Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-01 · Civilinė byla Nr. 2S-668-585/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-01
Bylos Nr.
2S-668-585/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00629-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Ieškovas
akcinės bendrovės Šiaulių banko
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-668-585/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00629-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties, kuria ieškovė akcinė bendrovė Šiaulių bankas įpareigota šalinti reiškiamo ieškinio trūkumą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama:

pakeisti atsakovo A. M. ir bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio banko (toliau tekste – ir bankrutuojantis bankas) sudarytas bei ieškovės perimtas 49 (keturiasdešimt devynias) kaupiamojo indėlio sutartis, tiksliau:

pakeisti 2009 m. kovo 21 d. ir 2009 m. spalio 11 d. sudarytas 27 (dvidešimt septynias) kaupiamojo indėlio sutartis (indėliai litais) ir nustatyti, jog, pirma, kiekvienos sutarties terminas – 5 (penkeri) metai, antra, metinė palūkanų norma – 3 procentai;pakeisti 2009 m. kovo 21 d. sudarytas 18 (aštuoniolika) kaupiamojo indėlio sutarčių (indėliai eurais) ir nustatyti, jog, pirma, kiekvienos sutarties terminas – 5 (penkeri) metai, antra, metinė palūkanų norma – 3 procentai;pakeisti 2009 m. kovo 23 d. sudarytą kaupiamojo indėlio sutartį (indėlis svarais sterlingais) ir nustatyti, jog, pirma, sutarties terminas – 5 (penkeri) metai, antra, metinė palūkanų norma – 1,5 procento;pakeisti 2009 m. kovo 23 d. sudarytą kaupiamojo indėlio sutartį (indėlis JAV doleriais) ir nustatyti, jog, pirma, sutarties terminas – 5 (penkeri) metai, antra, metinė palūkanų norma – 2 procentai;

pakeisti atsakovės N. M. ir bankrutuojančio banko sudarytas bei ieškovės perimtas 26 (dvidešimt šešias) kaupiamojo indėlio sutartis, tiksliau:pakeisti 2009 m. kovo 10 d., 2009 m. kovo 13 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. liepos 17 d., 2009 m. rugpjūčio 18 d. ir 2009 m. spalio 15 d. sudarytas 15 (penkiolika) kaupiamojo indėlio sutarčių (indėliai litais) ir nustatyti, jog, pirma, kiekvienos sutarties terminas – 5 (penkeri) metai, antra, metinė palūkanų norma – 3 procentai;pakeisti 2009 m. kovo 12 d., 2009 m. kovo 20 d., 2009 m. kovo 27 d., 2009 m. balandžio 10 d. ir 2009 m. balandžio 29 d. sudarytas 11 (vienuolika) kaupiamojo indėlio sutarčių (indėliai eurais) ir nustatyti, jog, pirma, kiekvienos sutarties terminas – 5 (penkeri) metai, antra, metinė palūkanų norma – 3 procentai;

pakeisti atsakovo M. V. M. ir bankrutuojančio banko sudarytas bei ieškovės perimtas 18 (aštuoniolika) kaupiamojo indėlio sutarčių, tiksliau:

pakeisti 2009 m. balandžio 24 d. ir 2009 m. balandžio 27 d. sudarytas 9 (devynias) kaupiamojo indėlio sutartis (indėliai litais) ir nustatyti, jog, pirma, kiekvienos sutarties terminas – 5 (penkeri) metai, antra, metinė palūkanų norma – 3 procentai;pakeisti 2009 m. balandžio 24 d. ir 2009 m. balandžio 27 d. sudarytas 9 (devynias) kaupiamojo indėlio sutartis (indėliai eurais) ir nustatyti, jog, pirma, kiekvienos sutarties terminas – 5 (penkeri) metai, antra, metinė palūkanų norma – 3 procentai;

pakeisti atsakovo G. M. ir bankrutuojančio banko 2009 m. spalio 27 d. sudarytas bei ieškovės perimtas 15 (penkiolika) kaupiamojo indėlio sutarčių (indėliai litais) ir nustatyti, jog, pirma, kiekvienos sutarties terminas – 5 (penkeri) metai, antra, metinė palūkanų norma – 3 procentai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi įpareigojo ieškovę nustatytu terminu (iki 2014 m. vasario 3 d.) pašalinti ieškinio trūkumą – sumokėti 39 000 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimo faktą. Pasak pirmosios instancijos teismo, ieškovė reiškiamu ieškiniu prašo modifikuoti 108 (vieną šimtą aštuonias) kaupiamojo indėlio sutartis, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė reiškia 108 (vieną šimtą aštuonis) atskirus reikalavimus, kurių kiekvienas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Ieškovė, reikšdama ieškinį, sumokėjo 1 500 Lt žyminį mokestį, kai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė šiuo konkrečiu atveju turėjo sumokėti 40 500 Lt žyminį mokestį (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 80 straipsnio 7 dalis), todėl, esant išdėstytiems aspektams, ieškovė aukščiau nurodyta teismo nutartimi buvo įpareigota sumokėti 39 000 Lt žyminį mokestį.

Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir laikyti ieškovės ieškinį paduotu jo pateikimo teismui dieną.

Ieškovės atskirasis skundas inter alia yra grindžiamas šiais argumentais:

skundžiamos teismo nutarties motyvai dėl žyminio mokesčio primokėjimo neatitinka įstatymų leidėjo valios dėl tam tikrų ginčų kategorijose mokėtino žyminio mokesčio dydžio, be to, yra nesuderinami su įstatyminiu reglamentavimu. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio dydis yra neadekvatus ieškiniu reiškiamam reikalavimo pobūdžiui, nes viršija ne tik fiksuotą 500 Lt žyminio mokesčio sumą, nustatytą sutarčių modifikavimo ginčams, bet ir maksimalią žyminio mokesčio sumą, nustatytą turtinio pobūdžio ginčams. Ieškovės įsitikinimu, skundžiama teismo nutartimi sukurta situacija iš esmės prieštarauja ir paneigia įstatymų leidėjo valią. Anot ieškovės, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, siekė atskirti sutarčių modifikavimo ginčus nuo turtinių ginčų ir kartu sudaryti palankesnes sąlygas reikšti ieškinius dėl sutarčių modifikavimo. Ieškovės teigimu, jai yra sudarytos blogesnės sąlygos už tas, kurios būtų, jeigu ieškovės reiškiamas reikalavimas būtų kvalifikuojamas kaip turtinio pobūdžio reikalavimas. Ieškovė šiame kontekste inter alia pažymėjo, jog, ieškovės vertinimu, lingvistinis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kiekvienas reikalavimas, nepriklausomai nuo ieškiniu ginčijamų sutarčių skaičiaus, turėtų būti apmokestinamas fiksuotu 500 Lt žyminiu mokesčiu;skundžiamos teismo nutarties motyvai dėl žyminio mokesčio primokėjimo yra išimtinai formalūs ir neatitinka teismų suformuotos praktikos dėl žyminio mokesčio nustatymu siekiamų tikslų. Pasak ieškovės, teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-15/2013; 2013 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2013) byloja, jog žyminio mokesčio nustatymu siekiama šių tikslų: pirma, bent iš dalies padengti teismo atliekamų procesinių veiksmų išlaidas; antra, užkirsti kelią nepagrįstų reikalavimų reiškimui teisme; trečia, skatinti šalis kilusį ginčą spręsti taikiai. Ieškovė šiame kontekste pažymėjo, jog, pirma, teismas iš esmės turės įvertinti tik vienos sutarties nuostatas, nes visi atsakovai ieškovės prašomas modifikuoti sutartis sudarė identiškomis sąlygomis (praktiškai skiriasi tik indėlių sąskaitų numeriai), kas, anot ieškovės, sudaro pagrindą teigti, jog žyminio mokesčio nustatymas kiekvienos prašomos modifikuoti sutarties atžvilgiu yra neproporcingas teismo atliktinų procesinių veiksmų apimties atžvilgiu; antra, ieškovės įsitikinimu, įpareigojimas primokėti trūkstamą žyminį mokestį nesiderina ir su tikslu užkirsti kelią nepagrįstų reikalavimų reiškimui teisme, priešingai, ginčijamas įpareigojimas sukuria situaciją, kai ieškovei, turinčiai pagrįstą reikalavimą, yra sudaromos kliūtys reikšti ieškinį ir išvengti rinkos sąlygų neatitinkančių sutarčių vykdymo; trečia, įpareigojimas primokėti trūkstamą žyminį mokestį nesiderina ir su tikslu skatinti šalis kilusį ginčą spręsti taikiai;skundžiamos teismo nutarties motyvai dėl žyminio mokesčio primokėjimo prieštarauja viešajam interesui ir užkerta kelią į teisminę gynybą. Ieškovės teigimu, jos reiškiamas reikalavimas yra glaudžiai susijęs su viešuoju interesu, konkrečiai – su šalies finansų sistemos tvarumu ir stabilumu bei gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimu šalies finansų sistema. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog ji iš bankrutuojančios bendrovės perėmė 947 kaupiamųjų indėlių sutartis, kurių sąlygos neatitinka ar bent jau kelia pagrįstų abejonių dėl jų atitikimo sąžiningoms rinkos sąlygoms. Esant skundžiamoje teismo nutartyje suformuotai pozicijai, ieškovė, norėdama ginčyti visų aukščiau nurodytų sutarčių sąlygas, turėtų sumokėti 473 500 Lt žyminį mokestį. Pasak ieškovės, esant tokiai aplinkybei, juo labiau, jog tam tikrų sutarčių atžvilgiu gali susidaryti situacija, kad 500 Lt žyminis mokestis viršys galimai gautiną naudą, ieškovei neliks kitos išeities kaip tik vykdyti rinkos sąlygų neatitinkančias sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, ex officio patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuoja, jog neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kokio dydžio žyminiu mokesčiu (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies prasme) turi būti apmokėtas reiškiamas ieškinys ar kitas procesinis dokumentas, būtina identifikuoti, koks yra reiškiamo materialinio subjektinio reikalavimo pobūdis ir dalykas, o tais procesiniais atvejais, kai ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu yra reiškiamas materialinių reikalavimų daugetas, būtina papildomai identifikuoti, koks yra savarankiškų materialinių reikalavimų skaičius.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, viena vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė, reikalaudama modifikuoti 108 (vieną šimtą aštuonias) sutartis, reiškia 108 (vieną šimtą aštuonis) savarankiškus materialinius reikalavimus, kita vertus, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo reiškiamų materialinių reikalavimų pobūdį.

Apeliantės ieškinio pagrindo ir dalyko analizė leidžia daryti išvadą, jog apeliantė reiškiamu ieškiniu siekia modifikuoti sutarčių sąlygas, kuriose nustatyti sutarčių terminai ir palūkanų normos, tai yra siekia, jog prašomose modifikuoti sutartyse būtų nustatyti trumpesni sutarčių galiojimo terminai ir mažesnės palūkanų normos, vadinasi, patenkinus ieškinį (visą ar dalį), apeliantės įsipareigojimai, vykdytini pagal prašomas modifikuoti sutartis, bus mažesni (turtine prasme) nei apeliantės įsipareigojimai, vykdytini pagal šiuo momentu galiojančias sutarčių sąlygas, kitaip tariant, apeliantė ieškinio (viso ar dalies) patenkinimo atveju gautų turtinę naudą, kas sudaro pagrindą apeliantės reiškiamus materialinius reikalavimus kvalifikuoti turtiniais reikalavimais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame yra išskirta ginčų dėl sutarčių modifikavimo kategorija, yra aktualus ir taikomas tais atvejais, kai reiškiamu reikalavimu siekiama teismine tvarka realizuoti neturtines pasekmes, o, kai reiškiamais reikalavimais dėl sutarčių modifikavimo siekiama įgyvendinti turtines pasekmes, taikoma procesinė nuostata, įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurios esmė yra ta, jog turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis apskaičiuotinas pagal ieškinio sumą, kuri nustatytina pagal proceso įstatyme expressis verbis įtvirtintus kriterijus (Civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo apeliantės reiškiamų materialinių reikalavimų pobūdį ir, apskaičiuodamas mokėtino žyminio mokesčio dydį, nepagrįstai taikė Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ieškinio priėmimo, inter alia patikrinimo, asmuo, kreipęsis į teismą, tinkamai įvykdė procesinę žyminio mokesčio mokėjimo pareigą ar ne, klausimo išsprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo jurisdikcijai, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus aspektus, konstatuotina esant pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismui ex officio konstatavus procesinius pažeidimus ir nutarus panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atskirojo skundo argumentų vertinimas neturi teisinės reikšmės ir prasmės, todėl apeliacinės instancijos teismas, priimdamas šį procesinį sprendimą, neanalizuoja ir nevertina, pagrįsti ar ne atskirojo skundo argumentai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Vytautas Zelianka