejų įmonių vadovė, o nagrinėjamu laikotarpiu vadovė buvo D. T.. D. L. nagrinėjamu laikotarpiu buvo pavaldi D. T., kuri turėjo 50 procentų MB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Tuo metu, kai buvo teikiamos paslaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nebuvo vadove. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais dirbo D. L.. Rangos sutartimi apskaitos tvarkymas buvo perduotas MB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pristatydavo visus dokumentus į ofisą ir viską perduodavo D. L.. Sutartyje yra nurodyta, kad turi būti pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas, tačiau jis būdavo pasirašomas vėliau, nes kai kurių dokumentų trūkdavo. Kai būdavo nustatomas dokumentų trūkumas, jie rašydavo laiškus vadovui. Paprašius, trūkstamus dokumentus pristatydavo, tačiau galimai ne visą laiką. Įmonė dirbo su programa „Pragma“, viskas būdavo suvedama į programą, spausdinami žiniaraščiai, A. S. viskas būdavo perduodama elektroniniu paštu. Kasos knygą pildė buhalterė pagal direktoriaus pateiktus dokumentus. Kasos knyga buvo popierinė, o po to viską būdavo galima suvesti į kompiuterį, atspausdinti. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį nutraukė, D. T. išėjo pas juos dirbti, jie kaip įmonė atidavė visus dokumentus, taip pat atsiuntė suarchyvuotą duomenų bazę elektroniniu paštu. Buhalteriai turėjo vesti pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrą. Popierinis variantas segamas ant viršaus, o elektroninis išsiunčiamas valstybinei mokesčių inspekcijai. Kiekviena sąskaita faktūra turi savo numerį, pardavimo sąskaitas faktūras A. S. spausdino pats, o jie suregistruodavo popierinį variantą. Programa sąskaita-faktūrai numerio nesuteikia, programoje suteikiamas tik registro numeris, o mokesčių inspekcijoje viskas išsidėsto pagal datas. Jei sąskaitos-faktūros yra neįtrauktos į apskaitą, vadinasi jos nebuvo pateiktos. Buhalterė, suvesdama duomenis, galėjo ir sumaišyti sąskaitų-faktūrų numerius ar praleisti kokį nors numerį, tačiau sąskaita faktūra galėjo būti ir nepateikta. Į apskaitą jie įtraukia visus kasos pajamų orderius. Asmuo, kuris teikia buhalterines paslaugas yra kitos įmonės darbuotojas, jis nepasirašo ant orderio. Jei trūksta kokio nors dokumento, balansas bus neteisingas. Kasos knygoje privaloma viską suvesti chronologine tvarka, pagal datą.

Specialistė Ž. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirminę ir kitą išvadą palaiko. Pirminė išvada buvo ne kartą tikslinama, nes buvo vis teikiami papildomi dokumentai. Tyrimas vyko pagal pateiktus įmonės dokumentus. Jie vis reikalavo trūkstamų dokumentų, tačiau dalis dokumentų liko nepateikta. Liko nepateikta avansinė apyskaita už 2017 metus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ viena sąskaita, kasos išlaidų orderis, inventorizacijos dokumentai, inventorizacijos dokumentai už 2018 metus. Liko nepateikta viena Lenkijos įmonės sąskaita, pateiktas paaiškinimas, kad Lenkija irgi neturėjo sąskaitos tuokiu numeriu. Kasos pajamų orderiai buvo išvardinti šeši, nebuvo patvirtinamo parašo, jie nebuvo registruoti, neįtraukti į apskaitą. Turėjo būti į kasą įnešti grynieji pinigai, apskaityti, bet kasos knygoje ir registruose grynieji pinigai neapskaityti, jie nebuvo įtraukti į apskaitą, pajamos nebuvo apskaitytos. Esant tokiems trūkumams apskaita iškreipiama, negalima visko nustatyti, todėl iš dalies buvo negalima apskaitos nustatyti. Patikrinimo metu už įmonės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių dokumentų saugojimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį buvo atsakingas įmonės vadovas. Sutartys su kitomis įmonėmis buvo pateikiamos po išvados surašymo, tačiau pateiktos sutartys nepakeičia pateiktos išvados. Už įrašus dokumentuose atsakingas apskaitą tvarkantis asmuo. Kasos pajamų orderis buvo išrašytas, tačiau jo nėra apskaitoje, jis neįtrauktas į kasos knygą, registrą. Jie tik patikrina, kaip dokumentai atitinka viską pagal kasos knygą. Po išvados surašymo buvo pateikti dokumentai, kurie neatsispindėjo kasos knygoje, akivaizdu, kad jie buvo išrašyti, pinigai galimai buvo gauti, bet jie apskaitoje neatsispindėjo. Kasos pajamų orderiai išvados rašymo metu nebuvo pateikti, jie buvo pateikti po išvados surašymo, bet nebuvo įtraukti į apskaitą.

2016 m. sausio 4 d. Apskaitos vedimo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti kokybiškas apskaitos paslaugas, atliekant buhalterinius įrašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus (2.1 punktas. 2.13 punkte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja saugoti gautus dokumentus ne ilgiau nei 24 mėnesius po finansinės atskaitomybės pateikimo Registrų centrui. Po finansinės atskaitomybės pateikimo Registrų centrui per 24 mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja pirminius dokumentus ir dokumentų registrus priimti (3 t., b. l. 44-46).

2018 m. rugsėjo 11 d. buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo aktų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė buhalterinės apskaitos dokumentus (3 t., b. l. 50-52).

Iš 2018 m. sausio 1 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugas tik remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, kurie privalo atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus (2.3 punktas) (11 t., b. l. 99-102).

Iš buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties matyti, kad 2018 m. gegužės 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (paslaugų tiekėjas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas) susitarė, kad paslaugų tiekėjas iš užsakovo pateiktų dokumentų įsipareigojo tvarkyti pirkimų-pardavimų buhalterinę apskaitą, savalaikiai vesti buhalterinės apskaitos dokumentus. 2.2 punkte nurodyta, kad vedant apskaitą yra vadovaujamasi užsakovo apskaitos politika, užsakovo bendrovėje galiojančiais vidaus teisės dokumentais (3 t., b. l. 33-35).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad visi dokumentai, už kuriuos metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterinę apskaitą (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 57).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. birželio 21 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentas, kurio pagrindu įformintas 2 200 Eur išmokėjimas iš bendrovės kasos, nenurodytas (3 t., b. l. 113).

Iš AB „Swedbank“ pateikto V. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už elektrinį krautuvą nemokėjo į V. L. banko sąskaitą (3 t., b. l. 121-123).

2021 m. birželio 8 d. kratos protokole nurodyta, kad buvo atlikta krata, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus kratą bute A. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus 574 lapus (4 t., b. l. 36-37).

Juridinio asmens duomenyse nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2010 m. birželio 25 d. paskirtas A. S. (6 t., b. l. 109-110).

Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-38-5539 nurodyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2010 m. birželio 18 d. paskirtas A. S.. Specialisto išvadoje nurodoma, jog tyrimui atlikti nebuvo pateikta 2018 m. vasario 8 d. sąskaita faktūra BAUR 0226, 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderis Nr.00000030, 2017 m. liepos mėnesio A. S. avansinės apyskaitos, bendrovės inventorizacijos dokumentai už 2018 m., į bendrovės apskaitą nebuvo įtraukta 2017 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 24 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 24 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 20 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 26 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderis Nr. ARK 1034. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja redakcija 2008 m. liepos 3 d. įsakymas Nr.X-1679) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, už įmonės apskaitos organizavimą, buhalterinių ir kitų dokumentų išsaugojimą, atsako įmonės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalies nuostatose numatyta, jog „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka, privatiems juridiniams asmenims: „saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertinant galimus rizikos veiksnius (1 punktas); bei išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės (2 punktas). 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalis nuostatose numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio l punkto ir 3 punkto nuostatose, numatyta pareiga ūkio subjekto apskaitą tvarkyti taip, kad jos informacija būtų objektyvi, tinkama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams. kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant aukščiau paminėtus teisės aktus, todėl iš dalies nebuvo galima, nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. spalio 8 d. (6 t., b. l. 119-140).

Specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad A. S. pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties kopiją, kompleksiškai įvertinus pateiktus dokumentus, naikinama specialisto išvada, jog dokumentai, pagrindžiantys 76 700 Eur įnešimą į bendrovės bankų sąskaitas bei 39 990 Eur, išgrynintų iš banko sąskaitų, įnešimą į bendrovės kasą ar jų panaudojimą bendrovės reikmėms, nepateikti (7 t., b. l. 52-53).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame rašte nurodyta, kad kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. birželio 21 d.) skirtas apmokėti V. L., pagal 2018 m. birželio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tiesiog kasos išlaidų orderyje nebuvo nurodytas pagrindas, bet kasos išlaidų orderį pasirašė V. L., todėl vėliau programoje buvo sudengta įsipareigojimas jam pagal pirkimo-pardavimo sutartį 2018 m. birželio 21 d. (7 t., b. l. 57).

Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPNNTV antrojo skyriaus raštu Nr. IBPS-S-418850-20 pateikti dokumentai. Apžiūros protokole nurodyta, kad papildomai peržiūrėjus M. D. finansines apyskaitas už 2018 m. balandžio – rugsėjo mėnesius, nustatyta, kad jose fiksuoti tik M. D. piniginių lėšų išmokėjimai atskaitingam asmeniui. Pateikti dokumentai patikslina specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-5539 turinį, tačiau jos esmės nekeičia. Pateiktuose dokumentuose vis tiek nėra 5 sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių 76 700 Eur įnešimą į bendrovės bankų sąskaitas, bei M. D. išmokėtų 39 000 Eur panaudojimą bendrovės reikmėms, įvairioms užsienio įmonėms OOO „(duomenys neskelbtini)“ prašymu pervedus 89 477,95 Eur, nesilaikyta buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų, Lenkijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Sp.z.o.o. 2018 m. balandžio 19 d. įforminta sąskaita faktūra No. 1803/2018 įtraukta į apskaitą didesne nei sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 8 d. įforminta sąskaita faktūra BAUR Nr. 0226, Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Sp.z.o.o. 2017 m. lapkričio 22 d. įformintos sąskaitos faktūros No. 425/2017, 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderio, atskaitingo asmens A. S. avansinės apyskaitos už 2017 m. liepos mėnesį, jei ji buvo sudaryta, buvo nesivadovauta buhalterinės apskaitos įstatymais. Yra pateiktos dvi avansinės apyskaitos už 2016 m. gruodžio mėnesį, kuriose yra nurodyta prieštaringa informacija. Dėl to, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais aktais, tiriamuoju laikotarpiu įmonei padarytas 47 087,76 Eur, o valstybės biudžetui 1 788 Eur nuostolis. Analizuojamu laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tiriamuoju laikotarpiu įmonės vadovu buvo A. S. (7 t., b. l. 70-75).

Specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad papildomai peržiūrėjus M. D. avansines apyskaitas už 2018 m. balandžio – rugsėjo mėnesius bei kitus papildomai pateiktus dokumentus nustatyta, kad M. D. finansinėse apyskaitose fiksuoti tik piniginių lėšų išmokėjimai atskaitingam asmeniui, tačiau M. D. išlaidos nefiksuotos (7 t., b. l. 78-79).

2020 m. lapkričio 11 d. specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad tarp papildomai pateiktų dokumentų buvo pateikta elektroninio susirašinėjimo tarp „(duomenys neskelbtini)“ Sp.z.o.o. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopija, kurioje prašoma Lenkijos įmonę pateikti sąskaitų faktūrų kopijas, o Lenkijos įmonė atsako, kad sąskaitos faktūros Nr. 425/2017 neturi ir prašo patikslinti sąskaitos numerį. Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Sp.z.o.o. vardu išrašytas sąskaitas faktūras 2017 m. spalio 31 d. No. 4569/2017 ir 2018 m. vasario 6 d. No. 581/2017 kartu su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, direktoriaus A. S. spaudais antspauduotuose bei parašu patvirtintuose segtuvuose tyrimui perdavė vyriausioji tyrėja. Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad nebuvo pateikti kasos pajamų orderiai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jie neįtraukti nei į kasos knygas, nei į registrus. Po specialisto išvados surašymo buvo papildomai pateikti kasos išlaidų orderiai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nepatvirtinti nei kasininko nei buhalterio, nei pinigus sumokėjusio asmens parašu. Tyrimui taip pat nebuvo pateiktas kasos išlaidų orderis Nr. 00000030. Tyrimui taip pat nebuvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 8 d. atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, išrašas buvo pateiktas tik po specialisto išvados surašymo. Gavus išrašą buvo patikslinta įneštų grynųjų pinigų suma (7 t., b. l. 88-93).

2020 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pateikti dokumentai. Apžiūros protokole nurodyta, jog tarp tyrimui pateiktų dokumentų, nebuvo pateiktas dokumentas, kuriuo būtų nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų saugojimo tvarka ir apskaitos politika (7 t., b. l. 96-105).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad po specialisto išvados surašymo pateikti dokumentai nekeičia specialisto išvados, nes pateikti dokumentai yra datuoti vėlesnėmis datomis, nei yra nustatytas tiriamasis laikotarpis, nustatyti, ar dokumentai pagrindžia M. D. išmokėtų 38 590 Eur panaudojimą 2018 metais, būtų galima tik atlikus papildomą tyrimą (7 t., b. l. 109-110).

2021 m. birželio 15 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad grynųjų pinigų išdavimas iš kasos M. D. 2018 m. tyrimui pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose nefiksuotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderis Nr. ARK1034, kuriuo įformintas M. D. 40 470,55 Eur įnešimas į kasą bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose kasos dokumentuose laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įforminta atskaitingo asmens M. D. į kasą grąžinto nepanaudoto pinigų likučio suma beveik du kartus didesnė nei apskaityta atskaitingam asmeniui išmokėtų piniginių lėšų suma. Apskaitos dokumentai, pagrindžiantys 40 470,55 Eur išmokėjimą M. D., tyrimui nepateikti. Tiriamuoju laikotarpiu į apskaitą buvo neįtraukti 6 kasos pajamų orderiai, įvairioms užsienio įmonėms OOO „(duomenys neskelbtini)“ prašymu buvo pervesti 89 477,95 Eur, nepateikiant dokumentų , pagrindžiančių 40 470,55 Eur išmokėjimą atskaitingam asmeniui M. D.. Lenkijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Sp.z.o.o. 2018 m. spalio 24 d. išrašyta sąskaita faktūra No. 1803/2018 įtraukta į apskaitą didesne nei sąskaitoje faktūroje numatyta suma. Neišsaugota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 8 d. įforminta sąskaita faktūra BAUR Nr. 0226, 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 00000030, atskaitingo asmens A. S. avansinė apyskaita už 2017 m. liepos mėnesį. Pateiktos dvi finansinės apyskaitos už 2016 m. gruodžio mėnesį, kurios prieštarauja viena kitai, nepateikti 2018 m. inventorizacijos aktai. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovei padarytas 49 768,31 Eur nuostolis, o valstybės biudžetui 1 788 Eur nuostolis. Tiriamu laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos įstatymais (7 t., b. l. 138-160).

2021 m. spalio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti 2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. birželio 10 d. atliktų kratų adresais: (duomenys neskelbtini), paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tarp tyrimui pateiktų dokumentų, nebuvo pateiktas dokumentas, kuriuo būtų nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų saugojimo tvarka ir apskaitos politika (8 t., b. l. 16-18).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą – buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius. Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai, yra 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas su pakeitimais. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad visų rūšių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant kaltinime nurodytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įvirtintų buhalterinę apkaitą reguliuojančių normų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. S. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Taigi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau ir BAĮ) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, buhalterinių ir kitų dokumentų išsaugojimą. Byloje ištirtomis specialisto išvadomis, specialistės paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad tyrimui atlikti nebuvo pateikti: 2018 m. vasario 8 d. sąskaita faktūra BAUR 0226, 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 00000030, 2017 m. liepos mėn. A. S. avansinė apyskaita bei bendrovės inventorizacijos dokumentai už 2018 metus. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, pažeistas Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos, privatiems juridiniams asmenims numatančios: „saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertinant galimus rizikos veiksnius (1 punktas); bei išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės (2 punktas). Taip pat bendrovėje apskaitą tvarkančiai buhalterei nebuvo pateikti 2017 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 24 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 24 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 20 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 26 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderis Nr. ARK1034, taip pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio l punkto ir 3 punkto nuostatas, numatančias „ūkio subjekto apskaitą tvarkyti taip, kad jos informacija būtų objektyvi, tinkama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“.

Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad siekiant tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, buvo samdomos įmonės. Iš pradžių buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2017 metų buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar vėliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visais atvejais buvo sudaromos buhalterinių apskaitos paslaugų teikimo sutartys. Visi reikiami buhalterinės apskaitos dokumentai būdavo perduoti minėtų įmonių atstovams. Buhalteriniai dokumentai atsakingam darbuotojui buvo pristatomi fiziškai arba elektroniniu paštu, visuomet buvo atsižvelgiama į pastabas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tinkamai. Šios įmonės ir turėjo saugoti buhalterinius dokumentus. Buvo stengiamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą organizuoti tinkamai. Jei kokių dokumentų trūkdavo, juos pateikdavo. Jis tik gali daryti prielaidą, kad žmogus, kuris priiminėjo dokumentus, tai darė neatidžiai.

Kaltinamojo versija, jog pareiga saugoti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir nustatyti apskaitos politiką buvo pavesta apskaitą tvarkiusioms bendrovėms, laikytina kaltinamojo versija išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes to nepatvirtino nei ikiteisminio tyrimo metu surinkti, nei teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys. Pažymėtina, kad buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartimi su UAB „(duomenys neskelbtini)” būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti informaciją ir tikrovę atitinkančius pirminius dokumentus (3.1. punktas) ir liko atsakinga už pateiktų dokumentų ūkinių operacijų tikrumą (3.5., 3.6., 3.8 punktai). Nors sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomų dokumentų saugumą (2.7 punktas), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodė, kad visi dokumentai, už kuriuos metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterinę apskaitą (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ su 2.3 punkte numatyta, jog paslaugų tiekėjas sutartinius įsipareigojimus vykdo pagal užsakovo, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus. Taip pat įsipareigojo saugoti pateiktus dokumentus už einamųjų ir prieš tai einančių vienerių metų ataskaitinį laikotarpį. Sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)” 2.1, 2.2 punktuose taip pat numatyta, jog paslaugų tiekėjas sutartinius įsipareigojimus vykdo pagal užsakovo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus ir remdamasis užsakovo administracijos vadovo nurodymu dėl apskaitos organizavimo ir apskaitos politikos, paslaugų tiekėjas dokumentus suveda pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus. Sutarties 2.15 punkte numatyta, jog dokumentai pateikiami paslaugų tiekėjui pagal užsakovo sudarytą aprašą, pagal jį ir grąžinami, teikti dokumentus paslaugų tiekėjui užsakovas buvo įpareigotas sutarties 3.1 punkte. Taigi pareiga organizuoti visų pirminių dokumentų perdavimą buhalterinę apskaitą vykdančioms bendrovėms buvo nustatyta būtent užsakovui.

BAĮ 21 straipsnis įtvirtina, kad ūkio subjekto vadovas atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais duomenų teikimą. Realizuoti šią atsakomybę ūkio subjekto vadovas paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2019, 2K-109-942/2019). Taigi, pareiga kaltinamajam organizuoti buhalterinių ir kitų dokumentų išsaugojimą buvo nustatyta įstatymo nuostatose, kurių jis neįgyvendino, todėl kilo padariniai, negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Kad kaltinamasis netinkamai įgyvendino jam įstatymu numatytas pareigas patvirtino byloje apklausti liudytojai.

Liudytoja D. T. patvirtino, jog nežino ar bendrovėje buvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka ir apskaitos politika, kasininku buvo direktorius A. S., kuris ir turėjo bendrovės grynuosius pinigus, ji bendrovės dokumentų nesaugojo. I. R. parodė, jog bendrovės dokumentų nesaugojo, visas sąskaitas pridavinėjo į buhalteriją, gautas sąskaitas suvesdavo į programą, sukomplektuodavo, sudėdavo į voką ir siųsdavo į Kauną. Liudytoja S. Z. patvirtino, jog joks dokumentas perduodant dokumentus nebuvo surašomas, A. S. pristatydavo dokumentus, kurie buvo palaidi, grąžinant buvo surašomas aktas, kasą tvarkė pati bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, avansines apyskaitas turėjo sudaryti patys, jie tik įtraukdavo dokumentus, kaip ir buvo susitarę sutartimi, kuriuos dokumentus pateikdavo, tuos ir įtraukdavo. Pamena, kad kai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą jai trūko kasos pajamų orderių, todėl jie nebuvo įtraukti į apskaitą. Jei trūkdavo dokumentų ji kreipdavosi į A. S., būdavo, kad ir po kreipimosi trūkstamų dokumentų nepateikdavo. R. A. paliudijo, jog ji gaudavo iš A. S. dokumentus, kuriuos suvesdavo, suvesdavo visus, kuriuos pateikdavo, kasos pajamų orderius išrašydavo vadovas. Liudytoja E. L. patvirtino, jog A. S. pristatydavo visus dokumentus buhalterei D. L., kartais dokumentų pridavimo aktas būdavo pasirašomas vėliau, nes trūkdavo dokumentų. Kai trūkdavo dokumentų, buvo kreipiamasi į A. S.. Visi pateikti dokumentai buvo suvedami į programą „Pragma“. Liudytojas A. T. paliudijo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatydavo dokumentus be apyrašo, kartais juos atveždavo A. S., kartais trūkdavo dokumentų, jie saugojo tik dokumentų perdavimo aktus, jam neteko matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų saugojimo tvarkos. Apklausta teisme specialistė patvirtino byloje išvadas, kuriose konstatuota, kad specialisto tyrimui atlikti nebuvo pateikti kaltinime nurodyti apskaitos dokumentai, todėl buvo pažeisti buhalterinę apskaitą reglamentuojantys įstatymai ir dėl tokių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistė argumentavo, kad pagal BAĮ 21 straipsnį už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą atsako vadovas, ir kad šios pareigos A. S. nevykdė, nesidomėjo buhalterinės apskaitos politika, jos tikrumu, išsamumu.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų duomenų visetas įrodo, jog analizuojamu laikotarpiu dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių normų nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad organizuojant įmonės buhalterinę apskaitą buvo laikomasi visų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos informacija, teismo vertinimu, nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nėra pagrįsti apskaitos dokumentais.

Byloje buvo keliamas klausimas dėl tinkamo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto. Analizuojant šį klausimą, nustatyta, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su kitomis bendrovėmis, tačiau šios bendrovės įsipareigojo teikti buhalterinės apskaitos paslaugas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, o pats bendrovės vadovas A. S. buvo ir yra atsakingas už pirminių dokumentų, t. y. PVM sąskaitų-faktūrų, kasos išlaidų ir kasos pajamų orderių išrašymą ir pateikimą buhalterinės paslaugas teikiančioms bendrovėms, tačiau nei tyrimui, nei buhalterinę apskaitą tvarkančioms buhalterėms nebuvo pateikti kaltinime nurodyti pirminiai buhalteriniai dokumentai.

Teismo vertinimu, A. S. yra tinkamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes būtent jis, kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkančioms bendrovėms, kurių atsakinti darbuotojai privalo juos apskaityti buhalterinėje apskaitoje bei buhalterinių dokumentų saugojimą. Jei įmonės vadovas nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jų neišsaugo, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo pateikti dokumentai neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, nėra pasirašyti, todėl kaltinamojo kaltės nei patvirtina, nei paneigia.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

A. S. padarė neatsargų nusikaltimą, veikiant nusikalstamai nerūpestingai, ankščiau jis neteistas (9 t., b. l. 165), baustas administracine tvarka (9 t., b. l. 166-171), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (9 t., b. l. 174). Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašytas (9 t., b. l. 172). Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skiriama BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta baudos bausmė, jos dydį parenkant mažesnį nei bausmės vidurkis.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta kardomoji priemonė, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai viekai tirti ir nagrinėti nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 80 MGL (4 000 Eur) baudą.

Įpareigoti A. S. per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al.103, kabinetas 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kaltinamajam kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.