Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-25 · Administracinė byla Nr. eI-1966-342/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
eI-1966-342/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
T. S., uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus”
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Advokatai
Dovydas Cvetkovas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1966-342/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02607-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 55.1.3.; 57.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,atsakovės atstovėms Astai Šnepetienei ir Eglei Mockienei,

2019 m. balandžio 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus” skundus atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja T. S. prašo:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018-10-25 sprendimo Nr. T2-229 2 punktą: „apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Nevtemus” (kodas 303251181, buveinės adresas: (duomenys neskalbtini)) bare, adresu: (duomenys neskalbtini), ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką prekybos vietai, adresu: (duomenys neskalbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskalbtini)): leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais – šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val., sekmadieniais – nuo 10.00 val. iki 15.00 val.” (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

2) priteisti iš atsakovo ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad yra žemės sklypo ir pastatų, adresu (duomenys neskalbtini), savininkė. Pažymi, kad nuo 2014-03-10 iki 2018-10-22 pagal nuomos sutartis nuomojo UAB „Nevtemus” patalpas, esančias pastate unikalus Nr. (duomenys neskalbtini) (paskutinė nuomos sutartis sudaryta 2015-03-02 ir galiojo iki kol buvo nutraukta 2018-10-22; patalpų nuomos sutartys registruotos registre). Teigia, kad UAB „Nevtemus” išsinuomotose patalpose vykdė baro veiklą taip, kaip ir numato pastato paskirtis.

Nurodo, kad sužinojusi apie savivaldybėje parengtą sprendimo projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama užkirsti kelią neigiamų pasekmių savo atžvilgiu atsiradimui, tuo pačiu siekdama pašalinti tas priežastis, dėl kurių savivaldybė inicijavo tuo metu dar būsimo ginčijamo sprendimo priėmimą, o būtent: nedelsdama, t. y. 2018-10-22, nutraukė 2015-03-02 patalpų nuomos sutartį su UAB „Nevtemus” ir pateikė susitarimą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo registruoti registrui. Pažymi, kad tokiu būdu dar iki 2018-10-25 Tarybos posėdžio pašalino tas priežastis, dėl kurių buvo inicijuotas ginčijamo sprendimo priėmimas. Teigia, kad dokumentuose, kurių pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, yra nurodoma, kad būtent dėl UAB „Nevtemus” baro veiklos jo prieigose yra pažeidinėjama viešoji tvarka, pažeidžiama alkoholio pardavimo naktimis tvarka, baro lankytojai yra randami kiemo patvoriuose ir pan. Mano, kad nutraukus nuomos sutartį, poreikio imtis tų apribojimų, kurie numatyti ginčijamame sprendime, nebeliko. Pažymi, kad taikytas apribojimas patalpoms yra neproporcingas ir perteklinis, nes pagrindas inicijuoti ir priimti ginčijamą sprendimą buvo ne pareiškėja ar jos vykdyta veikla, bet kito juridinio asmens UAB „Nevtemus” veikla. Mano, kad taikyti administracinio poveikio priemones dar ir savininkės atžvilgiu – nepagrįsta, todėl neteisėta. Daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, priimant jį neatsižvelgta į esmingai pasikeitusias aplinkybes, neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai, susiję su pareiškėjos nuosavybės teise turimomis patalpomis, nenurodytos grėsmės ar rizikos viešajam interesui tuo atveju, kai UAB „Nevtemus” veikla patalpose pasibaigusi, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.

Nesutinka su tuo, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia Savivaldybei teisę taikyti apribojimus (ne draudimus) prekybos vietai. Mano, kad neteisėtu laikytinas neterminuotas prekybos laiko apribojimas prekybos vietai. Paaiškina, kad dėl galbūt neteisėtos nuomininko veiklos susilaukė neterminuotų sankcijų savo pačios atžvilgiu, nors jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Argumentuoja, kad faktai, susiję su UAB „Nevtemus” vykdyta veikla, yra arba nekonkretūs, abstraktūs arba netikslūs. Pažymi, kad kaip matyti iš pridedamo išrašo, tuo pačiu adresu (duomenys neskalbtini), yra dar vienos pareiškėjai priklausančios kavinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), kuriuose taip pat kavinės veiklą vykdė (iki 2018-09-03) kitas juridinis asmuo. Teigia, kad 2018-08-28 Klaipėdos apskrities VPK rašte nėra atskirta, dėl kurio baro veiklos buvo kurie pažeidimai. Nesupranta policijos statistikos, nes nei pareiškėjai (patalpų savininkei), nei UAB „Nevtemus” apie jokius viešosios tvarkos pažeidimus nebuvo žinoma. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas motyvuotas tik vienos gyventojos skundu, o jokios visuomeninės bendrijos, gyventojų asociacijos ir kiti visuomeninai susivienijimai nesiskundė ir nuomonės nepareiškė.

Apibendrina, kad ginčijamas sprendimo 2 punktas yra neproporcingas, perteklinis, nepagrįstas, neišsamus, tinkamai nemotyvuotas, priimtas, neįvertinus iš esmės pasikeitusių aplinkybių, jog baro veikla buvo jau nutraukta, netinkamai vertinta paties UAB „Nevtemus” baro veikla ir neteisėtai priskirti šiam barui tie viešosios tvarkos pažeidimai, kurių nei UAB „Nevtemus”, nei jo darbuotojai nepadarė.

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Nevtemus” prašo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 punktą kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nesutinka, jog buvo pagrindas taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį ir mano, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Teigia, kad susipažinus su įvairių institucijų kreipimaisis į savivaldybę, akivaizdu, kad jie nėra susiję su UAB „Nevtemus” veikla arba toks ryšys nėra įrodytas ar pagrįstas kitais objektyviais įrodymais. Pažymi, kad nežino nei apie vieną iš nurodytų 18 viešosios tvarkos pažeidimų, nes nei bendrovė, nei jos darbuotojai nei karto nebuvo bausti administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus ir nėra nei vieno galiojančio teismo ar ikiteisminės institucijos nutarimo, kuriuo būtų nustatyta bendrovės ar jos darbuotojų kaltė. Mano, kad laikyti, kad UAB „Nevtemus” yra atsakinga už minėtus viešosios tvarkos pažeidimus yra nepagrįsta. Akcentuoja, jog nei savivaldybei, kurios taryba priėmė ginčijamą sprendimą, nei UAB „Nevtemus” taip ir nebuvo pateikta įrodymų, kurie leistų susieti policijos pateiktą statistiką su UAB „Nevtemus” veikla. Daro išvadą, atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą nepagrįstai rėmėsi vien tik 2018-08-28 Klaipėdos apskrities VPK raštu ir nereikalavo papildomų duomenų pateikimo. Nurodo, kad 26 asmenų ryšys su UAB „Nevtemus” nenurodytas, todėl ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas.

Teigia, kad 2018-09-17 atsakyme savivaldybei buvo nurodžiusi, kad (duomenys neskalbtini), kitose patalpose tuo pačiu adresu iki 2018-09-04 keletą metų veiklą vykdė UAB „ONI grupė” priklausęs restoranas „Desperados”, su kurio vadovybę nuolat kildavo konfliktai dėl būtent šiame restorane vykusios naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais. Šie konfliktai išsisprendė ir buvo baigti 2018-09-04, kai su jais patalpų savininkas nutraukė patalpų nuomos sutartį. Tiki, kad nurodyti viešosios tvarkos pažeidimai buvo susiję būtent su šio baro veikla. Akcentuoja, jog niekas į nurodytą aplinkybę nesigilino ir nevertino, todėl ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas.

Mano, kad laikyti vienos vienintelės gyventojos, kurios net tapatybė ir gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, parašytą skundą el. laišku kaip gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę yra nepagrįsta. Daro išvadą, jog realiai nebuvo gauta jokių gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštų nuomonių, kaip to reikalauja įstatymas. Pažymi, kad ne veltui įstatyme nurodyta daugiskaitinė forma, kad nuomonę turi pareikšti gyventojų grupės, bendrijos, asociacijos ir pan. - vieno anoniminio gyventojo el. laiško tikrai nėra pakankamai.

Apibendrina, kad ginčijamo sprendimo faktinis pagrindas nėra įrodytas. Mano, kad nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti vieną griežčiausių sankcijų baro - kavinės veiklą vykdančiai įmonei - nebuvo.

Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu palaiko pareiškėjų skundus iš esmės juose išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimais nesutinka su pareiškėjų skundais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodo, kad pasinaudojo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje reglamentuota teise ir nusprendė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką prekybos vietai, kadangi prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą tose pačiose patalpose ateityje norės vykdyti kitos įmonės. Nurodo, kad ginčijamo sprendimo aiškinamojo rašto 2.2 punkte yra išsamiai išdėstyti pagrindai priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjoms apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas adresu (duomenys neskalbtini). Mano, kad ginčijamas sprendimas turėtų būti vertinamas, kaip priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą.

Pažymi, kad sprendimo priėmimui buvo visi Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti pagrindai; ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į gyventojų skundą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštus bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje sudarytos Nuolatinės darbo grupės posėdžių metu narių ir dalyvavusių asmenų pasiūlymus siūlyti Savivaldybės tarybai apriboti šiam barui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką.

Teigia, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia teisę atsakovei taikyti tam tikro poveikio intervalą pagal poveikio griežtumą prekybai alkoholiniais gėrimais, t. y. nuo švelniausio - prekybos laiko ribojimo, iki griežčiausio – licencijos neišdavimo. Pažymi, jog šiuo atveju buvo parinkta švelniausia poveikio priemonė – prekybos laiko ribojimas I-VI nuo 10:00 val. iki 20:00 val. ir VII nuo 10:00 val. iki 15:00 val. (atitinkamai iki tol buvo I-VII 0-24 val.).

Apibendrina, kad buvo pakankamas pagrindas priimti ginčijamą sprendimą; buvo paskirta proporcinga priemonė, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrinamas viešas interesas - aplinkinių gyventojų teisė į viešąją rimtį.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu su skundais nesutinka ir prašo juos atmesti iš esmės atsiliepimuose išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.

Pareiškėja T. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018-10-25 sprendimo Nr. T2-229 2 punkto, kuriuo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas pareiškėjai UAB „Nevtemus” bare, adresu: (duomenys neskalbtini), ir prekybos vietai, adresu: (duomenys neskalbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskalbtini)), leidžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais – šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val., sekmadieniais – nuo 10.00 val. iki 15.00 val. (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos UAB „Nevtemus” licencija prekiauti visą parą alkoholiniais gėrimais prekybos vietoje bare, adresu (duomenys neskalbtini), išduota 2014-04-14. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad pareiškėjos UAB „Nevtemus” buveinės adresas – (duomenys neskalbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai taip pat patvirtina, kad žemės sklypas su statiniais (pastatu – gyvenamuoju namu su parduotuve – baru, soliariumo ir kirpyklos patalpomis; pastatas – kavinė; kiti inžineriniai statiniai), adresu (duomenys neskalbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai T. S. Teisėjų kolegija nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018-09-19 nuolatinės darbo grupės posėdyje svarstė klausimą dėl galimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjai UAB „Nevtemus” dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Minėtame posėdyje nutarta atsižvelgiant į policijos, Viešosios tvarkos skyriaus bei darbo grupės narių vieningą nuomonę parengti ir teikti Tarybai sprendimo projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Nevtemus” bare, adresu (duomenys neskalbtini), bei naujoms veiklą norinčioms pradėti vykdyti įmonėms vietoje UAB „Nevtemus”. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas 2018-10-10 posėdyje svarstė klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Nevtemus” bei įmonėms, kurios norės veiklą vykdyti patalpose, adresu (duomenys neskalbtini). Posėdžio metu, išklausius pareiškėją T. S., nutarta pritarti pateiktam sprendimo projektui. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, atsižvelgdama į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės darbo grupės posėdžių metu priimtus nutarimus, gautus gyventojos skundus, siekdama užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą ir įvertinusi prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, priėmė ginčijamą sprendimą. Aiškinamojo rašto prie savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo” projekto 2.2 punkte nurodytos projekto rengimo priežastys, ir kuo remiantis parengtas sprendimo projektas. Aptariamame punkte nurodyta, kad 2018-07-28 gautas gyventojos skundas dėl naktinio baro, adresu (duomenys neskalbtini). Nurodyta, kad policijos registruojamame įvykių registre nuo 2017-07-01 iki 2018-08-28, adresu (duomenys neskalbtini), iš viso užfiksuoti 18 viešosios tvarkos pažeidimų; policijos atstovai siūlo spręsti klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo. Nurodyta, jog Viešosios tvarkos skyrius informavo, kad nuo 2018-01-01 (duomenys neskalbtini), už įvairius viešosios tvarkos pažeidimus nubausti 26 asmenys; šis adresas įtrauktas į Viešosios tvarkos skyriaus periodinių patikrinimų planą. Nurodyta, jog Nuolatinės darbo grupės 2018-09-19 posėdyje mero pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad gyventojai kreipiasi dėl šio baro veiklos ir teigia, kad bijo skųstis dėl galimo keršto, bei kad problema yra reali; policijos pareigūnai pranešė, kad š. m. rugsėjo 14 d. nustatyti 2 pažeidimai, o viešosios tvarkos skyrius informavo, kad adresu (duomenys neskalbtini), šiais metais nustatyti 7 pažeidimai dėl alkoholinių gėrimų pardavimo išsinešimui draudžiamu tai daryti laiku.

Nagrinėjamo administracinio ginčo teisinius santykius reguliuoja Alkoholio kontrolės įstatymas. Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinti siektini šiuo įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo tikslai, tarp jų – ir mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai, kuriais vadovaujasi valstybė, vykdydama alkoholio kontrolės politiką: alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimo ribojimas (4 punktas); juridinių asmenų, kurie verčiasi alkoholio verslu, skatinimas prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką (6 punktas); laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimo rėmimas (10 punktas); socialinės aplinkos be alkoholio kūrimo skatinimas (11 punktas). Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies taikymas turi tiesioginės įtakos asmenų privačiai nuosavybei, jos vystymui ir ribojimui, ūkinės veiklos laisvei ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva (1 dalis), o valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą (2 dalis) bei reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (3 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (Konstitucinio Teismo 2005-05-13, 2006-05-31, 2008-03-05, 2009-03-02, 2009-03-27, 2009-04-29, 2009-06-08, 2009-10-08 nutarimai). Asmens, siekiančio įgyvendinti ūkinės veiklos laisvę, ir visuomenės interesai negali būti priešinami, turi būti siekiama šių interesų pusiausvyros (Konstitucinio Teismo 2000-10-18, 2002-04-09, 2010-02-03 nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateikti išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ūkinės veiklos laisvę riboti galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2009-04-29, 2009-06-22 nutarimai). Be to, turi būti atsižvelgiama į Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principus (Konstitucinio Teismo 2006-05-31 nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2009, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės pažeidžiamos, jeigu be teisėto pagrindo ribojamos savininko teisės valdyti daiktą, juo naudotis ar disponuoti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (žr., pvz., 2003-09-24 sprendimą byloje Allard prieš Švediją, ir kt.).

LVAT praktikoje, aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas nuostatas, pažymima, kad ši teisės norma neįpareigoja savivaldybės nustatyti ir ištirti atitinkamus teisės pažeidimus kaip prielaidą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką; priimdama sprendimus, ji gali atsižvelgti, kad ir į vieną iš įstatyme nurodytų aplinkybių. Savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kokiose vietose turėtų būti apribojamas prekybos alkoholiu laikas, siekiant pozityvių tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos (žr., pvz., LVAT 2011-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3390/2011). Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių (žr., pvz., LVAT 2016-07-04 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tai reiškia, kad ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos įgyvendinimo sąlygas reglamentuoja įstatymai. Atkreiptinas dėmesys, kad vietos savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, yra įpareigota įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, jį pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones – motyvuoti. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies taikymą, yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtintos nuostatos sudaro galimybes apginti viešąjį interesą ir pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją, buvo neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą. Teisminėje praktikoje pažymima, jog prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas nevertinamas kaip sankcija už konkrečius teisės aktų pažeidimus, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodytos poveikio priemonės paskirtis yra atkurti tinkamą visuomenės ir verslo pusiausvyrą (žr., pvz., LVAT 2011-09-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-149-2814/2011; 2012-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012; 2014-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, 2015-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015, 2015-10-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-146/2015; 2016-04-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016 ir kt.).

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata nėra imperatyvi norma, o savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atskiru atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas. Savivaldybės taryba privalo aptariamo pobūdžio sprendimą motyvuoti, išdėstant, kodėl priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo. Visada privalo būti aptarta faktinė nagrinėjama situacija tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą vienu ar kitu paros metu. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2015-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2013-07-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013; 2019-02-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-44-261/2019, 2019-03-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-212-261/2019 ir kt.).

Sprendžiant, ar prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai yra pateisinami, be kita ko, atsižvelgiama į įvairių valstybės institucijų poziciją, nustatytų pažeidimų intensyvumą, pobūdį, trukmę bei pavojingumą visuomenei, šių pažeidimų sąsajas su atitinkamo ūkio subjekto veikla, prekybos vietą, gyventojų skundus, analogiškus savivaldybės sprendimus dėl konkurentų (žr., pvz., LVAT 2009-04-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-305/2009; 2011-09-15 nutartį Nr. A492-2799/2011; 2011-09-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011; 2011-12-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011; 2012-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012, 2019-03-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-212-261/2019 ir kt.).

Atsižvelgus į aptartas teisės aktų nuostatas ir LVAT praktiką, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti ir įvertinti, ar dėl prekybos alkoholiniais gėrimais yra daromas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams ir kt.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje 2018-07-27 ir 2018-09-04 gauti gyventojų skundai dėl naktinio baro, adresu (duomenys neskalbtini), veiklos, kuriuose nurodyta, kad naktinis baras atsidaro 20.00 val., o užsidaro – 8.00 val.; alkoholiniai gėrimai iš baro išsinešami, prie naktinio baro pažeidinėjama viešoji tvarka, nesaugu vakare eiti gatve; girti asmenys šaukia, šiukšlina ir kelia stresą gyventojams. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnyba 2018-08-28 raštu „Dėl naktinio baro, esančio adresu: (duomenys neskalbtini) veiklos” pateikė informaciją apie tai, jog Policijos registruojamame įvykių registre nuo 2017-07-01 iki 2018-08-28, adresu (duomenys neskalbtini), iš viso užfiksuota 18 viešosios tvarkos pažeidimų: 1 dėl triukšmo, 1 muštynės, 10 konfliktų ir 6 kiti viešosios tvarkos pažeidimai (neblaivūs asmenys viešoje vietoje ir pan.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnyba 2018-08-28 raštu siūlė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai spręsti klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimų taikymo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2018-08-17 rašte „Dėl skundo” nurodyta, jog nuo 2018-01-01 (duomenys neskalbtini), už įvairius viešosios tvarkos pažeidimus nubausti 26 asmenys; adresas yra įtrauktas į Viešosios tvarkos skyriaus periodinių patikrinimų planą. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018-09-17, 2018-10-15 patikrinimo aktų nustatyta, kad patikrinimo vietoje metu buvo užfiksuoti atvejai, kai asmenys iš naktinio baro išsinešė išpilstyto alkoholio vienkartinėje taroje.

Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad priimdama ginčijamą sprendimą, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba siekė pozityvių tikslų, t. y. užtikrinti viešąją tvarką, žmonių sveikatą bei visuomenės saugumą. Ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgus į gyventojų skundus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus raštą bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos raštą ir pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybai Alkoholio kontrolės įstatymu suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką bei į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turėjo teisinį bei faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą, yra nurodęs, jog adresatas, konkrečiu atveju - alkoholio prekybą vykdantis ūkio subjektas, į kurį nukreiptas prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apribojantis vietos savivaldybės tarybos sprendimas, turi aiškiai suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimamas sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai bei motyvai (žr., pvz., LVAT 2013-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013).

Nustatyta, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą, klausimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo adresu (duomenys neskalbtini), (ginčijamo sprendimo projektas) buvo apsvarstytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto 2018-10-12 posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėja T. S. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja UAB „Nevtemus” Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018-09-06 raštu buvo informuota apie tai, kad yra gauti gyventojų skundai bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos 2018-08-28 raštas, ir , kad nesiėmus atitinkamų priemonių, bus taikoma Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek T. S., tiek UAB „Nevtemus” turėjo būti aišku ir suprantama, dėl kokių priežasčių buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto savivaldybę ir pasiūlyta taikyti prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimą adresu (duomenys neskalbtini).

Pareiškėja T. S. skunde nurodo, kad yra nutraukusi nuomos sutartį su UAB „Nevtemus”, todėl taikyti tokio pobūdžio ribojimą nėra proporcinga. Dėl nurodyto pareiškėjos argumento teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja T. S. skunde nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ginčo patalpose, adresu (duomenys neskalbtini), įgyvendino konkrečias priemones, skirtas užtikrinti viešąją tvarką ir rimtį bei užkirsti kelią pasikėsinimams į asmenų sveikatą, saugumą ir turtą. Nors pareiškėja T. S. nurodė, kad nutraukė nuomos sutartį su UAB „Nevtemus”, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad juridinis asmuo, kuris toliau vykdys veiklą patalpose, adresu (duomenys neskalbtini), imsis (ėmėsi) kokių nors priemonių anksčiau nurodytiems tikslams pasiekti, pareiškėja neteikia. Taigi, T. S. neįrodė, kad siekdama, jog ginčo patalpose ir jos prieigose vyrautų rimtis, būtų užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas, savo iniciatyva ėmėsi šiems tikslams pasiekti skirtų priemonių ir jas efektyviai įgyvendino.

Dėl pareiškėjos UAB „Nevtemus” skundo argumento, kad yra tikimybė, jog nustatyti pažeidimai yra susiję su kitu juridiniu asmeniu, kuris kitose patalpose tuo pačiu adresu iki 2018-09-04 vykdė veiklą, pažymėtina, kad pareiškėja šį argumentą grindžia tik abstrakčiais teiginiais, neteikia šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus (ABTĮ 56 straipsnis).

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei jas patvirtinantiems įrodymams, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamas sprendimas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Nevtemus” bare, adresu: (duomenys neskalbtini), ir prekybos vietai, adresu: (duomenys neskalbtini), leidžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais – šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val., sekmadieniais – nuo 10.00 val. iki 15.00 val. buvo priimtas, atsižvelgus į konkrečią veiklą nakties metu vykdant prekybą alkoholiniais gėrimais, neigiamai veikusią viešąją tvarką, rimtį ir saugumą. Ginčijamas administracinis aktas pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra motyvuotas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018-10-25 sprendimo Nr. T2-229 2 punktą yra nepagrįstas, todėl pareiškėjų skundai atmetami.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjų skundus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų T. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus” skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė