- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-05
- Bylos Nr.
- 1-1968-716/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05147-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- Š. Č.
- Advokatai
- Saulius Kibilda
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Š. Č. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent, jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2022 m. vasario 13 d., Vilniuje, Vingio parke, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 60 eurų įgijo augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,281 g, kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,7 %., kurias neteisėtai laikė bute, (duomenys neskelbtini), kambaryje, ant stalo metaliniame juodos spalvos smulkintuve, taip pat įgijo augalinės kilmės narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 2,126 g, kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 19,7 %., kurias neteisėtai laikė minėtame bute ant stalo, skaidrioje maistinėje plėvelėje, taip pat įgijo augalinės kilmės narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurių atskirti nuo rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos nėra galimybės, kurioje psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,009 g, kurį neteisėtai laikė šiame bute ant stalo lėkštėje, taip pat įgijo psichotropinės medžiagos – džiovintų glotnagalvių (Psilocybe) genties grybų, kurių sudėtyje yra psilocibino ar psilocino, kurių masė yra 4,170 g., iki 2022 m. vasario 13 d., apie 16.28 val., kol policijos pareigūnai apžiūros metu minėtas narkotines ir psichotropinės medžiagas rado ir paėmė.
Š. Č. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis susijęs su jo (duomenys neskelbtini) liga. Apie ją sužinojęs pasimetės, buvo emocinis krūvis, ieškojo nusiraminimo. Dėl įvykių labai pergyvena, vis dar lanko (duomenys neskelbtini). Nepilnai prieš metus patyrė operaciją, išgyveno, nes liga galėjo atsinaujinti. Per tą laikotarpį neteko močiutės, mamos, kuri taip pat mirė nuo (duomenys neskelbtini) ligos. Vakarėlio metu sužinojo apie galimybę Vingio parke iš žmogaus įsigyti kanapių. Nusprendė tai išbandyti. Nuvykęs į nurodytą vietą įsigijo narkotines medžiagas - kanapių ir grybų. Kanapes pirko už 60 eurų, o grybus už 30 eurų. Kanapės buvo sauso žiedyno pavidalu, augalinės kilmės, skirtos rūkymui. Buvo taip, kad jis retkarčiais parūkydavo. Kanapes laikė namuose. Grybai irgi buvo namuose, tačiau jie nebuvo vartojami. Grybus laikė kartu su kanapėmis, kur jie ir buvo rasti. Laikė ant stalo darbo kambaryje. Grybai nebuvo skirti pavaišinti kitiems asmenims. Kanapėmis jis irgi nieko nevaišino. Kanapes vartojo pats. Su V. P. kartu kanapių nerūkė, jų V. niekada nesiūlė nei pirkti, nei vartoti. Prašau atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Draugas T. S. yra (duomenys neskelbtini), su juo daug kalbėjo, šis jam daug padėjo dėl ligos. T. yra draugas nuo (duomenys neskelbtini) metų. Draugui pats prisipažino apie šį įvykį, paskambino po pradėto ikiteisminio tyrimo. Su T. kaimynystėje gyvena, kasdien susirašo, dažnai bendrauja. T. dažnai ateina į (duomenys neskelbtini), kur jis dirba.
Liudytoju apklaustas T. S. teisme parodė, kad Š. jam paskambino ir pasakė, kas atsitiko. Pasakė, kad pas jį namuose buvo rasta narkotinių medžiagų - žolės. Jis nežinojo, kad Š. vartoja žolę. Su Š. susirašo, susitinka du, tris kartus per mėnesį. Dažnai matosi (duomenys neskelbtini), nes jis mėgsta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur Š. dirba, jį pakviečia. Šiaip susitinka ir kartu gamina maistą pas jį namuose. Jis nėra matęs apsvaigusio Š., todėl nustebo, kad taip atsitiko. Prašo jį paskirti laiduotoju. Jie daugiau kalbėsis, kas įvyko, galbūt dažniau susitikinės, jis stengsis šiam padėti. Gali garantuoti, kad Š. daugiau nepadarys naujų nusikalstamų veikų, nes matė, kaip šis gailėjosi dėl įvykio ir suprato, kad tai palietė ne tik jį, bet ir aplinkinius. Sutiktų sumokėti iki 1000 eurų dydžio užstatą. Jis dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), taip pat ir kitose (duomenys neskelbtini). Vidutiniškai gauna apie 2000 eurų per mėnesį. Jis nėra baustas, tik turi nuobaudą, kad važiavau su bilietu, kuris negaliojo savaitgalį.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko prokuroras.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Įtariamuoju tyrimo metu apklaustas V. P.(jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagal BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktą) parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, bei suprantamas, dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo nepripažįsta visiškai, kadangi narkotinės medžiagos yra ne jo ir jis jų neįgijo. Ligų priklausomybės centre gydytas nebuvo. Narkotinių psichotropinių medžiagų nevartoja. Po įvykio, t. y. 2022 m. vasario 13 d. tarp jo ir jo draugo Š. Č. kilo konfliktas, dėl asmeninių priežasčių, kurių nenori pasakoti. Po kurio buvo sulaikytas nuvežtas į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyrių, po ko buvo paleistas. Ketino eiti namo, tačiau neturėjo nei raktų, nei šiltų rūbų, laukdamas prie namų atėjo jo draugas ir tarp jų kilo konfliktas. Nežino, kas tiksliai, draugas ar jo draugė, iškvietė greitąją pagalbą. Jis prašė, kad jį išvežtų į blaivyklą, kadangi buvo išgėręs alkoholinių gėrimų šampano ir romo, kiek tiksliai, negali pasakyti, bet galimai pusę butelio, kiek žino girtumas buvo apie 2,00 promiles. Tačiau jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Ten prabuvo parą, tačiau jo gydymas nebuvo atliekamas, po ko buvo paleistas. Taip pat vaikščiojo pas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl konsultacijos, tačiau joks gydymas jam nėra atliekamas. Nori parodyti, kad gyvena kartu su savo draugu Š. Č. apie (duomenys neskelbtini) metus, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra jų bendras turtas. Įvykio diena t. y. 2022 m. vasario 13 d. jų bute buvo rastos narkotinės medžiagos, tačiau tai yra ne jo narkotinės medžiagos, jis jų nepirko. Narkotinės medžiagos, galimai tai buvo žolė, buvo miegamajame kambaryje, tai yra jų su Š. Č. bendra patalpa, mano, kad minėtas narkotinės medžiagos yra jo draugo Š. Č.. Ar jis jas vartoją jis nematė, žino, kad narkotinės medžiagos gulėjo ant stalo maždaug apie mėnesį, iš kur jos ir kaip atsirado jų namuose jis nežino ir niekada neklausė Š. Č.. Kadangi rūko sukamą tabaką, porą kartų yra parūkęs minėtos narkotinės medžiagos, kuri buvo miegamajame ant stalo, kadangi prastai miegodavo ir galvojo, jog tai padės. Ar apie tai žinojo Š. Č. jis nežino, jam to nesakė (b. l. 97).
Liudytojas M. M. tyrimo parodė, kad 2022 m. vasario 13 d., apie 16.00 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte rūksta dūmai. Atvykus pranešimas pasitvirtino, nuėjo į laiptinę ir į (duomenys neskelbtini) butą patekti nepavyko. Tuo metu atvyko priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba, kuri kopėčiomis įlipo į (duomenys neskelbtini) aukšto balkoną ir pateko į minėtą butą. Minėta tarnyba iš vidaus atidarė jiems buto duris. Patekę į butą pamatė sudaužytą veidrodį, vazonus ir išmėtytus kitus bute esančius daiktus. Bute buvo matyti, daug dūmų, tačiau dideliu apdegimų nesimatė, greičiausiai degino popierių. Užėję į miegamąjį pamatė ant lovos sėdintį V. P., kuris į jų jam užduotus klausimus nereagavo, sėdėjo ir žiūrėjo pro langą. Tuo metu miegamajame ant stalo lėkštėje pamatė į skaidrų maišelį įdėta galimai haliucinogeninė narkotinė medžiaga (grybas), į permatomą plėvelę įdėta galimai narkotinė augalinės kilmės medžiaga, bei grinderį (kuriame rasta galimai augalinės kilmės narkotinės medžiagos). Paklausus V. P. kam priklauso aukščiau minėtos galimai narkotinės medžiagos jis atsakė, kad tai yra ne jo. Jis paaiškino, kad visą tai priklauso jo draugui Š. Č.. Taip pat V. P. nurodė, kad jo santykiai su Š. Č. dabar yra sudėtingi ir jis dėl to norėjo nusižudyti ir padegė butą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba patikrinusi V. P. nusprendė jį išvežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, po ko jis paaiškino, kad nebenori žudytis, todėl kitas ekipažas atvežė jį atgal į butą ir buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) atlikti medicininę apžiūrą. Į butą atvykęs Š. Č. paaiškino, kad rastos galimai narkotinės medžiagos yra jų abiejų ir jie abu jas vartoja. Iš kur įsigijo narkotinių medžiagų nepaaiškino, kad draugai pasiūlė, tačiau jų neįvardijo (b. l. 23).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. vasario 13 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur namuose užgesinus gaisrą buvo rastos, galimai narkotinės medžiagos. Atvykus nurodytu adresu pasitiko patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis, kuris paaiškino, kad užgesinus namuose kilusi gaisrą, ant stalo lėkštėje, pastebėjo gulinčią galimai haliucinogeninę medžiagą (grybą) ir permatomą plėvelę, kurios viduje yra augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Buto bendrasavininkas Š. Č., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad namuose rastos narkotinės medžiagos priklauso jam ir jo draugui V. P. (b. l. 1).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. vasario 13 d. 16.28 val. buvo gautas pranešimas, jog iš balkono, (duomenys neskelbtini) aukšto rūksta dūmai, namas (duomenys neskelbtini) aukštų (b. l. 19-21).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad atvykus prie daugiabučio, (duomenys neskelbtini) aukštų pastato ir užėjus į laiptinę, pakylame į (duomenys neskelbtini) aukštą, kur po dešine puse yra durys, kurias atidarius patenkame į dviejų kambarių butą. Užėjus pro duris patenkame į koridorių, kur po kaire puse ant sienos yra paveikslas, ant dešinės sienos yra du veidrodžiai, kur vienas veidrodis apvalus, kitas suskilęs. Ant žemės mėtosi įvairūs daiktai, augalų žemės, drabužiai, skilę vazonai. Praėjus koridorių, po dešine puse yra virtuvė, virtuvėje yra durys į balkoną. Išėjus iš virtuvės ir einant tiesiai yra kambarys, kuriame išmėtyti įvairūs daiktai, knygos, pianino klavišai, išmėtyti kiti baldai ir daiktai. Po kaire puse yra durys į kitą kambarį, kur ant žemės mėtosi įvairūs daiktai, knygos, drabužiai, sekcijos lentynos, stiklas. Šalia sienos yra stalas ant kurio sudėti įvairūs daiktai, vazos, lėkštė, ant kurios yra tamsios spalvos daiktas, panašus į smulkintuvą – malūnėlį, kuris yra paimamas ir supakuojamas į pakuotę Nr. 1. Šalia malūnėlio guli polietileninio maišelio atraiža, kurio viduje augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga, kuri paimama ir supakuojama į pakuotę Nr. 2. Šalia atraižos užspaudžiamas maišelis, kurios viduje augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga, kuri paimama ir supakuojama į pakuote Nr. 3. Lėkštėje yra augalinės kilmės medžiagos likučių. Lėkštė su likučiais paimama ir supakuojama į pakuotę Nr. 4. Šalia lėkštės, ant stalo guli apvali metalinė dėžutę, kurios viduje yra augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos likučiai. Dėžutė paimama ir supakuojama į pakuotę Nr. 5. Šalia lėkštės, ant stalo yra tamsios spalvos lėkštutė, kurios viduje augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos likučiai. Lėkštutė paimama ir supakuojama į pakuotę Nr. 6. Toliau nuo stalo yra komoda, šalia komodos yra sieninė lentyna, ant kurios sudėti įvairūs augalai (b. l. 26-27, 30-35).
Iš specialistų išvados matyti, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, iš metalinio juodos spalvos smulkintuvo (baltas vokas Nr. 1), 2022 m. vasario 13 d. rasta ir paimta adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,281 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,7 %. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, iš skaidrios maistinės plėvelės gniužulo (baltas vokas Nr. 2), 2022 m. vasario 13 d. rasta ir paimta adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,126 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 19,7 %. Džiovinti grybai, iš plastikinio užspaudžiamo maišelio su raudona juostele (baltas vokas Nr. 3), 2022 m. vasario 13 d. rasti ir paimti adresu (duomenys neskelbtini), yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, kurios masė yra 4,170 g. Žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos mišinio iš rudos spalvos molinės lėkštės (rudas vokas Nr. 4), 2022 m. vasario 13 d. rasto ir paimto adresu (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių atskirti nuo rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos nėra galimybės, nes medžiagos yra smulkios ir susimaišiusios. Buvo nustatytas psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis mišinyje, kuris yra 0,009 g. Metalinėje gelsvos spalvos dėžutėje, esantys žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos likučiai (rudas vokas Nr. 5), 2022 m. vasario 13 d. rastos ir paimtos adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinių kanapių (antžeminių dalių) likučiai. Molinėje juodos spalvos lėkštutėje, esantys žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos likučiai (baltas vokas Nr. 6), 2022 m. vasario 13 d. rastoje ir paimtoje adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinių kanapių (antžeminių dalių) likučiai (b. l. 38-40).
- V. P. šlapime rasta pėdsakų tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 2,40 promilės etilo alkoholio; šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (b. l. 47);
- Š. Č. šlapime rasta tetrahigdrokanabinolio karboksirūgšties; šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų nerasta (b. l. 50).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti peržiūrėti 7 vaizdo įrašai, gauti iš policijos pareigūnų „Body“ kameros: pirmajame vaizdo įraše pavadinimu „2022_0213_163226_004“, matomas daugiabučių kiemas, pareigūnė klausė gyventojų ar žino kas ten gyvena, tačiau niekas nežino. Pareigūnai stovi prie daugiabučio laiptinės ir bando patekti į vidų, tačiau niekas nežino atrakinimo kodo, kai prie pareigūnų prieina mergina ir juos įleidžia. Pareigūnai galimai randa duris iš kurio buto rūkstą dūmai, tačiau durų niekas neatidaro. Antrame vaizdo įraše pavadinimu „2022_0213_163727_005“, matomas toks pats vaizdas, kaip ir pirmajame vaizdo įraše. Nei policijos pareigūnai, nei gaisrininkai į butą patekti negali. Trečiajame vaizdo įraše pavadinimu „2022_0213_164226_006“, matomas tas pats vaizdas, kaip ir ankščiau minėtuose vaizdo įrašuose. Matyti, kaip vienas iš gaisrininkų iš vidaus atidaro duris. Bute matyti išmėtyti ant žemės gulintis daiktai. Policijos pareigūnams bei gaisrininkams užėjus į paskutinį kambarį ant lovos sėdi vyras galimai tai V. P.. Girdisi, kaip pareigūnas klausia vyro, kas atsitiko, bei kodėl viskas yra išmėtyta, tačiau ką vyras atsako nesigirdi. Policijos pareigūnas prieina prie stalo ir pamato galimai narkotinės medžiagas – grybus. Galimai narkotinės medžiagos buvo lėkštėje permatomajame užspaustame maišelyje. Policijos pareigūnai paklausia vyro, ar ką nors vartojo, P. atsako, kad alkoholį vartojo ir nieko daugiau. Pareigūnams paklausius kieno šitie dalykai kurie buvo rasti ant stalo vyras atsako, jog tai draugo. Ką atsako vyras nesigirdi, pareigūnas paklausia, o kur Š. Č., tačiau vėl atsakymo nesigirdi. Atvykę medikai apžiūri vyrą. Vienas iš policijos pareigūnų pasako, jog užsirašytų asmens Š. Č. duomenys, kadangi jam ant lovos sėdinti vyras pasakė, jog rastos galimai narkotinės medžiagos yra minėto asmens. Girdisi tačiau nesimato, kaip į butą atėjo dar vienas vyras, prisistato, kaip Š. Č.. Vaizdo įrašo pabaiga. Ketvirtajame vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0213_164725_007“, matomas tas pats vaizdas, kaip ir ankščiau minėtuose vaizdo įrašuose. Girdi, kaip policijos pareigūnas klausia atėjusio vyro Š. Č., koks draugo vardas, bei vyras atsako, jog V. Policijos pareigūnas, klausia ar vyrai kartu gyvena, Š. atsako, kad taip, bei paklausia kieno narkotinės medžiagos, Š. padaro pauze ir atsako, tačiau ką tiksliai pasako nesigirdi, taip pat pareigūnas klausia kokios tai narkotinės medžiagos ir ar tai narkotinės medžiagos, tačiau vyras nieko neatsako. Fone girdi, kai kitas vyras galimai V. yra susijaudinęs ir verkia. Pareigūnas sako, jog ant stalo yra ir „žolės ir grybų“, V. atsako (iš balso girdisi, jog labai susijaudinęs) „dėl to kad jis pirko“, tada medikė paklausia, ar vartojo šiandien rastas narkotinės medžiagas, vyras atsako, jog nevartojo. V. niekaip nenusiramina ir vis stipriau pradeda verkti, sako, jog „negali nusiraminti ir iki ko ji davedė šitas žmogus“ ir pirštais rodo į Š. Medikė paklausia, ar jis norėjo padegti V., tačiau V. atsako, jog ne ir dar labiau pradeda ašaroti. V. sako, jog jiems su Š. reikia (duomenys neskelbtini) pagalbos, tačiau Š. į tai nekreipia dėmesio, taip pat teigia, kad jie kartu jau (duomenys neskelbtini) metų ir jis nebegali su juo gyventi ir dar labiau pradeda verkti. Medikai dar karta paklausia ar V. nerūkė žolės, V. pasako, jog tikrai nerūkė. Tada medike paklausė kokius alkoholinius gėrimus vartojo, V. atsako, jog romą. Penktajame vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0213_165224_008“, matomas tas pats vaizdas, kaip ir ankščiau minėtuose vaizdo įrašuose. Pareigūnai nusiveda Š. į kita kambarį ir dar teigia, jog V. pasakė, kad narkotinės medžiagos yra Š., tačiau Š. atsako, jog narkotinės medžiagos yra jų abiejų. Taip pat pareigūnas prašo pasakyti, ar dar yra namuose narkotinių medžiagų, kadangi atvažiuos kinologai. Š. teigia, jog daugiau narkotinių medžiagų namuose nėra. Pareigūnas paklausia ar abu vartoja narkotinės medžiagas ir ar savo reikmėm, Š. atsako, jog taip. Taip pat pareigūnas klausia ar nebuvo pykčių tarp jų ir Š. atsako, jog šiuo metu ir sunkus santykių etapas. Medike bendraujanti su policijos pareigūnų teigė, jog V. turėjo nenorą gyventi ir išgėrė 1 butelį romo, todėl V. iš pradžių reikia vežti pas taksikologus. Šeštajame ir septintajame vaizdo įrašuose reikšmingų duomenų tyrimui nėra (b. l. 52-53).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti išlausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas. Užfiksuota, kad garso įrašo pavadinimas „2022_02_13_16-26-42_37061013669“. Į BPC skambina vyras. Vyras (toliau – V) informuoja, kad gretimame name rūksta dūmai iš balkono. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. V: sveiki, aš skambinu, dėl gretimai esančio balkono, kur (duomenys neskelbtini) aukšte rūksta dūmai iš balkono.; BPC: gal galite pasakyti adresą?; V: taip, (duomenys neskelbtini), čia yra prie pat žiedo, (duomenys neskelbtini) aukštas. Aš būsiu lauke jeigu kas, galėsiu parodyti.; BPC: o sakykite kelių aukštų namas?; V: lygtai (duomenys neskelbtini).; BPC: O jūs nežinote viduje ten žmonės yra?; V: neįsivaizduoju, čia šalimais, už sienos. Aš tik girdėjau kažkokį trenksmą, mačiau, kad dūmai.; BPC: ten trenksmas, kaip sprogimas ar ką jūs ten girdėjote?; V: Ne, aš nežinau lyg, kaip daiktai kristų.; BPC: supratau, tai iš balkono, (duomenys neskelbtini) aukšto rūksta dūmai ar ne?; V: taip.; BPC: jūsų dar vardas pavardė?; V: J. Ž..; BPC: gerai informuosime gaisrinę, ačiū. (b. l. 54).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. vasario 13 d., apie 16.28 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą, kad iš balkono, (duomenys neskelbtini) aukšto rūksta dūmai, namas (duomenys neskelbtini) aukštų. Atvykus aukščiau nurodytu adresu pastebėjo kad iš (duomenys neskelbtini) aukšto praviro balkono rūksta dūmai. Nuėjo į laiptine, į (duomenys neskelbtini) butą patekti nepavyko. Tuo metu atvyko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2 komandą, kuri kopėčiomis įlipo į (duomenys neskelbtini) aukšto balkoną ir pateko į minėtą butą. Taip pat atvyko ir kitas gelbėjimo ekipažas ir iš vidaus atidarė jiems buto duris. Patekę į butą pamatė sudaužytą veidrodį, vazonus ir išmėtytus kitus bute esančius daiktus. Užėję į miegamąjį pamatė ant lovos sėdintį V. P. gim. (duomenys neskelbtini), kuris į jų jam užduotus klausimus nereagavo, sėdėjo ir žiūrėjo pro langą. Tuo metu miegamajame ant stalo lėkštėje pamatė į skaidrų maišelį, įdėta galimai haliucinogeninė narkotinė medžiaga (gn/bas), į permatomą plėvelę įdėta galimai narkotinė augalines kilmės medžiaga, gi indelis (kuriame rasta galimai augalinės kilmės narkotinės medžiagos). Paklausus V. P., kam priklauso aukščiau minėtos galimai narkotinės medžiagos jis atsakė, kad tai yra nėjo. Jis paaiškino, kad visą tai pirko jo draugas Š. Č. gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat V. P. nurodė, kad jo santykiai su Š. Č. dabar yra sudėtingi ir jis dėlto norėjo nusižudyti ir padegė butą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba patikrinusi V. P. nusprendė jį išvežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Atvykęs Š. Č. paaiškino, kad rasto galimai narkotinės medžiagos yra jų abiejų ir jie abu jas vartoja. Filmuota „BODY 1745“ (b. l. 62).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas tikslo platinti ar parduoti neteisėtai gamino, perdirbo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas.
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus“, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, o ?-9-tetrahidrokanabinolis ir džiovinti glotnagalvių (Psilocybe) genties grybai, kurių sudėtyje yra psilocibino ar psilocino yra psichotropinės medžiagos.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 buvo patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“. Šiose rekomendacijose kanapių (antžeminių dalių) (Nr. 19) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g, tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose (Nr. 94¹) grynasis kiekis nustatomas, kai mišinių ar tirpalų sudėtyje esančių kanapių, kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų, kanapių tinktūrų grynojo kiekio įvertinti neįmanoma. Tetrahidrokanabinolio mišiniuose ir tirpaluose nedideliu kiekiu pripažįstamas kiekis, kuris neviršija 0,02 g, o džiovintų glotnagalvių (Psilocybe) genties grybų, kurių sudėtyje yra psilocibino ar psilocino (Nr. 57) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad Š. Č. neteisėtai įgijo ir laikė savo gyvenamojoje vietoje narkotines bei psichotropines medžiagas – kanapes (antžemines jų dalis) ir glotnagalvių (Psilocybe) genties grybus, kurių sudėtyje yra psilocibino ar psilocino. Kaltininko tikslo minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti išnagrinėjus bylą nenustatyta, nėra pagrindo netikėti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, kad Š. Č. šiomis medžiagomis neteisėtai disponavo savo reikmėms be tikslo jas platinti. Tokią tiesą patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų, tarpusavyje sutampančių duomenų visuma.
Š. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina jau aukščiau minėti įtariamuoju tyrimo metu apklausto V. P. parodymai, liudytojo M. M. parodymai ir tarnybinis pranešimas, taip pat kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. policijos įvykių registro išrašo duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas, taip pat byloje esančios fotonuotraukos, vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įrašas ir policijos pareigūnų pateikti duomenys rodo, kad pirminiu pasakymu Š. Č. teigė, kad rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra tiek jo, tiek V. P., visi nesurinkus pakankamai neginčijamų duomenų dėl tokio teiginio, kuris vėliau nepasitvirtino, ikiteisminis tyrimas V. P. atžvilgiu pagrįstai nutrauktas prokurorės nutarimu.
Atlikę tyrimą specialistai nustatė ir pateikė išvadą apie draudžiamų turėti medžiagų rūšis bei kiekius. Specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, iš metalinio juodos spalvos smulkintuvo yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, iš skaidrios maistinės plėvelės gniužulo yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), džiovinti grybai, iš plastikinio užspaudžiamo maišelio su raudona juostele yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos mišinio iš rudos spalvos molinės lėkštės yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių atskirti nuo rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos nėra galimybės, nes medžiagos yra smulkios ir susimaišiusios. Taip pat buvo nustatytas psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis mišinyje, metalinėje gelsvos spalvos dėžutėje, esantys žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos likučiai yra narkotinių kanapių (antžeminių dalių) likučiai, o molinėje juodos spalvos lėkštutėje, esantys žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos likučiai yra narkotinių kanapių (antžeminių dalių) likučiai. Toksikologijos specialisto išvada patvirtina, kad pas Š. Č. organizme buvo rasta cheminių medžiagų. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama Š. Č. neteisėtai veikai atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.
Remiantis minėtomis baudžiamojo įstatymo ir kitų teisės normų, reglamentuojančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų rekomendacinius kiekius, nuostatomis teismas pripažįsta, kad Š. Č. neteisėtai įgijo ir laikė savo žinioje narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tikslo platinti šias medžiagas nebuvimą rodo ne tik kaltininko parodymai, bet ir toksikologijos specialisto išvada ir rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai.
Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ (aktuali redakcija 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-2567, įsigaliojo nuo 2021 m. lapkričio 13 d.) pas Š. Č. gyvenamojoje vietoje rastas bendras neteisėtai disponuojamų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis – 0,281 g + 2,126 g = 2,407 g – neviršija aukščiau minėtuose teisės aktuose nurodomo nedidelio šių medžiagų kiekio (5 g). Mišinyje nustatytas psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis (0,009 g) ir džiovintų glotnagalvių (Psilocybe) genties grybų, kurių sudėtyje yra psilocibino ar psilocino, kiekis (4,170 g), taip pat neviršija nedidelio minėtų psichotropinių medžiagų kiekio (atitinkamai 0,02 g ir 5 g). Dėl to teismas pripažįsta, kad Š. Č. neteisėtai disponavo nedideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo jas platinti, ir jo padaryta veika atitinka ne nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, bet baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Š. Č. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, ją smerkė ir vertino kaip klaidą, tokiu būdu išreikšdamas gailestį dėl įvykio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Š. Č. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė.
Teismui buvo pateikti Š. Č. ir T. S. prašymai dėl Š. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojo T. S. atsakomybei.
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
Teismas nustatė ir pripažino, kad Š. Č. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo pateiktas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą Š. Č. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant T. S. (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas įvertina tai, kad Š. Č. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstamos veikos reikalavimo atlyginti žalą nebuvo, dėl to galima pripažinti egzistuojančią ir įstatymo sąlygą dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Š. Č. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 4 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas pinigines baudas sumokėjo (b. l. 110-112). Praeityje Š. Č. ne tik nebuvo teistas, bet ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 113). Š. Č. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, sąžiningas, atviras naujovėms ir pokyčiams, dalykiškas (b. l. 134). Teismo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų asmuo nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus padaryto nesunkaus tyčinio nusikaltimo pobūdį, patirtas baudžiamojo proceso pasekmes, padarytas išvadas ir teisingai įvertintas nusikaltimo padarymo priežastis yra pagrindas manyti, kad Š. Č. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), net ir įvertinus asmens praeityje padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir skaičių.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022). Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nustatytas eismo įvykio aplinkybes, Š. Č. charakterizuojančius duomenis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą kaltinamąjį Š. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo įsitikinimu jau aukščiau išsakyti pagrindai ir motyvai neleidžia abejoti, kad šio instituto taikymas tinkamai realizuoti baudžiamosios atsakomybės principus ir tikslus.
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Teisme apklausus liudytoju T. S. ir įvertinus jį charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotojas yra kaltininko draugas, kuris teismui pateiktame prašyme nurodė, kad Š. Č. jam yra ne tik artimas draugas, bet ir bendramintis, kuriuos sieja bendri pomėgiai, artimas ryšys. Teismas nustatė, kad T. S. ir Š. Č. bendrauja jau daugelį metų, pasitiki vienas kitu, turi bendrus pomėgius ir nemažai laiko praleidžia kartu. Abiejų asmenų santykiai yra artimi, nuolatiniai, patikimi ir tvirti, dėl ko nėra abejonių dėl realiai galimos korekcijos kaltininkui, kai tik tokia būtų reikalinga. T. S. ne tik gali, bet ir daro teigiamą įtaką kaltininkui, pasmerkė jo elgesį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, apie kurį nežinojo.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas T. S. yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo artimas draugas, jie nuolat bendrauja ir kartu leidžia laiką, laiduotojas yra gydytoju dirbanti teigiama asmenybė, abu asmenys kritiški padarytam nusižengimui, kaltininkas atliko savo elgesio korekcijas, kreipėsi pagalbos ir tęsia psichoterapijos kursą. Teismas nustatė, kad T. S. praeityje teistas nebuvo, per paskutinius 5 metus tik kartą baustas administracine tvarka dėl smulkaus pažeidimo už važiavimą viešuoju transportu su nebegaliojančiu terminuotu bilietu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. T. S. vertybinė orientacija ir pozityvumas, kaltininko geranoriškumas, abipusė pagarba ir sutarimas yra tie veiksniai, dėl kurių teigiama įtaka kaltininkui ateityje yra ne tik įmanoma, bet ir reali, asmenys nuolat bendrauja, rizikos jų santykių pokyčiui teismas nenustatė (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Visos šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad T. S. yra ne tik pasitikėjimo vertas asmuo, bet ir tinkamas laiduotojas kaltininkui.
Atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, jos trukmės, pasekmių, kaltinamojo asmenybę, gautą prašymą ir laiduotojo savybes teismas mato pagrindą Š. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį T. S. atsakomybei.
Įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, nusikalstamos veikos turinį dėl disponavimo ne vienos rūšies draudžiama medžiaga, medžiagų laikymo aplinkybes ir prieinamumą kitiems asmenims, laiduotojo T. S. prašymo turinį ir turtinę padėtį, teismas mato pagrindą skirti ne trumpiausios trukmės laidavimo terminą be užstato.
Kaltinamajam Š. Č. tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89). Ši priemonė kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina kaip nebereikalinga.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais
nusprendė:
Š. Č. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį perduodant jį T. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir bylą nutraukti.
Š. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.
- po tyrimo likusias narkotines ir psichotropines medžiagas bei augalinių medžiagų mišinį (saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Liepyno g. 7, Vilniuje) – sunaikinti;
- vokus (6 vnt.) ir metalinį smulkintuvą, maistinės plėvelės gniužulą, užspaudžiamą maišelį ir metalinę dėžutę – sunaikinti, o dvi molines lėkštutes grąžinti Š. Č. (kvitas B 2022 m. balandžio 7 d. serija BBB Nr. 2PK005699);
- CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais – palikti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui T. S., kad jis būdamas laiduotoju turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.