- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2-23919-955/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15309-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- M. M.
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. M. prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti ieškovei santuokinę pavardę – M, o atsakovui – jo prigimtinę pavardę M.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalių draugystė ir bendravimas iki santuokos truko trumpą laiko tarpą, didžiąją daugumą – nuotoliniu būdu, nes atsakovas gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, o ieškovė – Lietuvoje. Po santuokos sudarymo, ieškovė pamatė, kad skiriasi jos ir atsakovo požiūris į gyvenimą, interesai ir šeimyninės vertybės. Ieškovė su atsakovu taip ir nepradėjo vesti šeimyninio gyvenimo, nes suprato, kad tai yra neįgyvendinama dėl skirtingų požiūrių į gyvenimą. Ieškovės nuomone, santuoka yra tik formali, todėl prašo neskirti termino susitaikyti, kadangi tokio termino skyrimas neturi prasmės. Išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, prašo santuoką nutraukti.
Atsiliepimas
Atsakovas M. M. atsiliepimu į ieškinį sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2021 m. lapkričio 23 d. paskelbiant pranešimą, ir teismo pranešimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje nėra gimusių nepilnamečių vaikų.
Dėl santuokos nutraukimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Ieškovė nurodo, kad šalys bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, visiškai nebendrauja. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, vadinasi, nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutraukiama (Civilinio kodekso (toliau–CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 177 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl kaltės.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, kadangi abu sutuoktiniai nesugebėjo sukurti ir išsaugoti santuokos. Atsakovas neprieštaravo ieškovės nurodytoms santuokos iširimo priežastims. Kadangi šalys negyvena kartu, nededa pastangų išsaugoti santuoką, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, atsakovas tam neprieštarauja, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės: ieškovei – M., atsakovui – M.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.
Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas. Pažymėtina, jog šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.
Dėl santuokos metu įgyto turto.
Santuokoje dalintino nekilnojamo ir kilnojamo turto šalys neįgijo.
Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Ši byla iškelta 2021 m. spalio 4 d., todėl laikytina, kad pasekmės šalių turtinėms teisėms atsirado nuo 2021 m. spalio 4 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
Dėl kreditorinių įsipareigojimų.
Šalys bendrų kreditorių neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė ieškinyje neprašo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Valstybei pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi iš kiekvieno priteistina suma yra mažesnės nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (TAR, 2020, Nr. 2020-00970) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.