Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. (R. T.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. (R. T.) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Pagrindiniai apsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

8.1. Nurodė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kurios nepadengia turimo nekilnojamojo turto vertė, yra 13 841,03 Eur, ko neginčija ir pareiškėjas. Teigia, kad sprendžiant dėl pareiškėjo galėjimo ar negalėjimo vykdyti turimus įsipareigojimus ir atitinkamai dėl pareiškėjo mokumo ar nemokumo turėtų būti nustatomas laikotarpis, per kurį pareiškėjas galėtų padengti 13 841,03 Eur įsiskolinimą. Teigia, jog į bylą pateikta 2018 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo ir „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis patvirtina, kad pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį yra 457,00 EUR bazinis atlyginimas, 286 Eur atlyginimas už garantuojamus viršvalandžius ir 126 Eur kasmėnesinių atostogų užmokestis, iš viso – 869,00 Eur. Atkreipė dėmesį, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, jog būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėjui reikalinga suma sudaro 337 Eur per mėn. Teigia, jog, atsižvelgiant į turimus duomenis, skolos grąžinimui pareiškėjas gali skirti 532 Eur per mėn. (869 – 337), o ne nurodomus 200 Eur, todėl visas įsiskolinimas, viršijantis turimo nekilnojamojo turto vertę (13 841,03 Eur), galėtų būti padengtas per maždaug 26 mėnesius (13 841,03 / 532).

8.2. Nurodė, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. gruodžio mėnesio pareiškėjas sumokėjo bendrovei 37 465,23 Eur pagal sudarytas sutartis dėl skolos grąžinimo. Teigia, jog 2017 m. gruodžio mėn., bendrovės atsakingam darbuotojui ir pareiškėjui sutarus dėl naujos skolos sutarties sąlygų, pareiškėjui buvo išsiųsta 2017 m. gruodžio 20 d. sutartis dėl skolos grąžinimo. Teigia, jog pagal sutartas sąlygas pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalimis dengti skolą iki 2019 m. gegužės mėn., tačiau 2018 m. kovo mėn. pareiškėjas telefonu informavo bendrovę, kad skolos sutarties nepasirašys. Darė išvadą, kad dėl pareiškėjo, o ne bendrovės sprendimo nauja sutartis dėl skolos grąžinimo nebuvo pasirašyta, todėl bendrovė buvo priversta kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

8.3. Nurodė, kad registravimasis darbo biržoje neapribodavo pareiškėjo galimybių vykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Mano, jog atsižvelgiant į pareiškėjo darbo pobūdį (kelis mėnesius praleidžia jūroje) manytina, kad tais mėnesiais, kai pareiškėjas dirba, yra patiriama mažiau būtinųjų poreikių išlaidų (nepatiriama maisto, aprangos ir kt. išlaidų), dėl to yra galimybė sutaupyti dideles sumas ir toliau vykdyti įsipareigojimus mėnesiais, kai yra nedirbama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti R. T. fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus, t. y. elektroninį susirašinėjimą bei 2017 m. gruodžio 20 d. sutartį dėl skolos grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, gali patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl daro išvadą, kad atsisakymas vien formaliais pagrindais priimti naujai pateiktus įrodymus prieštarautų protingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog yra pagrindas pridėti suinteresuoto asmens pateiktus naujus įrodymus prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

14. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: pareiškėjas yra mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas); pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–4 punktai); pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas yra nemokaus fizinio asmens atsisakymo iškelti bankroto bylą teisinis pagrindas.

15. Atskiruoju skundu nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas supainiojo nesąžiningumo sąvoką su nemokumo sąvoka. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, per kokį laikotarpį R. T. galėtų padengti skolas. Teigia, jog net realizavus pareiškėjo turimą turtą už rinkos kainą, kuri, pagal byloje esančius Registro centro duomenis, yra 53 751 Eur, pareiškėjo skola liktų 13 841 Eur, todėl mokėdamas po 200 Eur per mėnesį, pareiškėjas per 3 metus sumokėtų tik 7 600 Eur, o tai nėra pagrindas konstatuoti jo mokumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus.

16. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas turi neįvykdytų įsipareigojimų UAB „Būsto paskolų draudimas“, kurių suma 67 592,03 Eur. Taip pat nustatyta, jog pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (2018 m. gegužės 31 d.) pareiškėjui priklausančio buto vidutinė rinkos vertė – 53 751 Eur. Tai reiškia, jog pareiškėjo įsipareigojimų suma, kurios nepadengia turimas turtas, sudaro 13 841,03 Eur (67 592,03 Eur – 53 751 Eur = 13 841,03 Eur). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenų, jog pareiškėjas šiuo metu yra bedarbis, į bylą nepateikta). Iš į bylą pateiktos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudarytos jūreivio darbo sutarties matyti, jog pareiškėjui siūlomas 869 Eur per mėnesį atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su prašymu iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, pateikė būtinųjų poreikių tenkinimo lentelę, kurioje nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos kiekvieną mėnesį sudaro 337 Eur. Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas išlaikytinių neturi. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas kiekvieną mėnesį turi galimybę skirti 532 Eur sumą (869 Eur – 337 Eur = 532 Eur) kreditoriaus reikalavimų tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui už rinkos kainą (53 751 Eur) pardavus jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šia suma padengus didžiąją dalį neįvykdytų skolinių įsipareigojimų, pareiškėjo skolos likutis sudarytų 13 841,03 Eur. Įvertinus tai, kad pareiškėjas kiekvieną mėnesį gali skirti 532 Eur sumą kreditoriaus reikalavimams tenkinti, darytina išvada, kad pareiškėjas likusius skolinius įsipareigojimus galėtų padengti per 26 mėnesius (13 841,03 Eur / 532 Eur = 26 mėn). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 26 mėnesių laikotarpis, per kurį pareiškėjas galėtų visiškai atsiskaityti su kreditoriumi, nelaikytinas nepagrįstai per ilgu, todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo perspektyva įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams yra galima, o bankroto bylos iškėlimas, esant nustatytoms aplinkybėms, pažeistų skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą.

17. Pareiškėjas atskiruoju skundu teigia, kad jo pajamos yra nepastovios, nes jis dirba pagal terminuotąsias darbo sutartis, o pasibaigus sutarčiai iki kitos darbo sutarties iš darbo biržos gauna nedarbo išmokas, todėl jis neturi galimybes padengti skolą iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 metų lapkričio mėnesio iki 2017 metų gruodžio mėnesio padengė 37 465,23 Eur skolos sumą. Iš į bylą pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymų apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad pareiškėjas tiek dabar, tiek ir laikotarpiu, kai buvo vykdomi mokėjimai bendrovei, dalį laiko dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau keletą mėnesių būdavo registruotas darbo biržoje ir vėliau vėl įsidarbindavo toje pačioje darbovietėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Šiuo atveju tiek pareiškėjas, tiek kreditorius nurodė, kad visu šiuo laikotarpiu pareiškėjas vykdė savo įsipareigojimus kreditoriui, t. y. net ir tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo registruotas darbo biržoje, o jo gaunamos pajamos buvo mažesnės, jis vykdė mokėjimus pagal sutartis dėl skolos gražinimo. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog tai, kad pareiškėjo gaunamos pajamos yra nepastovios, nereiškia, kad pareiškėjas neturės galimybės padengti likusį įsiskolinimą, todėl šiame nutarties punkte nurodyti atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

18. Pareiškėjas nurodė, kad jis visą laiką elgėsi sąžiningai ir dalimis yra sumokėjęs 37 465,23 Eur, todėl jis turi teisę pasinaudoti FABĮ nustatyta tvarka grįžti anksčiau į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugodamas orumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės jog jis elgėsi sąžiningai ir gražino dalį skolos, dar nereiškia, jog yra pagrindas kelti jam bankroto bylą. Kaip nustatyta šios nutarties 16 ir 17 punktuose, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 metų lapkričio iki 2017 metų gruodžio mėnesio iš esmės vykdė savo įsipareigojimus dėl paskolos gražinimo ir per šį laikotarpį sumokėjo kreditoriui 37 465,23 Eur. Darbo pobūdis nei iki, nei po pareiškimo pateikimo nepasikeitė, t. y. pareiškėjas tiek iki, tiek po pareiškimo pateikimo dalį laiko dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o dalį laiko būna registruotas darbo biržoje. Tačiau vėlesniu laikotarpiu, nors ir turėjo darbą bei gaudavo atlyginimą, vienašališkai nutraukė įsipareigopjimų vykdymą ir kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas nėra suinteresuotas padengti savo skolinius įsipareigojimus, o tikisi, jog ilgainiui jie bus nurašyti. Nors atskiruoju skundu pareiškėjas ir nurodė, kad nebegali vykdyti skolinių įsipareigojimų, nes prarado darbą, pablogėjo sveikata bei padidėjo kredito palūkanos, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas turi galimybę įvykdyti skolinius įsipareigojimus, todėl darytina išvada, kad pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo netenkintinas.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.