Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes: Š., Š.; 3) nepilnamečio vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko - E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija teikianti išvadą sutiko su pareikšto ieškinio reikalavimu. Nurodė, kad galutinę išvadą pateiks posėdžio metu po visų įrodymų ištyrimo.

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad atsakovas šeima visiškai nesirūpina, su vaiku nebendrauja, jokio išlaikymo vaikui neteikia. Atsakovas šeimą paliko prieš tris metus. Kur šiuo metu gyvena atsakovas, nežino. Šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, intensyviai ieškosi darbo. Dukra specialiųjų poreikių neturi. Mėnesio pajamas sudaro gaunami vaiko pinigai. Gyvena kartu su savo mama, kuri ir padeda išlaikyti vaiką. Santuokos metu neįgijo nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, kreditorių neturi.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Atsakovas į teismo posėdį, apie kurį informuota tinkamai, neatvyko. El. paštu nurodė, kad nedalyvaus, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Atsakovas teismui el. paštu nurodė, kad registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau išmokų negauna, laukia (duomenys neskelbtini) operacijos.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė su ieškiniu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad VTAS sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Išlaikymo dydis nėra didelis, įrodinėti nereikia. Palaiko į bylą pateiktą išvadą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytiniais įrodymais bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta bei įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito dalintino turto, neturi kreditorinių įsipareigojimų. Šalys turi vieną nepilnametį vaiką: E. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Atsakovas pateikė pažymą, kad nuo 2022-03-10 registruotas Užimtumo tarnyboje, socialinio draudimo išmokos jam nėra paskirtos.

CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30 straipsniai, 3.35-3.36 straipsniai, 3.38 straipsnis, 3.92 straipsnis). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas prieš tris metus paliko šeimą – ieškovę su mažamečiu vaiku, nutraukė bet kokius ryšius su šeima, ir nuo to laiko visiškai ja nesirūpino. Nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Todėl šalių santuoka nutrauktina, pripažįstant, kad dėl jos iširimo kaltas atsakovas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, jos sutuoktiniui jo turimą pavardę. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „Š.“, sutuoktiniui paliekama jo turima pavardė – „Š.“.

Turto padalinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi šalys santuokoje jokio turto neįgijo. Šalys kreditinių įsiskolinimų neturi, todėl šiais klausimais teismas nepasisako.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys dukrą E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuri santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi vaikas šiuo metu gyvena su ja. VTAS išvadoje nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitinka vaiko interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi kliudyti vienas kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra. Ieškovė nurodė, kad vaiko auklėjimo, jo ugdymo ir jo bendravimo su tėvais klausimus ji pasirengusi spręsti geruoju, tarpusavio sutarimu ir atsižvelgiant į vaiko ir tėvo pageidavimus. Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku be apribojimų, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ginčo nėra, todėl detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaiku bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 170 Eur. Atsakovas nepateikė teismui prieštaravimų dėl išlaikymo vaikui dydžio. Spręsdamas dėl vaiko poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nors atsakovas teismui adresuotu el. laišku nurodo, kad laikinai nedirba, kol bus atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo jo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas po 170 Eur išlaikymas. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant, kad tokia pačia sumą prie vaiko išlaikymo prisideda motina bei į valstybės mokamus vaiko pinigus, patenkintų bent pačius būtiniausius vaiko poreikius (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis). Šių lėšų tvarkytoju skirtina ieškovė. Išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovei 2022-07-18 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 proc. suteikta antrinė teisinė pagalba. Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Valstybė šioje civilinėje byloje dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos patyrė 173,34 Eur išlaidų (2022-11-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. APD-2022-12158). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, iš atsakovo valstybei priteistinas 146 Eur (100 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką, 46 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir 173,34 Eur teisinės pagalbos suteikimo ieškovei išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: Š., Š..

Nepilnamečio vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina J. Š.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko - E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022-08-31), šias lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas pavesti valdyti uzufrukto teise vaiko motinai J. Š.

Nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku be apribojimų, šalys su vaiku bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 146 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei – 173,34 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 34 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.