Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji S. V. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad pavartojusi alkoholio ir raminamųjų vaistų, nesugebėjo savęs kontroliuoti. Paties įvykio praktiškai nepamena. 2015 m. lapkričio 8 d., sekmadienį namuose buvo su vaikais. Ji atsikėlė apie 7 val., vaikai tuo metu dar miegojo antrame aukšte. Apie savaitę laiko jai buvo labai bloga savijauta. Ji turi finansinių problemų – tai įsipareigojimą bankui, skolas. Jai rūpėjo kaip ir kokiu būdu padengti skolas bei iš kur gauti pinigų. Be to, pergyveno dėl pradėto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje dėl aplaidumo buhalterijoje. Ji buvo pasimetusi, nežinojo, ką jai daryti. Ji internete susirado informaciją, kaip didelis kiekis alkoholio su raminamaisiais vaistais gali privesti prie mirties, todėl ji bandė nusižudyti. Suicidinės mintys galvoje pradėjo suktis kelios dienos prieš tą įvykį. Viskas kaupėsi ilgą laiką, nes kai vyras mirė, ji liko viena su dviem mažamečiais vaikais, neišmokėta banko paskola, nereguliariai mokamu atlyginimu. Šias problemas kažkaip bandė spręsti, daugiau dirbo, dėl ko jautė pervargimą. Namo nepardavė, kad atiduotų paskolą, nes vaikai nenorėjo gyventi bute. Ji pakluso vaikų norui. Tą savaitę prieš įvykį, ji internete ieškodama informacijos apie savižudybę, rado informaciją apie raminamųjų vaistų ir alkoholio poveikį žmogaus gyvybei. Ji norėjo nusižudyti dėl finansinių įsipareigojimų ir tokios padėties, nežinomybės, nes buvo pervargusi, nes turėjo didelių išgyvenimų. Yra uždaras žmogus, todėl apie tai niekam nepasakojo. Bandė tėčiui pasiguosti, bet jis jos neišgirdo. Jis jai pasakė, kad pergyventi nėra dėl ko, nes ji gyvena tvarkingai. Visokių reikalų ir buitinių problemų buvo daug, todėl ji mažai miegodavo, po 3 – 4 valandas. Pati veždavo vaikus į mokyklą-darželį, (duomenys neskelbtini) gatvėje, po to parveždavo.

Raminamuosius vaistus „XANAX“ vartodavo epizodiškai nuo 2010 m. gegužės mėnesio. Kai jausdavo, jog jai blogai, tada vartojo. Tuo metu alkoholio nevartojo. Alkoholį pradėjo vartoti dažniausiai penktadienio vakarais apie porą metų iki įvykio. Išgerdavo keletą taurių vyno, keletą skardinių alaus. Stipresnius alkoholinius gėrimus gerdavo retai, nes būdavo labai sunkios pagyrios. Stiprių gėrimų daug nevartojo. Iki įvykio alkoholio kartu su raminamaisiais vaistais nevartojo. Kai negerdavo raminamųjų vaistų, tada vartodavo alkoholį, neigiamo poveikio nejausdavo. Ji taip pat vartojo migdomuosius vaistus „Stilnox“ ir „XANAX“ nakčiai. Juos vartojo prieš miegą, kad greičiau užmigtų, nes negalėjo užmigti. Tuos vaistus vartojo po sutuoktinio mirties. 2015-11-08 sekmadienį vartojo „ XANAX“ ir „Stilnox“. Ji juos gėrė iš ryto, nes norėjo nusižudyti. Gėrė kas pusvalandį po 4-5 tabletes „XANAX“ ir „Stilnox“. Gali būti, kad gėrė dar dažniau nei kas pusvalandį. Taip pat vartojo ir alkoholį. Gėrė „Absolut“ degtinę, kurią vartojo nuo šeštadienio vakaro. Degtinę gėrė ir sekmadienį, nuo pat ryto. Nepamena, ar išgėrė visą butelį. Kaip ir kada atsikėlė vaikai, ji jau nepamena. Nepamena ar ji skambino tėčiui, ar šis jai. Taip pat nepamena, kad skambintų M. ir Š.. Nepamena, ar tą dieną bendravo su vaikais, ar davė jiems vaistų ir ką su jais kalbėjo. Kas buvo atvažiavę į jos namus, ar buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, nepamena. Sąmonę atgavo tik klinikose. Apie vaikų likimą jai nusižudžius, mažai galvojo. Manė, kad yra seneliai, vieniša sesuo, kurie vaikus užaugintų. Ji praktiškai gyveno tik dėl vaikų. Jai rūpėjo vaikų mokslai, sūnus turėjo problemų su mokslais, jam buvo pritaikyta modifikuota programa. Su sūnumi reikėjo daug dirbti, padėjo jos tėvai, dabar modifikuota programa panaikinta.

Ji rūpinosi vaikų ugdymu ir sveikata. Lankydavosi tėvų susirinkimuose, dalyvaudavo visuose renginiuose. Po įvykio ji vaikų nematė, nes jai pritaikyta kardomoji priemonė nebendrauti su vaikais. Vaikų nuotraukas perduoda tėtis. Pasiilgusi vaikų ir nori juos pamatyti. Vaikais rūpinasi ir juos augina jos tėvai ir jos sesuo. Šiuo metu alkoholio ir raminamųjų bei psichotropinių vaistų nevartoja. Tikslo vaikų nužudyti neturėjo.

Nors buvo perskaičiusi vaisto „XANAX“ anotaciją, tačiau į šio vaisto sudedamąsias dalis ji nekreipė dėmesio. Žinojo tik tiek, kad tai yra raminamieji vaistai ir ji juos vartojo miego kokybei pagerinti. Kai buvo pas gydytoją, tai pasakė ligos simptomus, ir gydytoja išrašė receptą vaistams „ Xanax“ tam, kad nuimtų nerimą ir, kad būtų geresnė miego kokybė. Ji į vaisto sudėtį nesigilino ir nežiūrėjo, kad vaisto veiklioji medžiaga yra alprazolamas. Ji vykdė gydytojos nurodymus ir vaistą vartojo epizodiškai. Gydytoja jai nesakė, kad šio vaisto negalima vartoti su alkoholiu ir kad šių vaistų negalima duoti vaikams. Ji negali paaiškinti, kodėl medicininiuose dokumentuose padarytas įrašas iš jos žodžių, kad atsakinėdama gydytojams į klausimus, ji nurodė, kad vartojo ne „XANAX“, bet alprazolamą. Kai internete ieškojo informacijos apie raminamųjų vaistų vartojimą kartu su alkoholiu, tai ten nebuvo parašyta, kad konkrečiai „XANAX“ vartojimas su alkoholiu priveda prie mirties. Apie Stilnox ji žino tik tiek, kad jie yra migdomieji. Nors perskaitė „ XANAX“ sudedamąsias dalis, tačiau jos jai neužsifiksavo, nes ji ne medikė ir ne chemikė ir dėl to tie lotyniški sudedamųjų dalių pavadinimai jai nieko nesakė. Ji per daug nesigilino ir į šalutinį poveikį. Neužfiksavo informacijos apie „XANAX“ poveikį vaikams. Nebuvo nuorodos, kad šis vaistas yra psichotropinis. Gydytoja, išrašydama šį vaistą, nesakė, kad tai yra psichotropinis vaistas. „XANAX“ jai buvo išrašytas, kad nusiramintų ir kad greičiau užmigtų. „XANAX“ nuimdavo nerimą, o „ Stilnox“ yra migdomieji vaistai. Išgerdavau 0,5 tabletės „XANAX“ ir 1 tabletę „Stilnox“. Paskutinį kartą jai „XANAX“ buvo išrašyti 2015 metų spalio pabaigoje. Buvo išrašyta 60 tablečių, kurias nusipirko vaistinėje. Gydytoja tikslios dozės nenurodė, liepė vartoti pagal bendrą savijautą. Ji gerdavau arba pusę, arba visą „XANAX“ tabletę. Kokia yra maksimali dozė, gydytoja jai taip pat nesakė. Ji vaistais nepiktnaudžiaudavo, nes gydytoja minėjo, kad prie jų galima prirasti. Vaistus vartojo prieš miegą ir ne kiekvieną dieną.

Klinikose prabudus būsena buvo dar baisesnė, nei vartojus vaistus ir alkoholį. Kadangi būsena buvo baisi, ji panikavo, buvo suvartojusi didelę dozę vaistų kartu su alkoholiu, todėl galėjo save ir apkalbėti. Būdama Utenos psichiatriniame skyriuje, ji labai bijojo kalbėti apie savižudybę, nes galvojo, kad jai tada nebeleis iš viso su vaikais pasimatyti ir kad aš iš viso nebeišeis iš ligoninių. Vaikams buvo duotos tabletės, kad vaikai nematytų to momento kaip ji iškeliauja anapilin. Bijojo, kad vaikai patirs didelį stresą kaip po tėvo mirties.

Ji supranta, kad tik ji galėjo sugirdyti vaistus vaikams. Ji sugirdė vaistus vaikams, nes nenorėjo, kad vaikai matytų kaip ją išveža morgo mašina. Ji negalvojo, kad duodama vaikams tokių vaistų, gali pakenkti jų sveikatai. Buvo įsitikinusi, kad tokiais vaistais vaikų nenužudys. Apie vaikų nužudymą net kalbos nebuvo. Ji žinojo, kad vaistai didelės įtakos mirties galimybei nedaro. Ji, norėdama nusižudyti, ir vartojo vaistus kartu su alkoholiu, o vaikams alkoholio gi nedavė. Ji nesidomėjo informacija apie šių vaistų poveikį vaikams.

Nors S. V. kalta prisipažino iš dalies, jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą K. J. M. parodė, kad S. V. yra jo duktė. S. po sutuoktinio mirties gyvena viena su dviem mažamečiais vaikais B. V. ir J. R. V. adresu (duomenys neskelbtini). 2015-11-08 jam 12,41 val. paskambino S. ir paklausė ar jis pirmadienį galės vaikus nuvesti į mokyklą. Ji kalbėjo ramiu tonu. Jis sutiko. Tuo pokalbis baigėsi. Tačiau 12.52 val. S. perskambino ir pasakė, kad nereikia važiuoti. Jam pasirodė, kad S. kalbėjo susijaudinusi. Jam pasidarė neaišku, kodėl ji iš pradžių prašė nuvežti vaikus, o už 10 minučių jau nebereikia. Jis tuo metu su kita savo dukra V. M. iš karto savo automobiliu nuvyko pas S. į namus. Duris jiems atidarė vaikai, kurie atrodė linksmi, bendraujantys. S. pati atrodė susijaudinusi. Kad nuo jos sklido alkoholio kvapas, jis nepastebėjo. Jiems atėjus, jis nuėjo S. link, o V. liko su vaikais. Praėjus 3-4 minutėms nuo atvažiavimo, V. priėjo prie jo ir pasakė, kad sužinojo iš vaikų, jog jų mama davė jiems išgerti kažkokių tai tablečių. Kokių vaistų ir kokių būdų juos liepė išgerti tuo metu jis ir V. nežinojo. Tada V. su vaikais nuėjo į vaikų miegamąjį antrame aukšte kur šalia buvo vonios ir tualeto kambarys. V. jam vėliau, pasakojo, kad vaikai nuėjo į kambarį, o ji per tą laiką nuėjo į vonios ir tualeto kambarį atsinešti vaikams šilto vandens. Kol ji prisipylė vandens į puoduką ir grįžo į vaikų kambarį, tai vaikai jau lovoje miegojo, J. pilnai, B. dar muistėsi. Kol V. buvo su vaikais, jis su S. nuėjo į garažą, kuris yra sujungtas su namu. Nuėjus į garažą jis jos paklausė, kodėl ji davė vaikams vaistų? S. pasakė, kad jos padėtis beviltiška ir kad ji nemato kitos išeities, kad ji ir vaikams davė vaistų išgerti ir pati jų prigėrė. Kol ji su juo bendravo ji atrodė normaliai, alkoholio kvapo nuo jos nejuto. Kiek pamena, tuo metu S. nerūkė, bet šiaip S. yra rūkanti. Ar ji minėjo, kokius vaistus davė vaikams ir kokiu būdu jis nepamena. Kaip tik tuo metu pas S. atvažiavo jos pažįstamas J.s su žmona. Jis atidarė J. duris ir kartu su juo ir jo žmona nuėjo į garažą. Tuo metu S. jau atrodė vangi, pasimetusi, tiksliai apibūdinti jos būklės negali, bet ji atrodė ne taip, kaip atrodydavo visada. Atvažiavus J., šis pasakė, kad iš S. gavo SMS žinutę, suprato, kad S. nori pasitraukti iš gyvenimo. Tai perskaitęs, J. iš karto su žmona išvažiavo pas S.. J. bandė kalbinti S., klausė jos kodėl ji nori pasitraukti iš gyvenimo, kodėl ji nori mus palikti? Į ką S. nieko neatsakė, tik tylėjo. Jis irgi bandė vėl kalbinti S., bet S. tik tylėjo. Visą tą laiką nuo J. atvažiavimo jie buvo garaže. Ką jie ten dar kalbėjo, dabar jau nebepamena, buvo nuo visko šoke. Tada jis su J. žmona nusprendė nueiti pažiūrėti kaip laikėsi vaikai. Nuėję su J. žmona iki vaikų antrame aukšte, jis pamatė, kad vaikai miegojo jų kambaryje kiekvienas savo lovoje, o V. šalia B. bandė ją priversti išgerti vandens. Tai pamatę, jie grįžo pas J., pasakė, kokia padėtis, kad vaikai miega, į nieką nereaguoja. Tada J. iškvietė iš jo telefono GMP brigadą. Jis pats greitosios nekvietė, nes tuo metu buvo tokioje būsenoje, kad turbūt nebūtų galėjęs nei surinkti numerio nei paaiškinti daktarams kas nutiko. S. visą laiką sėdėjo garaže krėsle. Iškvietus greitąją, J. žmona liko su S., o jis ir J. nuėjo į lauką laukti greitosios. V. liko su vaikais namuose antrame aukšte. Iš pradžių atvyko dvi greitosios med. pagalbos ekipažai, vėliau atvyko ir trečioji. Medikams atvykus jie plovė vaikams skrandžius, statė lašelines. Jis buvo prie J., V. prie B.. Matė, kad V. vienu momentu iš kažkur atnešė, berods, du įpakavimus tuščius nuo tablečių. Tiksliai pavadinimo nepamena, bet kažkas panašaus į „XANAX“. Juos V. parodė medikams. Po vaikų apžiūros ir suteiktų med. paslaugų, jie visi išvažiavo į LSML KK. Atvykus į LSMUL KK, jis ir V. iki vakaro buvo prie vaikų, jie ramiai abudu miegojo, jiems buvo pastatytos lašelinės. Nepamena kokiu momentu, bet tą patį vakarą, jis iš V. sužinojo, kad jai J., dar būnant pas S. namuose, buvo pasakęs tokius žodžius „mama sakė, kad rytoj susitiksime danguje“. 2015-11-09 vaikus perkėlė ryte iš reanimacijos į kitą skyrių. Jam vaikus lankant 2015-11-10 vakaro metu, B. jam nieko apie tuos vaistus nepasakojo, o J. jam sakė, kad nesupranta, kodėl jiems mama davė gerti vaistus. Paminėjo, kad mama vaistus davė gerti iš puoduko juos ten įdėjus. Kokios spalvos buvo tabletės, jis nesakė, bet minėjo, kad mama sakė, kad tai raminamieji vaistai. O į klausimą kam juos reiki gerti, mama sakė, kad juos reikia išgerti. Iš pradžių J. minėjo, kad mama davė šešias tabletes, po to kalbėdamas pasakė, kad lyg keturias. Jis pats jo nieko neklausinėjo, leido jam pasisakyti pačiam kaip ir kas vyko. 2015-11-09 taip pat lankė tiek ryte tiek vakare S., kuri gulėjo ramiai lovoje, jos pakalbinti nepavyko, jam pasirodė, kad jai buvo duota daug vaistų ir ji buvo mieguista. Būdamas dar pas S. namuose, jis jokių tuščių vaistų pakuočių nematė, taip pat nematė jokių nei pilnų, nei tuščių alkoholio butelių. S. vaikai gyvena su juo, civilinio ieškinio nereiškia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 2 d. pagrindu nepilnamečiai liudytojai J. R. V. ir B. V. į teisiamąjį posėdį nebuvo šaukti ir jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pagarsinti.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis liudytojas J. R. V. parodė, kad yra J. V., jam 11 metų, eina į (duomenys neskelbtini). Žino, kad atvyko pasikalbėti apie įvykį su mama. Tai įvyko rudenį. Neatsimena, kurią dieną, bet buvo sekmadienis, ryte, kelintą valandą, neatsimena. Ji su B. savo kambaryje žiūrėjo televizorių, antrame aukšte. Tada nuėjo į pirmą aukštą kaip ten mamai viskas. Neatsimena, ar jį kažkas pakvietė. Tada mama liepė pakviesti B.. Tuo metu mama buvo virtuvėje. Tada nuėjo pas B. ir pasakė, kad kviečia mama. Kai abudu nuėjo pas mamą, ji pradėjo kalbėti, kad keliaus į dangų pas tėtį. Jis su B. nesutiko. Tada mama jam liepė išgerti vandenį su vaistais. Vaistai buvo puodelyje. Puodelis buvo prie kriauklės. Jame buvo ištirpinti vaistai vandenyje. Skystis buvo baltas, nepermatomas, buvo gal pusė puodelio, tiek pat buvo ir pas B.. To skysčio skonis buvo siaubingas, toks kaip citrinos rūgštis. Jis išgėrė visą puodelį. Po kiek laiko, kaip išgėrė to skysčio, atvažiavo senelis. Kai išgėrė to skysčio, dar su B. išgėrė vandens, kad tas skonis nusiplautų. B. irgi išgėrė tą skystį. Senelis vėliau sakė, kad mama irgi buvo to skysčio išgėrusi. Jis nematė, kaip ji gėrė, bet matė, kad buvo išpakuotas vaistų pakelis, be tablečių. Kiekvienas lizdelis buvo be tablečių. Buvo du lizdelių pakeliai, kuriuose nebuvo tablečių. Tie lizdeliai buvo padėti ant stalelio, kur mama daro valgyti. Kai atėjo iš pradžių, matė, kad mama prarijo tabletes. Matė, kai į burną įsidėjo vieną tabletę ir tada liepė pakviesti B.. Neatsimena, ar mama užgėrė vandens. Kai su B. išgėrė tą skystį, gal po kokių 3 minučių, atvažiavo senelis K. su krikšto mama V.. B. nubėga įsileisti, o jam pradėjo svaigti galva. Pasakė seneliui, kad mama pasakė, kad eis į dangų, o senelis jiems liepė eiti į lovą. Kai pradėjo lipti laiptais, jau nieko neatsimena. Neatsimena ir kaip atsigulė į lovą, nes pradėjo veikti vaistai – galva pradėjo svaigti ir nelabai po to atsimena. Prabudo ligoninėje. Nematė, kaip mama ruošė skystį. Buvo du puodeliai skysčio, iš kurio puodelio gėrė, neatsimena, kiekvienas gėrė iš atskirų puodelių. Mama nesakė, ką duoda išgerti, jis nežinojo, ką gėrė. Dabar žino, kad gėrė skystį su ištirpintais raminamaisiais, apie tai pasakė senelis. Daugiau nematė, kad mama būtų gėrusi. Mama vartoja alkoholį. Nežino, ar tą dieną vartojo alkoholį. Tą dieną matė prie lovos alaus skardinę. Tą dieną buvo jos kitoks elgesys tas, kad ji buvo nuliūdusi ir kalbėjo, kad eis į dangų pas tėvelį. Mama liepė gerti skystį ir jam ir B.i ( t. 2, b. l. 7 – 9).

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametė liudytoja B. V. parodė, kad yra B. V., jai 7 metai, eina į pirmą klasę, į (duomenys neskelbtini). Atėjo pasikalbėti dėl to įvykio, kai mama juos apnuodijo. Mama juos pakvietė, buvo padėti du puodukai, į vieną kažkas buvo įmesta, bet jie nežinojo kas. Puodeliai buvo padėti prie krano virtuvėje, į virtuvę pakvietė mama. Ji su broliu J. nulipo, paklausė, kas ten, gal ne, pamiršo, ar klausė. Išgėrė tą gėrimą su švariu vandeniu. Ten buvo labai kartus skonis ir atrodė kaip baltas skystis, panašiai, kaip gazuotas gėrimas, gal ant viršaus buvo burbuliukai. Nežino, ar buvo permatomas skystis, nes ten buvo tamsus puodukas. Puodelis buvo pilnas skysčio, bet liko nuo viršaus centimetras (nukentėjusioji parodo puodelio dydį). Išgėrė. Dar pasiėmė vieną puoduką ir įsipylė vandens iš krano. Ir jį išgėrė. Tada nuėjo į savo kambarį. Gėrė, nes mama verkė ir pasakė apie tėtį, kad keliaus kartu į dangų pas tėtį. Ir ji pradėjo verkti. Mama juos su broliu apsikabino ir ji apsikabino. Tą skystį gėrė, nes mama tiesiog pasakė, kad gertų, o gal ir kitaip. Jiems abiem su broliu sakė gerti. Kai išgėrė, nuėjo į viršų ir žaidė planšetėmis. Ji nuėjo pagulėti ir labai greitai užmigo. Kai išgėrė tą skystį ir paskui atvyko senelis K. ir teta V.. Kaip jie atvažiavo, ji buvo prie praėjimo į virtuvę. Ji pasisveikino su seneliu ir nuėjo į viršų. Paskui sužinojo, kad gėrė raminamuosius, apie tai jai pasakė paskui, kas pasakė, pamiršo. Eidama miegoti, nežinojo, ką buvo išgėrusi. Kaip buvo virtuvėje, matė dėžutę vaistų ir tablečių tuščią pakelį. Matė, kaip mama gėrė iš puodelio. Tikriausiai gėrė tą patį skystį, bet gal nematė. Gėrė prie tai ir po to. Tikriausiai gėrė ir prieš tai, bet nematė. Matė mamytę geriant tą skystį tada, kai jie gėrė ir paskui ji dar gėrė. Pačių tablečių ant stalo nematė. Matė, kad buvo vienas pakelis, gal 9-10. Ten nebuvo tablečių, matė tik daug skylelių, kurios būna, kai išspaustos tabletės. Mama kartu gėrė gal tą patį skystį, o gal alkoholį. Mama jau daugokai laiko geria. Pažįsta, kai mama būna išgėrusi – tada ji keistai kalba. Tą dieną irgi keistai kalbėjo. Kvapo nejuto, nebent labai silpną. Gal alkoholio, gal kažko kito, nežino tiksliai. Nežino, ar virtuvėje buvo alkoholio. Ne iš karto ji tą skystį išgėrė, palengva, ir brolis palengva išgėrė. Dar vandens išgėrė. Pati įsipylė vandens, nes labai kartu buvo. Gal po valandos užsimanė miegoti. Iki tol žaidė planšete, o brolis žaidė telefonu. Nematė, kaip mama darė tą skystį. Neminėjo mama, ką duoda išgerti. Nežino, ar kažką sakė, ką išgėrė. Užmigo namuose, o atsibudo ligoninėje (t. 2 , b. l. 18 - 21).

Liudytoja V. M. parodė, kad S. V. yra jos sesuo, kuri gyveno su vaikais atskirai nuo tėvų. 2015-11-08 jai su tėvu K.J. M., būnant „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, tėvui paskambino S.. Tuo metu galėjo būti apie 13.00 val., tiksliai laiko nežino, nes nežiūrėjo į laikrodį. Ką tėtis kalbėjo telefonu su S., negirdėjo. Po pokalbio, jis pasakė, kad skambino S., prašė jo pirmadienį nuvežti vaikus į mokyklą. Daugiau nieko nesakė. Praėjus gal kokioms 10 minučių, tėvui vėl paskambino S.. Jų pokalbio negirdėjo. Kai tėtis baigė kalbėti telefonu, jis jai pasakė, kad S. įtartinas balsas, nes ji pasakė, kad jie nevažiuotų pas ją. Tada jis iš karto perskambino anūkui J.. Jis klausė J., ką jie veikia. Kiek žino, J. atsakė, kad jis yra namo antrame aukšte. Tada tėtis pasakė J., kad atvažiuos pas jį. Tėtis sakė, kad J. telefonu kalbėjo ramiai, ir jokių įtarimų nesukėlė. Grįžus jiems namo, jie susiruošė ir tėčio automobiliu išvyko pas S.. Atvykus pas S., duris atidarė vaikai, pirmiau stovėjo J., už jo stovėjo B., S. buvo pirmame aukšte, kuri atėjo taip pat prie jų. Pirmas į namą įėjo tėtis, o ji - paskui jį. Tėtis pasisveikino su vaikais ir pajudėjo link S., o ji užtruko koridoriuje, nes pamačiusi J., jo veidą, jai jis pasirodė įtartinas, kažkoks nusiminęs ir pasimetęs. Tada ji ramiu tonu paklausė kas jam nutiko? J. nieko neatsakė, tik stovėjo ir žiūrėjo į ją. Tada ji pakartojo tą klausimą dar du kartus, po ko J. jai pasakė, kad „mamai kažkas atsitiko, o rytoj mes būsime danguje.“ Tai išgirdusi ji paprašė vaikų, kad jie nueitų į namo antrą aukštą. Pati apie tai, ką sužinojo iš J., pasakė tėčiui ir tada jie kartu su tėčiu pradėjo klausinėti S. kas vyksta? S. buvo nekalbi, jokio alkoholio kvapo iš jos sklindančio nejuto. S. atrodė lėta, vangi, pasimetusi, nieko nekalbanti. Tik vienu momentu S. pasakė, kad „plauk vaikams skrandžius“. Tada ji paėmė puoduką, prisipylė drungno vandens ir nuėjo į namo antrą aukštą, kur buvo vaikų kambarys. Pakilus į antrą aukštą, pamatė vaikus kiekvieną miegantį savo lovoje. Priėjusi paeiliui prie B., po to prie J. juos bandė žadinti, judindama jų kūnus ir sakydama „kelkis“, bet vaikai į prašymus keltis nereagavo. Tada pastebėjo, kad B. apsišlapino, gulėdama lovoje. Kiek laiko žadino vaikus, pasakyti negali, bet vienu momentu išgirdo, kad name be tėčio ir S. yra kiti asmenys, nes išgirdo kažkieno tai balsus sklindančius iš namo pirmo aukšto. Tada ji nusileido į namo pirmą aukštą ir pamatė J. ir jo žmoną. J. žmona tuo metu kalbėjo telefonu, kurį po kiek sekundžių perdavė J.. Iš pokalbio suprato, kad buvo kviečiama greitoji med. pagalba. Jai nusileidus į pirmą aukštą paklausė kur S.? Į ką atsakė, kad garaže. Daugiau su jais nesikalbėjo ir grįžo į vaikų kambarį antrame aukšte. Visą tą laiką medikų belaukiant, ji buvo su vaikais viena, sutvarkė kambarį, nuvalė stalo, kad medikai galėtų pasidėti savo med. įrankius, vis pasižiūrėdavo kaip vaikai, juos judindama. Bet vaikai tik miegojo. Pamena, kad vienu momentu nuėjo į namo pirmame aukšte buvusią virtuvę pasiimti šlapio skuduro, kad pavalyti stalą vaikų kambaryje, ir tada virtuvės kriauklėje pamatė tuščią vieną vaistų pakuotę, o šalia kriauklės dar dvi tokias pačias tuščias pakuotes. Bet jų tuo metu nelietė ir net negalvojo nuo kokių vaistų tai buvo pakuotės ir kodėl jos buvo būtent ten. Atvykus medikams ir jiems atėjus prie vaikų, jie jos iš karto paklausė, ar ji nematė kokių nors pakuočių nuo vaistų. Ji jiems atsakė, kad matė tokias prie kriauklės virtuvėje ir nubėgo jų pasiimti. Jas perdavė medikams. Jie dar paklausė, ar tokių pakuočių dar kur nors yra. Tada ji nusileido į virtuvę, kur sutiko J., kuris jai padavė saują panašių vaistų tuščių pakuočių, kokias prieš tai rado ji. Kiek J. padavė pakuočių, ji neskaičiavo, bet jas nunešė ir padavė medikams. Medikai sakė, kad tai pakuotės nuo tų pačių vaistų, kurių pavadinimą paminėjo „XANAX“. Medikams praplovus vaikams skrandžius, jie juos išvežė į LSMUL Kauno klinikas. Tą dieną su S. daugiau nekalbėjo, su vaikais taip pat, nes jie buvo paguldyti į reanimaciją ir visą laiką miegojo. 2015-11-08 ji paskambino J. ir paprašė, kad jis pavežtų ją iki S. namų, kad ji galėtų nuvežti ten ir palikti visas kaldras, į kurias buvo susukti vaikai, kai juos išnešė iš namų į GMP, o atvykus į Klinikas, medikai jiems tas kaldras atidavė. J. sutiko ir ją pavežė iki S. namų. Jiems bevažiuojant į S. namus, ji J. paklausė kodėl jis atvažiavo pas S. į namus? J. atsakė, kad pati S. jam tą dieną prieš įvykį paskambino ir pasakė, kad „mūsų jau rytoj nebus“. Iš J. žodžių suprato, kad jie kažką kalbėjo apie buhalterinius dokumentus, S. minėjo, kad reikia juos paimti. J. jai sakė, kad paims dokumentus pirmadienį, į ką S. atsakė, kad pirmadienį bus vėlu. J. pasakė, kad jam nepatiko S. balsas ir jis nusprendė važiuoti pas S. ir žiūrėti kas vyksta. Būnant 2015-11-08 pas S. namuose jokių alkoholinių gėrimų niekur nematė. 2015-11-09 vaikus perkėlė ryte iš reanimacijos į kitą skyrių. Lankyti vaikų nuvažiavo kartu su tėvais 2015-11-09 vakaro metu. Tą kartą B. jai nieko apie tuos vaistus nepasakojo, tik sakė „mama išprotėjo“. O J. paklausus kaip jis išgėrė tuos vaistus, J. atsakė, kad buvo padėtas puodukas vandens, kuriame buvo ištirpdytos tabletės. Kokios spalvos buvo tabletės, jis nesakė, bet pasakė, kad kai jis išgėrė vaistus, jam mama sakė, kad tai raminamieji vaistai. Kiek viso buvo ištirpdyta tablečių, jis nepasakė. Tada paminėjo, kad jam išgėrus vaistus, mama jam liepė pakviesti B.. 2015-11-09 taip pat lankė vakare S.. S. gulėjo ramiai lovoje, jos pakalbinti nepavyko. S., kiek jai žinoma, niekada prieš tai nebandė nusižudyti. Jai S. niekada nebuvo pasiskundusi dėl jos sunkaus gyvenimo ar kokių turimų materialinių sunkumų ar galimai turimų problemų su teisėsauga. Kad ji turėtų kokių problemų dėl alkoholio vartojimo, jai nežinoma. Ji buvo tik rūkanti. Jos šeima nepriklausė socialinės rizikos šeimoms.

Liudytojas J. Š. parodė, kad su S. V. yra pažįstami apie 15 metų. JI gyvena su dviem mažamečiais vaikais. Po vyro mirties S. pradėjo vykdyti individualią veiklą ir toliau tvarkė įmonės buhalteriją dirbdama namuose. S. jam nuolatos skųsdavosi tuo, jog ji turi didelių finansinių problemų. Iki įvykio likus dviem savaitėms t. y. iki 2015-11-08, S. jam skundėsi, kad nebuvo susimokėjusi nei už dujas, nei už elektrą, kad turi įsiskolinimų. 2015-11-08 13.29 val. jam paskambino S. ir pasakė, kad „ieškokis kitos buhalterės“. Jos balsas iš karto pasirodė keistas, nes su ja apskritai telefonu bendravo darbo reikalais daug kartų, todėl jos balso intonaciją žino gerai. Tą kartą S. jam pasirodė kažkokia išsigandusi. Jis jos iš karto paklausė „ką tu nusišneki, kas yra? Atvažiuosiu pirmadienį ir viską išspręsim“. S. atsakė, kad „pas mane daug neišsprendžiamų problemų“. Jis jai tada atsakė „nėra neišsprendžiamų problemų. Pakartojo, kad atvažiuos pas ją į namus pirmadienį ir viską išspręs. Tada ji pasakė „manęs nebebus pirmadienį“. Tada jis pasakė, kad atvažiuos pas ją antradienį. Ji atsakė, kad jos ir antradienį nebus. Jis pasakė „kas per nesąmonė“, klausė „kur jos vaikai?“. Į ką ji atsakė, kad „vaikų irgi nebus“. Jis tuo metu turėjo svečiuose pažįstamą draugą, ir negalėjo ilgai kalbėti su S.. Jų pokalbį su S. nutraukė, sakydama, kad pirmadienį atvažiuos ir viską išspręs. Jo pažįstamas pabuvo dar kelias minutes, o jam išėjus jis iš karto papasakojo žmonai A. apie pokalbį su S.. Tada A. pati nusprendė, kad reikia paskambinti S. ir paklausti jos, kas ten nutiko, kas per problemos. A. S. skambino, tačiau S. telefonas buvo jau išjungtas. Tada jis su žmona iš karto išvažiavo pas S.. Atvykus pas S., jos namų duris atidarė jos tėtis. Atidarius duris, jis iš karto jam pasakė, kad prieš tai jam skambino S. ir daugiau nieko jam neaiškino. Jo paklausė kur S.? Tėtis parodė, kad garaže. Tada kartu su žmona nuėjo iš karto į garažą. Pamatė S. vos pasėdinčią toje vietoje, kur buvo rastas jos negyvas vyras. Ji sėdėjo ant kėdės arba ant fotelio, neatsimena. S. tik sėdėjo ir nejudėjo. Jis bandė ją kalbinti, klausdamas kas jai yra. S. atsakė, kad gėrė alkoholio ir „XANAX“. Jis klausė kiek gėrė. S. atsakė, kad „dvi tabletes“ ar „po dvi tabletes“. Klausė „ar davė tablečių vaikams“. S. atsakė, „daviau“. Bekalbėdamas su S., nuo jos jautė sklindantį alkoholio kvapą. Garaže tuo metu matė degtinės „Absolut“ butelį, kur buvo daugiau nei pusė paties skysčio. Tas gėrimas buvo per kokį pusmetrį ar metrą atstumu nuo S. ir stovėjo ar tai ant stalo ar tai ant spintelės ar tai ant kokios dėžės, jis nežiūrėjo, garaže buvo prieblanda. Taip pat ten kur buvo degtinės butelis, taip pat buvo padėtas ir mobilaus ryšio telefonas bei stiklinis puslitrinis stiklainis su nuorūkomis. Išgirdęs, kad S. davė vaistų ir vaikams, iš karto pakilo į namo antrą aukštą, kur rado S. seserį V., kuri pasakė, kad „vaikai migdosi“. Tada jis parbėgo į garažą ir pasakė žmonai, kad vaikai migdosi į ką žmona pasakė, kad skubiai reikia kviesti greitąją. Tada jis iš savo mobilaus ryšio telefono surinko 112 ir iškvietė medikus. Iš pradžių su medikais kalbėjo žmona, bet po to ragelį iš jos perėmė jis, nes ji buvo labai susijaudinusi. Belaukiant medikų, jis ir S. tėtis stovėjo lauke, A. buvo su S., o V. liko prie vaikų. Iš pradžių atvažiavo dvi medikų ekipažai, vėliau atvyko trečioji brigada. Atvykus medikams, jie pakilo į vaikų kambarį antrame namo aukšte. Viso medikų buvo 6 ar net daugiau darbuotojų. Jie gaivino vaikus, kiek žino, kad vaikams buvo plaunami skrandžiai. Jis tuo metu, kai buvo gaivinami vaikai, buvo namo pirmame aukšte, kur medikai atvedė S. į saloną, kuris yra namo pirmame aukšte ir pasodino ją ant sofos. Medikai bandė iš S. sužinoti kiek ir ko ji davė vaikams. S. buvo sunkiai bendraujanti. Medikai vis kartojo vieną klausimą „kiek davei ir ką davei?“ S. medikams girdėjo, kaip pasakė, žodį „XANAX“ ir kiek iš jos žodžių suprato, ji vaikams davė po 10 tablečių to „XANAX“ vaistų ir, kad pati išgėrė apie 10 tablečių. Medikai išgirdę tokį duotų vaistų kiekį, sakė, kad tai yra daug, t. y. didelė dozė. S. kalbėjo nerišliai. Tada medikai liepė jam ieškoti kokių nors tuščių įpakavimų nuo vaistų. Tada jis nuėjęs į virtuvę, ant stalviršio tarp kriauklės ir viryklės, rado vieną tuščią lapelį nuo vaistų „XANAX“, taip pat šiukšlių dėžėje, kuri stovėjo virtuvėje ant grindų, šalia kriauklės, rado tuščius vaistų „XANAX“ lapelius, kurių kai kurie buvo sukarpyti gabaliukais. Neskaičiavo kiek iš viso tų gabaliukų ir lapelių šiukšlių dėžėje rado. Taip pat V. rankose matė du ar tris tuščius lapelius nuo vaistų. Jie visus lapelius nuo vaistų sudėjo į maišelį ir nunešė parodyti medikams į antrą aukštą. Kažkuriuo tai momentu girdėjo, kaip medikai sakė, kad vaikų „priverstiniuose vėmaluose“ jokių tablečių nerado. Suteikę vaikams pirmąją būtinąją pagalbą, medikai juos ir S. išvežė į klinikas.

Liudytoja A. Š. parodė, kad su S. V. yra pažįstamos apie 15 metų. 2015-11-08 ji ir vyras buvo namuose. Apie pietus į svečius atvažiavo kažkoks vyro pažįstamas. Kai tik išvažiavo minėtas vyras, J. priėjo prie jos ir pasakė, kad jam skambino S. ir pasakė, kad jis ieškotų naujo buhalterio, nes jos nebebus. Kai vyras paklausė jos, kur yra vaikai, jam S. atsakė, kad ir vaikų nebebus. Išgirdusi iš jo žodžių, kad S. jam pasakė, kad ir vaikų nebebus, ji iškarto pagalvojo, kad vaikams gresia nelaimė ir liepė vyrui rengtis ir važiuoti pas S.. Staigiai abudu apsirengė, ir vyro automobiliu išvažiavo pas S.. Važiuojant ji bandė skambinti S., tačiau telefonas buvo išjungtas. Atvykus pas S. į namus, duris atidarė pagyvenęs vyras, kurį ji matė pirmą kartą, kiek vėliau sužinojo, tai buvo S. tėtis. Kai jis atidarė duris, jis atrodė pabalęs, išsigandęs. Dabar nepamena, kuris iš jų ar tai J. ar ji S. tėčiui pasakė, kad J. skambino S., ir kad jie viską žino, kad ji kažką nori pasidaryti sau. S. tėtis juos įsileido. Jo paklausė kur S.. Jis parodė į garažo pusę. Tada jie su vyru nuėjo į garažą. Pamatė S. vos pasėdinčią fotelyje. S. tik sėdėjo ir nejudėjo, buvo sąmoninga, nieko nekalbėjo. Ji bandė ją kalbinti, klausdama „kas tau atsitiko?“. Bet S. jai nieko neatsakė. Kažkuriuo tai momentu paklausė S. tėčio kur vaikai. Į ką jis atsakė, kad jie viršuje migdosi. Kai buvo šalia S., jautė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą. Garaže tuo metu matė stovintį ant stalelio butelį „Absolut“ degtinės, kuriame buvo pusė butelio skysčio. Vienu momentu J. nuėjo į namo antrą aukštą pažiūrėti kaip laikosi vaikai. Jam grįžus, jis jai pasakė, kad J. jau užmigo, o S. sesuo bando vimdyti B.. Tai išgirdusi, ji S. tėčio paklausė, ar jis kvietė greitąją, jis atsakė, kad nekvietė. Tada J. paskambino greitajai, bet ragelį kalbėti padavė jai. Ji medikams pasakė, kad moteris žudėsi ir prigirdė vaikus tabletėmis. Jiems nurodė vaikų amžių ir pasakė, kad jie jau migdosi. O kai medikai paklausė koks adresas, ragelį padavė J.. Nuo atvažiavimo pas S. į namus iki greitosios kvietimo galėjo praeiti apie 5 minutes laiko. Belaukiant medikų, ji visą laiką buvo garaže su S., ją buvo apsikabinusi, kalbino ir ją judino, kad ji neiškristų iš fotelio ir, kad neužmigtų. Kol laukė medikų, S. jai nieko nepasakė, visą laiką tylėjo. Viso atvyko 3 greitosios med. pagalbos ekipažai. Vieni medikai nuėjo pas vaikus į antrą aukštą, kiti į garažą pas S.. Kadangi garaže buvo mažai vietos, ji iš garažo išėjo ir nuėjo pažiūrėti į namo antrą aukštą vaikus, o pirmame aukšte liko jos vyras J.. Vaikus rado gulinčius skirtingose lovose, taip pat prie jų buvo kokie 5-6 med. darbuotojai. Pamena, kad buvo ir S. tėtis ir S. sesuo. Tačiau, kiek pamena, S. tėtis visą laiką jos klausinėjo kaip S., o S. sesuo vis lakstė į pirmą aukštą, nes medikams reikėjo ir rankšluosčių ir dubenių bei kitų daiktų. Vienu momentu med. darbuotojai jos paklausė kiek ir kas vaikams prigirdė vaistų? Ji tada nuėjo į garažą, sužinoti kiek S. vaikams prigirdė kokių vaistų, tikėjosi, kad gal S. jai ką atsakys. Ir išėjusi iš kambario sutiko antro aukšto koridoriuje S. seserį, kuri jai pasakė, kad šiukšliadėžėje, po kriaukle, rado dvi tuščias pakuotes vaistų „XANAX“. Matė du tuščius lapelius nuo kažkokių vaistų. Tai pamačiusi, ji nubėgo iki S., kuri dar buvo garaže, prie jos buvo med. darbuotojai. Medikai tuo metu bandė kalbinti S.. Ji priėjusi prie jos paklausė: „ką sugirdei vaikams?“. S. pasakė vaistų pavadinimą „XANAX“. Tada jos paklausė: „kiek sugirdei vaikams tablečių?‘ S. atsakė: „dešimt“. Ji paklausė jos „ar kiekvienam dešimt?“. S. į klausimą linktelėjo. Tada jos paklausė: „o sau kiek?“, S. atsakė „dvi“. Tai sužinojusi nulėkė į antrą aukštą pas vaikus. Medikams pasakė, ką sužinojo iš S., t. y. kad ji vaikams davė po 10 tablečių vaistų „XANAX“. Vienu momentu pamena medikai jos paprašė pasakyti kokio stiprumo vaistai. Tuo metu kambaryje ant palangės pamatė plastikinį permatomą maišiuką su tuščiomis vaistų pakuotėmis. Kas ir kada padėjo tą maišelį su tuščiomis vaistų pakuotėmis ji nežino. Iš maišiuko ištraukė vieną tuščią vaistų lapelį ir bandė perskaityti kokio stiprumo buvo vaistai, tačiau neįžiūrėjo ir tą lapelį padavė vienam iš med. darbuotojų. Pamena, kad vienu momentu nešė išpilti bliūdą su J. „priverstiniais vėmalais“, tačiau juose nematė jokių tablečių. Medikai pasakė, kad gal vaistai bus jau ištirpę. Vienu momentu pamena, kad ieškojo vaikų asmens dokumentų, nes jos to paprašė med. darbuotojai. Po S. ir vaikų apžiūros bei suteiktos pirmosios pagalbos medikai visus išvežė į LSMUL Kauno klinikas.

Liudytoja G. G. parodė, kad Jonučių šeimos sveikatos centre šeimos gydytoja dirba nuo 2007 m. Pas ją ne kartą lankėsi pacientė S. V. gim. (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2007-11-09 prisiregistravo centre, o prieš tai ji gydėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žiūrėdama į S. V. asmens sveikatos istoriją Nr. 169, parodė, kad paskutinį kartą S. V. lankėsi centre 2015-10-19, ir lankėsi būtent pas ją. Tą kartą S. V. kreipėsi dėl to, kad ji išrašytų vaistus nuo nemigos „XANAX“, skundėsi, kad ją vis dar kamuoja nemiga, o kitokių nusiskundimų sveikata neturėjo. Todėl 2015-10-19 ji S. V. išrašė vaistų „XANAX“ 1 miligramo 60 tablečių vartoti po vieną tabletę du kartus dienoje, kitaip vadinamo alprazolamu ir kitų vaistų nuo nemigos „Stilnox“ 10 miligramų, irgi 60 tablečių vartoti po vieną tabletę du kartus dienoje. Juos galima vartoti lygiagrečiai vienas su kitu. „XANAX“ vaistus S. V. pradėjo vartoti nuo 2011 metų, tačiau juos vartojo nereguliariai. O „Stilnox“ vaistai jai pirmą kartą buvo išrašyti 2014 m. Kiekvieną kartą vaistų vartojimo dozė S. V. buvo išrašoma skirtinga, bet tablečių kiekis vienodas, t. y. po 60 tablečių. Kiek jai žinoma, vienoje pakuotėje yra 30 tablečių. „XANAX“ vaistas skirtas labiau nerimui ir miegui kontroliuoti, o „Stilnox“ labiau skirtas tik miego kontrolei. Abudu vaistai yra receptiniai ir yra priskiriami prie raminamųjų. Ji asmeniškai niekada S. V. jokio siuntimo pas psichiatrus ar psichologus išdavusi nebuvo. Paskutinį kartą bendraujant su S. V., ji atrodė normaliai, jos elgesys ar būklė jokių įtarimų nesukėlė. S. V. asmens istorijoje yra 2009-07-20 Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės daktarės K. L. siuntimas išduotas S. V. ir skirtas VšĮ Pakaunės PSPC psichiatrui dėl S. V. nuotaikos kaitos. Siuntimas buvo išduotas po S. V. konsultacijos, kurios metu ji skundėsi nuotaikų kaitomis, miego sutrikimais, kurie ją kamuoja apie 6 metus. Vartant S. V. asmens sveikatos jokių duomenų apie tai, kad ji kada nors gydytųsi kokioje nors psichiatrijos ligoninėje, nėra. Be to, liudytoja parodė, kad žiūrėdama į S. V. gim. (duomenys neskelbtini) m. asmens sveikatos istoriją Nr. 196, gali pasakyti, kad S. V. vaistai „XANAX 0,5“ pirmą kartą buvo išrašyti 2011-02-01. Juos išrašė būtent ji. Vėliau, t. y. 2015-08-31 vaistų „XANAX“ dozė S. V. buvo padidinta iš 0,5 mg į 1 mg. Vaistų dozė buvo padidinta, nes pacientei mažesnė dozė t. y. 0,5 mg nebepadėjo. S. V. dėl vaistų išrašymo kreipdavosi nepastoviai t. y. 2011 m. kreipėsi 4 kartus, 2012 m. - 3 kartus, 2013 m. - 2 kartus, 2014 m. - 2 kartus ir 2015 m. - 6 kartus. 2015 m. kreipėsi: 01.19 d., 03.18 d., 04.14 d., 05.15 d., 08.31 d. ir 10.19 d. 2015-08-31, kaip minėjo, vaistų „XANAX“ dozė buvo padidinta iš 0,5 mg iki 1 mg. Minėtą dieną t. y., 2015-08-31 ji jai išrašė 60 tablečių t. y., dvi „XANAX 1 mg“ dėžutes po 30 vnt., tablečių. Vaistai „XANAX“ 05 mg“ ir „XANAX 1 mg“ yra priskiriami prie psichotropinių ir yra griežtai receptiniai ir mažiau nei parašyta recepte vaistinės darbuotojai pacientui parduoti negali, nes neturi teisės. Pardavus psichotropinį vaistą receptas paliekamas pas vaistinės darbuotoją. Ji, išrašydama vaistus, pacientui visada paaiškina nuo ko tas vaistas, kaip jį vartoti, kokie tokio vaisto vartojimo šalutiniai poveikiai. Bet kuriam pacientui pirmą kartą išrašydama vaistą, kuris yra priskiriamas prie psichotropinių, visada išaiškina, kad vaistas yra psichotropinis, kad jį vartoti reikia nereguliariai, tik esant reikalui, kad tokio vaisto ilgai vartoti negalima, nes kaip pašalinis reiškinys gali būti pripratimas jį vartoti. Aiškindama pacientams, kad jiems išrašomas vaistas yra priskiriamas prie psichotropinių, ji jiems taip ir pasako, panaudodama žodį „Psichotropinis“. Kokia yra vaisto sudėtis ji neaiškina. Kalbant apie pacientę S. V., jai pirmą kartą išrašydama „XANAX“ vaistą, taip pat buvo išaiškinus, kad „XANAX“ vaistas yra priskiriamas prie psichotropinių. Bet koks vaistas, kuris yra priskiriamas prie psichotropinių yra išrašomas pacientui ne dažniau nei kartą per mėnesį.

Liudytojas D. Š. parodė, kad apie tai kas nutiko su S. ir jos vaikais, jis sužinojo iš žiniasklaidos. Per žinių laidą sužinojo, kad kažkokia moteris bandė nunuodyti vaistais vaikus ir bandė pati nusinuodyti. Kad tai buvo būtent jo pažįstama S. suprato tik po kiek laiko, kai viską sudėliojo į vietas, t. y., kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad moters vyras miręs, kad ji turi du mažamečius vaikus, kad dirba buhaltere. Be to, tomis dienomis bandė su ja susisiekti, rašydamas jai SMS žinutes, bet ji neatrašinėjo. Todėl pagalvojo, kad tai nutiko būtent su S.. Kada nutiko šis įvykis, datos nepamena, bet tai buvo lyg 2015 m. lapkričio mėn. Tą dieną S. jam paskambino ir pasakė, kad jai bloga, prašė atvažiuoti pas ją. Ji kalbėjo normaliu tonu, kaip visada. Kiek tuo metu galėjo būti valandų, nežino, bet tai buvo pirmoje dienos pusėje. Jis jai pasakė, kad yra užsiėmęs, ir pasakė, kad atvažiuos pas ją, kai atsilaisvins. Kiek kartų ji jam tą dieną skambino, nepamena, bet tikrai ne vieną kartą. Nuo ko jai buvo bloga, jos neklausė. Kai atsilaisvino, tai iš karto nuvažiavo pas ją. Jam atvažiavus pas S., namo duris atidarė, kaip suprato, S. tėvas, kuris pasakė, kad S. nėra. Jis tada dar jo paklausė, kaip tai nėra, juk ką tik skambino ir prašė atvažiuoti. Tada, dar stovėdamas tarpduryje, spėjo pamatyti, kad name buvo dar kažkokia moteris. Taip pat spėjo stovėdamas namo tarpduryje pamatyti namo viduje ir pačią S.. S. stovėjo už tėvo nugaros, kiek spėjo pastebėti, tai jos žvilgsnis buvo labai keistas, lyg ji butų apsižliumbusi. Pamatęs ją tokią, suprato, kad S. kažkas yra negerai, ir jam nėra ką ten veikti, kad yra giminės, kurie jai padės susitvarkyti ir ja pasirūpins. S. vaikų tuo metu nematė, todėl atsisveikino ir išvažiavo.

Liudytojas A. M. parodė, kad su S. susipažino tada, kai kažkas iš jo pažįstamų asmenų paprašė nuvažiuoti iki jos ir paimti kažkokius tai buhalterinius dokumentus. S. niekada nebuvo minėjusi, kad nori pasitraukti iš gyvenimo, tik nuolat skundėsi, kad jai sunku gyventi, kad ji turi įsipareigojimų bankui. Kada tiksliai nutiko įvykis su S. ir jos vaikais, apie kurį buvo kalbama žiniasklaidoje, nepamena nei datos nei savaitės dienos, bet pamena, kad tai buvo 2015 m. rudenį, būtent tą dieną S. jam skambino ir rašė SMS žinutes. Ji skambino ryte, telefonu sakė, kad „man bloga, užvažiuok, jei gali, dabar“. Kiek tuo metu buvo valandų, nepamena. Gal galėjo būti kokia 10.00 val. ryto. Jai pasakė, kad buvo ne K., ir kad dabar atvažiuoti negali, bet sakė, kad užsuks vėliau. Tiksliai kiek ji tą rytą kartų skambino nepamena, bet gali būti, kad kokius 3 kartus. Ji skambino ir skundėsi, kad jos labai blogas gyvenimas. Taip pat, kai ji skambino paskutinį kartą tą dieną, gal kokią 12.00 val., ji pasakė, kad kai jis atvažiuos, kad atvežtų žvakutę. Jis tada jos klausė, kas jai pasidarė, ko ji čia kvailioja? Ji atsakė, kad „tu gali nespėti atvažiuoti“. Pokalbio metu su S. iš jos nerišlios kalbos suprato, kad ji buvo neblaivi. Ką tiksliai S. tą dieną rašė SMS žinutėse, neprisimena. Ar jis jai skambino tą dieną nepamena, bet gali būti kad skambino ir sakė, kad pas ją užvažiuos vėliau. Apie 13.40 val. tą dieną jis išvažiavo iš B.. Bevažiuodamas užsuko pas S., bet privažiavęs prie jos namų, pamatė kad prie jos namų stovi autobusiukas, tai suprato, kad pas S. namuose yra jos tėvas. Pamanė, kad ją tėvas atvažiavo nuraminti, todėl apsisuko ir pas S. į namus užėjęs nebuvo. Net nebuvo sustojęs prie jos namų, kaip važiavo taip pamatęs prie jos namų automobilius iš karto apsisuko ir išvažiavo.

Liudytoja L. J. parodė, kad 2015-11-08 14.26 val. Kauno m. Greitosios med. pagalbos stoties dispečerinėje buvo gautas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, jog „išgėrė vaistų ir alkoholio ir vaikams davė“. Minėtu adresu atvyko 14.39 val. Minėtu laiku atvyko dvi brigados vienu metu. Jų brigada buvo 03. Juos pasitiko du vyrai, kurie pasakė, kad mama prigėrė vaistų ir davė vaistų jos vaikams. Įėjus į namą, jų brigada 03 iš karto lipo į namo antrą aukštą, kur buvo vaikai, o kita brigada 11, nuėjo pas vaikų motiną, kuri kiek pamena, buvo tuo metu namo pirmame aukšte. Pakilusi į namo antrą aukštą, ji rado du vaikus, berniuką ir mergaitę kurie gulėjo atskirtose lovose. Iš pirmo žvilgsnio galima būtų pagalvoti, kad jie tiesiog miega, nes jie gulėjo užsimerkę ir nejudėjo. Paskui ją atėjo prie vaikų pagyvenęs vyras, kaip suprato, vaikų senelis. Ji tada pradėjo vaikus žadinti, juos judindama, klausdama kas negerai, ar ją girdi. Mergaitė jos pažadinta pradėjo verkti, o berniukas prabudo, bet neverkė, tik kažką sau po nosimi sunkiai sakė. Ji paklausė senelio kas nutiko. Senelis pasakė, kad jam maždaug prieš valandą laiko paskambino vaikų motina ir kažką pasakė, kas jam sukėlė įtarimo, dėl ko jis pas ją atvyko. Ji paklausė senelio kas nutiko. Senelis pasakė, kad vaikų motina prigėrė alkoholio ir vaistų ir taip pat vaistų davė jos vaikams. Kada jis tai ir iš ko sužinojo, ji nežino, bet, kiek pamena, iš pokalbio suprato, kad tai galėjo būti apie valanda laiko iki jiems atvykstant. Tuo metu kokių vaistų davė motina vaikams ji dar nežinojo. Įvertinusi situaciją, ji iš karto iškvietė reanimobilį, nes reikėjo skubiai vaikams plauti skrandžius, jai reikėjo pagalbos. Kol laukė atvykstant pagalbos, pamatavo abiejų vaikų gyvybinius parametrus. J. spaudimas buvo 90/60, pulsas 130, kvėpavimo dažnis 14, saturacija (deguonis kraujyje) 92 procentai. Sąmonės būklė 12 balų. B. spaudimas 80/40, pulsas 88, kvėpavimo dažnis 14, saturacija 92 procentai, sąmonės būklė 9 balai. Vaikai buvo sąmoningi, bet sąmonės būklės parametrai buvo žemesni, nei turėtų būti. Komos nebuvo. Žmogui sąmonės būklės parametrai turi būti 15 balų. Komos būklė nustatoma esant 8 balams ir mažiau. Išmatavus gyvybinius parametrus, ji abiem vaikams pastatė lašelinę ir tada atvyko reanimacinė brigada. Jiems atvykus pradėjo plauti abiem vaikams skrandžius, tikslu pašalinti iš skrandžio galimus išgertus vaistus. Reanimacinė brigados gydytoja L. B. pati abiem vaikams įvedė zondus į skrandį. Zonduojant berniuko skrandį, jo skrandis buvo pilnas maisto, dėl ko galėjo būti lėtesnis vaistų pasisavinimas. Mergaitės skrandis, kiek pamena, buvo tuščias. Atlikus skrandžio plovimą, kiek pamena, berniuko būklė liko tokia pati. Kaip jautėsi mergaitė, nežino, nes po to, kai atvyko reanimacinė brigada, tai ji daugiau dirbo prie berniuko, o reanimacinė brigada dirbo prie mergaitės. Plaunant vaikų skrandį, jų skrandžių turinyje neištirpusių vaistų tablečių nepastebėjo. Berniukas transportavimui buvo perduotas mūsų 03 brigadai, mergaitę transportavo 01 brigada, motiną transportavo 11 brigada. Jie berniuką pristatė į LSMUL KK Vaikų reanimaciją. Su berniuku kartu važiavo senelis. Bevežant J. į ligoninę, jis nieko nekalbėjo, buvo mieguistas. Beteikiant pirmą skubią med. pagalbą vaikams, kažkokia tai moteris atnešė į antrą aukštą tuščią pakuotę „XANAX“ vaistų. Ar ji atnešė vieną pakuotę ar kelias nepamena. Jie tik sakė, kad ieškotų kokių vaistų tiksliai galėjo motina duoti vaikams, kad galėtų tas pakuotes pateikti klinikų gydytojams. Dar būnant namuose, pamena, kažkuriuo tai momentu jai būnant prie berniuko, ji senelio paklausė kiek ji galėjo duoti jam tablečių. Senelis nurodė, kad motina davė galimai apie 10 tablečių. Kiek pamena tai iš pokalbio suprato, kad kiekvienam vaikui buvo duota po 10 tablečių.

Liudytojas M. L. parodė, kad 2015-11-08 14.26 val. Kauno m. Greitosios med. pagalbos stoties dispečerinėje buvo gautas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, jog vaikai yra prigirdyti alkoholiu ir vaistais. Minėtu adresu atvyko 14.39 val. Tą dieną dirbo 11 brigadoje. Minėtu adresu atvyko vienu metu su 03 brigada. Į namą pirmi įėjo 03 brigados darbuotojai, jų brigada įėjo antri. Įėjus į namą, name buvę asmenys pasakė, kad yra nukentėjusių vaikų, kurie yra mieguisti ir vangūs ir jie yra namo antrame aukšte, o jų motina yra namo pirmame aukšte garažo patalpose. Tada 03 brigados medikai nubėgo į antrą aukštą pas vaikus, o jis su jų brigados vairuotoju nusileido į garažą. Garaže pamatė dvi moteris. Viena sėdėjo ant kėdės, o kita stovėjo šalia sėdinčios ir buvo ją pasikabinusi per pečius, kiek suprato tam, kad pastaroji nenuvirstų nuo kėdės. Jam paklausus kas yra nukentėjusi, kam reikia kokios pagalbos, stovinti moteris nurodė, kad pagalbos reikia sėdinčiai moteriai. Kaip vėliau sužinojo, sėdinti moteris buvo S. V.. Stovinti moteris pasakė, kad S. V. galimai yra pavartojusi alkoholio ir raminančiųjų vaistų. Jam bandant kalbinti S. V., tikslu sužinoti kas nutiko, pastaroji nerišliai kažką bandė atsakyti, bet ką tuo metu sakė, nesuprato. Kadangi garažo patalpoje buvo netinkamos sąlygos paciento apžiūros atlikimui, buvo mažai vietos ir buvo prieblanda, todėl nutarė S. V. nusivesti į kitą patalpą, esančią pirmame namo aukšte. S. V. eiti pačiai buvo sunku, ji svirduliavo, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Todėl jis ir jų brigados vairuotojas prilaikydami S. V. už parankių nusivedė ją iki pirmame aukšte esančio kambario, kur pasodino į fotelį. Ten atliko jos pirminę apžiūrą, kurios metu nustatė, kad pacientė yra reaguojanti, sąmoninga, paklausė jos kas jai atsitiko. Pacientė nerišliai, bet suprantamai pasakė, kad tą dieną gausiai pavartojo alkoholio bei antidepresantų. Gavęs tokią informaciją, pacientę išsityrė objektyviai t. y. išmatavo kraujo spaudimą - 120/80, pulso dažnį - 80, kvėpavimo dažnį – 16, deguonies įsisotinimą kraujyje – 98 procentai. Gauti rodikliai buvo fiziologinės normos ribose. Tuo apžiūrą baigė. Pacientė akivaizdžiai buvo apsvaigusi, t. y. nuo jos tikrai sklido alkoholio kvapas. Būdamas su ja, jos bandė išklausinėti kiek ir kokius medikamentus ji vartojo. Po kiek laiko S. V. nurodė, kad išgėrė „XANAX“ vaistų, o jos paklausus kokį minėtų vaistų kiekį išgėrė, ji atsakė, kad nežino. Vienu momentu gavo nuo 03 brigados medikų nurodymą, išsiaiškinti, kiek ir kokių vaistų ji davė vaikams. Tada jis S. V. paklausė, ar ji davė vaistų vaikams ir kokių. S. V. atsakė, kad vaikams taip pat davė „XANAX“ tablečių, o paklausus kokį kiekį vaistų davė vaikams, ji neatsakė. Vienu momentu buvo nubėgęs į namo antrą aukštą, nes norėjo paklausti su vaikais dirbusių medikų, ar nereikalinga jo pagalba. Tačiau kaip tik tuo metu atvyko GMP brigada 01 reanimobilis ir jo pagalbos nebereikėjo. S. V. į ligoninę transportavo 11 brigada. Važiuojant į klinikas, S. niekas nelydėjo. Transportavimo metu klausė S. V., kodėl ji taip pasielgė, kokį turėjo tikslą. S. tada aiškino, kad serga depresija, jai nemielas gyvenimas, trūksta pajamų. Į LSMUL KK atvyko 15.29 val., kur pacientė buvo perduota priėmimo skyriaus skubios pagalbos medikams. Apie įvykį informavo policijos pareigūnus per dispečerinę.

Liudytoja L. B. parodė, kad 2015-11-08 14.26 val. Kauno m. Greitosios med. pagalbos stoties dispečerinėje buvo gautas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, jog vaikai yra prigirdyti alkoholiu ir vaistais. Atvykus jų brigadai, įvykio vietoje jau buvo atvykę kiti du medikų ekipažai. Įėjus į namą, pirmame aukšte kambaryje sėdėjo moteris, kuri buvo sąmoninga, nuo jos jautėsi alkoholio kvapas. Ją tik matė, prie jos buvo priėjusi, vizualiai įvertino jos sveikatos būklę, tačiau su ja nebendravo, jos nekalbino ir jokios med. pagalbos jai nesuteikinėjo. Ji sėdėjo pasilenkus į priekį. Kaip vėliau sužinojo, tai buvo vaikų, kurie buvo apnuodyti, motina S. V.. Šalia jos tuo metu buvo kažkoks vyras ir kita stambi moteris Pakilus į namo antrą aukštą, rado dvejose skirtingose lovose gulinčius vaikus mergaitę ir berniuką, o šalia jų buvo pirmiau atvykusių brigadų medikai, taip pat pagyvenęs vyras, kaip suprato vėliau, vaikų senelis. Ji tada vienos brigados medikus nusiuntė į namo pirmą aukštą, kad jie prižiūrėtų vaikų motiną. Pati iš karto atliko abiejų vaikų apžiūrą, jiems buvo konstatuota sunki apsinuodijimo forma, abudu buvo mieguisti, komos būsenoje. Mergaitei buvo nustatyta 9 balų koma, berniukui, lengvesnė, 12 balų koma. Mergaitės ir berniuko kraujo įsisotinimas deguonimi buvo nepakankamas. Jam atvykus mergaitei buvo baigiama statyti lašelinė. Davė nurodymus berniukui taip pat statyti lašelinę. Buvo nutarta atlikti vaikų skrandžių plovimą per zondą, tikslu pašalinti iš skrandžio galimus išgertus vaistus. Ji pati abiem vaikams įvedė zondus į skrandį. Zonduojant berniuko skrandį, jo skrandis buvo pilnas maisto, dėl ko galėjo būti lėtesnis vaistų pasisavinimas. Mergaitės skrandis buvo tuščias. Atlikus skrandžio plovimą, vaikų būklė pagėrėjo. Plaunant vaikų skrandį, jų skrandžių turinyje neištirpusių vaistų tablečių nepastebėjo. Berniukas transportavimui buvo perduotas 03 brigadai, o motiną transportavo 11 brigada. Jų 01 brigada, transportavo mergaitę į LSMUL KK. Dar prieš išvykstant, paprašė giminaičių surasti vaikų asmens dokumentus. Jai buvo pateikti vaikų gimimo liudijimai, iš kurių sužinojo vaikų vardus ir pavardes t. y. J. R. V. bei B. V.. Beteikiant skubią med. pagalbą vaikams, ji prašė prie vaikų buvusios moters, kaip suprato, kažkokios jų giminaitės, paieškoti vaistų tuščias pakuotes, tikslu sužinoti kokie vaistai buvo duoti vaikams. Minėta moteris nuėjo į namo pirmą aukštą, o kai grįžo, tai jai pateikė maišelį su tuščiomis vaistų pakuotėmis. Apžiūrėjusi jai pateiktas pakuotes ant jų visų pamatė, kad tai pakuotės nuo tų pačių vaistų t. y. nuo „XANAX“ 1 mg“. Kiek buvo vaistų tuščių pakuočių, neskaičiavo. Kažkuriuo tai momentu į namo antrą aukštą buvo atėjusi stambi moteris, kurią prieš tai matė namo apačioje prie vaikų motinos. Ji joms padėjo plauti vaikams skrandžius.

Liudytojas A. J. parodė, kad jis buvo S. V. gydantis gydytojas nuo 2015-11-09 8.00 val. iki 2015-11-11 13.45 val. Kiek pamena, kad S. V. buvo stacionarizuota dėl apsinuodijimo vaistais ir alkoholiu. Tikslaus nei alkoholio, nei vaistų kiekio nurodyti negali, nes neatsimena. Atsimena, kad pacientės nurodomas vaistų kiekis buvo skirtingas. Žinojo, kad jos du mažamečiai vaikai taip pat buvo tuo metu gydomi Vaikų intensyvios terapijos skyriuje dėl apsinuodijimo vaistais. Jam asmeniškai vizituojant S. V. nuo 2015-11-09 8.00 val. iki 2015-11-10 9.30 val., pastaroji apie išgertą alkoholio ir vaistų kiekį duomenų nesuteikė, teigdama nieko neprisimenanti, prašė ją “palikti ramybėje, leisti miegoti”. 2015-11-11 9.00-12.45 val. vyko pacientės S. V. aptarimas su LSMUL KK Psichiatrijos klinikos Ūmios psichiatrijos sektoriaus vadovu prof. B. B. dėl pacientės tolimesnės gydymo taktikos ir klinikinės diagnozės. Į aptarimą buvo pakviesta pacientė S. V., kuri tuo metu teigė, kad stacionarizavimo rytą, t. y. 2015-11-08 vartojo apie 300 ml degtinės ir išgėrusi apie 20-30 tablečių alprozalamo. Teigė, kad tokiu būdu norėjusi nusižudyti ir “palengvinti situaciją visai šeimai”, nes nemato jokios perspektyvos. Realių, konkrečių savo tokio elgesio priežasčių nurodyti negali, teigia “viskas susidėjo, siūlas nutrūko”. Taip pat pacientė pasisakė įmetusi maždaug 10 tablečių alprozalamo į vandenį ir liepusi abiem savo vaikams gerti, nes “norėjo juos pasiimti kartu”. Teigia, jog vaikams likus be motinos, “nebūtų nieko gero, nes seneliai augindami per daug išlepintų, vaikai neužaugtų žmonėmis”. Vėliau pacientė pasakojo išgėrusi tik kelias tabletes alprozalamo, norėdama nusiraminti, tačiau paaiškinti kas neramino, negali, teigdama, kad “gal vaikai ne tokį žodį pasakė, gal pavargo”. Tuomet, į klausimą, kodėl davė vaistų vaikams, pacientė teigia “logiško paaiškinimo dabar nesugalvojanti”. Vėliau aptarimo metu, pokalbio eigoje pateikia dar kitą versiją, teigia, kad buvo susipažinusi su medikamento anotacija, todėl tiksliai žinojo, kad šis vaistas nėra mirtinas, o savo elgesį mėgino aiškinti dėmesio siekimu, “žmogiškos šilumos poreikiu”. Aptarimo metu buvo nuspręsta pacientę S. V. išrašyti iš ligoninės, kadangi tuo metu gydymas psichiatrijos profilio stacionare, specifinė farmakoterapija buvo neindikuotini ir 2015-11-11 13.45 val. ji buvo perduota policijos pareigūnams.

Liudytoja A. K. parodė, kad 2015-11-08 18.30 val. buvo konsultuota pacientė S. V.. Konsultacijos metu pacientė nurodė, kad dienos metu vartojo degtinės 300 ml bei vaistus “alprazolamą”, kitaip vadinama “XANAX”. Pacientė paminėjo, kad išgėrė 60 tablečių minėtų vaistų ir tokiu būdu norėjo nusižudyti. Taip pat sakė, kad jos dviem vaikams 11 metų berniukui bei 7 metų mergaitei ji pati davė kiekvienam po 30 tablečių jas ištirpinusi prieš tai stiklinėje vandens. Ji minėjo, kad “XANAX” vaistų ji turėjo prisikaupusi iš seniau ir jau trejus metu galvojo kaip nusižudyti. Ji skundėsi tuo, kad turi mažai pinigų, jos vyras miręs ir ji viena augina du vaikus. Minėjo, kad pas psichologus ir psichiatrus niekada nesilankė, o “XANAX” vaistus jai išrašydavo jos šeimos gydytoja.

Liudytojas A. M. parodė, kad dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete, (duomenys neskelbtini). Liudytojas parodė, kad „XANAX“ yra benzodiapinų grupės vaistas iš raminamųjų grupės vaistų ir jis veikia kaip gama aminosviesto rūgšties receptorius, per chloro kanalus stimuliuoja endogeninio mediatoriaus patekimą, t. y., gama aminosviesto rūgšties patekimą į ląstelę, o gama yra slopinamasis mediatorius. Jis praktiškai veikia limfinėje sistemoje ir smegenų žievę mažai užkliudo. Vartojamas miego indukcijai arba raminamajam poveikiui sukelti. Tai pagrindinės jo indikacijos medicininėje praktikoje. Kadangi jo veikimas yra trumpas, tai jis daugiau vartojamas ne miegui palaikyti, o miego indukcijai, taip pat prieš operacijas, stresines situacijas raminamajam poveikiui sukelti. „XANAX“ priklauso plačiausiai pasaulyje vartojamų raminamųjų vaistų grupei. Alprazolamas - jo generinis pavadinimas, kas reiškia, kad šio vaisto gali būti įvairiais pavadinimais, o čia Lietuvoje registruotas yra „XANAX“ pavadinimu. Esminis „XANAX“ poveikis pasireiškia per centrinę nervų sistemą, bet gali paveikti ir kitų organų veiklą, paveikus centrinės nervų sistemos reguliacinius mechanizmus. Raumenis atpalaiduojantis poveikis alprazolamui nėra būdingas. Šis vaistas yra orientuotas į centrinę nervų sistemą, kuri atsakinga už kitų organų funkcionavimą, t. y. , jis reguliuoja impulsus, sklidimą iš centrinės nervų sistemos. Kad organai nustotų funkcionuoti, reiktų labai didelių dozių, praktiškai terapines viršijančias keliasdešimt ar kelis šimtus kartų, nes jis pats neslopina, bet jis veikia endogeninio mediatoriaus, kuris slopina, patekimą į ląsteles. Jis pats tiesiogiai tų smegenų ląstelių neslopina. Dėl to jo toksiškumas santykinai yra mažas. Tai yra receptinių vaistų kategorijai priskiriami vaistai ir pagal medicinines indikacijas jie gali būti paskiriami vaikams vartoti, bet tik gydytojui paskyrus. Vaistų toksinis poveikis - atskirų organų veiklos sutrikimas arba tų sutrikimų rizika, t. y. , kai pakinta organų sistemų ar atskirų organų veikla, pavyzdžiui, sumažėjo arba padidėjo kraujospūdis, padažnėjo širdies susitraukimas pavartojus to vaisto, atsirado viduriavimas, vidurių užkietėjimas. Šių vaistų perdozavimas gali sukelti komą, bet tam yra reikalinga labai didelė dozė, o šiaip toksinis poveikis pasireiškia medicininės pagalbos poreikiu, t. y., kad žmogus neapsidegintų, nenuskristų nuo laiptų ir labai sunkiu atveju gali stoti kvėpavimas. Tokiu atveju yra reikalingas priešnuodis, t. y. tokiu atveju leidžiamas flumazenilis. Jis yra kaip priešnuodis ir tik reanimacinėje praktikoje yra naudojimas, t. y., kai yra gyvybei gresianti būklė, stoja kvėpavimas ir panašiai. Pavartojus „ XANAX“, jo koncentracija organizme laipsniškai didėja ir paskui laipsniškai mažėja. Medikas, žiūrėdamas į paciento būklę, gali vartoti minėtą priešnuodį ar kitas pagalbos priemones, bet paprastai yra taikomas stebėjimas ir gyvybinių funkcijų palaikymas, t. y., infuzijos, diuarezės skatinimas, kad atplauti tą vaistą iš organizmo. Dėl „XANAX“ vaisto tyrimo su žiurkėmis: su kiekvienu vaistu yra atliekami klinikiniai tyrimai, kas buvo daroma ir su šiuo vaistu. Tyrimai buvo atliekami ne tik su žiurkėmis, bet ir su triušiais ir beždžionėmis. Su žmonėmis yra daromi tik stebimieji tyrimai, t. y., vartoja tam tikra populiacija žmonių su placebu, o šiaip su žmonėmis vaistai netiriami, tai yra etikos dalykas. Apie mirtinus apsinuodijimus ir kitokį šalutinį poveikį žmonėms yra gaunama iš klinikinių duomenų, jei kažkas jų metu atliekant tyrimus nutiko. Literatūroje nurodomi atskiri atvejai, bet jie nėra standartizuoti, nes kiekvienas atvejis yra skirtingas. Sakykim, žmogus išgėrė dar kitokių vaistų ar alkoholio, todėl vienais atvejais ta dozė gali būti vienokia, kuri sukelia toksinį poveikį, o kitais - kitokia, bet pastebėjimų apie pavienius apsinuodijimo atvejus literatūroje yra paskelbta, bet iš jų negalima daryti išvados, nes populiacija yra labai skirtinga ir paėmus statistiką nėra kritinės masės. Kritinė masė - tyrimų serija, kur, sakykim, 10 žmonių išgėrė tą pačią dozę ir daugiau nieko negėrė, tada galima daryti išvadą, kad ten vienodo amžiaus buvo, pagal lytį pasiskirstę vienodai ir pan., kaip mokslinis tyrimas turi būti padarytas, bet tokių mokslinių tyrimų su intoksikacija žmonėms nėra padaryta. Yra tik aprašomieji atvejai. Dėl mirties nuo alprazolamo pasekmių. Praktiškai galėtų būti kvėpavimo sustojimas nuo labai didelių dozių arba kardiovaskulinės sistemos nepakankamumas, t. y. , širdies veiklos nusilpimas ir dėl to gali ištikti mirtis. Jei sutrikimai praeina savaime ir nereikia gydymo, tada yra lengvas toksinis poveikis. Jei reikalingas gydymas, t. y. kažkokios priemonės, kurias panaudoja pats žmogus, t. y. sukelia vėmimą, tai yra vidutinio sunkumo apsinuodijimas, o sunkus - jei reikia medikų įsikišimo, kad ir medicininio stebėjimo, visos hospitalizacijos, intensyvių gydymo priemonių panaudojimas, kraujo dializės, forsuota diuarezė. 26 kg vaikui sugirdžius 30 mg dozę - reiktų pagalbos, nes gali nesiorentuoti aplinkoje, bet tiesioginio poveikio tokia dozė neturėtų. Nesuteikus pagalbos vaistas palaipsniui išsivaikšto. Nuo šio vaisto perdozavimo nelieka liekamųjų reiškinių. Kad liktų pasekmės reiktų ilgą laiką dideles dozes vartoti, tada galėtų atsirasti potraukis benzodepinams. Kadangi nėra tyrimų, todėl yra aprašyti tik atskiri atvejai, kur vienas žmogus mirė ir nuo 15 mg, bet šiuos vaistus vartojo kartu su alkoholiu. Jo asmenine nuomone, reiktų išgerti apie 70-100 mg šio vaisto, kad kiltų rimtos komplikacijos arba galėtų ištikti mirtis. Pavartojus „XANAX“ tabletėmis, didžiausias poveikis turėtų būti po 2-3 valandų. Tai priklauso nuo to, ar žmogus yra valgęs, ar maistas, kurį jis valgė buvo riebus, nes riebus maistas lėtina absorbciją. Per kiek laiko natūraliu būdu iš organizmo pasišalina „XANAX“ nepamena, bet pusinę eliminaciją, nurodytą rašte, reiktų dauginti iš dviejų.

Ekspertė Jūratė Gincman – Dorošenko į klausimus dėl specialisto išvados Nr. PKG 58/2016(01) 7 lape esančio sakinio, atsakant į antrą klausimą, kad „Medicininių duomenų, objektyviai pagrindžiančių, kad B. V. grėsė pavojus, jai būnant intensyvios terapijos skyriuje, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra“ ir į klausimą, ar yra medicininių duomenų, kurie pagrindžia, kad B. V. grėsė pavojus gyvybei dar prieš suteikiant medicininę pagalbą, t. y. 14:52 vai., kai TMP atvyko ir buvo nustatytos indikacijos, jog AKS yra 80/40, pulsas 88 kartai per minutę, sotinimas deguonimi 92 proc., KKS 9 balai, ekspertė paaiškino, kad ši būsena gyvybei nebuvo pavojinga, net ir esant tokiam spaudimui, nes pulsas nebuvo dažnas, hipovoleminio šoko nebuvo, sąmonės lygis - 9 balai, tai neina j vadinamą komos skalę, nes koma būna nuo 8 balų ir žemiau. Pilnai sąmoningas žmogus turi 15 balų. Yra vertinama simptomatika, akių atmerkimas, žodinis atsakas, kiekvienas balas yra susumuojamas ir taip pat yra vertinama sunki būklė, kuri taip pat eitų pagal sveikatos sutrikdymo mąsto taisyklių 6.6.15 p., koma vertintųsi sunkiu, nes tame punkte nurodyta „sužalojimo sukeltas sunkus šokas, riebalinė ar oro embolija, ūmus inkstų veiklos nepakankamumas ar kita pavojinga gyvybei būsena“. Ta kita gyvybei pavojinga būsena, kuri yra atsakyta į šį punktą, pagal komentarus yra priskiriama įvairios etoelogijos koma, bet koma pagal Glaskow skalę yra nuo 8 balų ir mažiau. Šiuo atveju buvo nustatyta 9 balai pagal Glaskow skalę, atvykstant į ligoninę, jau buvo 10 balų, todėl tai nepriskiriama vadinamai komai, kuri vertintųsi kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Darant išvadą, buvo įvertinta visa medicinos dokumentacija ir taip pat vertinta greitosios medicinos pagalbos surinkta visa simptomatika, t. y. būklė iš kvietimo kortelės taip pat buvo vertinta. Apsinuodijimo atvejai gali būti laikomi pavojingais gyvybei, bet tai priklauso nuo to, kokie tai apsinuodijimai. Jei sunkus apsinaudojimas ir stringa kvėpavimas, širdies veikla, esant kvėpavimo nepakankamumui, žmogus būtų intubuojamas ir teikiamas deguonis, šiuo atveju to nebuvo, todėl tai nėra vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2015-12-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 3267/15(01) matyti, kad S. V. šlapime rasta pėdsakų alfa - hidroksialprazolamo (alprazolamo skilimo produktas) ir 0.57 % promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, barbitūratų, efedrino, fenotiazinų, amitriplino, metamizolio, difenhidramino nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, kokaino bei metabolitų, kanabinoidų nerasta (t. 2 , b. l. 81).

Iš 2015-12-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 3266/15(01) matyti, kad J. R. V. šlapime rasta ?-hidroksialprazolamo (alprazolamo skilimo produktas). Šlapime amfetaminų, amitriplino, barbitūrų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, metamizolio, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų, opijatų nerasta (t. 1 b. l. 80).

Iš 2015-12-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3380/2015(02) matyti, kad remiantis pateikta ligos istorija J. R. V. buvo stacionarizuotas su diagnoze apsinuodijimas medikamentais. Medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų, kokie medikamentai buvo pavartoti ir koks jų kiekis – nėra. Baigus medicininį gydymą medicininiuose dokumentuose jokie liekamieji reiškiniai nenurodyti. Vertinant J. R. V. būklę atvykus į stacionarą mažai tikėtina, kad toks apsinuodijimas medikamentais būtų sukėlęs mirtį. Kadangi dėl minėto apsinuodijimo J. R. V. sveikata buvo sutrikdyta mažiau nei 10 parų, tai sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. „XANAX“ (veiklioji medžiaga – Alprazolamum) – priskiriamas benzodiazepinų grupės medikamentams. Veikia silpnai antidepresiškai, migdomai ir miorelaksuojamai. Idikacijos: nerimo sutrikimas, nerimas su depresija, panikos sutrikimas. Dozavimas suaugusiems: nerimo sutrikimas gydymui įprastinė dozė 0.75-1.5 mg per parą. Panikos sutrikimo gydymui – 4-5 mg per parą. Didžiausia – 10 mg per parą. Vaikams medikamentas neskiriamas – nėra pakankamai duomenų apie saugumą ir efektyvumą. Perdozavimas gali sukelti koordinacijos sutrikimus, refleksų susilpnėjimą, komą. (Duomenys iš “vaistų žinyno” - 2009 metų leidimas). J. R. V. ambulatoriškai eilę kartų gydėsi nuo peršalimo ligų. Apie stacionarinį gydymą kortelėje duomenų nėra ( t. 1, b. l. 55 - 56).

Iš 2016-04-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3380/2015(02) matyti, kad neįmanoma tiksliai nustatyti ne tik, koks kiekis “XANAX” tablečių po 1 mg buvo sugirdytas J. R. V., bet ir koks, ar kokie medikamentai jai buvo sugirdyti, nes nebuvo paimtas nei praplauto skrandžio turinys toksikologiniam tyrimui, nei kraujas medikamentų paieškai. J. R. V. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VŠĮ Kauno klinikose diagnozuotas apsinuodijimas medikamentais yra pasiremtas tik klinikiniais simptomais bei anamnezės duomenimis (įvykio aplinkybėmis). Dėl kliniškai diagnozuoto apsinuodijimo medikamentais, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip10 dienų laikotarpiui, o pirminės apžiūros metu nustatytas jo sąmonės lygis, atitinkantis 12 balų skalę pagal Glasgow komos skalę, nėra prilyginamas komos būklei, todėl nebuvo klinikinės simptomatikos keliančios pavojų gyvybei. Medicininių duomenų, objektyviai pagrindžiančių, kad J. R. V. grėsė pavojus, jam būnant intensyvios terapijos skyriuje, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra. Psichikos sutrikimų vertinimas ir priežastinio ryšio su užduotyje nagrinėjamu įvykiu nustatymas yra teismo psichiatrų kompetencijoje. Po kliniškai diagnozuoto apsinuodijimo medikamentais J. R. V. liekamųjų terapinių reiškinių neliko. Psichikos sutrikimų padarinių vertinimas ir priežastinio ryšio su užduotyje nagrinėjamu įvykiu nustatymas yra teismo psichiatrų kompetencijoje. Pateikta klinikinė simptomatika po galima medikamentinio apsinuodijimo neturėjo požymių keliančių grėsmę gyvybei. Vaistinio preaparato „XANAX“ didžiausia rekomenduojama paros dozė suaugusiems (vyresniems nei 18 metų amžiaus) yra iki 10 mg. Benzodiazepinų didelės dozės (šiai grupei priklauso ir Xanax) gali sukelti slopinimą, ataksiją, labai sunkiais atvejais net komą, bet net 100 kartų didesnės gydomosios dozės retai sukelia mirtį, todėl mirtina jų dozė nėra nustatyta. Išgerti kartu su etanoliu (etilo alkoholiu) benzodiazepinai didina jų toksines savybes. Jaunesniems nei 18 metų vaikams vaistinio preparato saugumas ir veiksmingumas netirtas (t. 1, b. l. 69 - 72).

Iš 2015-12-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 3265/15(01) matyti, kad B. V. šlapime ?-hidroksialprazolamo (alprazolamo skilimo produktas). Šlapime barbitūratų, fenotiazinų, difenhidramino, amitriplino, metamizolio, efedrino, amfetaminų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, kanabinoidų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta (t. 1, b. l. 79).

Iš 2015-12-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3386/2015(02) matyti, kad remiantis pateikta ligos istorija B. V. buvo stacionarizuota su diagnoze apsinuodijimas medikamentais. Medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų kokie medikamentai buvo pavartoti ir koks jų kiekis – nėra. Baigus medicininį gydymą medicininiuose dokumentuose jokie liekamieji reiškiniai nenurodyti. Vertinant B. V. būklę atvykus į stacionarą, mažai tikėtina, kad toks apsinuodijimas medikamentais būtų sukėlęs mirtį. Kadangi dėl minėto apsinuodijimo B. V. sveikata buvo sutrikdyta mažiau nei 10 parų, tai sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. „XANAX“ (veiklioji medžiaga – Alprazolamum) – priskiriamas benzodiazepinų grupės medikamentams. Veikia silpnai antidepresiškai, migdomai ir miorelaksuojamai. Idikacijos: nerimo sutrikimas, nerimas su depresija, panikos sutrikimas. Dozavimas suaugusiems: nerimo sutrikimas gydymui įprastinė dozė 0.75-1.5 mg per parą. Panikos sutrikimo gydymui – 4-5 mg per parą. Didžiausia – 10 mg per parą. Vaikams medikamentas neskiriamas – nėra pakankamai duomenų apie saugumą ir efektyvumą. Perdozavimas gali sukelti koordinacijos sutrikimus, refleksų susilpnėjimą, komą. (Duomenys iš “vaistų žinyno” - 2009 metų leidimas). B. V. 2011-01-21 susirgo gripu, ūmia pneumonija ir vidinės ausies uždegimu. Gydyta osentamiviru, cefazolinu, bromhexinu. 2012-05-04 susirgo kairio plaučio polisegmentiniu uždegimu. Gydyta penicilinu, gentamicinu. 2013-05-11 susirgo ūmiu ryklės tonzilių uždegimu. Gydyta penicilinu, cefuroksimu, aktifedu (t. 1, b. l. 51-52).

Iš 2016-04-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. PKG 58/2016(01) matyti, kad neįmanoma tiksliai nustatyti ne tik, koks kiekis “Xanax” tablečių po 1 mg buvo sugirdytas B. V., bet ir koks, ar kokie medikamentai jai buvo sugirdyti, nes nebuvo paimtas nei praplauto skrandžio turinys toksikologiniam tyrimui, nei kraujas medikamentų paieškai. B. V. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VŠĮ Kauno klinikose diagnozuotas apsinuodijimas medikamentais yra pasiremtas tik klinikiniais simptomais bei anamnezės duomenimis (įvykio aplinkybėmis). Dėl kliniškai diagnozuoto apsinuodijimo medikamentais, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip10 dienų laikotarpiui, o pirminės nukentėjusiosios apžiūros metu nustatytas sąmonės lygis, atitinkantis 9 balų skalę pagal Glasgow komos skalę, nėra prilyginamas komos būklei, todėl nebuvo klinikinės simptomatikos keliančios pavojų gyvybei. Medicininių duomenų, objektyviai pagrindžiančių, kad B. V. grėsė pavojus, jai būnant intensyvios terapijos skyriuje, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra. Psichikos sutrikimų vertinimas ir priežastinio ryšio su užduotyje nagrinėjamu įvykiu nustatymas yra teismo psichiatrų kompetencijoje. B. V. po kliniškai diagnozuoto apsinuodijimo medikamentais liekamųjų terapinių reiškinių neliko. Psichikos sutrikimų padarinių vertinimas ir priežastinio ryšio su užduotyje nagrinėjamu įvykiu nustatymas yra teismo psichiatrų kompetencijoje. Pateikta klinikinė simptomatika po galima medikamentinio apsinuodijimo neturėjo požymių keliančių grėsmę gyvybei. Vaistinio preparato „XANAX“ didžiausia rekomenduojama paros dozė suaugusiems (vyresniems nei 18 metų amžiaus) yra iki 10 mg. Benzodiazepinų didelės dozės (šiai grupei priklauso ir „XANAX“) gali sukelti slopinimą, ataksiją, labai sunkiais atvejais net komą, bet net 100 kartų didesnės gydomosios dozės retai sukelia mirtį, todėl mirtina jų dozė nėra nustatyta. Išgerti kartu su etanoliu (etilo alkoholiu) benzodiazepinai didina jų toksines savybes. Jaunesniems nei 18 metų vaikams vaistinio preparato saugumas ir veiksmingumas netirtas (t. 1, b. l. 62 - 65).

Iš 2015-12-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 3267/15(01) matyti, kad S. V. šlapime rasta pėdsakų alfa - hidroksialprazolamo (alprazolamo skilimo produktas) ir 0.57 % promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, barbitūratų, efedrino, fenotiazinų, amitriplino, metamizolio, difenhidramino nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, kokaino bei metabolitų, kanabinoidų nerasta. (t. 2, b. l. 81).

Iš 2015-11-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). A. L. g. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Apžiūros metu rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, 700 ml talpos butelis su užrašais „Absolut Citron“, „Country of Sweden“ su skaidriu skysčiu, kuris supakuotas į plastikinę pakuotę Nr. 316323 ir plastikinis maišelis ir 6 vaistų lapeliai su užrašais „XANAX 1 mg tabletės Alprazolamas“, kurie supakuoti į plastikinę pakuotę Nr. 128647 (t. 1, b. l. 18 - 28)

Iš 2015-11-23 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2015-11-08 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) paimtas mobiliojo ryšio telefonas "Nokia C2". Apžiūros metu nustatyta, kad jame yra SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Iš telefono bei SIM kortelės atminties gauti duomenys, kuriuos peržiūrėjus, matome, kad iš minėto telefono 2015-11-08 buvo rašomos SMS žinutės su tekstu: 2015-11-08 11.48.04 (duomenys neskelbtini) „Laba nezinau ka daryt jum lobis“; 2015-11-08 11.14.28 (duomenys neskelbtini) „Nu ir gerai sudu pandau pati pasirupint kaip visada“; 2015-11-08 12.08.06 (duomenys neskelbtini) „Satkves padarytos“; 2015-11-08 12.28.56 (duomenys neskelbtini) „Adios amigos“. Taip pat telefono atmintyje yra išsaugotos fotonuotraukos bei pokalbių garso įrašai, kuriuos peržiūrėjus tyrimui reikšmingų duomenų negauta (t. 1, b. l. 160 - 171).

Iš 2015-11-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2015-11-08 įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas butelis su užrašais „Absolut Citron“, „Country of Sweden“ su skaidriu skysčiu ir plastikinis maišelis ir 6 vaistų "XANAX" pakuotės. Pakuotės yra plastmasinės, iš abiejų pusių padengtos baltos spalvos metalo folija, išskyrus pačius tabletėms skirtus įdubimus. Pakuotėje (lapelyje) yra po 10 vnt. tabletėms skirtų tuščių įdubimų. Ant visų pakuočių nurodytas numeris „Serija Z963D“, bei galiojimo laikas „Tinka vartoti iki 2017 /11“. Taip pat galime matyti ant visų pakuočių vaistų pavadinimą „XANAX 1 mg tabletės Alprazolamas“. Trys pakuotės yra tvarkingos, vientisos, o kitos trys yra perkirptos (perlaužtos ties laužimo linija) ir tokiu būdu padalintos į dvi nelygias dalis. Vienoje nukirptoje (nulaužtoje) dalyje matyti viena ovalo formos šviesiai violetinės spalvos tabletė. Įdubimo, kurioje įdėta tabletė nugarinė dalis yra pažeista, ir pro tarpą galime matyti ant tabletės esantį užrašą „UPJOHN 90“ ( t. 1, b. l. 33 - 38).

Iš 2015-11-09 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo papildomai apžiūrėtas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu rasta ir paimta vaistų dėžutę su tablečių "Stilnox 10 mg" 3 pakuotėmis (t. 1, b. l. 29 - 32).

Iš 2015-11-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2015-11-09 papildomos įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta vaistų dėžutes "Stilnox 10 mg" (t. 1, b. l. 41 - 45).

Iš 2016-03-18 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro chemijos specialisto išvados Nr. 140-(1326)-IS1-1569, matyti, kad violetinės spalvos ovalo formos tabletės iš pakuotės su užrašu "XANAX“ 1 mg" dalies, 2015-11-08 įvykio vietos apžiūrus metu rastos (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - alprazolamas, kurio masė yra 0.001 g. (t. 1, b. l. 86 - 87).

Iš 2016-01-21 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rašto Nr. DVT2-106 matyti, kad „Xanax“ tablečių veikslioji medžiaga yra triazolo benzodiazeppinas alprazolamas. Jo Farmakoterapinė grupė - anksiolitikai, benzodiazepinų dariniai, ATC kodas - N05Ba12. Visų benzodiazepinų kokybinės savybės yra panašios: šie vaistiniai preparatai šalina nerimą, sukelia miegą ir sedaciją bei raumenų atsipalaidavimą, taip pat šalina traukulius ar neleidžia jiems pasireikšti. Vis dėl to kiekybiniu požymiu benzodiazepinų farmakodinaminės savybės skiriasi, todėl jie vartojami skirtingais atvejais. Šiuo metu manoma, kad benzodiazepinų poveikis pasireiškia dėl nervinio slopinimo, kurio mediatorius yra gama aminopsviesto rūgštis, sustiprėjimo. Xanax Lietuvos Respublikoje registruotas 0.25 - 1 mg stiprumo tablečių pavidalu vartoti pagal tokias indikacijas: trumpalaikis vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimo ir su depresija susijusio nerimo gydymas. Trumpalaikio panikos sutrikimo, su agorafobija (atvirų erdvių baime) ar be jos, gydymas. Šio vaistinio preparato gydomoji paros dozė, kurią nustato gydytojas, atsižvelgęs į nuo ligos sunkumą, pobūdį, kitus kartu vartojamus medikamentus bei įvairias kitokias aplinkybes yra 0.25 - 4 mg. Maksimali žmogui rekomenduojama paros dozė gydymui atsparios ligos atveju yra 10 mg. Išgertas alprazolamas gerai absobuojamas virškinimo trakte, didžiausia koncentracija plazmoje susidaro per 1-2 val. Biologinis prieinamumas yra 80 %. Maistas mažina absorbcijos greitį, bet ne absorbuojamo vaisto kiekį. Alprazolamo koncentracija plazmoje būna proporcinga dozei. Kai dozė 0.5 - 3 mg, ji būna 8-37ng/ml. Alprazolamo gydomųjų koncentracijų kraujyje diapazonas 5 -50 mikrogramų/l, toksinis poveikis pasireiškia, kai koncentracija kraujyje viršija 30 mikrogramų/l. Tyrimų su gyvūnais duomenimis, mirtina alpazolamo dozė žiurkei (LD50) yra 331-2171 mg/kg kūno svorio. Kardiovaskulinės sistemos kolapsas ištinka žiurkei suleidus į veną 195 mg/kg kūno svorio dozę (975 kartus didesnę už maksimalią žmogui rekomenduojamą dozę (10 mg)). Alprazolamo poveikis nesubrendusių gyvūnų organizmui netirtas. Alprazolamo saugumas ir veiksmingumas jaunesniems nei 18 metų vaikams netirtas, todėl šio vaistinio preparato jiems vartoti nerekomenduojama. Medicininėje literatūroje paskelbta atvejų apie apsinuodijimą alprazolamu: suaugusiųjų kartu su alkoholiu (2 promilės kraujyje) išgerta 25-50 mg dozė sukėlė mirtiną apsinuodijimą. 0.3 mg/kg dozė, sugirdyta aštuonerių metų vaikui, sukėlė vidutinio sunkumo - sunkų apsinuodijimą. 10 mg dozė trylikos metų paaugliui sukėlė vidutinio sunkumo apsinuodijimą. Suaugusio asmens, išgėrusio 15 mg alprazolamo kartu su alkoholiu, apsinuodijimas buvo sunkus, o 20-40 mg vieno preparato dozę - tik vidutinio sunkumo. Teoriškai, remiantis analogijos principu, 26 kg vaikui sunkų toksinį poveikį galėtų sukelti 8 mg alprazolamo (8 1 mg „XANAX“ tabletės) 40 kg vaikui - 12 (dvylika 1 mg „XANAX“ tablečių) vienkartinė dozė. Alprazolamo, kaip ir kitų benzodiazepinų, perdozavimas gyvybei pavojaus nekelia, išskyrus atvejus, kai kartu vartojama kitų CNS slopinančių preparatų (įskaitant alkoholį) ( t. 1, b. l. 105 - 106).

Iš 2015-11-10 VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. MK-251(6.9) matyti, kad VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė tyrimui GMP kvietimo pokalbio, įvykusio 2015-11-08 14.26 val., garso įrašą (t. 1, b. l. 122).

Iš 2015-11-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo padaryta šio pokalbio stenograma (t. 1, b. l. 129 - 132).

Iš telefoninių pokalbių išklotinių, gautų pagal 2015-11-25 Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą dėl susipažinimo su dokumentais (informacija), dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (S. V.) išklotinių laikotarpiu nuo 2015-11-08 iki 2015-11-09 gavimo (b.t. 2 b. l. 106-107) matyti, kad 2015-11-08 12.41 val. ir 12.52 val. S. V. skambino tėvui K.J. M. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo pokalbio trukmė - 54 s, antrojo - 60 s. 2015-11-08 12.11 val. iš S. V. telefono buvo siųsta SMS žinutė A. M., kurio mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), 13.21 val. fiksuotas pokalbis su A. M., kurio trukmė 252 s. 2015-11-08 12.58 val. skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris S. V. mobiliojo ryšio telefono adresų knygutėje įvardintas kaip E.. Pokalbis truko 102 s. Taip pat laikotarpiu nuo 2015-11-08 10.29 val. iki 13.12 val. fiksuoti skambučiai abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris S. V. mobiliojo ryšio telefono adresų knygutėje įvardintas kaip D. S.. 2015-11-08 13.28 val. fiksuotas S. V. skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. Š., pokalbio trukmė 196 s. 2015-11-08 12.44 val. S. V. skambino abonentui Nr.(duomenys neskelbtini), kuris S. V. mobiliojo ryšio telefono adresų knygutėje įvardintas kaip A.. Pokalbio trukmė 225 s. ( t. 2, b. l. 111-114).