- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-1196-661/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00099-2026-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- R. G.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą dėl notaro G. P. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teisme gautas pareiškėjos R. G. skundas dėl notaro G. P. veiksmų.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja skundu prašo pripažinti Telšių rajono 3-ojo notaro G. P. veiksmus (neveikimą atsakyti į oficialų paklausimą, šmeižto kaltinimus ir psichiatrinės ekspertizės reikalavimą) neteisėtais pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį; įpareigoti notarą pateikti aiškius ir pagrįstus atsakymus į 2026 m. sausio 3 d. paklausimą; nustatyti, kad notarui draudžiama be pagrindo apkaltinti pareiškėją šmeižtu ir reikalauti psichiatrinės ekspertizės, susijusios su teisėtais paklausimais ar dokumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos R. G. skundą dėl notaro G. P. veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodyti notaro veiksmai neįeina į Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nurodytus notarinius veiksmus dėl kurių gali būti paduodamas skundas. Notariato įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pavedimu Notarų rūmai. Taigi pareiškėjos skundas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl teismas atsisakė jį priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl jos skundo priėmimo iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, įpareigojant įvertinti skundo turinį ne formaliai, o pagal galimą bendrą, suderintą piktnaudžiavimą notaro tarnybiniu statusu.
Šalies argumentai
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, remdamasis Notariato įstatymo 42 straipsniu, nepagrįstai sutapatino drausminės atsakomybės taikymo galimybę su pareiškėjos teise kreiptis į teismą dėl jos teisių pažeidimo. Tai, kad tam tikri notaro veiksmai gali būti vertinami drausmine tvarka, savaime nepanaikina teisės į teisminę gynybą, kai ginčo esmė yra susijusi su piktnaudžiavimu tarnybiniu statusu, pareigų nevykdymu ir galimu koordinuotu spaudimu asmeniui.
6.2. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi ilgalaikis ir sisteminis institucinis neveikimas, patvirtinantis, jog teismas yra vienintelė reali ir efektyvi pareiškėjos teisių gynimo priemonė. Nuo 2019 metų pareiškėja kelis kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Lietuvos notarų rūmus, prašydama įvertinti Telšių rajono 3-iojo notaro G. P. veiksmus ir neveikimą, susijusį su jo tiesioginių pareigų neatlikimu, galimu savivaliavimu bei profesinės etikos pažeidimais. Tačiau per daugiau kaip šešerius metus šios institucijos nesiėmė jokių realių ir veiksmingų priemonių, apsiribodamos formaliais atsakymais ir iš esmės atsisakydamos pakartotinai vertinti situaciją net ir pareiškėjai pateikus naujus faktinius duomenis bei dokumentus.
6.3. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2026 m. sausio 19 d. atsakymas Nr. (1.23 Mr) 7R-179, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos skundas nebus nagrinėjamas, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nors buvo keliami klausimai dėl nuolatinio notaro pareigų neatlikimo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybiniu statusu. Pažymėtina, kad institucijos apie galimus notaro G. P. neteisėtus veiksmus ir neveikimą buvo išsamiai informuotos jau 2022 m. birželio 18 d. skundu, adresuotu Lietuvos Respublikos teisingumo ministrei ir Lietuvos notarų rūmams, tačiau ir po šio kreipimosi nebuvo imtasi jokių realių veiksmų.
6.4. Susiklosčiusi situacija rodo, kad institucinis kontrolės mechanizmas faktiškai neveikia, pareiškėja buvo palikta be veiksmingos institucinės gynybos, o pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, apskritai užkirto kelią pareiškėjai apginti pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
8. Šioje byloje yra sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
9. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui kaip priedus prie atskirojo skundo per kelis kartus pateikė didelį kiekį dokumentų.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinės instancijos teismas naujai pateikiamų dokumentų nepriima ir jais nesivadovauja dėl šių priežasčių:
12.1. Pateikti dokumentai yra ankstesnio laikotarpio nei skundžiama nutartis, taigi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui;
12.2. Pateiktų dokumentų apimtis yra didelė, todėl jų detalus išanalizavimas užvilkintų bylos nagrinėjimą;
12.3. Šioje byloje yra sprendžiama tik ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų, t. y. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 511 straipsnį, Notariato įstatymo 26, 41, 43 straipsnius, jokie kiti klausimai, įskaitant pačių notaro veiksmų teisėtumą, kitų valstybės institucijų veiksmai nagrinėjant pareiškėjos skundus, šioje byloje nėra sprendžiami. Taigi pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai nėra susiję su šio konkretaus klausimo nagrinėjimu.
Dėl skundžiamos nutarties
13. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad nepriėmus pareiškėjos skundo dėl notaro veiksmų, taip pareiškėjai yra užkertamas teisme apginti savo pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka.
14. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. CPK 511 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Notariato įstatymo 26 straipsnyje yra apibrėžti notarų atliekami notariniai veiksmai.
15. Notariato įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą.
16. Notariato įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pavedimu Notarų rūmai.
17. Iš nurodytų teisės normų analizės darytina išvada, kad bendrosios kompetencijos teismui civilinio proceso tvarka galima skųsti tik notarinius veiksmus (arba atsisakymą juos atlikti) išvardintus Notariato įstatymo 26 straipsnyje, o notaro veiksmai, kurie nėra išvardinti minėtame Notariato įstatymo straipsnyje, gali būti skundžiami Teisingumo ministerijai.
18. Pareiškėja skundu prašė pripažinti Telšių rajono 3-ojo notaro G. P. veiksmus (neveikimą atsakyti į oficialų paklausimą, šmeižto kaltinimus ir psichiatrinės ekspertizės reikalavimą) neteisėtais pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį; įpareigoti notarą pateikti aiškius ir pagrįstus atsakymus į 2026 m. sausio 3 d. paklausimą; nustatyti, kad notarui draudžiama be pagrindo apkaltinti pareiškėją šmeižtu ir reikalauti psichiatrinės ekspertizės, susijusios su teisėtais paklausimais ar dokumentais.
19. Pažymėtina, kad tokie notaro veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti) nėra išvardinti Notariato įstatymo 26 straipsnyje, todėl jie negali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui civilinio proceso tvarka.
20. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismui tinkamai taikė Notariato įstatymo 26, 41, 42 straipsnius, CPK 137 ir 511 straipsnius, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl tam tikrų notaro veiksmų (neveikimo) kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka.
21. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismui atsisakius priimti jos skundą dėl notaro veiksmų, jai bus užkirstas kelias apginti pažeistas teises, nes ir kitos institucijos atsisako priimti jos skundus.
22. Pažymėtina, kad nors CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė, tačiau CPK 22 straipsnyje yra apibrėžta kokios konkrečios bylos yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose civilinio proceso tvarka. Kadangi, kaip minėta, pareiškėjos keliami klausimai nėra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka, ji turi teisę kreiptis į kitas institucijas.
23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2026 m. sausio 19 d. atsakydama į R. G. skundą dėl notaro G. P. veiksmų, nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, šis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų administraciniam teismui.
24. Taigi akivaizdu, kad pareiškėja turi galimybę savo pažeistas teises ginti kitose institucijose arba administraciniuose teismuose, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad teismui atsisakius priimti skundą dėl notaro veiksmų, jai bus užkirstas kelias savo interesus apginti kitais būdais.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.