Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-20283-600/2024, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas, įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.

14. CPK 629 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus, nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (CPK 629 str. 1 d. 4 p.). Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai (MAĮ 107 str. 1 d.).

15. Nustatyta, kad antstolė Daiva Prunskienė vykdomojoje byloje Nr. 0168/12/02023 vykdo 42 485,51 Eur (147 621,35 Lt) skolos išieškojimą iš skolininko R. M. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-54854. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas 2012 m. gruodžio 31 d. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad vykdomasis dokumentas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo buvo pateiktas vykdyti nepraleidus išieškojimo senaties termino (MAĮ 107 str. 1 d.).

16. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 3 d. antstolei pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą suėjus 5 metų senaties terminui. Antstolė 2024 m. gegužės 16 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. S-24-68-12878 ir patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-68-12877 skolininko prašymą iš esmės tenkino. Išieškotoja 2024 m. birželio 5 d. pateikė skundą dėl antstolės 2024 m. gegužės 16 d. patvarkymų, prašydama toliau vykdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą iš skolininko. Antstolė 2024 m. birželio 12 d. patvarkymu Nr. S-24-68-15711 išieškotojos skundą tenkino – panaikino 2024 m. gegužės 16 d. priimtus patvarkymus dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir dėl vykdomojo dokumento grąžinimo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės 2024 m. birželio 12 d. patvarkymo panaikinimo.

18. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma, duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

19. MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais išieškoti mokestinės nepriemokos visiškai ar iš dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas (MAĮ 107 str. 5 d.).

20. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 106-107 straipsnių nuostatas ta apimtimi, kuri aktuali ir šioje byloje, yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę mokesčių administratoriui nepaisyti 5 metų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino, jei procedūros buvo pradėtos MAĮ 106 straipsnyje numatytais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-324-556/2021).

21. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, antstolei vykdant mokesčių administratoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (MAĮ 106 str. 1 d. 4 p.), apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė, leidžianti toliau vykdyti priverstinį įsiskolinimo išieškojimą iš pareiškėjo, net ir suėjus 5 metų senaties terminui.

22. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nutraukta vykdomoji byla buvo pradėta iš naujo, kadangi, kaip minėta, antstolė 2024 m. birželio 12 d. patvarkymu Nr. S-24-68-15711 panaikino savo 2024 m. gegužės 16 d. priimtus patvarkymus, taigi, vykdomasis dokumentas nebuvo grąžintas išieškotojai, vykdomojoje byloje buvo tęsiami vykdymo veiksmai.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

24. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė antstolio veiksmų teisėtumo patikrinimo klausimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.