- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2A-191-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05018-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- UAB ,,Bankrotas LT“
- Atsakovas
- Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovei
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-191-227/2019
Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05018-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
2019 m. vasario 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Bankrotas LT“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10713-902/2018 pagal ieškovės UAB ,,Bankrotas LT“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovei dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama teismo 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Tarnyba) 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. V4-118 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Bankrotas LT“ skyrimo“ (toliau - ginčijamas įsakymas, įsakymas); 2) įpareigoti Tarnybą atlikti naują tyrimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo Ėriškių ŽŪB skundą, priėmė 2017 m. vasario 7 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. 2017 m. vasario 23d. Ėriškių ŽŪB minėtą teismo sprendimą apskundė apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam Teismui, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė galutinę ir neskundžiamą 2018 m. liepos 18 d. nutartį pareiškėjo skundą atmesti. UAB „Bankrotas LT“ į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas pareiškėjo Ėriškių ŽŪB iniciatyva ir buvo šio proceso dalyviu beveik 20 mėnesių, nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. liepos 18 d., visiškai be reikalo, ką Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nurodė 2018 m. liepos 18 d. nutartyje konstatuodamas, kad ginčijamas įsakymas pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia, nenustatyta pareiškėjo teisė ginti viešąjį interesą juridinių asmenų bankroto procese, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, todėl vien šiuo pagrindu skundas negalėjo būti patenkintas. UAB „Bankrotas LT“ dalyvavo teisminiame administracinės bylos nagrinėjime beveik 20 mėnesių nesant teisinio pagrindo, todėl atsakovės veiksmai laikytini piktnaudžiavimu teise. Bylos nagrinėjimas vyko viešai, duomenys apie bylą ir jos dalyvius buvo viešai skelbiami LITEKO duomenų bazėje, todėl ieškovė neabejoja, kad tai turi ir turės ateityje neigiamos įtakos UAB „Bankrotas LT“ reputacijai. Padarytą neturtinę žalą ieškovė vertino 50000 Eur suma, ją prašė priteisti iš atsakovės vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsniu, CK 2.24 straipsnio 1, 8 dalimis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 637,34 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 5,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Nustatė, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surašė 2016 m. lapkričio 16 d. išvadą dėl bankroto administratoriaus UAB ,,Bankrotas LT“ veiksmų, administruojant BUAB ,,Litgrain“ bankroto procesą Nr. D4-1423, kurios pagrindu priėmė įsakymą Nr. V4-118 ,,Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB ,,Bankrotas LT“ skyrimo ir paskyrė UAB ,,Bankrotas LT“ nuobaudą – įspėjimą. Atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu, prašydama panaikinti minėtą įsakymą bei įpareigoti tarnybą atlikti naują tyrimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą atmetė.
5. Ieškovei reikalavimą kildinant iš CK 2.24 straipsnio nuostatų, teismas jomis vadovavosi, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, susijusią su juridinio asmens dalykinės reputacijos gynyba. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės inicijuoto ginčo administraciniame teisme, duomenis apie bylą, jos dalyvius viešai paskelbus LITEKO duomenų bazėje, buvo sumenkinta UAB ,,Bankrotas LT“ (juridinio asmens, bankroto administratoriaus) dalykinė reputacija, dėl ko bendrovė pradėjo nebegauti administruoti įmonių. Nustatė, kad vyko rašytinis atsakovės pateikto skundo nagrinėjimas, procese dalyvavo apibrėžtas proceso dalyvių skaičius (pareiškėjas Panevėžio rajono Ėriškių ŽŪB, atsakovas – Tarnyba ir trečiasis asmuo UAB ,,Bankrotas LT“), o pats bankroto administratorius UAB ,,Bankrotas LT“ procese dalyvavo tik suinteresuotu asmeniu, todėl vien tik LITEKO duomenų bazėje paviešinimas apie iškeltą administracinę bylą, kurios ne pagrindiniu proceso dalyviu buvo UAB ,,Bankrotas LT“, t.y. kai skundo nagrinėjimo dalykas buvo būtent Tarnybos atliktų veiksmų skiriant nuobaudą įvertinimas, negali būti savaiminiu pagrindu laikyti, jog šio proceso dalyvio (suinteresuoto asmens UAB ,,Bankrotas LT“) dalykinė reputacija, o kartu vykdoma administravimo veikla, pablogėjo būtent dėl šios priežasties. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kiek buvo tokių įmonių (ir kokios jos buvo), kurioms reikėjo vykdyti bankroto procedūrų administravimą ir kurios būtent dėl to, jog ieškovė dalyvavo nagrinėjamame administraciniame procese, o ne dėl kitų priežasčių, kaip antai, dėl nuobaudos paskyrimo, ikiteisminio tyrimo pradėjimo bankroto administratoriams G. K., A. G., ieškovės direktoriui J. G., ir to paviešinimas spaudoje, dviejų bankroto administratorių pažymėjimų panaikinimo, atsisakė ieškovės kaip bankroto administratoriaus kandidatūros. Pripažino, kad aplinkybė, jog vyko viešas rašytinis bylos administraciniame teisme nagrinėjimas, taip pat savaime nerodo ieškovės reputacijos pablogėjimo, nes procese dalyvavo apibrėžtas proceso dalyvių ratas, tik jiems turėjo būti žinomi bylos duomenys, įskaitant ginčo esmę, kitiems asmenims susipažinimas su bylos duomenimis yra ribojamas. Ieškovės teisme pateiktas išrašas nerodo, jog tiesioginę įtaką neberegistruoti ieškovei kaip administratoriui vykdyti naujų įmonių bankroto padarė būtent teisminis skundo nagrinėjimas. Sprendė, jog aukščiau nurodytą situaciją sukėlė kiti su ieškovės veikla susiję aukščiau teismo nurodyti procesai (pažymėjimų administratoriams panaikinimas ir panašiai), nes kaip matyti iš ieškovės paaiškinimo, iki šiol ieškovė nebegauna naujų įmonių administruoti bankroto procedūrų, nors skundo nagrinėjimas baigėsi 2018 m. liepos 18d.
6. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodo, kokie duomenys neatitinka tikrovės, kurie ją šmeižia, įžeidžia, neprašo paneigti paskleistų duomenų, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo skunde išdėstyti faktai buvo teisingi ir atitiko jo nuomonę, įsitikinimus, kritiką ar kitokį subjektyvų požiūrį, už ką nekyla civilinė atsakomybė CK 2.24 straipsnio prasme. Vien tik tai, jog administraciniai teismai konstatavo, jog atsakovė neturėjo teisės paduoti skundo teismui, ginčijant ieškovei paskirtą nuobaudą, neturint teisinio suinteresuotumo, negali būti teisiniu pagrindu teismui patenkinti atskiroje civilinėje byloje pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo papildomai įvertinus aplinkybę, jog teismai visgi nagrinėjo pareiškėjo skundą, tikrino skundžiamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, kiek tai lietė atsakovės interesus pareiškimo nagrinėjimo procedūrų prasme. Tai, kad ieškovė į administracinį procesą buvo įtraukta 20 mėnesių, tiesioginės sąsajos su garbės ir orumo pažeidimu, reputacijos sumenkinimu neturi, nes teisminio proceso trukmę reguliuoja proceso įstatymai, o ne bylos dalyvis (jo veiksmai), išskyrus, kai nustatomas bylos dalyvio piktnaudžiavimas procesu, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, ieškovė tokio prašymo nereiškė. Nesutiko su ieškove, jog galimybė reikšti tokį prašymą atsirado tik po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 18 d. galutinai išnagrinėjo administracinę bylą, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo konstatuotas pareiškėjo teisinio suinteresuotumo nebuvimas, o kartu jo nepagrįstai pareikštas reikalavimas panaikinti nuobaudą. Pažymėjo, kad tą aplinkybę, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės administraciniame procese, taip pat savo atsiliepime į skundą buvo nurodžiusi ir ieškovė, todėl manydama, kad bendrovė piktnaudžiavo administraciniu procesu ieškovė galėjo reikšti tokį prašymą, tačiau to nepadarė dėl nepateisinamos priežasties, be to, teismo vertinimu, nebūtų teisinio pagrindo baudos taikymui vadovaujantis proceso normomis, reglamentuojančioms piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis galimas pasekmes, kadangi negalima padaryti išvados, jog atsakovė savo teise teikti skundą administraciniam teismui akivaizdžiai naudojosi ne pagal jos paskirtį.
7. Teismas netenkino atsakovės prašymo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, taip pat nesutiko su ieškovės prašymu dėl 5 000 Eur baudos taikymo atsakovei teikiant papildomus, pakartotinius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovės atstovui pateikus prašymą atlyginti teisinės pagalbos išlaidas: už atsiliepimo į ieškinį parengimą - 1 452 Eur su PVM ir 544,50 Eur su PVM – už atstovavimą teisme (b.l. 125, 126, 127, 128), teismas sprendė dėl šių išlaidų pagrįstumo. Atsižvelgė į tai, kad ruošiant atsiliepimą advokato darbo laiko sąnaudos buvo didelės, ieškinio suma didelė, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 1 452 Eur išlaidų suma, turėtų advokato pagalbai apmokėti. Teismas vadovavosi Rekomendacijų 8.19, 9 punktais, sprendė, kad maksimalus advokato užmokestis už atstovavimą teismo posėdyje gali būti 185,34 Eur (0,1 x 2 val. x 926,7 Eur)(2018 m. II ketvirtis – bruto 926,7 Eur ), todėl sumažino atsakovės prašomą priteisti už advokato atstovavimą teisme sumą iki 185,34 Eur su 21 proc. PVM.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Bankrotas LT“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi pagal ieškinio sumą byla nagrinėtina apygardos teisme, egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).
10. Taip pat teigia, kad egzistavo visos įstatyme numatytos sąlygos ieškinio patenkinimui, tam pakako įrodymų ir argumentų. Primena, kad UAB „Bankrotas LT“ buvo „tampoma“ po teismus beveik 20 mėnesių (nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. liepos 18 d.) ir kaip paaiškėjo susipažinus su Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi, visiškai be reikalo. Šis teismas išaiškino, kad ginčijamas įsakymas pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia, nenustatyta pareiškėjo teisė ginti viešąjį interesą juridinių asmenų bankroto procese, konstatavo, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, todėl vien šiuo pagrindu skundas negalėjo būti patenkintas. Mano, kad toks atsakovės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu teise.
11. Nurodo kad bylos nagrinėjimas vyko viešai, duomenys apie bylą ir jos dalyvius buvo viešai skelbiami LITEKO duomenų bazėje, kas neabejotinai jau turi ir turės ateityje neigiamos įtakos UAB „Bankrotas LT“ (kaip bankroto administratoriaus) reputacijai. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (kreipimosi į teismą neturint teisės tai daryti ir „tampymo“ po teismus 20 mėnesių) UAB „Bankrotas LT“ patyrė neturtinės žalos (reputacijos pablogėjimą), kurią įvertina 50000 Eur suma, kurią atsakovė turi pareigą atlyginti vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir CK 6.263 straipsniu. Atsakovės neteisėti veiksmai jau yra nustatyti (konstatuoti) administracinio teismo sprendimu, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs.
12. Nurodo, kad pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją juridinis asmuo, apie kurį buvo paskleisti duomenys, žeminantys jo garbę ir orumą ir neatitinkantys tikrovės, turi teisę reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu jo dalykinei reputacijai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tai, kad UAB „Bankrotas LT“ yra veikiantis bankroto administratorius ir kad jis po neteisėtų atsakovo atliktų veiksmų negavo nei vienos naujos administruojamos įmonės yra matyti iš http://www.bankrotodep.lt/ viešai skelbiamų duomenų. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti, prašo skirti 5000 Eur baudą apeliantei dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, veikia nesąžiningai, teikdama nepagrįstą apeliacinį skundą, kuris identiškas ieškiniui, išskyrus pridėtą iškraipytą CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto citatą. Apeliantė nepateikia jokių bylos aplinkybių ar apskritai argumentų, kurios patvirtintų sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, todėl skundas neatitinka reikalavimų apeliacinio skundo turiniui (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliantė teikia įstatymų reikalavimų neatitinkančius procesinius dokumentus, reikalauja tariamos neturtinės žalos dėl aplinkybių, dėl kurių yra absoliutus imunitetas atsakovei. Apeliantė, tiek pateikdama ieškinį, tiek apeliacinį skundą, suvokia, kad jos reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau siekia piktybiškai kenkti atsakovei, kuri yra jau nukentėjus nuo jos ir dalyvauja baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje apeliantės atžvilgiu. Apeliantė savo pažeidimą dar labiau padidino laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurios daro esminę žalą atsakovės darbinei veiklai, sukėlė problemų bendraujant su verslo partneriais, nes laikinųjų apsaugos priemonių egzistavimas yra išviešintas. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. savo nutartimi panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Civ. bl. Nr. e2S-723-198/2018).
15. Nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai nagrinėjo pateiktą ieškinį, nes ieškiniu yra reikalaujama atlyginti neturtinę žalą. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
16. CK 2.24 straipsnio 9 dalyje nustatytas visiškas imunitetas nuo garbės ir orumo klausimų teisminiame nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims, kurie teikia duomenis teismo procese. Teismo procesas turi būti suprantamas kaip bylos aplinkybių tyrimas ir tai apima teismo posėdžiuose sakomas kalbas bei byloje teikiamus rašytinius pasisakymus ar procesinius dokumentus. Šios normos taisyklės taikomos visiems teisminio proceso dalyviams. Atsakovė administracinėje byloje dalyvavo kaip pareiškėja, ji negali būti traukiama atsakomybėn už savo teiginius teisminio proceso metu. Atsakovė nepareiškė jokių įžeidžiančių ar šmeižiančių duomenų administracinėje byloje (tokių faktų nenurodo ir pati apeliantė), nes byloje atsakovu buvo Tarnyba, bylos esmė buvo administracinio teisės akto teisėtumo klausimas. Vien bylos egzistavimas teismų sistemoje negali būti ir nėra laikomas garbės ir orumo pažeidimu, ypač kai apeliantė tėra trečiasis asmuo. „Tampymas po teismus beveik 20 mėnesių" neturi jokio ryšio su garbės ir orumo įžeidimu, be to, atsakovė negali būti atsakinga už teisminio nagrinėjimo trukmę, nes ją lemia teismų sistemos užimtumas. Administraciniai teismai neskyrė baudos atsakovei dėl piktnaudžiavimo ir net nesvarstė tokio klausimo, to neprašė nei vienas iš bylos dalyvių.
17. Nurodo, kad apeliantė nepateikė argumentų, kodėl ji būtent tokia suma vertina patirtą žalą, nors tą turi įrodyti kaip ir kitas sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, atsakovės kaltę. Apeliantės cituojamoje ištraukoje iš Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nėra teigiama, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (nes asmens teisė kreiptis į teismą ginant savo teises yra absoliuti), tėra konstatuojama, kad atsakovė neturėjo teisės ginti viešojo intereso bankroto procese ar inicijuoti ginčo dėl teisės akto nuginčijimo. Kreipimasis į teismą su procesiniu dokumentu nėra neteisėtas veiksmas, jeigu pareiškiamas nepagrįstas procesinis dokumentas, būtų galima procesinė netinkamą dokumentą pateikusio asmens atsakomybė. Apeliantė nenurodė nei kokią žalą patyrė, nei kaip pareikštas skundas įtakojo jos verslo reputaciją, ar kaip ji nukentėjo. Būtent apeliantė yra kalta dėl daugybės procedūrinių pažeidimų vykdant skolininko bankroto bylą, galimai atliko eilę nusikalstamų veikų, reiškia nepagrįstus procesinius dokumentus. Būtent šie veiksmai įtakojo, kad atsakovė buvo priversta ginti savo pažeistas teises teismuose ir jos kaltės nėra.
18. Apeliantės reputacija yra prieštaringa, spaudoje skelbiama, kad vasario 8 dieną įtariamasis J. G. buvo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Šioje byloje įtarimai yra pareikšti dar dviem asmenims, jiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras vasario 9 dieną kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas skirti įtariamajam J. G. suėmimą 15 parų. Taigi, akivaizdu, kad atsakovės kreipimasis į teismą dėl Tarnybos sprendimo ginčijimo neturėjo jokios įtakos apeliantės reputacijai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
20. Nors apeliantė nurodo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi pagal ieškinio sumą byla nagrinėtina apygardos teisme, su tuo sutikti nėra pagrindo. Pripažintina, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai pagrįstai ir teisėtai nagrinėjo pateiktą ieškinį, nes ieškiniu yra reikalaujama atlyginti neturtinę žalą. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
21. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškinyje nurodytas aplinkybes su tuo sutikti taip pat negalima. Pastebėtina, kad apeliantė nepateikia jokių argumentų, kodėl tam tikros teismo išvados galėtų būti pripažįstamos neteisingomis, neatitinkančiomis faktinių aplinkybių ar teisiškai nepagrįstos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teiginys, jog nebuvo atsižvelgta į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes laikytinas deklaratyviu ir akivaizdžiai nepagrįstu.
22. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybės ir išsamiai jų nebekartoja.
23. Pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės inicijuoto ginčo administraciniame teisme, duomenis apie bylą, jos dalyvius viešai paskelbus LITEKO duomenų bazėje, buvo sumenkinta UAB ,,Bankrotas LT“ (juridinio asmens, bankroto administratoriaus) dalykinė reputacija, dėl ko bendrovė pradėjo nebegauti administruoti įmonių. Aplinkybė, jog vyko viešas rašytinis bylos administraciniame teisme nagrinėjimas, savaime nerodo ieškovės reputacijos pablogėjimo, nes procese dalyvavo apibrėžtas proceso dalyvių ratas, tik jiems turėjo būti žinomi bylos duomenys, įskaitant ginčo esmę, kitiems asmenims susipažinimas su bylos duomenimis yra ribojamas. Pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas, juridinis asmuo, apie kurį buvo paskleisti duomenys, žeminantys jo garbę ir orumą ir neatitinkantys tikrovės, turi teisę reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu jo dalykinei reputacijai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė, kokie duomenys neatitinka tikrovės, kurie ją šmeižia, įžeidžia, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skunde teismui išdėstyti faktai buvo teisingi ir atitiko jo nuomonę, įsitikinimus, kritiką ar kitokį subjektyvų požiūrį, už ką nekyla civilinė atsakomybė CK 2.24 straipsnio prasme. Be to, CK 2.24 straipsnio 9 dalyje nustatytas visiškas imunitetas nuo garbės ir orumo klausimų teisminiame nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims, kurie teikia duomenis teismo procese. Tai, kad ieškovė į administracinį procesą buvo įtraukta 20 mėnesių, tiesioginės sąsajos su garbės ir orumo pažeidimu, reputacijos sumenkinimu neturi, nes teisminio proceso trukmę reguliuoja proceso įstatymai, o ne bylos dalyvis (jo veiksmai), išskyrus, kai nustatomas bylos dalyvio piktnaudžiavimas procesu, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, ieškovė tokio prašymo nereiškė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes negalima spręsti, kad atsakovei dėl inicijuoto teisminio nagrinėjimo galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, šalių pateiktus įrodymus, juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
25. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
26. Atsakovė prašė ieškovei už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis skirti baudą. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantė skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas jos ieškinys, savaime nėra laikomas bylos vilkinimu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nors apeliacinis skundas šiuo atveju pripažintas nepagrįstu, tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad apeliantė yra nesąžininga, sąmoningai siekia veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas netenkinamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
28. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo iš ieškovės priteistinos atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 726 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Netenkinti Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovės prašymo dėl baudos skyrimo UAB ,,Bankrotas LT“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Priteisti iš UAB ,,Bankrotas LT“, įmonės kodas 302481172, Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovei, įmonės kodas 168498537, 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.