- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-723-198/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05018-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Skolininkas
- Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovės, Panevėžio rajono Ėriškių ŽŪB
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovės (toliau ir – ŽŪB) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. eL2-9500-902/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Bankrotas LT” pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei Panevėžio rajono Ėriškių ŽŪB, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „Bankrotas LT“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė iš skolininkės Panevėžio rajono Ėriškių ŽŪB priteisti 50 000 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Šio pareiškimo pagrindu teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. išdavė teismo įsakymą.
2. Reikalavimo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, neviršijant pareiškimo sumos. Teigė, kad pareiškimo suma yra didelė, skolininkė turi skolų VSDFV, skolininkei kiti kreditoriai reiškia turtinius reikalavimus (civilinės bylos Nr. e2-1791-260/2018, Nr. e2-733-440/2018).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi kreditorės UAB „Bankrotas LT“ prašymą tenkino, areštavo skolininkės Panevėžio rajono Ėriškių ŽŪB nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 50 000 Eur sumai, uždraudžiant skolininkei areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Skolininkei neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 50 000 Eur sumą, areštavo skolininkės turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis bendrai 50 000 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant skolininkei vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditore civilinėje byloje Nr. eL2-9500-902/2018, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Teismas pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti.
4. Teismas vertino, kad skolininkė su kreditore nebendradarbiauja, ilgą laiką neatsiskaito, prašomos skolos suma yra didelė. Todėl, yra būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo įsakymo įvykdymą.
5. Teismas sprendė, jog byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kreditorė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Įgyvendinant ekonomiškumo bei proporcingumo principus, skolininkės piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje, areštas taikytinas, tik nesant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių arba jų esant nepakankamai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu skolininkė Panevėžio rajono Ėriškių ŽŪB prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kreditorė nepateikė jokio pagrindimo, kodėl turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė jokių įrodymų dėl tariamai sunkios skolininkės būklės. Teismas nenustatė aplinkybių, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintas būsimojo teismo sprendimo įvykdymas.
8. Teigia, kad teismas neįsigilino į reikalavimo esmę. Kreditorė reikalauja ne realios skolos, kurią būtų pradelsęs skolininkas ir ilgai jos nevykdęs, o reikalauja tariamos neturtinės žalos, kurios nėra niekaip pagrindęs. Kreditorė neturi jokios patvirtintos reikalavimo teisės skolininkės atžvilgiu ir nepagrįstai reikalauja pinigų, piktnaudžiaudama savo teisėmis ir siekdamas paveikti skolininkę, kuri yra nukentėjusioji Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 06-2-00178-16.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Bankrotas LT“ prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o skolininkės Panevėžio rajono Ėriškių ŽŪB atskirąjį skundą atmesti.
10. Nurodo, kad teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jas aiškinančią teismų praktika, todėl ji yra teisėta ir pagrįsta. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus.
11. Pažymi, kad skolininkė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių gerą jos turtinę padėtį, bei kad prašoma priteisti suma – 50 000 Eur jai nėra didelė. Skolininkė šiuo metu turi ir daugiau civilinių bylų, kurioje jai yra pareikšti turtiniai reikalavimai dėl didelių sumų priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-1791-260/2018, Nr. e2-733-440/2018). Be to, pati skolininkė atskirajame skunde pripažįsta, jog turi įsipareigojimų bankams. Duomenų, kad skolininkė turi neįkeisto turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą 50 000 Eur sumai, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-633-370/2017).
15. Nagrinėjamu atveju kreditorė kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė priteisti iš skolininkės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, procesines palūkanas. Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui, kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Prašymą grindė nurodomomis aplinkybėmis, kad pareiškimo suma yra didelė, skolininkė turi skolų VSDFV, skolininkei kiti kreditoriai reiškia turtinius reikalavimus (civilinės bylos Nr. e2-1791-260/2018, Nr. e2-733-440/2018). Reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti kreditorė pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį, 2018 m. liepos 20 d. pretenziją, kurioje ji reiškia reikalavimą skolininkei atlyginti 50 000 Eur neturtinę žalą dėl skolininkės kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, reiškiant reikalavimus, kurie įsiteisėjusiais šių teismų sprendimais atmesti kaip nepagrįsti.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - kreditorė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis skundžiamos nutarties išvadomis nesutinka.
17. CPK 434 straipsnio 3 dalis numato, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. Tačiau išdavus kreditoriui teismo įsakymą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimas išsprendžiamas bendra CPK nustatyta tvarka (CPK 436 straipsnio 1 dalis).
18. Įvertinus kreditorės su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kreditorė nepagrindė reiškiamo reikalavimo preliminaraus (lot. prima facie) pagrįstumo. Kreditorė 2018 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą, kadangi skolininkė nesutiko su kreditorės 2018 m. liepos 20 d. pretenzija ir reikalavimu atlyginti 50 000 Eur neturtinę žalą. Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydį nustato teismas, įvertinęs CK 250 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), todėl vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į reikalavimo esmę, kadangi reikalavimas buvo reiškiamas ne dėl skolos priteisimo ir skolininkės ilgalaikio neatsiskaitymo.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kreditorė neįrodė ir kitos įstatyme įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – egzistuojančios grėsmės, kad jų nesiėmus teismo įsakymo (sprendimo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje didelė reikalavimo suma nėra laikoma prezumpcija taikant laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).
21. Nagrinėjamu atveju, iš kreditorės pateiktų duomenų negalima pagrįstai spręsti, kad reikalavimo suma skolininkei yra didelė. Taip pat nepateikta įrodymų apie skolininkės ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis).
22. Tai, kad skolininkei reiškiami turtiniai reikalavimai kitose, kreditorės nurodomose civilinėse bylose Nr. e2-1791-260/2018, Nr. e2-733-440/2018, šiuo atveju nei apibūdina skolininkės turtinę padėtį, nei pagrindžia jos galimą nesąžiningumą. Šios civilinės bylos yra sujungtos (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismo sprendimas byloje nepriimtas.
23. Dėl kitų atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi jie neturi nei faktinės, nei teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kreditorės pateiktus duomenis, todėl nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones skolininkės atžvilgiu. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis panaikinama, klausimą išsprendžiant iš esmės – kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. e2-10713-902/2018 tarp šalių išnagrinėta, UAB „Bankrotas LT“ ieškinį atmetant, skolininkės Panevėžio rajono Ėriškių ŽŪB atskirasis skundas paduotas ne elektroninių ryšių priemonėmis, atskirąjį skundą tenkinant apeliantės patirtos 50 Eur žyminio mokesčio išlaidos priteistinos iš kreditorės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir kreditorės UAB „Bankrotas LT“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovės turtui atmesti.
Priteisti iš UAB ,,Bankrotas LT“, įmonės kodas 302481172, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovės, įmonės kodas 168498537, naudai.
Nutarties kopiją siųsti Turto arešto aktų registrui.