- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- 2-2151-1144/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-05362-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Ieškovas
- S. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- M. S.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
dalyvaujant ieškovei S. J., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Junijai Jeremičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui M. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. J. (toliau – ieškovė) pareikštu ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo M. S. (toliau – atsakovas) išlaikymą nepilnametei dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytojo uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad nuo gimimo dukra auga su ja. Su atsakovu kartu negyvena daugiau nei 10 metų. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikė ir tik po vykdytos privalomosios mediacijos pradėjo mokėti po 100 Eur, tačiau šios sumos visiškai nepakanka dukros poreikių patenkinimui. Dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 800-850 Eur suma, šią suma sudaro išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, buto komunaliniai mokesčiai. Dukra lanko jojimo ir tinklinio būrelius. Papildomai mokosi anglų kalbos, nes nori investuoti į savo ateitį, galbūt studijuoti užsienyje. Būreliams ir papildomos anglų kalbos pamokos išleidžia per mėnesį 186 Eur. Dukra auga, todėl kas mėnesį perka drabužių, avalynės. Dukra sveikatos problemų neturi, tačiau regėjimo korekcijai reikės įsigyti akinius, kurie kainuos apie 150 Eur. Mokyklos organizuojamos ekskursijos kainuoja apie 50 Eur. Ieškovė šiuo metu nedirba, gyveno iš santaupų, tačiau nuo balandžio mėn. pradės dirbti (duomenys neskelbtini), pradžioje gaus minimalią algą. Ieškovė yra laimėjusi (duomenys neskelbtini) teikti, todėl tikisi, kad per mėnesį galėtų iš viso uždirbti (duomenys neskelbtini) Eur. Ieškovė nežino, ar atsakovas šiuo metu dirba. Dukra taip pat nežino, su juo bendrauja mažai. Atsakovas yra dirbęs įvairus darbus, turi įgijęs profesiją, susijusią su (duomenys neskelbtini). Ieškovės žiniomis atsakovo darbingumas nėra apribotas, jis yra sveikas ir galintis dirbti. Ieškovės vardu registruoti automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra senai parduoti, tačiau nepavyksta susisiekti su jų savininkais ir juos išregistruoti.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė palaikė pateiktą rašytinę išvadą ir nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų vaiko interesus, išlaikymo dydis neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir sudarytų galimybę tenkinti būtinuosius vaiko poreikius, tačiau konkretų išlaikymo dydį turėtų nustatyti teismas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nepilnametė A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės S. J. ir atsakovo M. S. dukra. Ieškovė gyvena viena su nepilnamete dukra A. S. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu yra registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Antstolių kontorose iš ieškovės nėra vykdomi skolų išieškojimai, iš atsakovo vykdomi išieškojimai 7 vykdomosiose bylos dėl bendros (duomenys neskelbtini) Eur sumos išieškojimo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovė prašo nepilnametės dukros A. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi dukrą ji augina ir rūpinasi ja nuo gimimo. Byloje pateiktas 2026 m. sausio 14 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos visos sąlygos, atitinkančios vaiko poreikius, aplinka švari ir tvarkinga. Įvertinus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą bei atsižvelgus į tai, kad nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškove, aplinkybių ir įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nėra, o išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas ir šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina – ieškove (CK 3.174 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA (minimali mėnesinė alga) yra 1153 Eur, atskaičius privalomus mokėti mokesčius – 846 Eur.
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dukros poreikiams patenkinti reikalinga 800-850 Eur suma per mėnesį. Šią suma sudaro išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, buto komunaliniai mokesčiai. Dukra lanko jojimo ir tinklinio būrelius, kurie mokami bei reikalinga įsigyti aprangą. Dukrai papildomai lanko anglų kalbos pamokas, ką taip pat patvirtina į bylą pateikta 2025 m. rugsėjo 3 d. Papildomo anglų kalbos mokymo paslaugų teikimo sutartis. Nors dukra sveikatos problemų neturi, tačiau regėjimo korekcijai reikės įsigyti akinius, kurie ieškovės žiniomis kainuos apie 150 Eur. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, vaiko išlaikymo poreikių ar jiems patenkinti reikalingos sumos, neginčijo. Atsakovui tokių aplinkybių neginčijant ir neteikiant įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą vaiko poreikių tenkinimui būtiną sumą, daroma išvada, jog vieno MMA – 846 Eur suma yra reikalinga šalių dukros poreikių patenkinimui, yra pagrįsta, teisinga ir protinga paauglio amžiaus sulaukusiam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, privalomą žemesnės instancijos teismams, t. y. pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2026 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis yra 74 Eur.
Taigi, teismo nustatyta vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma 846 Eur mažintina vaiko socialinės išmokos dydžiu 129,50 Eur (74 Eur x 1,75) ir laikytina, kad šalių vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 716,50 Eur (846 Eur – 129,50 Eur) suma.
Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vadovaujantis minėtu tėvų valdžios lygybės principu, abu vaiko tėvai, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, lygiomis dalimis turi prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo po ~358,25 Eur (716,50 Eur/2).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 45 punktas). Be to, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 28 punktas).
Byloje pirmiau nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 2 butai, žemės sklypas ir sodo pastatas. Ieškovės vardu yra registruotos 3 transporto priemonės, tačiau kaip ieškovė paaiškino teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra seniai parduoti, tik nepavyksta susisiekti su jų dabartiniais savininkais ir išregistruoti. Ieškovė nuo balandžio mėn. pradės dirbti (duomenys neskelbtini), taip pat yra laimėjusi konkursą (duomenys neskelbtini) teikti (duomenys neskelbtini). Ieškovė tikisi, kad per mėnesį iš viso galėtų uždirbti (duomenys neskelbtini) Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas yra apdraustasis kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, ne pagal verslo liudijimą, tačiau duomenų apie jo faktiškai gaunamas pajamas nėra. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie objektyviai gali riboti atsakovo galimybes dirbti, ieškovės paaiškinimais atsakovas yra sveikas, turi įgijęs profesiją, anksčiau taip pat yra dirbęs įvairius darbus, todėl atsakovas būdamas sveikas turi galimybes dirbti ir gauti pajamas iš kurių galėtų vykdyti įstatyme nustatytą pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Nors iš atsakovo yra vykdomi skolų išieškojimai antstolių kontorose, kurie sunkina atsakovo turtinę padėtį, tačiau skolų turėjimas nėra objektyvi priežastis nevykdyti savo nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės, juolab, kad nepilnamečio vaiko interesai yra prioritetiniai ir ginami pirmiausiai.
Taigi nors ieškovės turtinė padėtis yra kiek geresnė, ji turi daugiau nekilnojamojo turto, transporto priemonių, tačiau jai taip pat neišvengiamai tenka didesnės išlaidos, susijusios su ja augančio vaiko kasdieniu aprūpinimu ar iš anksto nenumatytos papildomos išlaidos, pvz., vaikui susirgus, todėl nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra svarbios priežasties esmingai nukrypti nuo išlaikymo lygiomis dalimis principo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamas išlaikymas po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų skirtų nepilnamečiui vaikui tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovė.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal byloje esančius duomenis, ieškovei buvo suteikta valstybinės garantuojama teisinė pagalba, ją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles, o už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo mokėtinas 126 Eur žyminis mokestis (350 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 152 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteisiamas 278 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnis).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 395,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Teismas už procesinių dokumentų siuntimą byloje patyrė 17,04 Eur išlaidas, kurios ieškinį patenkinus priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 395,83 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 83 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 278 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, 17,04 Eur (septyniolikos eurų 04 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas – 5630, žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas – 5662).
Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo mokėjimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.