- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-06
- Bylos Nr.
- 2-2162-178/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas”
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas” ieškinį atsakovei A. R. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 122 887,96 Lt nuostolių, patirtų realizavus lizinguotą turtą, 413 Lt antstolio bendrųjų vykdymo išlaidų, 23,60 Lt turto saugojimo išlaidų per 2008 m., 6949,60 Lt turto saugojimo išlaidų per 2009 m., 410,20 Lt turto transportavimo išlaidų, 1100 Lt turto vertinimo išlaidų, bylinėjimosi išlaidas, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad tarp ieškovo ir UAB „Transala” 2007 m. gruodžio 20 d. buvo sudarytos lizingo sutartys Nr. 10712111, Nr. 10712114, Nr. 10712116, Nr. 10712118, Nr. 10712120, kuriomis UAB „Transala” įsipareigojo mokėti ieškovui mėnesines lizingo įmokas už lizinguojamą turtą - 5 vilkikus. Tarp ieškovo ir atsakovės A. R. 2007 m. gruodžio 20 d. buvo sudarytos laidavimo sutartys Nr. LS/07-07-725, Nr. LS/07-07-726, Nr. LS/07-07-727, Nr. LS/07-07-728 ir Nr. LS/07-07-729. Laidavimo sutarčių 1.1 punktu atsakovė kaip laiduotoja neatlygintinai įsipareigojo kaip solidari skolininkė atsakyti ieškovui kaip kreditoriui visu jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu UAB „Transala” laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal minėtas lizingo sutartis. UAB „Transala” ir atsakovė savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis ir laidavimo sutartis vykdė netinkamai - vėlavo mokėti mėnesines įmokas. Atsakovė pažeidė laidavimo sutarčių 1.1, 2.1.4 ir 3.1 punktus, nes nesumokėjo UAB „Transala” įsiskolinimo.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Gautas faksimilinis prašymas bylos nagrinėjimą atidėti dėl jos ligos. Tačiau atsakovė nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio jos ligą, net ir nenurodė, jog tokį pateiks vėliau. Todėl atidėti bylos nagrinėjimą nėra įstatyminio pagrindo (CPK 156 str. 1 d., 246 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu ieškinio nepripažino. Nurodė, kad Ieškinyje ieškovas savo patirtą 122 887,96 Lt nuostolį įrodinėja sudarytomis su pirkėju UAB „Skuba” pirkimo pardavimo sutartimis Nr. 07-09-138 ir Nr. 07-09-132, kuriomis buvo sutarta pirkėjui automobilį VOLVO parduoti už 10948,00 EUR, o automobilį DAF už 25474,75 Lt, ir susidariusį 122 887,96 Lt skirtumą tarp likusios lizinguojamo turto bei realizuoto turto vertės laikyti savo nuostoliais bei reikalauti teismo atlyginti šiuos nuotolius. CK 6.574 str. įtvirtinta teisės norma suteikia teisę lizingo davėjui reikalauti perduoti jam turtą nutraukus sutartį, tačiau minėta teisės norma imperatyviai nenustato pareigos lizingo gavėjui besąlygiškai grąžinti lizinguojamą turtą. Grąžinimo sąlygos privalo būti tarp šalių suderintos ir sutartos, šalys privalo teisės normas aiškinti bei taikyti sistemiškai, atsižvelgdamos į tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį. Ieškovas nurodo, kad patyrė 1100 Lt turto vertinimo išlaidų, tačiau nepateikė įrodymų, kokia realia rinkos kaina buvo įvertintas šis turtas, o pateiktos pirkimo - pardavimo sutartys su pirkėju UAB „Skuba” neįrodo, kad šis turtas tikrai buvo parduotas rinkos, o ne tarp pirkėjo ir pardavėjo specialiai sutartomis ir sumažintomis pardavimo kainomis. Ieškovas atsakovės neinformavo nei apie atliekamą turto vertinimą, nei apie su UAB „Skuba” sudarytas turto pirkimo -pardavimo sutartis, todėl prašoma priteisti 122 887,96 Lt nuostolių suma negali būti teismo vertinama kaip reali ieškovo patirta žala, kuri atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, būtų nepakeliama našta, todėl ji turi būti sumažinta atsižvelgiant į galimas sunkias neigiamas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Tarp šalių 2007 m. gruodžio 20 d. buvo sudarytos penkios laidavimo sutartys, pagal kurias laiduotojas (atsakovė) įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti kreditoriui (ieškovui) visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei UAB „Transala“ laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal šios bendrovės (lizingo gavėjo) ir ieškovo (lizingo davėjo) sudarytas lizingo sutartis, įvykdyti visas lizingo gavėjo prisiimtas prievoles ieškovui (b.l. 74-83, sutarčių 1.1, 2.1.1 punktai). Pagal laidavimo sutarčių 3.1 punktą laiduotojas atsako kreditoriui ta pačia apimtimi, sąlygomis ir terminais, kaip ir lizingo gavėjas, inter alia nuostolių sumokėjimą.
Visos ieškovo nurodomos nuostolių sumos, kurias pagal lizingo sutarčių Bendrąsias sąlygų 12.5.2, 12.5.4 punktus turi atlyginti lizingo gavėjas (taigi, ir jo laiduotojas), yra įrodomos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 31 -73). Kaip minėta, atsakovė atsiliepime iš esmės nesutiko su 122 887,96 Lt nuostoliais, atsiradusiais nutraukus lizingo sutartis ir realizavus lizinguotą turtą – transporto priemones Volvo ir DAF. Tačiau ieškovas papildomai yra pateikęs UAB „Baltijos realizacijos centro“ automobilio kainų įvertinimų kopiją, UAB „Skuba“, UAB „Opus auto“ raštus apie siūlytas kainas realizuotoms transporto priemonėms, nepriklausomų ekspertų biuro „Marleksa“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, iš kurių matyti, kad transporto priemonės buvo parduotos iš esmės ne mažesnėmis kainomis (b.l. 119-133). Įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus, nėra pateikta, atsiliepime atsakovė apsiribojo tik bendro pobūdžio nesutikimu su šių nuostolių dydžiu (CPK 12, 178 str.). Šiame kontekste pažymėtina, kad vargu, ar lizingo davėjas pats būtų suinteresuotas parduoti turtą akivaizdžiai žemesnėmis negu rinkos kainomis, nes nėra jokių garantijų, kad lizingo gavėjas ar laiduotojai neabejotinai realiai padengs nuostolių skirtumą.
Atsakovės teiginiai apie tai, kad ieškovas privalėjo informuoti ją apie realizavimo aplinkybes, nėra pakankamas pagrindas mažinti atlygintinų nuostolių dydį, nes visų pirma pati atsakovė, neįvykdžiusi pagal sutartis prisiimtų įsipareigojimų, t.y. sutartį pažeidusi (ko ir neginčija) šalis, turėjo pareigą imtis priemonių galimų nuostolių sumažinimui. Be to, kaip minėta, apskritai nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo patirti nuostoliai galėjo būti mažesni. Nėra įstatyminio pagrindo mažinti priteistinus nuostolius ir dėl atsakovės argumento, kad jai, kaip fiziniam asmeniui, tai būtų sunkiai pakeliama: atsakovė laidavimo sutartis sudarė savo noru, taigi, galėjo ir numatyti jų neįvykdymo pasekmes. Be to, šiuo atveju ji veikė ne kaip eilinis fizinis asmuo, o kaip lizingo gavėjo akcininkė, t.y. pelno (per galimus dividendus) siekiantis asmuo, taigi, turi prisiimti ir nepavykusio verslo riziką.
Todėl, ieškovui įrodžius savo reikalavimus, ieškinys tenkinamas (CK 6.76 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.574 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. R. 131 784,36 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 636 Lt žyminio mokesčio, 156,80 Lt išlaidų, susijusių su susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Parex faktoringas ir lizingas” bei 26,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme.