Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, turintis pilnametę dukrą (gyvenanti kartu, (duomenys neskelbtini)), neteistas, baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2023 m. lapkričio 4 d., apie 18.00 val., Vilniuje, Subačiaus g. 83, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,89 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2023 m. lapkričio 4 d., 18.00 val., važiavo kartu su žmona ir seserimi iš sodo namo, vairavo automobilį Ford. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. iki Subačiaus g., kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnai patikrino jo neblaivumą, pripūtė pradžioje 1,89 promiles, vėliau 1,93 promiles, atliko neblaivumo nustatymo veiksmus. Nurodė, kad penktadienį vakare sode dirbo kartu su broliu ir sesers draugu, visi po truputį vartojo alkoholį, šeštadienį irgi vartojo, gėrė alų ir stipresnį gėrimą. Prieš sėsdamas už vairo jautėsi gerai, bet kai sustabdė policijos pareigūnai, jautėsi susijaudinęs, nes suprato, kad yra neblaivus; vairavo dėl to, kad vyko iš sodo (iki namų nuo sodo apie (duomenys neskelbtini) km) ir turėjo daug daiktų. Nurodė, kad automobilis priklauso jam, jo vertė šiuo metu yra apie 12 860 Eur. Šiuo metu gauna išmoką iš Užimtumo tarnybos, už spalį gavo (duomenys neskelbtini) Eur, lapkritį – apie (duomenys neskelbtini) Eur, gruodžio mėnesį planuojamos pajamos (duomenys neskelbtini) Eur. Žmona yra dirbanti, gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur. Turi pasiėmę būsto paskolą, moka per mėnesį (duomenys neskelbtini) Eur. Nurodė, kad dar turi butą (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas iki santuokos, tačiau nuomos už jį negauna, gyvena ten draugas, moka tik už komunalines paslaugas. Šiuo metu yra nedirbantis, planuoja įsidarbinti. Neturi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, jo požiūris į alkoholio vartojimą pasikeitė, planuoja ateityje jo visiškai atsisakyti, jam nereikalinga specialistų pagalba. Apie šį įvykį daugiausiai bendravo su žmona, broliu bei jo žmona. Nurodė, kad jo žmona tą dieną irgi vartojo alkoholį, tačiau ji nežinojo, kad jis irgi tą dieną vartojo alkoholį, kadangi jis su kitais asmenimis dirbo sode ir tuo metu po truputį gėrė, o kitos moterys (tarp jų ir žmona) dirbo namuose, tvarkėsi. Nurodo, kad žmona jam yra autoritetas, jie kartu yra virš (duomenys neskelbtini) metų, ji alkoholį vartoja labai retai, tik per šventes. Žmona jam daro nuolatinę įtaką dėl alkoholio vartojimo, neduodavo jam gerti.

Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklaustas kaltinamasis R. P. nurodė, kad su broliu R. P. jie nuolat bendrauja šeimomis, turi bendrą sodą, juo rūpinasi. Tą dieną visi kartu dirbo sode, atskirai darė įvairius darbus. Brolis pirmesnis išvažiavo tą diena namo, nevartojo alkoholio sode. Brolis yra labai griežtas, nemėgsta kai kas vartoja alkoholį. Mano, kad tą dieną nematė brolis, kaip jis vartojo alkoholį.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galimai laiduotoja V. P. paaiškino, kad įvykio metu vyko automobiliu kartu su vyru, sėdėjo automobilio priekyje, vyro sesuo gale. Tą dieną buvo susirinkę sode, dirbo darbus, vyrai tvarkė pavėsinę, o moterys tvarkėsi viduje. Nurodė, kad negalvojo, jog tuo metu bedirbdami vyrai vartojo alkoholinius gėrimus, nelabai apie tai galvojo. Viduje moterys tuo metu gėrė vyną. Ji vartojo alkoholį, jautė nuo savęs alkoholio kvapą. Nurodė, kad prieš vairuojant jai nekilo abejonių dėl vyro, jis jai atrodė labiau pavargęs, neatrodė girtas. Jei būtų žinojus, kad jis buvo išgėręs, būtų išsikvietę taksi. Apie šį įvykį kalbėjosi šeimoje, jo nebarė, tiesiog aiškinosi kodėl taip atsitiko, mato, kad vyrui yra labai sunku psichologiškai dėl šio įvykio. Nurodė, kad vyras, išgėręs alkoholio, yra nekonfliktiškas, ramus, neturi nusiskundimų. Mano, kad ateityje galės daryti įtaką vyro elgesiui, kadangi vyras atsižvelgia į jos nuomonę ir pageidavimus. Nurodo, kad vyrui pagalbos iš specialistų nereikia, jie alkoholį vartoja pagrinde per šventes ir balius, ji pati stipriųjų gėrimų nevartoja.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas R. P. nurodė, kad jis yra kaltinamojo R. P. brolis, jie yra (duomenys neskelbtini). Su broliu R. P. jį sieja broliškas ryšis. Apie šį įvykį jis sužinojo kitą dieną, jam pranešė žmona. Nurodo, kad į tai reagavo piktai, prisiima už tai atsakomybę. Brolis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Pats R. P. alkoholio nebevartoja 15 metų, dėl to labai supyko ant brolio dėl šio įvykio. Nematė tą dieną, kad pietaujant brolis vartotų alkoholį, brolis jam bijojo sakyti, kad vartojo alkoholį, bijojo jo reakcijos. Mano, kad broliui gali daryti teigiamą įtaką. Nurodo, kad planuoja brolį palaikyti morališkai, brolis ateityje pasitaisys ir padarys išvadas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. B. nurodė, kad dirba Lietuvos kelių policijos specialiosios parengties specialistu. 2023 m. lapkričio 4 d., pamainą pradėjo nuo 16.00 val., kartu su specialistu G. V., tarnybiniu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste. Pagal policinės priemonės planą, tikrinti vairuotojų blaivumo kontrolę, Vilniuje, Subačiaus gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. 83, sustabdė automobilį „Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie minėto automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. P.. Bendraujant su juo, iš jo burnos jautėsi stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba, todėl patikrino bekontakčiu alkoholio matuokliu ir automobilio vairuotojo, iškvėptame ore nustatyta, kad yra alkoholio. Paklausus, ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus atsakė, maždaug prieš 3 valandas gėrė 150 g degtinės. Patikrinus R. P. blaivumą alkotesteriu „ALCOTEST 7510“ Nr. ARKL-0755, patikros Nr. 1986107, jam 18.10 val. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,89 promilės neblaivumas, o antru tikrinimu buvo nustatytas 1,93 promilės neblaivumas. Taip pat buvo atliktas R. P. neblaivumo patikrinimo testas. Automobilis „Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojas R. P. buvo perduotas į pažeidimo vietą atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnams V1730. R. P. su nusikalstamos veikos padarymu sutiko ir prisipažino. Visas įvykis užfiksuotas BODY CAMERA Nr. 735007 ir 740306 (b. l. 24-27).

Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties skyriaus specialisto G. B. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 21).

2023 m. lapkričio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti 2023 m. lapkričio 4 d. pareigūno kameros įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip prie pareigūno privažiuoja automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos, kurį vairuoja vyras (iš bylos duomenų – R. P.). Pareigūnas jį sustabdo pro pravirą langą pateikia pūtimui alkotesterį, paaiškina, kad pūsti reikia pora sekundžių per atstumą. Vyras kelis kartus pučia, tačiau pareigūnas komentuoja: „jūs nepučiat, visai nepučiat, dar kartą, ne, dar kartą. Sustokit čia į dešinę, kažkas čia…“. Tačiau automobilis nuvažiuoja apie 10-15 metrų į priekį. Pareigūnas šaukia kolegai, kad jį sustabdytų, sako, kad kažkas čia ne taip. Priėjęs prie sustojusio vairuotojo sako: „į dešinę, sustokit, dabar stovėkit. Pučiam“. Pareigūnas vėl duodą vyrui pūsti į alkotesterį. Pavyksta iš antro karto. Pareigūnas komentuoja: „pagaliau (laikydamas rankoje alkotesterį, kurio parodymų nesimato) užtai ir nenorite pūsti.“. Vyras: „nežinau, aš nemoku…“ pareigūnas: „dokumentą turit su savimi?“ Vyras: „turim“. Pareigūnas: „prieš kiek laiko maždaug vartojot?“. Vyras: „na tai vakar vartojau“. Pareigūnas: „aš jūsų normaliai klausiu“. Vyras: „na vakar, sakau, atvirai sakau“. Automobilis patraukiamas nuo važiuojamosios dalies. Pareigūnas nueina link tarnybinio automobilio, komentuoja, kad bus rezultatas. 05.17 min. įrašo prie tarnybinio policijos automobilio atėjusiam R. P. paduodamas alkotesteris pūtimui. Iš pirmo karto nepavyksta. Pareigūnas nueina tikrinti kito automobilio vairuotoją. Sugrįžęs prie R. P. pareigūnas paaiškina, kad bus laukiama 15 minučių, tada jis pus antrą kartą, gerti, sportuoti negalima, reikia tiesiog pastovėti. R. P. kalba apie galimybę nutraukti pagal laidavimą. Po 15 min. (įrašo 23 min. 23 sek. ) R. P. duodama papūsti antrą kartą. Pareigūnas komentuoja: „daugiau, 1,93“. Vairuotojui paaiškinama, kad dabar bus iškviestas tyrėjas, kuris spręs ką daryti su mašina, su juo pačiu. R. P. stebisi: „kodėl 1,93“. Pareigūnas paaiškina, kad taip būna, tokia žmogaus fiziologija. Kolegai pareigūnas diktuoja: „pirmu pūtimu 1,86, antru pūtimu 1,93“. Daugiau įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 45-47).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 4 d., 18.00 val., Vilniuje, Subačiaus g., ties pastatu Nr. 83, R. P. pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Kuga, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,89 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1).

2023 m. lapkričio 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikros ir apžiūros protokole nurodyta, kad Vilniuje, Subačiaus g. 85A, buvo apžiūrėta transporto priemonė – Ford Kuga, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pridėtos nuotraukos (b. l. 28-36).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 4 d., 18.10 val. R. P. pirmu pūtimu nustatytas 1,89 promilių neblaivumas; 18.27 val. antru pūtimu nustatytas 1,93 promilių neblaivumas; pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 42-43); taip pat nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 41).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Ford Kuga, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra R. P. (b. l. 40).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Ford Kuga, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. vidutinė vertė Lietuvoje – 12 860 Eur su PVM (b. l. 39).

Teisiamojo posėdžio metu pateiktoje MB „Stelinga“ Autoservisas777 2023 m. gruodžio 15 d. ekspertinėje išvadoje „dėl transporto priemonės rinkos vertės“ nurodyta, kad automobilio Ford Kuga valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m., VIN (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, atsižvelgiant į pateiktą informaciją apie transporto priemonę, yra 6 800 Eur. Pridėtas defektinis aktas ir transporto priemonės nuotraukos.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio kvitų, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, liudytojo G. B. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolo duomenimis, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis R. P. 2023 m. lapkričio 4 d., apie 18.00 val., Vilniuje, Subačiaus g. 83, vairavo automobilį ,,Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,89 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. paaiškino, jog tiek dieną prieš nagrinėjamą įvykį, tiek ir įvykio dieną jis, būdamas sode ir dirbdamas kartu su savo šeimos nariais bei giminaičiais, vartojo alkoholinius gėrimus, įvykio dieną gėrė tiek alaus, tiek ir stipresnį alkoholinį gėrimą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamasis suvokė, kad nagrinėjamo įvykio metu, vairuodamas automobilį, jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės. Juolab kad alkoholio koncentracija kaltinamojo organizme buvo nustatyta pakankamai didelė – iš pradžių buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, o po 17 minučių – 1,93 promilių neblaivumas. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kad kaltinamasis jau yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl neatleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės V. P. arba brolio R. P. atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. P. yra neteistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų), numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Be to, bylos duomenimis, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais turtinė žala nepadaryta. Taigi nustatytos pirmos trys BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą (gyvena kartu su sutuoktine bei pilnamete dukra, kuri šiuo metu (duomenys neskelbtini)), iki (duomenys neskelbtini) mėnesio nuolat dirbo, šiuo metu yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, aktyviai ieško darbo (b. l. 111-116, 121-125). Bylos duomenimis, kaltinamasis neteistas, nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėtų ikiteisminių tyrimų, nėra gydytas dėl priklausomybės ligų, taip pat psichiatrijos ligoninėse, palaiko artimus socialinius ryšius su savo šeimos nariais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina kaltinamąjį.

Kita vertus, iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad kaltinamasis R. P. per pastaruosius trejus metus yra baustas administracine tvarka du kartus (paskirtos baudos sumokėtos), įskaitant už KET pažeidimą, pažeidžiant kelio ženklą „Sustoti draudžiamą“, o pagal pateiktą Informaciją apie pretendentą matyti, jog kaltinamasis 2017 metais buvo baustas administracine tvarka dar tris kartus, du iš jų – dėl KET pažeidimų. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kaltinamasis R. P. 2017 m. birželio 28 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2017 m. birželio 25 d., apie 8.03 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. Šis nutarimas buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi (kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi; b. l. 159-171). Nors nustatytas neblaivumas neženkliai viršija minimalią administracinei atsakomybei nustatytą ribą (0,41 promilės), vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl padaryto nusižengimo kaltinamajam buvo pritaikytos griežtos pasekmės – 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Nepaisant to, kaltinamasis pažeidė įstatymus vėl, pakartotinai vairuodamas transporto priemonę, šįkart jau būdamas sunkesnio – vidutinio neblaivumo, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė. Minėta administracinė nuobauda nebegalioja, tačiau šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Svarbu ir tai, kad iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamųjų posėdžių metu matyti, jog jis kritiškai savo elgesio dėl 2017 m. birželio 25 d. įvykio nevertina, faktiškai savo kaltės nepripažįsta iki šiol, teigdamas, jog jo neblaivumas minėto įvykio metu buvo neteisingai nustatytas, jis jautėsi gerai ir negalvojo, jog gali būti neblaivus. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis jautėsi gerai, galvojo, jog gali vairuoti automobilį, tačiau jam buvo nustatytos net 1,89 promilės, nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis pripažino vartojęs alkoholinius gėrimus (tarp jų ir stipriuosius) įvykio dieną, tačiau tai darė kartu su sesers draugu pasislėpę tiek nuo savo sutuoktinių, tiek ir nuo brolio. Be to, jis žinojo, kad tą pačią dieną, vakare reikės grįžti iš sodo namo, o jo sutuoktinė nevairuoja. Šios aplinkybės, teismo nuomone, sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis nėra kritiškas savo veiksmams, negeba priimti tinkamų sprendimų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o nagrinėjamas įvykis nebuvo atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė bei vienkartinis reiškinys jo gyvenime.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kategoriškai teigti, jog kaltinamasis R. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aplinkybės, kurios teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai manyti, kad jis ateityje daugiau nepažeis įstatymų. Konstatuotina, jog šiuo atveju nenustatyta sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Taigi šioje byloje nėra galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, kadangi nenustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laiduotoja šioje byloje buvo prašoma skirti kaltinamojo sutuoktinę V. P. V. P. yra neteista, bausta administracine tvarka tik už nešiurkštų administracinį nusižengimą, nuolat dirba, darbe charakterizuojama teigiamai, ją su kaltinamuoju sieja ilgalaikis ir artimas ryšys, tačiau įvertinus aplinkybes, kad V. P. buvo kartu su kaltinamuoju sode, t. y. įvykio dieną, kartu važiavo automobiliu ir sėdėjo šalia kaltinamojo priekinėje keleivio sėdynėje nagrinėjamo įvykio metu, teigia nesupratusi, jog kaltinamasis buvo vartojęs alkoholio ir neblaivus, yra pagrindo abejoti, ar ji yra tinkamas asmuo, vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti realią įtaką kaltinamojo elgesiui bei jį kontroliuoti, kuomet jiems kartu gyvenant santuokoje per šešerius metus kaltinamasis du kartus vairavo transporto priemones, būdamas neblaivus. Prokurorei teisiamojo posėdžio metu suabejojus V. P. kaip galimos laiduotojos tinkamumu, byloje buvo pareikštas papildomas prašymas dėl kaltinamojo R. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamąjį perduodant jo broliui R. P. Šį prašymą teismas vertina kaip formalų, šį asmenį pasirenkant kaip galimą laiduotoją tik dėl to, kad kilo ginčas dėl V. P. kaip galimos laiduotojos tinkamumo. Vėlgi R. P. yra neteistas, baustas administracine tvarka tik už nešiurkštų administracinį nusižengimą (baudą sumokėjęs), nuolat dirbantis, jį su kaltinamuoju sieja ilgalaikis ir artimas ryšys (yra broliai (duomenys neskelbtini)), R. P. jau 15 metų nevartoja alkoholio, neigiamai vertina asmenų elgesį, kurie vartoja alkoholį, tačiau jis taip pat buvo sode įvykio dieną su kaltinamuoju, tačiau tai nesulaikė kaltinamojo nei nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, nei nuo tolimesnių jo neteisėtų veiksmų. Dėl to teismui taip pat kyla pagrįsta abejonė, ar R. P. gali daryti realią įtaką savo brolio (kaltinamojo R. P.) elgesiui ir veiksmams. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. P. ir R. P. nepripažinti tinkamais laiduotojais nagrinėjamoje byloje.

Apibendrinant, darytina išvada, jog kaltinamasis R. P. neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir jam skirtina bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis R. P. padarė vieną, tyčinį, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis ankščiau nėra teistas, baustas administracine tvarka (paskirtos baudos sumokėtos), baustas ir už nusižengimą dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam. Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog R. P. yra brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, gyvena kartu su sutuoktine bei pilnamete dukra, palaiko stiprius socialinius ryšius su brolio šeima, kitais giminaičiais, iki (duomenys neskelbtini) mėnesio nuolat dirbo, šiuo metu aktyviai ieško darbo, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, gauna pastovias pajamas – iki (duomenys neskelbtini) mėnesio darbo užmokestis buvo apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, šiuo metu gauna (duomenys neskelbtini) Eur dydžio išmoką kas mėnesį, turi butą, kurį gali nuomoti ir gauti nuomos mokestį. Taip pat teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes – vairavo transporto priemonę mieste, pakankamai intensyvaus eismo gatvėje, tamsiu paros metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,89 promilės etilo alkoholio, t. y. esant vidutiniam neblaivumui, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g., t. y. maždaug (duomenys neskelbtini) km, važiavo namo, iki kurių pagal kaltinamojo paaiškinimus nuo sodo yra apie (duomenys neskelbtini) km. Šiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui bei parodė atsainų požiūrį į galiojančias KET.

Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. P. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p.), jos dydį nustatant artimą minimumui, t. y. paskirtina 75 MGL (3 750 Eur) bauda. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 Eur). Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį bei paskirtos baudos dydį, nustatytinas ilgesnis – 6 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 6 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis R. P., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 1,89 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo būsenos, vakare, t. y. tamsiu paros metu, Vilniaus mieste, senamiestyje, intensyvaus eismo gatvėmis, praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, antrą kartą, po to, kai 2017 metais jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones; administracine tvarka baustas ir už kitokio pobūdžio KET pažeidimus (paskirtos baudos sumokėtos). Kita vertus, kaltinamasis iki šiol neteistas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, turi šeimą (sutuoktinę ir pilnametį vaiką), iki rugpjūčio mėnesio nuolat dirbo, šiuo metu yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, aktyviai ieško darbo, yra siejamas stiprių socialinių ryšių. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 6 d. Pažymėtina, jog kaltinamajam nagrinėjamo įvykio metu buvo žinoma apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga šeimos poreikiams patenkinti, tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Juolab kad kaltinamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, įskaitant ir už tai, jog vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. P. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam ir sutuoktinei bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį ,,Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė pagal kaltinamojo pateiktą šios transporto priemonės individualų vertinimą, sudaro 6 800 Eur. Teismas, nustatydamas automobilio ,,Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, vadovaujasi kaltinamojo pateiktu MB „Stelinga“ Autoservisas777 2023 m. gruodžio 15 d. transporto priemonės rinkos vertės vertinimu, atliktu individualiai vertinant būtent automobilį ,,Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne VšĮ „Emprekis“ masinio vertinimo metu atlikto vertinimo duomenimis. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis R. P. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, jau esant jam baustam už analogišką KET pažeidimą, nusikaltimas padarytas mieste, intensyvaus eismo gatvėje, vakare, t. y. tamsiu paros metu, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį (gauna pastovias pajamas, turi butą, kurį gali nuomoti ir gauti pajamas iš nuomos veiklos), automobilio vertę (6 800 Eur), taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Aplinkybė, kad automobilis reikalingas šeimos poreikiams patenkinti, kuri, be kita ko, kaltinamajam buvo žinoma nagrinėjamo įvykio metu, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo atveju neproporcinga ir netikslinga taikyti automobilio konfiskavimą. Juolab kad kaltinamasis su šeima gyvena miesto teritorijoje, kur yra puikiai išvystytas viešasis transportas, teikiamos taksi bei pavežėjų paslaugos, o kaltinamojo motina gali pasirūpinti kiti šeimos nariai arba pats kaltinamasis, naudodamasis minėtomis visuomeninėmis vežimo paslaugomis. Taigi darytina išvada, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, neprieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams ir atitinka siekiamus teisėtus bei visuotinai svarbius tikslus.

Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018). Vadinasi, aplinkybė, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis vairavo sau ir sutuoktinei V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo netaikyti šiuo automobilio konfiskavimo ir spręsti dėl jo vertės (ar dalies vertės) konfiskavimo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam R. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 59-62, 99-103), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam R. P. atėmimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo R. P. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 420 Eur, t. y. advokato Pavelo Ravluševičiaus užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo R. P. turtui – transporto priemonei – automobiliui ,,Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 75-77; BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, automobilio ,,Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“ (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas šiai įstaigai buvo perduotas saugoti ikiteisminio tyrimo metu, b. l. 105).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 6 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį ,,Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Netenkinti V. P. ir R. P. prašymų ir R. P. neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. P. turtui – transporto priemonei – automobiliui ,,Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

R. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš R. P. Valstybės naudai 420 Eur advokato Pavelo Ravluševičiaus paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. P. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 6 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ perduoti saugoti automobilio ,,Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, diską su vaizdo įrašais, prisegtą voke prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam R. P., kad bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-3257-1017/2023, įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos bankas).

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.