Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Daugiabučio namų savininkų bendrija „Svajoklis“ (toliau – DNSB „Svajoklis“), J. R., T. E., I. E., I. Z., Lietuvos Transporto priemonių draudikų biurui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-11-18 nutartimi, grąžindama civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje žalos dydžio nustatymas reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų toks ieškovės buto remontas, kuriuo butų atstatyta buto būklė, buvusi iki gaisro metu apipilant vandeniu. Pats faktas, kad kilusio gaisro metu jį gesinant ieškovės butas buvo apipiltas vandeniu, savaime nesuponuoja turtinės žalos ieškovei padarymo. Ieškovė turi tiksliai įrodyti padarytos žalos dydį, nes žala nėra preziumuojama. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, nustatant nuostolių dydį, reikalingos specialios žinios, taigi svarstytina dėl ekspertizės tikslingumo šioje byloje.

Nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, 1) kokios buto konstrukcijos buvo pažeistos dėl gaisro gesinimo metu naudoto vandens poveikio ir galimo ieškovės buto užpylimo; 2) kokiu būdu buto konstrukcijos buvo pažeistos, ar medžiagos išsilankstė, prigėrusios vandens prarado formą, kurios išdžiūvusios neatgavo, ar buvo pažeistos kokiu nors kitu būdu; 3) priklausomai nuo pažeidimo būdo turi būti sprendžiama, ar ekonomiškiau yra sutaisyti pažeistas konstrukcijas, ar pakeisti naujomis; 4) nustačius būtinumą pakeisti sugadintas medžiagas, turi būti parenkamas adekvatus ir ekonomiškas turto atstatymo į iki sužalojimo buvusią būklę būdas, paskaičiuojamas reikiamas tokios pat kokybės, kaip buvusi, medžiagų kiekis bei įvertinami reikalingi atlikti darbai.

Tokie klausimai turi būti įvertinami sudarant ekspertizę dėl turtui padarytos žalos atlyginimo. Įvertinęs teismo ekspertizės aktą bei teismo ekspertės apklausos teismo posėdyje rezultatus, teismas daro išvadą, kad statybos ekspertizės aktas nėra dokumentas, tinkamas minėtiems juridiniams faktams patvirtinti ir žalos dydžiui įrodyti. Iš ekspertės Z. B. paaiškinimų matyti, jog jai nuvykus į butą daugelis buto konstrukcijų buvo išardytos – sienos, grindys, vidinė apdaila, pertvaros, lauko dailylentės, elektros instaliacija, signalizacija. Nuardytų medžiagų ekspertė nematė, nes šios buvo išvežtos. Apie buvusias buto apdailos medžiagas ekspertė sprendė tik iš ieškovės paaiškinimų. Teismo ekspertės kaip būtini pataisymai nurodyti darbai neatitinka faktinių duomenų, užfiksuotų gaisro (2009-06-12) darytose ieškovės buto fotonuotraukose. Šios fotonuotraukos rodo, jog ieškovės buto dalyje lauko dailylentės nesiskyrė nuo kitos namo dalies dailylenčių, kiti namo gyventojai namo dailylenčių nekeitė; jokių grindų plytelių pažeidimų, išskyrus kelias dėmes (t. 1, b. l. 93), nesimato; ant koridoriaus, vonios ir didžiojo kambario lubų matyti aiškių kontūrų dėmės (t. 1, b. l. 94, 99, 106), kurių kilmė neaiški; išsiklaipiusios mažojo kambario lubos (t. 1, b. l. 105); matyti nelygus laminatas didžiajame kambaryje (t. 1, b. l. 96); nelygios koridoriaus, didžiojo kambario sienos (t. 1, b. l. 94, 95); įskilusi arkos apdaila (t. 1, b. l. 101); matyti pelėsio pažeistos sienos kai kuriose patalpose (t. 1, b. l. 100, 102, 103) bei apnašos ant vonioje aplink kriauklę uždėtos plokštės. Ekspertė negalėjo nurodyti konkrečių sužalojimų ir pagrįsti, kodėl reikalinga keisti apdailos medžiagas. Nors ekspertė teigė, kad apdailos nuardymas paspartino namo džiūvimą, tačiau tai negali patvirtinti aplinkybės, kad kad nuardytas medžiagas, pavyzdžiui plastikines lubų lenteles, nebuvo galima panaudoti dar kartą. Fotonuotraukose užfiksuoti buto sugadinimai nėra akivaizdžiai liudijantys, jog apdailos medžiagos sugadintos nepataisomai, todėl jas būtina pakeisti. Nustatant ieškovei padarytos žalos apimtį remiamasi ir liudytojo V. P. paaiškinimais, kuris dalyvavo gaisro gesinimo metu ir teigė, jog ieškovės butas negalėjo būti sulietas vandeniu. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad jis yra trečiojo asmens I. Z. brolis. (duomenys neskelbtini), Trakuose yra jo seseriai priklausanti kavinė. Liudytojas atvyko, kai jam pranešė apie kilusį gaisrą ir padėjo gesinti. Degė kampinis antrame aukšte esantis butas. Šalia minėto buto buvęs jo seseriai priklausantis butas šiek tiek apdegė. Gaisras dėl vėjo plėtėsi į namo vidurį, tačiau nesiekė ieškovei priklausančio buto. Ieškovės butas galėjo būti tik šiek tiek supiltas. Žalą ieškovė patyrė dėl savo aplaidumo, kadangi visiškai nesirūpino butu. Stogo nebuvo apie 3 metus. Namo gyventojai, siekdami gauti lėšų stogo remontui įsteigė bendriją „Svajoklis“, į kurią ieškovė nestojo. Valstybė skyrė paramą ir buvo uždengtas stogas.

Aplinkybė, kad ginčo objekte vidaus apdaila yra visa išardyta, dėl ko ekspertė negalėjo objektyviai ir tinkamai įvertinti kokie yra reikalingi darbai, kuriais būtų atstatyta buto būklė iki užpylimo, o atlikdama ekspertizę rėmėsi tik byloje esančiomis fotonuotraukomis ir ieškovės šaltiniu, kelia pagrįstų abejonių ekspertizės akto informatyvumu ir patikimumu. Tai, kad kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina teismo ekspertizės akto išvadų, o pati teismo ekspertė padarytų išvadų negali tinkamai apginti, pagrįsti darbų atlikimo reikalingumo ir jų kiekio, skaičiavimus atliko neįvertinusi nusidėvėjimo, teismas nesiremia teismo ekspertizės aktu kaip išimtiniu įrodymu, patvirtinančiu žalos dydį. Teismo ekspertizės aktas vertinamas kaip vienas iš įrodymų viseto sudedamųjų dalių. Eksperto išvada teismui nėra privaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Eksperto išvada gali būti ginčijama kitais įrodymais, todėl atlygintinos žalos galutinis dydis konstatuojamas tik teismo. Dėl šių aplinkybių, teismas, spręsdamas dėl padarytos žalos fakto ir dydžio nustatymo, ekspertizės aktą vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t y. foto nuotraukomis, darytomis 2009-06-12, liudytojo parodymais, šalių paaiškinimais ir kt., tačiau nesivadovauja foto nuotraukomis, darytomis 2009-11-22, kadangi jose užfiksuota buto būklė praėjus ilgam laiko tarpui nuo gaisro kilimo.

Ekspertizės akto priedo Nr. 2 1 punkte nurodyti remonto darbai – lubų paviršiaus aptaisymas plastikinėmis dailylentėmis ant medinio karkaso, kiekis 102,26 kv. m. Lokalinėje sąmatoje nurodyta šių darbų detalizacija. Darbai detalizuoti Lokalinės sąmatos 1 ir 2 pozicijose ir sudaro medinių tašelių 50x50 mm tvirtinimą iš apačios prie perdangos medinių konstrukcijų bei lubų karkaso apkalimą plastikine dailylente, naudojant pneumo įrankius (priedo Nr. 3, eil. Nr. 1, 2). Teismo vertinimu, medinių tašelių tvirtinimas yra nepagrįstai įtrauktas į sąmatą, kadangi iš byloje esančios fotonuotraukos (t. 1, b. l. 105) matyti, kad lubų konstrukcija buvo kitokia. Mažojo kambario lubose išsilenkus dailylentėms matyti, kad bute įrengtos medinės lubos, ant kurių pritvirtintos plastikinės dailylentės. Nenustatyta, kad po lubų dailylentėmis buvo tašeliai, ir kad jiems buvo padaryta žala dėl užpylimo. Sprendžiant dėl lubų karkaso apkalimo plastikine dailylente būtinumo, pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad buvo padaryta žala viso buto lubų paviršiui, t. y. kad buvo pažeistos visos lubų plastikinės dailylentės ir kad dėl užpylimo jos tapo netinkamos naudoti. VMI atstovas, nesutikdamas su šiais ekspertės nurodytais darbais, teigė, kad ieškovė neįrodė kuo pasireiškė žala plastikinėms lubų lentelėms. Tai, kad dalis plastikinių dailylenčių išlinko, matyti tik vienoje byloje esančioje nuotraukoje (t. 1, b. l. 105), kurioje pagal ieškovės paaiškinimą, užfiksuotas mažasis kambarys, manytina, pažymėtas indeksu 1-5. Iš kitų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotos lubos, matyti dėmės, kurios, tikėtina, susidarė vandeniui pratekėjus per sujungimus, tačiau byloje nėra įrodymų, jog tų dėmių nebuvo įmanoma panaikinti valymo priemonėmis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad visoms luboms buvo padaryta žala ir kad būtina visame buto plote jas remontuoti, tačiau yra pagrindas pripažinti, kad padaryta žala patalpų, pažymėtų indeksu 1-5, luboms. (1 kv. m kaina 41,9471 Lt). Minėtos patalpos yra 9,20 kv. m. ploto, todėl darbų kiekis bei kaina skaičiuotina minėtam plotui sudaro 111,86 Eur (385,91 Lt).

Ekspertizės akto priedo Nr. 2 3 punkte nurodyti darbai – laminuotų grindų dangos įrengimas ant išlyginamojo sluoksnio – 68,9 kv. m. patalpose Nr. 1-1, Nr. 1-2, Nr. 1-4, Nr. 1-5, Nr. 1-7 ir joms grindjuosčių įrengimas – 39 m (ekspertės lokalinės sąmatos 5, 6 punktai). Pati ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog laminatas buvo buto patalpose, pažymėtose indeksais 1-4, 1-5, 1-7. Kaip matyti, ekspertė darbus skaičiavo ir priestato patalpoms. Ieškovė byloje neįrodinėja, kad priestato grindims buvo padaryta žala. Dėl šios aplinkybės, darbų kiekis mažintinas išbraukiant patalpas Nr. 1-1 (14,86 kv. m ploto) ir Nr. 1-2 (15,77 kv. m ploto) ir sudaro 38,27 kv. m. Iš byloje pateiktos foto fiksacijos matyti, kad laminatas yra apibėgęs ir apipelijęs (t. 1, b. l. 96-98, 104-105 ) Įvertinus, byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė žalos laminatui padarymą 38,27 kv. m plotui, todėl atitinkamam kiekiui perskaičiuotinos medžiagos, darbo jėga ir mechanizmai (ekspertės sudarytos lokalinės sąmatos 5 punkte išdėstyti darbai). 1 kv. m. bendra kaina 53,0318 Lt, 38,27 kv. m plotui sudarytų 588,27 Eur (2 029,53 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta, jog buvo padaryta žala grindjuostėms, o iš fotonuotraukų matyti, jog bute buvo įrengtos plastikinės, o ne medinės grindjuostės, kurių kainos paskaičiavimo byloje nepateikta, teismas prie būtinų remonto darbų neskaičiuoja ekspertės lokalinės sąmatos 6 punkte nurodytų darbų – kietos medienos grindjuosčių įrengimo.

Ekspertizės akto priedo Nr. 2 4 punkte nurodyti darbai – medinio perdengimo apšiltinimas šlaku – 24,03 kv. m, o 5 punkte – medinio perdengimo uždengimas medžio plaušo plokštėmis – 120,15 kv. m. Pažymėtina, kad perdangos yra bendrosios namo konstrukcijos, kurios visiems namo gyventojams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl net ir konstatavus, jog perdangai yra padaryta žala, šios žalos atlyginimas negali būti priteisiamas išimtinai ieškovės naudai. Teismo ekspertė teismo posėdžio metu objektyviai nepaaiškino, kodėl skaičiavo darbus 120,15 kv. m. kiekiui ir įtraukė priestatą. Priestatas yra vieno aukšto ir jo perdanga iš esmės sutampa su stogo konstrukcija, žalos priestatui ieškovė jokiais įrodymais nepatvirtino. Teismo posėdžio metu ekspertė aiškino, kad ji perdangą tikrino iš viršuje esančių patalpų, tačiau virš priestato jokių patalpų nėra. Esant tokiems netikslumams ir nesant ieškovės kreipimosi dėl perdangos remonto į namą administruojantį asmenį, teismas nepripažįsta ekspertizės akto priede Nr. 2 4 punkte ir 5 punkte nurodytų darbų, būtinais remonto darbais, siekiant atstatyti buto padėtį iki užpylimo.

Ekspertizės akto priedo Nr. 2 6 punkte nurodyti remonto darbai – sienų aptaisymas glazūra – 58,05 kv. m, grindjuosčių iš glazūros įrengimas – 48 m, kuriuos atitinka lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai – sienų aptaisymas vienspalvėmis glazūruotomis plytelėmis ant „Atlas“ klijų bei keraminių plytelių grindjuostės klijuojant. Aplinkybė, jog UAB „KPRS“ 2009-06-22 lokalinės sąmatos skyriuje Apipiltų sienų remontas 21 numeriu nurodyti darbai – aptaisytų poliruotomis plokštėmis sienų plovimas vandeniu (plytelių), įrodo, jog sienų plytelėms žala nepadaryta, kadangi jas galima tiesiog nuplauti vandeniu. Tuo remiantis ekspertizės akto priedo Nr. 2 6 punkte nurodyti remonto darbai laikomi nesusijusiais su ieškovei padaryta žala.

Ekspertizės akto priedo Nr. 2 7 punkte nurodyti remonto darbai – sienų aptaisymas plastikinėmis dailylentėmis ant medinio karkaso patalpoje Nr. 1-3 tik prie patalpos Nr. 1-1 – 3,45 kv. m, bei atitinkamai lokalinėje sąmatoje 11 punkte numatyti darbai – paviršių aptaisymas plastikine dailylente, ir 12 punkte nurodyti darbai – reguliuojančių medinių tašelių 22x50 tvirtinimas prie medinių sienų konstrukcijų, kas 600 mm, nėra būtini remonto darbai, siekiant atstatyti ginčo butą į būklę, buvusią iki gaisro. Byloje esanti medžiaga nepagrindžia, kad minėtoje patalpoje buvusioms sienų plastikinėms plytelėms galėjo būti padaryta žala, kilusio gaisro gesinimo metu, ir kad jas buvo būtina keisti. Po gaisro darytoje fotonuotraukoje (t. 1, b. l. 103) matyti, kad plastikinės dailylentės atrodo tinkamai. 2009 m. lokalinėje sąmatoje Nr. 101 skyriuje „Apipiltų sienų remontas“ nenurodyta, kad būtų reikalinga atlikti sienų apkalimo plastikinėmis dailylentėmis darbus.

Ekspertizės akto priedo Nr. 2 8 punkte nurodyti darbai – sienų aptaisymas gipso kartono plokštėmis, glaistymas, dažymas – 133,02 kv. m., bei 9 punkte nurodyti darbai – pertvarų aptaisymas gipso kartono plokšte, glaistymas, dažymas – 36,11 kv. m. Šią poziciją atitinka lokalinės sąmatos 13 ir 18 punktuose nurodyti darbai – sienų apdaila gipso kartono plokštėmis, prisukant medsraigčiais, 14, 15, 19 ir 20 punktuose – sienų, nutinkuotų „Vetonit“ arba aptaisytų gipso kartono plokštėmis, pirmas ir sakantis glaistymas „KR“ glaistu, 16 ir 21 punktuose – paruoštų dažymui sienų gerasis dažymas vandens emulsiniais dažais, o taip pat 17 punkte – reguliuojančių medinių tašelių tvirtinimas prie medinių sienų konstrukcijų. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog dėl suliejimo nukentėjo koridoriaus siena ties niša į didįjį kambarį (t. 1, b. l. 94-95), taip pat didžiojo kambario sienos, ties niša į patalpą, pažymėtą indeksu 1-8 (t. 1, b. l. 96-98, 100), taip pat iš fotonuotraukų matyti apibėgusios bei ties grindimis apipelijusios virtuvės sienos (t. 1, b. l. 101-103), bei mažojo kambario sienos (t. 1, b. l. 104, 105). Šios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog tam, kad būtų galima atstatyti minėtų sienų būklę, buvusią iki užpylimo, yra būtina ardyti ir iš naujo visas sienas aptaisyti gipso kartono plokštėmis. Ieškovei turi būti atlyginama už didžiojo kambario (indeksas 1-7), mažojo kambario (indeksas 1-5) ir virtuvės (indeksas 1-8) kambarių sienų remontą. Remonto kaina skaičiuojama kiekvienos patalpos perimetrą dauginant iš lubų aukščio 2,9 m (duomenys imamai iš buto plano (t. 2, b. l. 192). Didžiajame kambaryje gauta (indeksas 1-7) viso ploto 46,92 kv. m, išskaičiuojant po 1 kv. m 2 langams ir 2 durims (5,08+3.7x2x2,9-4), mažojo kambario – 15,72 kv. m, išskaičiuojant 1 kv. m langui ir 1 kv. m durims (3,47+2,65x2x2,9-2) ir virtuvės – 16,1 kv. m, išskaičiuojant 1 kv. m langui ir 1 kv. m durims (2,66+3,58x2x2,9), viso 78,65 kv. m. Pagal lokalinės sąmatos 13-21 punktus, išskyrus 17 punktą, bendras remontuotinas plotas sudarė 169 kv. m, o remonto kaina sudarė 14 276,24 Lt. Skaičiuojant procentais nuo bendros sumos – už sienų tvarkymą susidaro 1 924,22 Eur (6 643,94 Lt) suma. Lokalinės sąmatos 17 punkte numatyti darbai – reguliuojančių medinių tašelių tvirtinimas prie medinių sienų konstrukcijų, laikomi nesusijusiais su padaryta žala, nes nėra aišku, kur ir kodėl šie darbai turėtų būti atliekami.

Ekspertizės akto priedo Nr. 2 10 punkte nurodyti darbai – išorės sienų aptaisymas medinėmis dailylentėmis ant medinio karkaso – 87 kv. m. Iš byloje esančios medžiagos, t. y. fotonuotraukų, trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad esant analogiškai situacijai kitų pirmojo aukšto butų savininkai išorės sienų medinių dailylenčių neardė, po gaisro ieškovei priklausančios namo dalies dailylentės atrodo taip pat, kaip ir kitoje namo dalyje. Nors ieškovė teigė, kad medinės dailylentės išsirietė, tačiau nepateikė, tai patvirtinančių įrodymų ir išorės dailylenčių sugadinimo fakto neįrodė. Šių dailylenčių ekspertė nematė, tad negalėjo padaryti vienareikšmiškos išvados apie jų būklę. Pažymėtina, kad išorės dailylentes veikia meteorologinės sąlygos, todėl natūralu, kad dėl jų poveikio su laiku gali keistis medinių dailylenčių būklė. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad išorės sienų dailylentėms buvo padaryta žala (CPK 178 straipsnis).

Ekspertizės akto priedo Nr. 2 11 punkte ekspertė į reikalingų darbų kiekį įtraukė 8 vienetus vidaus durų remonto darbus ir vienerių lauko durų pakeitimą. Pažymėtina, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog sugadintos 4 ar 5 vidaus durys, t. y. jos pasikraipė, dažai atsilupo, reikia keisti vyrius. Ieškovė negalėjo konkrečiai pasakyti ar durys tebėra bute, ar jos išardytos. Iš byloje esančių fotonuotraukų, kuriose fiksuotos kelios durys, nematyti, kad jos pasikraipė. Iš nuotraukų matyti, kad šiek tiek atsilupo dažai tik durų apačioje (t. 1, b. l. 93). UAB „KPRS“ 2009-06-22 lokalinės sąmatos skyriuje vidaus durų remontas paskaičiuotomis darbų kainomis, atstatant durų būklę buvusią iki užpylimo. Lyginant teismo ekspertės lokalinėje sąmatoje paskaičiuotus vidaus durų remonto darbus su UAB „KPRS“ 2009-06-22 lokalinėje sąmatoje paskaičiuotais darbais ir jų kainomis, matyti, kad tiek darbai, tiek jų kainos esmingai skiriasi. Teismo ekspertės paskaičiavimais vidaus durų remonto darbų kaina, atstatant jų būklę, buvusią iki užpylimo, yra 2 207,41 Lt (lokalinės sąmatos 26 – 27 punktai), o UAB „KPRS“ 2009-06-22 lokalinėje sąmatoje vidaus durų remonto kaina nurodyta tik 714,57 Lt. Įvertinus byloje esančią medžiagą, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nėra pagrindo konstatuoti, jog vidaus durų remonto kaina turi būti skaičiuojama. Jokių duomenų, kad reikėtų durų varčias keisti naujomis, o durų dažymas aliejiniais dažais būtų gaisro pasekmė byloje nepateikta, todėl sugadinimas laikomas neįrodytu. Byloje nėra įrodymų, jog buvo padaryta žala lauko durims ir kad jas būtina keisti. Lauko durys yra labiausiai nuo gaisro židinio nutolusiame priestate, virš jų įrengtas masyvus stogelis, todėl durų subėgimo ir išsiklaipymo tikimybė nedidelė. Dėl šių argumentų, ekspertės lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai – medinių durų angų užpildymo išardymas medinėse sienos, durų blokų įstatymas į pertvarų ir medinių sienų angas, kai jų plotas iki 2 kv. m, tvirtinant medsraigčiais, įsprūdinės durys (viengubos filinginės), staktų sandūrų su sienomis hermetizavimas – laikytini nepagrįstais, siekiant atstatyti buto durų būklę buvusią iki gaisro (lokalinės sąmatos 22 – 25 punktai).

Teismas kritiškai vertina, ekspertės į lokalinę sąmatą įtraukus darbus – anksčiau dažytų langų geras aliejinis dažymas, nuvalant 75 proc. senų, dažų (eil. Nr. 28). Bylos medžiaga nenustatyta, o ir pati ieškovė nenurodo, kad buto langams dėl užliejimo gesinant gaisrą buvo padaryta žala, todėl šie darbai yra nepagrįstai įtraukti į reikalingų darbų, siekiant atstatyti buto būklę, buvusią iki gaisro, sąrašą.

Pasisakant tiek dėl nurodytų ekspertizės akte nurodytų vidaus elektros tinklų remonto, tiek dėl signalizacijos tinklų remonto darbų reikalingumo, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog laidams buvo padaryta žala dėl jų apliejimo vandeniu. Apklausta teismo posėdžio metu ekspertė teikė tik teorinius pasvarstymus, kad dėl apliejimo vandeniu gali įvykti trumpas sujungimas, tačiau šiuo atveju nėra įrodymų, jog būtent taip ir nutiko. Su šių darbų reikalingumu nesutiko ir VMI atstovas, teigdamas, jog visuotinai žinoma aplinkybė, kad laidai nebijo vandens. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad elektros laidams ir signalizacijos laidams buvo padaryta žala.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, ekspertizės aktą ir ekspertės paaiškinimus, konstatuoja, jog ieškovė įrodė, jog dėl (duomenys neskelbtini), Trakuose kilusio gaisro gesinimo metu, jos butui buvo padaryta žala. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad tikroji ieškovės butui padaryta žala pagal atliktus paskaičiavimus yra 111,86+588,27+1 924,22, viso 2 624,35 Eur. Remiantis protingumo kriterijumi, atsižvelgus į tai, kad butas nebuvo naujai suremontuotas, o lokalinėje sąmatoje darbai paskaičiuoti pagal naujų medžiagų kainas, taikomas 30 proc. nusidėvėjimas ir ieškovei atlygintina suma vertinama kaip 1 837,05 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą 2009-02-12 datai nusidėvėjimas buvo 49 proc. (t. 1, b. l. 22), teismas laiko, kad būtų neteisinga taikyti 49 proc. nusidėvėjimą, kaip kad prašė atsakovas, kadangi šis dydis iš esmės atitinka viso namo konstrukcijų, o ne konkretaus buto, nusidėvėjimą. Nustatant nusidėvėjimo procentą atsižvelgiama taip pat į tai, kad ieškovė ėmėsi priemonių užkirsti kelią tinkamam žalos įvertinimui, sunaikino butui naudotas apdailos medžiagas. Ieškovė teigė, kad išmetė net namo išorės dailylentes. Iki šiol, t. y. jau septyneri metai ieškovė nedarė buto remonto, todėl jai padarytos žalos negalima paskaičiuoti pagal atliktų darbų kainas. CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys numato, kad vienas iš civilinės atsakomybės netaikymo, taip pat asmens galimo visiško ar iš dalies atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų – nukentėjusiojo asmens veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo deliktinės civilinės atsakomybės atveju gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį. Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, rodančių, kad dėl ieškovės veiksmų atsirado butui padaryti nuostoliai. Teismas šioje byloje rėmėsi fotonuotraukomis, kurios buvo padarytos netrukus po gaisro ir nevertino 2009-11-22 padarytų nuotraukų, kadangi šiose fotonuotraukose užfiksuota žala iš galėjo būti sąlygota bet kokių kitų veiksmų, tame tarpe aplinkybės, kad ieškovė tinkamai nedžiovino buto, nes jame negyveno. Visgi, ieškovės veiksmai, naikinant žalos padarymo faktą bei dydį patvirtinančius daiktinius įrodymus, sudarė dideles kliūtis žalos įvertinimui.

Kaip jau minėta, po V. Č. mirties jo turtą paveldėjo valstybė, todėl jai pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsirado nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad valstybė visais atvejais atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančio paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2011-04-27 liudijimo matyti, kad valstybė paveldėjo V. Č. turtą, kurio bendra vidutinė rinkos vertė nurodyta 9 082 Eur (31 360,8 Lt) (t. 1, b. l. 70).

Iš UAB „Marleksa“ atliktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad 2012-05-01 vertinamo nekilnojamojo turto – buto su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m. ir su 1/18 dalimi ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu vertinimo dieną (2012-05-11) yra 9 400 Lt (2 722,42 Eur) (t. 1, b. l. 144-153). Iš byloje esančios 2012-09-14 sudarytos Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad valstybės paveldėtas butas su bendro naudojimo patalpomis ir 1/18 dalis ūkinio pastato buvo parduotas už 68 000 Lt (19 694,16 Eur).

Tarp šalių kilo ginčas, kokia yra tikroji valstybės paveldėto turto vertė. Ieškovės atstovės teigimu, valstybė turi atsakyti parduoto turto ribose, t. y. 68 000 Lt (19 694,16 Eur), o atsakovo atstovas teigia, kad valstybė turi atsakyti paveldėto turto vertės, kuri buvo nustatyta atlikus Nekilnojamojo turto vertinimą, t. y. 9 400 Lt (2 722,42 Eur) ribose. Atsakovo atstovas paaiškino, kad valstybės paveldėtas butas buvo suremontuotas. Remontas kainavo apie 10 000 Lt. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas pardavė suremontuotą butą. CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostata įtvirtina, kad valstybės atsakomybė negali būti didesnė, negu jos paveldėto turto vertė. Tai, kad valstybė, veikdama, kaip civilinių santykių dalyvė, pagerino butą, jos atsakomybės už palikėjo skolas apimčiai šis faktas negali turėti įtakos. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu ir sprendžia, kad valstybė už ieškovei padarytą žalą turi atsakyti 9 400 Lt (2 722,42 Eur) ribose.

Byloje nustatyta, kad valstybei perėjo ir V. Č. prievolė trečiajam asmeniui Lietuvos Transporto priemonių draudikų biurui dėl 9 954 Lt skolos išieškojimo pagal Vilniaus 9 – ojo notarų biuro 2009-11-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. DA-7345, kurį vykdo antstolė B. Č.. Kaip matyti iš antstolės rašto, 2012-04-23 dienai skola įsiskolinimas sudarė 11 746,00 Lt skolos su palūkanomis ir 1 766,00 Lt (t. 2, b. l. 14). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-04 nutartimi vykdymo procese skolininkas V. Č. pakeistas į valstybę, atstovaujamą VMI (t. 2, b. l . 15, 16). Atsakovo atstovo teigimu, su Lietuvos transporto priemonių draudikų biuru dar nėra atsiskaityta. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu išreiškė abejonę dėl Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro pripažinimo palikėjo kreditoriumi pagrįstumo. Teismas šio klausimo nesvarsto, kadangi tai nėra šios bylos dalykas. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro byloje nebuvo aktyvus ir negynė savo interesų dėl išieškojimo iš paveldėto turto, jam galimai priklausanti dalis šioje byloje nenustatoma.

Valstybė, priėmusi V. Č. palikimą, turėjo su paveldėjimu susijusių išlaidų, t. y. patyrė išlaidų už reklamos apie aukcioną paskelbimą 165,37 Lt (47,89 Eur) (t. 2, b. l. 12), taip pat 9 086,94 Lt (2 631,76 Eur) už stogo remontą (t. 2, b. l. 1a). Šios išlaidos, teismo vertinimu, yra turto pagerinimo ir jo pardavimo organizavimo išlaidos, kurios padengtos lėšomis, gautomis už aukcione parduotą turtą, tad sprendžiant dėl ieškovei priteistinos žalos atlyginimo valstybės paveldėto turto tikrosios vertės ribose teisinės reikšmės neturi. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisti iš atsakovo, t. y. Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos 1 837,05 Eur žalai, padarytai dėl (duomenys neskelbtini), Trakuose kilusio gaisro gesinimo, atlyginti.

Ieškovės atsisakymas ieškinio dalyje dėl 30 072,44 Lt žalos atlyginimo priimtinas ir byla nurodytoje apimtyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ieškinį pareiškė dėl 108 713 Lt (31 485,46 Eur) žalos atlyginimo, dalyje dėl 8 709,58 Eur žalos atlyginimo atsisakė ir prašė atlyginti 22 775,88 Eur. Ieškovės ieškinys tenkintas dalyje dėl 2 624,35 Eur dydžio žalos atlyginimo, kas sudaro apytiksliai 8 proc. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė tiek nagrinėjant bylą pirmą kartą, tiek nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, bei iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: už ieškinį, kurio suma 108 713 Lt, mokėtinas žyminis mokestis yra 3 174,26 Lt, o ieškovė sumokėjo 1 000 Lt (t. 1, b. l. 25), už UAB „KPRS“ sudarytą lokalinę sąmatą pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000161 595,00 Lt sumai, ieškovė sumokėjo 2009-06-19 mokėjimo pavedimu (t. 1, b. l. 20, 124), už teismo ekspertizę ieškovė sumokėjo 2 500 Lt (t. 2, b. l. 140), taip pat papildomai už teismo ekspertizę sumokėjo 145,20 Lt (t. 3, b. l. 143). Iš viso ieškovė patyrė 1 228,04 Eur (4 240 Lt) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinama 8 proc. ieškinio, atitinkamai priteisiama 98,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. A. G. prašymas dėl nutraukus bylą dalies žyminio mokesčio grąžinimo netenkintinas, kadangi ieškovės sumokėto 1 000 Lt žyminio mokesčio nepakanka po nutraukimo likusiam reikalavimui apmokėti. Už 22 775,88 Eur turi būti mokamas 683,28 Eur žyminis mokestis, kai ieškovė sumokėjo tik 289,62 Eur. Ieškovė, paduodama ieškinį, prašė taikyti atleidimo nuo žyminio mokesčio institutą. Atleidimu nuo žyminio mokesčio asmuo gali pasinaudoti tik tada, kai jo turtinė padėtis nėra gera (CPK 83 straipsnio 3 dalis), t. y. vertinamas asmens pajėgumas sumokėti žyminį mokestį. Kreipdamasi į teismą ieškovė galėjo sumokėti 1 000 Lt mokestį, tuo teisinis santykis ir pasibaigė. Dabartinis prašymas proporcingai atsisakytų reikalavimų daliai grąžinti žyminį mokestį, neatitiktų atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto paskirties.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Į bylą yra pateikti tik dokumentai, įrodantys ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas, sudarius 2016-03-21 atstovavimo sutartį su advokate Simona Slavickaite (t. 4, b. l. 150), dėl kitų šioje byloje ieškovę atstovavusių advokatų patirtų išlaidų nėra pateikta įrodymų. Į bylą yra pateikta detalizuota užmokesčio už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme pažyma, sąskaita už teisines paslaugas Nr. 12/2016 300 Eur sumai bei pinigų priėmimo kvitas, įrodantis, kad ieškovė sumokėjo 300 Eur už suteiktas teisines paslaugas (t. 4, b. l. 155-157). Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta 8 proc. ieškinio reikalavimų sumos, ieškovei iš valstybės priteistina 24 Eur, patirtų atstovavimo išlaidų.

Pašto išlaidos, kurios priteisiamos į valstybės pajamas, sudaro 57,40 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta 8 proc. ieškinio reikalavimų sumos, iš ieškovės priteistina 52,81 Eur pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti A. G. ieškinio atsisakymą dalyje dėl 8 709,58 Eur žalos atlyginimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 837,05 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 35 euro centus) žalos atlyginimo ir 122,24 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 24 euro centus) bylinėjimosi išlaidų

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 52,81 Eur pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.