Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2162-178/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė ,,Parex faktoringas ir lizingas“) ieškinį atsakovei A. R. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama, kuris teismas turi nagrinėti turto arešto panaikinimo klausimą, kai fiziniam asmeniui yra iškelta bankroto byla, o jo turtas buvo areštuotas užtikrinant kitoje byloje pareikštą ieškinį.

Kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“ (toliau – UAB ,,Citadelel faktoringas ir lizingas“) 2009 m. liepos 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš skolininkės A. R..

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu kreditoriaus reikalavimai buvo patenkinti ir tos pačios dienos nutartimi skolininkės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas skolininkės A. R. 131 784,36 Lt vertės turtas, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovei pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas buvo panaikintas ir priimtas ieškovės ieškinys, kuris teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimu patenkintas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteista 131 784,36 Lt nuostolių atlyginimo, procesinės palūkanos, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Vilniaus apygardos teisme 2016 m. vasario 11 d. gautas patikslintas atsakovės A. R. prašymas panaikinti visus areštus ir apribojimus, galiojančius jos atsiskaitomajai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai „Swedbank“, AB banke. Prašyme nurodyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla, todėl minėtos sąskaitos areštas trukdo tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (toliau – FABĮ) reikalavimus, susijusius su mokumo atkūrimo plano vykdymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Teismas nustatė, kad turto arešto panaikinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tuo atveju, jei prašymas būtų grindžiamas su išnagrinėtoje byloje susijusių aplinkybių pasikeitimu (įvykdytas teismo sprendimas ir kt.) ir konstatavo, kad duomenų apie teismo sprendimo įvykdymą atsakovė nepateikė.

Teismas įvertinęs tai, kad visus su fizinio asmens bankroto byla susijusius klausimus sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas, taip pat ir klausimus, susijusiu su turto areštu, konstatavo, kad atsakovė turi kreiptis į jos bankroto bylą nagrinėjantį teismą (FABĮ 20 straipsnio 1, 4 dalys, CPK 149 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo panaikinti apeliantės A. R. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios ,,Swedbank“, AB banke areštą, – pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino FABĮ nuostatas, apribojo galimybę vykdyti bankroto byloje teismo patvirtintą jos mokumo atkūrimo planą.

Kaip teisingai nurodė teismas, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurios nustatytos kituose įstatymuose. CPK suteikia prioritetą Fizinių asmenų bankroto įstatymui. Tokia pat nuostata suformuluota FABĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad fizinio asmens bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi, FABĮ yra specialusis įstatymas CPK atžvilgiu, jame reglamentuojamas fizinių asmenų bankroto procesas, jame nustatytos papildomos sąlygos, susijusios su bankrutuojančio fizinio asmens atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galiojimo klausimais, todėl CPK normos asmens, kuriam iškalta bankroto byla, atžvilgiu taikomos tik tokia apimtimi, kiek tai neprieštarauja FABĮ nuostatoms.

Pagal FABĮ teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos (FABĮ 5 straipsnio 6 dalis). Antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui (20 straipsnio 1 dalis). Teismui patvirtinus planą bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką, išskyrus FABĮ numatytas išimtis (8 straipsnio 11 dalies 1 punktas). Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką, atlieka plane numatytus mokėjimus kreditoriams (12 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 3 dalis). Šių FABĮ normų analizė suponuoja išvadą, kad fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, būtent bankroto byloje akumuliuojamas visi klausimų, susijusių su disponavimu turtu, kreditorių reikalavimų tenkinimu, o taip pat ir apribojimų, užtikrinančių kreditorių interesus, taikymo apimtimis, nagrinėjimas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pagal FABĮ 20 straipsnio 4 dalį su turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, areštu susijusius klausimus sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Taigi, FABĮ tiesiogiai nurodo teismą, kurio jurisdikcijai priskiriamas areštų, taikytų iki bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi apeliantei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013 m. kovo 16 d. Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtintas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas (civilinė byla Nr. 2FB-329-588/2015), todėl šiuo atveju turi būti taikomos būtent specialiojo – FABĮ, o ne CPK normos. Atitinkamai, visi prašymai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu bei galiojančių panaikinimu turi būti teikiami ir nagrinėjami ne bylą iš esmės išsprendusio teismo, o teismo, kuris nagrinėja fizinio asmens bankroto bylą (CPK 1 straipsnio 1 dalis, FABĮ 5 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 4 dalis).

Teismas, įvertinęs tai, kad apeliantei iškelta bankroto byla ir aptartą teisinį reglamentavimą, pagal kurį visi su jos turto areštu susiję klausimai spręstini bankroto bylą nagrinėjančio teismo, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, susijusius su FABĮ nuostatų netinkamu aiškinimu ir taikymu, bei konstatuoja, kad teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.