- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-592-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04123-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. J. R. ieškiniu teismo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) įsakymus 2016-08-10 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-09-08 Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti sudaryta faktinę pirkimo-pardavimo sutartį tarp R. J. R. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl dalies - 462 kv. m. - namų valdos žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini). Nurodė, jog iki 2016-09-14 ieškovas nieko apie priimtus įsakymus nežinojo. 0,1926 ha žemės sklypas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Žemės sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Ieškovas 1992-04-28 privatizavo dalį – 53,73 kv. m. gyvenamojo namo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini). Nuo 1992-11-16 gyvenamajam namui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto savininkai R. J. R. ir V. Z. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą dėl 784 kv. m. valdos, priklausančios gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo. 1992-11-09 paruoštas projektas, kuriame ieškovui, kitam bendraturčiui – V. Z. – naudojimui skiriamos sklypo dalys, nustatytas bendro naudojimo žemė plotas, likusios sklypo dalies naudotoja plane nurodyta savivaldybė, o bendras sklypo plotas sudaro 1760 kv. m. Kitokio dydžio 1927 kv. m. žemės sklypo plotas suformuotas tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Privatizuojant žemės sklypo dalį, ieškovas už žemės sklypą 1993-03-26 Vilniaus miesto valdybai sumokėjo 14 672 talonų. Privatizavimo procese notaras patvirtino gyvenamojo namo (adresu: duomenys neskelbtini) savininkų 1995-10-29 bei 1996-03-21 susitarimus dėl namų valdos žemės sklypo paskirstymo, tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nesudaryta. Ieškovas, atlikęs visus tuo metu teisės aktuose įtvirtintus privalomus veiksmus, pagrįstai tikėjosi, kad su juo bus sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovo vertinimu, jis atliko visas žemės sklypo išpirkimui būtinas sąlygas, todėl laikė, kad sklypo pirkimo-pardavimo sandoris įvyko, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba ne tik vengė šį sandorį įforminti, bet ir priėmė ginčijamus įsakymus.
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 1992 m. buvo parengta schema, kuri buvo priedas prie susitarimo pirkti valstybinės žemės sklypą. Parengtoje žemės sklypo schemoje buvo nurodyti du gyvenamieji namai, kurių adresai (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas. Schemoje buvo nurodytas bendras žemės sklypo plotas - 1760 kv. m ir nurodyti namo savininkai, išperkantys žemės sklypo plotą nurodytomis dalimis, tačiau kas išperka vieną dalį (schemoje pažymėta raide B) iš 3-jų, nenurodyta nebuvo. 1995 m. spalio 24 d. notariškai patvirtintu susitarimu susitarta, kaip paskirstyti žemės sklypą išsipirkimui tarp gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų ieškovo, J. S. ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų A. P., O. K. ir T. S., tačiau šiame susitarime nebuvo nurodyta, kokio dydžio žemės sklypo dalis bus išperkama. Vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, Vilniaus miesto valdyba nebuvo priėmusi potvarkio, kuriuo būtų leista ieškovui ir kitiems susitarime nurodytiems piliečiams pirkti valstybinės žemės sklypą, todėl laiko, kad ieškovas nebuvo įvykdęs teisės aktuose nustatytų sąlygų, kad būtų baigtos žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedūros. Skundžiami įsakymai yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, priimti tinkamai įvertinus susiklosčiusią situaciją, laikantis procedūrų. Nėra jokio pagrindo pripažinti sudarytą faktinę pirkimo - pardavimo sutartį tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl dalies - 462 kv. m namų valdos žemės sklypo.
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Taip pat reikalavimui pripažinti sudarytą faktinę pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl dalies – 462 kv.m. namų valdos žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini), prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad Savivaldybė, vadovaudamasi tuo metu galiojančiais teisės aktais ir 2014 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1448 patvirtino kitos paskirties žemės sklypo, (adresu: duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suformuotas 1926 kv. m ploto žemės sklypas. Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis žemės sklypų formavimo klausimus spręsti pagal kompetenciją priskirta Nacionalinei žemės tarnybai. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdyba nebuvo priėmusi potvarkio, kuriuo būtų leista ieškovui bei kitiems susitarime įvardytiems asmenims pirkti valstybinės žemės sklypą, todėl nebuvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Nors ieškovas teigia, jog dėl žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini), dalies privatizavimo jis kreipėsi 1992 metais, tačiau ieškovas per protingą terminą turėjo kreiptis į instituciją, vykdančią privatizavimą, o šiai institucijai toliau atsisakant įforminti ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, savo galimai pažeistas teises ginti teisme. Tačiau tik 2019 m. balandžio mėnesį ieškovas pareiškė reikalavimą dėl žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.), todėl yra pagrindas konstatuoti ieškinio senaties praleidimo faktą ir ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).
4. Tretieji asmenys J. S., T. S. ir G. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškovas nebuvo ir nėra įvykdęs visų teisės aktų nustatytų reikalavimų (pateikęs visų reikiamų dokumentų) tam, kad būtų baigta valstybinės žemės įsigijimo procedūra ir sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovo deklaruojamas atsiskaitymas už žemės sklypo dalį talonais, neva įvyko 1993 m., tačiau 1995 m. - 1996 m. (adresu: duomenys neskelbtini) esančių namų savininkai (tame tarpe ir ieškovas) sudarinėjo naujus tarpusavio susitarimus, skirtus žemės išpirkimui. Nepateikus visų reikiamų dokumentų, jokie sprendimai dėl žemės sklypo dalies privatizacijos ir įkainojimo objektyviai negalėjo būti priimti. Akivaizdu, jog ieškovo nurodomi 1993 metais atlikti trečiųjų asmenų mokėjimai yra atlikti ne už ieškovo siektą įgyti žemės sklypo dalį. Kadangi iki 2015-03-05 žemės sklypas apskritai nebuvo suformuotas, ieškovas jo nurodomu laikotarpiu negalėjo įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, nes toks daiktinės teisės objektas apskritai neegzistavo. Atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuotas žemės sklypas ir 2015-02-02 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, žemės sklypas padidėjo, ir jo aktualūs duomenys buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre (Nekilnojamojo turto registro įrašas galioja nuo 2015-03-05). Ginčijamais atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2016-08-10 ir 2016-09-08 įsakymais nustatytos atitinkamos žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys bei kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys. Dėl nurodyto ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo ieškovo reikalavimą prašo atmesti.
5. Tretieji asmenys A. A. ir Ž. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad 0,1926 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šis žemės sklypas atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuotas naujas (daikto registravimas), nekilnojamojo turto registro duomenys įregistruoti 2015-02-02 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; nekilnojamojo turto registro įrašas galioja nuo 2015-03-05 (t. 1, psl. 190). Iki 2015-03-05 žemės sklypas, dėl kurio dalies tenkančios ieškovui apskaičiavimo ir pardavimo byloje yra pateiktas ieškinys, apskritai nebuvo suformuotas ir įregistruotas kaip daiktinės teisės objektas ir ieškovas negalėjo įgyti nuosavybės teisės į šio žemės sklypo dalį 1992-1993 m. ar vėliau. Ieškovas byloje neginčija 2015-02-02 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu NTR buvo įregistruoti 0,1926 ha žemės sklypo kadastro duomenys. Ieškovas remiasi 1992-11-09 „Grafiniu priedu prie susitarimo pirkti žemės sklypą“ ir nepagrįstai nurodo, kad šis planas privatizacijai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šie grafiniai priedai (projektai), nebuvo suderinti nei su savivaldybe, nei su kitais tuometiniais butų savininkais/žemės sklypo naudotojais, jose nėra nei vieno šio žemės sklypo savininko/naudotojo parašo patvirtinančio sutikimą su ieškovo pasiūlytais žemės sklypo padalijimo ir naudojimo sprendiniais. Projektai nepatvirtinti ir notaro. Be to, ieškovo reikalavimui dėl faktinės pirkimo – pardavimo sutarties tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl 462 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini) dalies, pripažinimo sudaryta yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas, kurio atnaujinti ieškovas neprašo, todėl tai sudaro pagrindą atmesti šį ieškinio reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-21 nutartimi, trečiajam asmeniui G. S. perleidus turimas nuosavybės teises į jam priklausančią dalį gyvenamojo namo (adresu: duomenys neskelbtini), E. J. ir M. J., jis buvo pašalintas iš civilinės bylos, o E. J. ir M. J. buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis (b. l. 46-47, t. 4).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo R. J. R. trečiojo asmens J. S., naudai 2274,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens T. S. naudai 2362,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens G. S. naudai 1056 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens E. J. naudai 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir lygiomis dalimis trečiųjų asmenų Ž. A. ir A. A. naudai 2911,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Dėl reikalavimo pripažinti žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad iki Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio (Vilniaus miesto) skyriaus vedėjo 2015-02-02 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ priėmimo, ginčo žemės sklypas net nebuvo suformuotas ir įregistruotas kaip daiktinės teisės objektas, todėl sprendė, kad ieškovo nurodomu laikotarpiu (1992-1993 metai), ieškovas apskritai negalėjo įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, kadangi toks daiktinės teisės objektas apskritai neegzistavo. Nurodytų aplinkybių ir surinktų įrodymų kontekste, teismas sprendė, kad ieškovo nurodomas susitarimas tarp ginčo šalių faktiškai negalėjo būti ir nebuvo sudarytas, o pats ieškovas neišreiškė valios tokį sandorį vykdyti (ką patvirtina vėlesnių susitarimų dėl kitokio sklypo dalies ploto sudarymas, valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimas ir kt.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl faktinės pirkimo-pardavimo sutarties tarp R. J. R. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl dalies - 462 kv.m. - namų valdos žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), pripažinimo sudaryta.
9. Teismas nurodė, kad ieškovo teiginiai ir byloje esantys dokumentai patvirtina, kad dėl žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini), dalies privatizavimo ieškovas kreipėsi 1992 metų spalio mėnesį. Apie savo galimai pažeistas teises (462 kv. m. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą), ieškovas vėliausiai sužinojo (turėjo sužinoti) 1996 metais, kuomet jis, kartu su kitais bendrasavininkais pasirašydamas naujus 1995-10-29 ir 1996-03-21 susitarimus dėl sklypo dalių paskirstymo, neabejotinai suvokė, kad pagal buvusį 1992 metų susitarimą ir kartu su juo pateiktą 1992-11-09 grafinį priedą, 462 kv. m. sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis su juo nėra ir nebus sudaroma. Dėl nurodyto, teismas ieškovo argumentus apie tai, jog jis apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2016 metais, atmetė kaip nepagrįstus. Kadangi pagal tuo metu galiojusio 1964 metų CK 84 str. 1 d., bendrasis ieškinio senaties terminas buvo 3 metai, todėl teismas laikė, jog terminas pasibaigė 1999 metais. Teismo vertinimu, reiškiamam reikalavimui yra pasibaigęs ir 2001 metų CK 1.125 str., 1 d. nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovas su reikalavimu pripažinti sudarytą faktinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl dalies - 462 kv.m. - namų valdos žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), į teismą kreipėsi tik 2019-04-23, t.y. praleidęs įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, atnaujinti jo neprašė, todėl teismas sprendė, jog sutinkamai su CK 1.131 str. 1 d., tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti šį ieškovo reikalavimą.
10. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-08-10 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresu: duomenys neskelbtini), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-09-08 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių dydžių nustatymo“ buvo priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti ieškovo nurodomais ar kitais argumentais bei motyvais nėra teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu apeliantas R. J. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Teismas priteisė bylos šalims visas jų prašomas bylinėjimosi išlaidas. ?oks teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimtas netinkamai pritaikius procesinės teisės normas. Teismas turi pareigą nepriteisti atlyginti pernelyg didelių išlaidų, patirtų dėl neįprastai didelio honoraro, dėl kurio susitarė bylos šalys. Trečiųjų asmenų J. S., T. S., G. S. atstovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų sudaro 5693,60 Eur. Minimi asmenys buvo atstovaujami administracinėje byloje Nr. I-1321-281/2017 ir be kitų išlaidų už pasirengimą bei dalyvavimą 2017-03-14 teismo posėdyje patyrė - 290,40 Eur išlaidų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad posėdis truko 1 val. 21 min., pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius, maksimalus užmokestis turi būti tik 82,28 Eur. Tie patys asmenys buvo atstovaujami ir administracinėje byloje Nr. A-130-556/2019. Už advokato susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui išlaidos siekia 865,40 Eur. Už advokato susipažinimą su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir rašytinių paaiškinimų parengimą - 508,20 Eur. Išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą dydį (Rekomendacijų 8.11 p.).
11.2. Tie patys asmenys buvo atstovaujami ir bendrosios kompetencijos teisme civilinėje byloje Nr. 2-11090-807/2019 ir už teisinių paslaugų sutarčių parengimą, prašymo teismui prijungti prie elektroninės bylos kortelės parengimą ir pateikimą, prašymo teismui dėl papildomų įrodymų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2019-04-23 teismo posėdyje patyrė - 1240 Eur išlaidų. Tačiau už prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą reali mokėtina suma sudaro 97,03 Eur (Rekomendacijų 8.16, 8.17 p.); be to, į išlaidas įtraukti ir tokie veiksmai kaip teisinių paslaugų sutarčių parengimas, prašymo teismui prijungti prie elektroninės bylos parengimas ir pateikimas, kurie nelaikytini savarankiškais veiksmais arba yra administracinio pobūdžio veiksmai, kurie nėra tiesiogiai susiję su bylos esme. Kadangi teismo posėdis 2019-04-23 truko 14 minučių, tai už atstovavimą jame užmokestis išvis negali būti skaičiuojamas (Rekomendacijų 9 p.). Toje pačioje civilinėje byloje tretieji asmenys patyrė ir 2121 Eur išlaidų. Prie šių išlaidų priskaičiuotos ir išlaidos už prašymo dėl procesinio termino pratęsimo parengimą, tačiau tokio pobūdžio prašymo parengimo maksimali suma sudaro tik 129,27 Eur (Rekomendacijų 8.17 p.). Be to, 21019-09-03 teismo posėdis truko iki 30 min., todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punkto nuostatas, išlaidos išvis negali būti skaičiuojamos.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Trečiajam asmeniui teismas E. J. priteisė 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis asmuo į procesą buvo įtrauktas teismo 2019-11-21 nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad proceso metu tretysis asmuo G. S. perleido jam nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Įtraukus E. J. trečiuoju asmeniu, bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas nuo paskutinio procesinio veiksmo. Šį asmenį byloje atstovavo tas pats atstovas kaip ir G. S., J. S., T. S.. Trečiojo asmens E. J. atstovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 653,40 Eur už prašymo dėl proceso dalyvio pakeitimą parengimą, teisinių paslaugų sutarties ir išrašo parengimą - 326,70 Eur, o už pasirengimą bei dalyvavimą teismo posėdyje - 326,70 Eur. Už prašymo dėl proceso dalyvio pakeitimą parengimą maksimali mokėtina suma sudaro tik 128,90 Eur (Rekomendacijų 8.17 p). Į išlaidas įtraukti ir tokie veiksmai kaip teisinių paslaugų sutarties ir išrašo parengimas, kurie nelaikytini savarankiškais veiksmais arba yra administracinio pobūdžio veiksmai, kurie nėra tiesiogiai susiję su bylos esme. Pagal Rekomendacijų 8.19 p., rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už suteiktas teisines paslaugas sudaro 128,90 Eur už vieną atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo posėdžiui valandą. 2019-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje išsamiai nedetalizuota, kiek laiko buvo skirta pasirengimui ir atstovavimui teismo posėdyje. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2019-12-10 teismo posėdis tęsėsi 1 val. ir 24 min. Pagal Rekomendacijų 8.19 p., 9 p., maksimali priteistina suma sudaro 128,90 Eur. Tai reiškia, kad prašomos prileisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį.
11.4. Trečiųjų asmenų Ž. A. ir A. A. naudai teismas priteisė 2911,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tretieji asmenys nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme administracinėje byloje patyrė 895,40 Eur išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme - 612,74 Eur išlaidų. Už atstovavimą teismo posėdyje išlaidos sudaro 217,80 Eur, tačiau pagal Rekomendacijų 8.19 p., rekomenduojamas dydis 79,33 Eur už vieną atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo posėdžiui valandą (posėdis truko tik 1 val. 21 min.). Tie patys tretieji asmenys pagal kitą teisinių paslaugų sąskaitą patyrė 750,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose (2019-06-04, 2019-09-03, 2019-09-24, tačiau maksimali priteistina suma už dalyvavimą teismo posėdžiuose gali būti gali būti 378,81 Eur (truko 59 min., iki 30 min., 2 val. 57 min.), nes pagal Rekomendacijų 8.19 p. rekomenduojama priteisti už advokato suteiktas teisines paslaugas posėdyje už vieną valandą - 97,30 Eur.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į ieškovo R. J. R. apeliacinį skundą, tretieji asmenys J. S., T. S., G. S., E. J., M. J. prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti trečiųjų asmenų naudai iš ieškovo visas trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia sekančiais argumentais:
12.1. Sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priimtas tinkamai įvertinus bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą visų reikšmingų bylos aplinkybių kontekste, taip pat tinkamai pritaikius procesinės teisės normas bei Rekomendacijose nustatytus kriterijus. Tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė daugiau nei trejus metus ne dėl ieškovo kaltės, nesudaro pagrindo mažinti trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nors ieškovas akcentuoja, kad byloje siekė apginti teisėtus lūkesčius, tačiau sprendimo dėl ginčo esmės apeliacine tvarka neskundė, kas reiškia, jog sutinka su teismo vertinimu dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Ieškovo ieškinys sprendimu atmestas inter alia konstatavus ir faktą, kad ieškinys pareikštas ženkliai praleidus ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė dar 1999 metais. Akivaizdu, kad ieškovas inicijavo teisminį procesą neatsakingai, reiškė akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, todėl jis prisiėmė dėl savo kaltės kitų sąžiningų proceso dalyvių patirtų išlaidų atlyginimo riziką.
12.2. Pradėtas bylinėjimosi procesas buvo ieškovo iniciatyva tęsiamas ir užtruko daugiau nei trejus metus. Byla pagal R. J. R. pirminį skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos priimtų įsakymų ginčijimo nagrinėta administracinės instancijos teisme: pirmosios instancijos teismui skundą atmetus, byla pagal R. J. R. apeliacinį skundą nagrinėta apeliacinės instancijos administracinio teismo bei perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme ieškovas dar papildė savo reikalavimus byloje nauju reikalavimu - pripažinti sudaryta faktinę pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl dalies namų valdos žemės sklypo. Nurodytos aplinkybės turėjo įtakos trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų dydžiui.
12.3. Byloje buvo keliami sudėtingi žemėtvarkos, valstybinės žemės privatizavimo teisiniai klausimai, reikalaujantys kompleksinių teisinių žinių ir susiję su didelės apimties bylos medžiagą sudarančių dokumentų įvertinimu. Apelianto pareikšto ieškinio reikalavimai buvo kildinami iš istorinio teisinio reguliavimo (nekilnojamojo turto objektų privatizavimo teisinių santykių 1993 m. - 1996 m. laikotarpiu) ir susiję su itin ilgo laikotarpio, tęstiniais tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčiusiais teisiniais santykiais bei daugeliu faktinių aplinkybių. Šių aplinkybių išsami analizė ir įvertinimas, įrodymų surinkimas reikalavo advokato darbo laiko sąnaudų dėl jų gausos, specifikos bei istoriškumo. Tretieji asmenys teikė užklausas valstybės institucijoms dėl įrodymų pateikimo, tiek tretieji asmenys, tiek ieškovas į bylą teikė papildomus įrodymus, byla nagrinėta iš viso 7 žodiniuose teismo posėdžiuose.
2. Atsiliepimu į ieškovo R. J. R. apeliacinį skundą, tretieji asmenys A. A. ir Ž. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 sprendimo dalį nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
13.1. Teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tretiesiems asmenims A. A. ir Ž. A. buvo priimtas tinkamai įvertinus bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą visų reikšmingų bylos aplinkybių kontekste, taip pat tinkamai pritaikius procesinės teisės normas bei Rekomendacijose nustatytus kriterijus. Ieškovas bylą inicijavo iš esmės neatsakingai, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, todėl jam turėtų tekti visa pagrįsta rizika dėl kitų sąžiningų proceso dalyvių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškinio reikalavimai buvo atmesti visa apimtimi ir nėra jokių priežasčių, susijusių su trečiųjų asmenų netinkamu procesiniu elgesiu dėl kurio susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovas ieškiniu siekė įgyti nuosavybės teisę neproporcingai didelę žemės sklypo dalį, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus. Tretieji asmenys byloje siekė apginti teisę lengvatine tvarka iš valstybės įsigyti arba išsinuomoti jiems proporcingai tenkančias žemės sklypo dalis, todėl jie buvo suinteresuoti aktyvia savo materialiųjų teisių gynyba bei pagrįstai naudojosi procesine teise byloje turėti profesionalų atstovą – advokatą, o tai lėmė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13.2. Apeliantas ginčija 2017-03-16 sąskaitą 217 Eur su PVM sumai (advokatas pasirengimui ir atstovavimui iš viso sugaišo 2,25 val.) ir 750,20 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2019-06-04, 2019-09-02 ir 2019-09-24 teismo posėdžiuose sumai. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, advokatui buvo sumokėta ne tik už atstovavimą teismo posėdžiuose kaip nepagrįstai apeliaciniame skunde įvertino ieškovas, bet taip pat ir už pasirengimą šiems teismo posėdžiams, 2 val. trukmės susipažinimą su bylos medžiaga teisme 2019-09-20, dviejų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir pateikimą teismui, kas buvo detaliai nurodyta su prašymais dėl išlaidų priteisimo į bylą pateiktose 2019-06-25, 2019-09-04 ir 2019-09-25 PVM sąskaitose – faktūrose.
3. Atsiliepimu į ieškovo R. J. R. apeliacinį skundą, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad apeliaciniu skundu neliečiami atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interesai, todėl prašo teismo dėl ieškovo R. J. R. apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.
4. Atsiliepimu į ieškovo R. J. R. apeliacinį skundą, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl apelianto apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Pažymi, kad ieškovo ieškinio reikalavimai buvo atmesti pilna apimtimi, todėl mano, kad tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas apelianto apeliacinio skundo ribose. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų šalims, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Apeliantas, nesutikdamas su jam priteistomis per didelėmis, jo manymu, bylinėjimosi išlaidomis savo pozicija grindžia tuo, kad teismas netinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, priteisė bylos šalims visas jų prašomas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas turi pareigą nepriteisti atlyginti pernelyg didelių išlaidų, patirtų dėl neįprastai didelio honoraro, dėl kurio susitarė bylos šalys. Nurodo, jog visų trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, neatitinka Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, į išlaidas įtraukti ir tokie veiksmai kaip teisinių paslaugų sutarties ir išrašo parengimas, kurie nelaikytini savarankiškais veiksmais arba yra administracinio pobūdžio veiksmai, kurie nėra tiesiogiai susiję su bylos esme, už atstovavimą teismo posėdžiuose laiką taip pat paskaičiuotos išlaidos, neatitinkančios Rekomendacijose nustatytų išlaidų dydžių. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. J. R. yra namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (adresu: duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, jam priklauso 42/100 dalys minėto namo (b. l. 9-15, t. 1); namas (adresu: duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 192-193, t. 1). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (pavadinimas neskelbtinas) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai: plotas, ribos, naudojimo būdas, urbanistiniai architektūriniai apribojimai ir sąlygos, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (b. l. 171-172, t. 1). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio (Vilniaus miesto) skyriaus vedėjo 2015-02-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformuotas 1926 kv. m žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko 2014-07-25 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis ir nuspręsta kreiptis į VĮ „Registrų centrą“ įregistruojant suformuotą žemės sklypą bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į žemės sklypą (b. l. 39, t. 2). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašais, žemės sklype įregistruoti šie statiniai: pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 9-15, t. 1). Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje 2016-06-03 buvo gautas Ž. A. prašymas sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (b. l. 28, t. 2); 2016-06-13 – A. A. prašymas parduoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą (b. l. 29-30, t. 2); 2016-06-03 – J. S. prašymas išnuomoti žemės sklypo dalį (b. l. 21, t. 2); 2016-06-08 gauti T. S. ir G. S. prašymai išnuomoti dalį žemės sklypo (b. l. 24-27, t. 1); 2016-06-29 gautas ieškovo R. J. R. prašymas leisti baigti privatizuoti žemės sklypą pagal 1992-11-09 paruoštus (rajono) seniūnijos dokumentus (b. l. 19, t. 2). Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-08-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (adresu: duomenys neskelbtini), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ nustatyta žemės sklype savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys (b. l. 28-29, t. 1). Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-09-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių dydžio nustatymo“ nustatytos žemės sklypo dalys apskaičiuotos atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastato (statinio) dalį (b. l. 30-31, t. 1); ieškovui buvo paskaičiuota ir nustatyta 119 kv. m. ploto dalis, reikalinga gyvenamajam namui eksploatuoti ir 183 kv. m. ploto dalis, skirta bendrajam naudojimui. Ieškovas, nesutikdamas su jam paskirta sklypo dalimi, reiškė reikalavimą panaikinti aukščiau minėtus Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-08-10 įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (adresu: duomenys neskelbtini), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-09-08 įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių dydžių nustatymo“ ir pripažinti sudaryta faktinę pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovo R. J. R. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl didesnės dalies (462 kv. m.) namų valdos žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini). Tokį savo reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama skundžiamus sprendimus neatsižvelgė į statinių savininkų pirminius prašymus dėl žemės sklypo išpirkimo, notarine tvarka patvirtintus bendraturčių susitarimus dėl žemės sklypo dalių privatizavimo, atliktus mokėjimus už žemės sklypo dalies išpirkimą, ko pasėkoje pagal skundžiamus administracinius sprendimus apskaičiuota žemės sklypo ploto dalis, tenkanti ieškovui, nepagrįstai sumažėjo palyginus su ta, kurią ieškovas pageidavo išpirkti ir dėl kurios buvo pradėta išpirkimo procedūra, tačiau ji nebuvo užbaigta ne dėl ieškovo kaltės, nors jis atliko visas būtinąsias sklypo privatizavimo procedūras. Atsakovai su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ginčijami įsakymai buvo priimti pagrįstai ir teisėtai, teigė, kad reikalavimui pripažinti žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kas yra savarankiškas pagrindas šį reikalavimą atmesti. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė teismui, kad dokumentais, susijusiais su ginčo sklypo suformavimo ir privatizavimo procedūra 1992-1997 metų laikotarpiu, nedisponuoja (b. l. 159-160, t. 3); atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui visą turimą su ginčo sklypo dalių suformavimu ir privatizavimu susijusią medžiagą (b. l. 169-194, t. 3).
17. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje dalyvavo ieškovas, dvi atsakovės ir septyni tretieji asmenys, atstovaujami advokatų. Ieškovo reiškiami reikalavimai susiję su administracinės ir civilinės teisės klausimais, t. y. byloje vyravo mišrus teisinis santykis, buvo keliami sudėtingi žemėtvarkos, valstybinės žemės privatizavimo teisiniai klausimai, reikalaujantys kompleksinių teisinių žinių ir susiję su didelės apimties bylos medžiagą sudarančių dokumentų įvertinimu. Apelianto pareikšto ieškinio reikalavimai buvo kildinami iš nekilnojamojo turto objektų privatizavimo teisinių santykių 1993 m. - 1996 m. laikotarpiu ir susiję su tęstiniais tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčiusiais teisiniais santykiais bei daugeliu faktinių aplinkybių, bylos nagrinėjimas truko daugiau nei tris metus. Ieškinys atmestas dviem pagrindais – nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo dėl faktinės pirkimo-pardavimo sutarties tarp R. J. R. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl dalies - 462 kv.m. - namų valdos žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), pripažinimo sudaryta. Be to, teismas, esant atsakovų prašymui, taikė ieškinio senatį, kuri buvo ženkliai praleista ir ieškovas neprašė jos atnaujinti (1964 metų CK 84 str. 1 d., 2001 metų CK 1.125 str., 1 d., 1.131 str. 1 d.). Taip pat teismas netenkino ieškovo reikalavimo panaikinti ginčijamus Nacionalinės žemės tarnybos 2016-08-10 ir 2016-09-08 įsakymus, nes teismas sprendė, kad jie buvo priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas.
18. Pagal CPK 93 str. 1 d. nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
19. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą.
20. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai pripažino, jog visi minėti tretieji asmenys nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė juos atmesti, t. y. palaikė atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poziciją (buvo suinteresuoti, kad byloje būtų priimtas atsakovams palankus procesinis sprendimas). Tretieji asmenys - J. S., T. S., G. S., E. J., M. J., A. A. ir Ž. A. veikė atsakovų pusėje, ir aktyviai gynė savo teises. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieškovas pasinaudojo galimybe ginčą spręsti neteismine tvarka, be to kaip matyti iš bylos aplinkybių, iš esmės ieškovas pradėjo nepagrįstą procesą.
21. Taigi įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas priteisti tretiesiems asmenims J. S., T. S., G. S., E. J., M. J., A. A. ir Ž. A. iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nenustatyta, kad tretieji asmenys piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino procesą ar reiškė nepagrįstus reikalavimus. Dėl to, trečiųjų asmenų elgesys laikytinas tinkamu ir jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nors apeliantas apeliuoja į tai, kad ne dėl jo kaltės bylos nagrinėjimas truko daugiau kaip trejus metus, byla buvo nagrinėjama ir administracinės ir bendrosios kompetencijos teismuose, tačiau tokie apelianto argumentai vertintini kritiškai. Iš esmės pats apeliantas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kurio pareiškimui dar buvo praleista ir ieškinio senatis, todėl apelianto argumentai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jo kaltės, ir dėl to turi būti atsižvelgiama sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, atmestini kaip nepagrįsti.
22. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
23. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.
25. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
26. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
27. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
28. Šioje byloje pateiktos visų trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos ir detalizuojama kokie teisinių paslaugų veiksmai buvo atlikti, nurodant konkrečią administracinę ir civilinę bylą bei patirtas išlaidas kiekvienoje iš jų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).
29. Apeliantas analizuodamas trečiųjų asmenų J. S., T. S., G. S. atstovo pateiktą Teisinių paslaugų suvestinę (t. 3, b. l. 199-201), kurioje nurodomi advokato atlikti veiksmai ir už juos prašomos priteisti teisinių paslaugų sumos, teigia, kad minimi asmenys buvo atstovaujami administracinėje byloje Nr. I-1321-281/2017 ir be kitų išlaidų už pasirengimą bei dalyvavimą 2017-03-14 teismo posėdyje patyrė - 290,40 Eur išlaidų, tačiau, apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad posėdis truko 1 val. 21 min., pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius, maksimalus užmokestis turi būti tik 82,28 Eur.
30. Atsakant į šiuos apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Teisinių paslaugų suvestinėje nurodoma, jog už pasirengimą bei dalyvavimą teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. I-1321-281/2017 patirta 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 199). Už kiekvieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, taikomas koeficientas 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.). Apelianto nuomone, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už šias advokato paslaugas sudaro 82,28 Eur už vieną valandą pagal užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, kuris sudarė 822,80 Eur (2016 m. spalio 1 d. - 2016 m. gruodžio 31 d.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad į šią sumą (290,40 Eur) įtrauktas ne tik dalyvavimas teismo posėdyje, bet ir pasirengimas jam (3 val.), todėl argumentai, kad 290,40 Eur už dalyvavimą bei optimalų pasirengimui teismo posėdžiui sugaištą darbo laiką (viso 4 val.) (t. 3, b. l. 202) viršijo rekomenduojamą maksimalų priteistiną užmokesčio dydį, atmestini kaip nepagrįsti.
31. Apeliantas taip pat teigia, kad už trečiųjų asmenų teisines paslaugas atstovaujant juos administracinėje byloje Nr. A-130-556/2019, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, nes rekomenduojamas maksimalus dydis yra 1261,39 Eur (Rekomendacijų 8.11 p.).
32. Priešingai nei teigia apeliantas, už susipažinimą su pareiškėjo R. J. R. apeliaciniu skundu, trečiųjų asmenų A. A. ir Ž. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą, už 2019-05-19 atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui patirta 865,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 199). Sutiktina su apeliantu, kad remiantis Rekomendacijų 8.11 punktu, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas koeficientas yra 1,3 ir šiuo atveju sudaro 1 261,39 Eur. Tačiau advokato užmokestis už minimas paslaugas, šiuo atveju sudaro tik 865,40 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei susipažinimą su nauja bylos medžiaga (papildomos darbo laiko sąnaudos), kas akivaizdžiai yra mažiau nei maksimalus rekomenduojamas priteistinas užmokesčio dydis (1261,39 Eur) atitinkamam laikotarpiui.
33. Apeliantas nesutinka ir su trečiųjų asmenų J. S., T. S., G. S. patirtomis bylinėjimosi išlaidomis (1240 Eur) bendrosios kompetencijos teisme civilinėje byloje Nr. 2-11090-807/2019. Teigia, kad už prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą reali mokėtina suma sudaro 97,03 Eur (Rekomendacijų 8.16, 8.17 p.); be to, į išlaidas įtraukti ir tokie veiksmai kaip teisinių paslaugų sutarčių parengimas, prašymo teismui prijungti prie elektroninės bylos parengimas ir pateikimas, kurie nelaikytini savarankiškais veiksmais arba yra administracinio pobūdžio veiksmai, kurie nėra tiesiogiai susiję su bylos esme. Kadangi teismo posėdis 2019-04-23 truko 14 minučių, tai už atstovavimą jame užmokestis išvis negali būti skaičiuojamas (Rekomendacijų 9 p.). Apeliantas nurodo, kad toje pačioje civilinėje byloje tretieji asmenys patyrė ir 2121 Eur išlaidų. Prie šių išlaidų priskaičiuotos ir išlaidos už prašymo dėl procesinio termino pratęsimo parengimą, tačiau tokio pobūdžio prašymo, apelianto nuomone, parengimo maksimali suma sudaro tik 129,27 Eur (Rekomendacijų 8.17 p.). Be to, pasak apelianto, 21019-09-03 teismo posėdis truko iki 30 min., todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punkto nuostatas, išlaidos išvis negali būti skaičiuojamos. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių tretiesiems asmenims suteiktų teisinių paslaugų ir apskaičiuotų užmokesčių dydžiai, neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių (t. 3, b. l. 206, 207, 208, 210). Minimų teisinių paslaugų atžvilgiu taikomas užpraėjusio ketvirčio (t. y. 2018 m. spalio 1 d. - gruodžio 31 d.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 970,30 Eur. Už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus taikomas koeficientas 0,01 (Rekomendacijų 8.18 p.). Byloje yra pateikti duomenys, kad buvo atliekamos užklausos Valstybės įmonei Registrų centrui dėl bylai reikšmingų įrodymų pateikimo, už kurių parengimą maksimalus priteistinas užmokestis sudaro 9,70 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.16 punktu, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas koeficientas yra 0,4. Taigi už prašymo teismui dėl papildomų įrodymų parengimą maksimalus priteistinas užmokestis sudaro 388,12 Eur. Likusią 842,18 Eur išlaidų sumą sudaro pasirengimas bylos nagrinėjimui bei atstovavimas teismo posėdyje (8 val.). Taip pat užmokestis skaičiuojamas ir teisinių paslaugų sutarčių parengimui, prašymo teismui prijungti prie elektroninės bylos kortelės parengimui (0,5 val.), kas atitinka kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1-8.19 punktuose, kategoriją, už kurių teikimo valandą taikomas koeficientas 0,1 ir šiuo atveju sudaro 97,03 (Rekomendacijų 8.20 p.). Nesutiktina su apeliantu, jog į išlaidas įtraukti veiksmai (teisinių paslaugų sutarčių parengimas, prašymo teismui prijungti prie elektroninės bylos parengimas ir pateikimas) nelaikytini savarankiškais veiksmais arba yra administracinio pobūdžio veiksmai, kurie nėra tiesiogiai susiję su bylos esme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad trečiųjų asmenų atstovas visus minimus apelianto veiksmus atliko ir patyrė laiko sąnaudas juos atlikdamas būtent dėl su apeliantu susijusio ginčo nagrinėjimu, o ne dėl kokių nors kitokių priežasčių, todėl logiška, kad atstovas apmokestino ir šiuos veiksmus.
35. Sutiktina su trečiųjų asmenų J. S., T. S. ir G. S. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, kad atitinkamas advokato darbo laiko sąnaudas pasirengiant civilinės bylos nagrinėjimui bei atstovavimui teismo posėdyje (8 val.) nulėmė šios aplinkybės: bylos nagrinėjimo perdavimas iš administracinės teisenos bendrosios kompetencijos teismui, dėl ko pasikeitė tretiesiems asmenims atstovavęs advokatas, naujam atstovui prireikė papildomai laiko susipažinti su didelės apimties bylos medžiaga, analizuoti istorinį teisinį reguliavimą, parengti civilinės bylos strategiją, surinkti įrodymus, pagrįsti naujai teikiamų įrodymų reikšmę bylai (argumentai nurodyti tiek prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo, tiek išdėstyti teismo posėdžio metu). Taigi, apeliacinės instancijos teismas dar išvadą, kad aptariamas užmokestis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms. Atsižvelgiant į aptariamo advokato užmokesčio susidarymo analizę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 1240 Eur užmokestis už paklausimo dėl įrodymų parengimą, pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdyje (8 val.) bei kitų teisinių paslaugų suteikimą (0,5 val.) neviršijo rekomenduojamo maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio.
36. Apeliantas kvestionuoja trečiųjų asmenų patirtas 2112 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme remdamasis užpraėjusio ketvirčio (t. y. 2019 m. sausio 1 d. - kovo 31 d.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčiu, kuris sudarė 1292,70 Eur.
37. Pažymėtina, kad tuo laikotarpiu maksimali priteistina suma vien tik už atsiliepimo parengimą sudaro 3231,75 Eur (Rekomendacijų 8.2 p.) Atsižvelgiant į tai, jog tretiesiems asmenims buvo suteiktos ir kitos teisinės paslaugos (t. 3, b. l. 200) 2112,00 Eur išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Dėl nurodyto, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl trečiųjų asmenų J. S., T. S. ir G. S. naudai priteistų 2112 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžio taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
38. Apeliantas teigia, kad ir trečiajam asmeniui E. J. teismas priteisė 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra per didelės. Nurodo, kad šis asmuo buvo įtrauktas į procesą vėliausiai, o jį įtraukus bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas nuo paskutinio procesinio veiksmo ir šį asmenį byloje atstovavo tas pats atstovas kaip ir G. S., J. S., T. S. Patirtos teisinės išlaidos: už prašymo dėl proceso dalyvio pakeitimą parengimą, teisinių paslaugų sutarties ir išrašo parengimą - 326,70 Eur, o už pasirengimą bei dalyvavimą teismo posėdyje - 326,70 Eur. Apelianto nuomone, už prašymo dėl proceso dalyvio pakeitimą parengimą maksimali mokėtina suma sudaro tik 128,90 Eur (Rekomendacijų 8.17 p), į išlaidas nepagrįstai įtraukti ir tokie veiksmai kaip teisinių paslaugų sutarties ir išrašo parengimas, kurie nelaikytini savarankiškais veiksmais arba yra administracinio pobūdžio veiksmai, kurie nėra tiesiogiai susiję su bylos esme. Be to, anot apelianto, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už suteiktas teisines paslaugas sudaro 128,90 Eur už vieną atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo posėdžiui valandą. 2019-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje išsamiai nedetalizuota, kiek laiko buvo skirta pasirengimui ir atstovavimui teismo posėdyje. Kadangi 2019-12-10 teismo posėdis tęsėsi 1 val. ir 24 min., tai maksimali priteistina suma sudaro tik 128,90 Eur (Rekomendacijų 8.19 p., 9 p.), o visos likusios prašomos prileisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą, pasak apelianto, viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį.
39. Vėlgi, apeliacinio teismo nuomone, kaip jau ir buvo pažymėta ankstesniuose šios nutarties 30, 32, 34, 35, 36, punktuose, apeliantas nepagrįstai kvestionuoja bylinėjimosi išlaidų dydžio, susijusio su pasirengimu bei dalyvavimu teismo posėdyje (326,70 Eur), teisingumą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimali priteistina suma už dalyvavimą teismo posėdyje (trukusiame 1 val. 24 min.) sudaro 128,90 Eur (šių teisinių paslaugų atžvilgiu taikomas užpraėjusio ketvirčio (t. y. 2019 m. balandžio 1 d. - birželio 30 d.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 1289 Eur). Likusią sumos dalį, t.y. 197,80 Eur sudaro advokato darbo laiko sąnaudos rengiantis teismo posėdžiui (1,5 val.). Be to, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 dydžio koeficientas (Rekomendacijų 8.16 p.). Taigi nagrinėjamu atveju maksimalus užmokesčio dydis vien tik už prašymą dėl proceso dalyvio pakeitimo sudarė 515,60 Eur. Tuo tarpu, aptariamas advokato užmokesčio dydis, į kurį įtrauktos ir kitos suteiktos teisinės paslaugos, sudaro tik 326,70 Eur. Tai akivaizdžiai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Dėl atstovo atliktų kitų veiksmų, kuriuos apeliantas laiko administracinio pobūdžio ir neapmokestinamais, veiksmais, pasisakyta šios nutarties 34 punkte.
40. Apeliantas ginčija ir tretiesiems asmenims A. A. ir Ž. A. priteistas bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad už atstovavimą teismo posėdžiuose jos yra per didelės ir viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Apelianto nurodomų tų pačių, dėl patirtų išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje, argumentų kontekste, apeliacinės instancijos teismas nebesikartoja ir pažymi, kad apeliantas klaidingai traktuoja Rekomendacijose nustatytą dydį vien tik už atstovavimą teismo posėdyje, neįskaičiuodamas laiko, kurį užtruko advokatas pasirengimui bylos nagrinėjimui teismo posėdyje. Pabrėžtina, kad šis laikas taip pat apmokamas. Priešingai nei teigia apeliantas, advokatui buvo sumokėta ne tik už atstovavimą teismo posėdžiuose kaip neteisingai apeliaciniame skunde įvertino ieškovas, bet be pasirengimo šiems teismo posėdžiams, taip pat ir už 2 val. trukmės susipažinimą su bylos medžiaga teisme 2019-09-20, dviejų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir pateikimą teismui. Visi šie veiksmai detaliai nurodyti su prašymais dėl išlaidų priteisimo į bylą pateiktose 2019-06-25, 2019-09-04 ir 2019-09-25 PVM sąskaitose – faktūrose (t. 4, b. l. 15, 33, 63, 64).
41. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra racionalios bei neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Tai, kad teismas detaliai neaptarė kiekvienos iš trečiųjų asmenų atstovų pateiktos sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas, nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadų teisingumu. Aukščiau nurodyti argumentai pagrindžia, kad trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos bylos dalykui bei teiktų teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokatų darbo laiko sąnaudoms (apima išlaidas patirtas bylą nagrinėjant ir administraciniame ir bendrosios kompetencijos teisme) ir neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių. Nors ieškovas ir prašė netenkinti trečiųjų asmenų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi jo keliami ieškinio reikalavimai nėra reiškiami tretiesiems asmenims, be to, bylinėjimosi išlaidų priteisimas pablogins ieškovo, kuris yra pensininkas, turtinę padėtį, tačiau ieškovo turtinė padėtis savaime nėra pagrindas mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, juo labiau kad ieškovas savo turtinės padėties išsamiai nepagrindė ir bylą pats vedė per atstovę (advokatę). Ieškovui nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų jo sunkią turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien remdamasis faktu, jog ieškovas yra pensijinio amžiaus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad jo turtinė padėtis yra sunki.
42. Kiti apelianto argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
43. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 88, 93, 98 straipsnių nuostatas, sprendim? pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų ir savo išvadas tinkamai motyvavo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.
44. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto R. J. R. priteistinos trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme: T. S. - 646,87 Eur, E. J. - 217,80 Eur, A. A. ir Ž. A. - 629,20 Eur.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto R. J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme:
T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 646,87 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 87 ct),
E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 217,80 Eur (du šimtus septyniolika eurų 80 ct),
A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 629,20 Eur (šešis šimtus dvidešimt devynis eurus 20 ct).