Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. M., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduotas pagal laidavimą N. J. vienerių metų terminui be užstato, baudžiamoji byla nutraukta ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams ir 7 mėnesiams bei 20 MGL (1 000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. M., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., jis 2020 m. lapkričio 7 d., apie 17.15 val., ties daugiabučiu gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) Ukmergės m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. keturratį motociklą „Y. G. 700FI“, be valstybinio numerio ženklų (nustatyta tvarka neįregistruotas), identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai iš gyvenamojo namo kiemo išvažiavusią A. M. vairuojamą motorinę transporto priemonę pastebėję ir patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0435, atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 17.18 val. atlikto pirmo pūtimo metu jo iškvėptame ore yra 2,94 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 17.38 val. atlikto antro pūtimo metu, jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. kaltė, veikos kvalifikavimas, taip pat BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų taikymo pagrįstumas neginčijami, nuosprendis skundžiamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, nepaskyrimo. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

11. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad keturratis motociklas „Y. G. 700FI“ priklauso A. M.. Šią transporto priemonę vairavo A. M., pareigūnams atlikus blaivumo teistą, jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas (17.18 val. atlikto pirmo pūtimo metu jo iškvėptame ore nustatyta 2,94 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 17.38 val. atlikto antro pūtimo metu, jo iškvėptame ore nustatyta 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija). Byloje nėra ginčo, jog keturratis motociklas laikytinas nusikalstamos veikos priemone ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas atitinka konfiskuotino turto požymius.

13. Nagrinėjamos bylos kontekste, aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais taikytino turto konfiskavimo teisinių pagrindų skirtumų. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, jog nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Šiuo aspektu teismo sprendimai gali skirtis.

14. Sprendžiant ar, konkrečiu atveju, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, būtina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Pažymėtina, jog asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine, o ne nubaudimo paskirtimi.

15. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos N. J. (sugyventinė) atsakomybėn be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Aplinkybė, kad asmuo nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, savaime nelemia turto konfiskavimo skyrimo arba neskyrimo, tačiau, ji yra svarbi sprendžiant aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viena iš būtinų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad A. M. yra vertas pasitikėjimo ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl transporto priemonės konfiskavimo, išimtinai vertino tik A. M. asmenybę apibūdinančius duomenis, neatsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes - jos pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Priešingai nei nurodoma, skunde, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, taip pat ir nustatydamas jos terminą, įvertino ir padarytos veikos aplinkybes, t. y., kad A. M. nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise, t. y. vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jam inkriminuojamos veikos padarymo metu paskirtų nuobaudų galiojimas buvo pasibaigęs, padarytas nusikaltimas nors ir kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo (paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, bet dalyvavimas viešame eisme truko labai trumpą laiką, atsižvelgė ir į nustatytą neblaivumo laipsnį (vidutinis girtumo laipsnis). Teismui, sprendžiant klausimą dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, buvo atsižvelgta, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, kad veika nesukėlė jokių pasekmių. Taigi spręsdamas dėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – keturračio motociklo konfiskavimo, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jų nekartodamas.

17. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. M. anksčiau neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, pastarąją aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis, kaip asmenybė, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 71), turi sugyventinę N. J. su kuria gyvena nuo 2005 metų (kaip teisiamajame posėdyje nurodė pati N. J. (b. l. 182)) ir kartu augina vaiką (b. l. 72, 79), taip pat rūpinasi ir savo vaiku iš kitos santuokos bei savo senyvo amžiaus tėvais, dirba UAB „A“ direktoriaus pareigose (b. l. 73, 80), ūkininkauja (b. l. 176). A. M. padaryta nusikalstama veika laikytina atsitiktine. Aplinkybė, kad A. M. nesilaikė jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo sąlygų ir 2020 m. lapkričio 27 d. vėl vairavo kelių transporto priemonę, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nuosprendį buvo įvertinta ir teismo pripažinta kaip A. M. paskirtos kardomosios priemonės sąlygų pažeidimas. Teismas, atsižvelgęs ir į paties A. M. paaiškinimus, jog jis vyko į komisariatą pas tyrėją būtent dėl šios baudžiamosios bylos, kurioje tuo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, konstatavo, jog šis pavienis atvejis negali būti laikytinas kaip piktybinis įstatymų nesilaikymas, kai teisė asmeniui vairuoti kelių transporto priemones buvo sustabdyta. Su tokia teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

18. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl teismų praktikos šios kategorijos bylose, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemonę, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019). Įgyvendindamas diskreciją, teismas privalo įvertinti visas atitinkamam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, pagrįstai taikė BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis) bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis) ir nuo formuojamos teismų praktikos, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nenukrypo.

19. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, taip pat yra atitinkamas asmens baudimas už padarytą nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje teismas, spręsdamas netaikyti keturračio motociklo konfiskavimo, nurodė, jog pats baudžiamasis procesas A. M. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, o pastarajam šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra pakankamos nubaudimo tikslui įgyvendinti, todėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. pačios motorinės transporto priemonės ar jos vertės pinigais konfiskavimo paskyrimas būtų neproporcingas. Taip pat nurodė, kad paskyrus aukščiau minėtas baudžiamojo poveikio priemones, A. M. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą ir konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog, atleidžiant A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam teismo parinktos baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių A. M. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams, konstatuojant, jog A. M. paskirtos dvi aukščiau aptartos baudžiamojo poveikio priemonės turės pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, o dar viena - keturračio motociklo konfiskavimas būtų perteklinė priemonė, atsižvelgiant ir į tai, jog keturratis motociklas yra naudojamas ir būtinas ūkio darbams atlikti.

20. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingas baudžiamojo poveikio priemones. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.