Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1439-603/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
e2S-1439-603/2020
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01222-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vangedas“
Atsakovas
Addere
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1439-603/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01222-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Vangedas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vangedas“ ieškinį atsakovei Addere, uždarajai akcinei bendrovei, dėl neteisėto statybos rangos sutarties nutraukimo, skolos sumokėjimo bei nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Vangedas“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 18 345,46 Eur skolos sumą, 1 198,51 Eur delspinigių bei 20 200,58 Eur nuostolių sumą. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovės turimus nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi atmestas, minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

2. Teisme gautas pakartotinis ieškovės prašymas taikyti ieškinio reikalavimo dydžio atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės turimų nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą. Nurodė, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Ieškovės teigimu, ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, atsakovė vėluoja atsiskaityti su savo kreditoriais – jos turtinė padėtis ir turtinės padėties pokyčio perspektyvos yra labai blogos. Atsakovės vengimas atsiskaityti su kreditoriais laikytinas nesąžiningu elgesiu. Atsakovės turimas nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, o kito turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su ieškove, atsakovė neturi. Ieškovės teigimu, atsakovė neteisėtai nutraukė sutartį, neatsiskaito už tinkamai atliktus ieškovės darbus, tyčia kenkia ieškovei, pasitelkdama darbams atlikti ieškovės subrangovą. Pažymėjo, jog toks atsakovės elgesys patvirtina nesąžiningą jos elgesį, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, ar jį apsunkinti. Be to, ieškinio reikalavimas siekia apie 40 000 Eur ir atsakovei yra pakankamai didelė suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turtui netenkino.

4. Teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau buvo išspręstas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi, todėl asmuo, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai atsiradus aplinkybėms, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta. Pažymėjo, jog spręsdamas pakartotinį prašymą teismas pakartotinai nevertina aplinkybių, kurios jau buvo įvertintos nagrinėjant pirminį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o sprendžia tik tai, ar papildomai nurodomos aplinkybės bei pateikiami įrodymai sudaro pagrindą tenkinti prašymą.

5. Konstatavo, jog ieškovė, reikšdama pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė naujų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, bei naujų įrodymų, sudarančių pagrindą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Teismas sprendė, jog pakartotiniame ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos atsakovės neatsiskaitymo (vėlavimo atsiskaityti) su kitais kreditoriais, sudėtingos atsakovės finansinės padėties, atsakovės nekilnojamojo turto įkeitimo dar 2019 m. gruodžio 27 d., atsakovės neteisėto sutarties nutraukimo, ieškovės subrangovo darbams atlikti pasitelkimo aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsiradusį laikinųjų apsaugos priemonių pagrindą.

7. Teismas pažymėjo, jog taip pat nepateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovės ketinimą perleisti ar slėpti turtą, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog vien paminėtos aplinkybės nepatvirtina atsakovės ketinimo perleisti ar slėpti turtą, ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8. Teismas nurodė, jog disponavimo turtu apribojimai galėtų būti taikomi asmeniui nenorint ar vengiant įvykdyti sprendimą, tačiau ne asmens finansinio nepajėgumo atveju. Atsakovės neatsiskaitymo su ieškove bei kitais kreditoriais aplinkybė gali reikšti ne atsakovės nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti atsiskaitymo, bet atsakovės nesutikimą su skola ar kitas panašias aplinkybes. Pažymėjo, jog atsakovės ketinimo perleisti ar slėpti turtą tikslu išvengti teismo sprendimo įvykdymo nepatvirtina ir atsakovės atitinkamo subrangovo darbams atlikti pasitelkimo aplinkybė ar argumentai, susiję su sutarties nutraukimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Apeliantė (ieškovė) UAB „Vangedas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:

9.1. Pripažindamas, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

9.2. Apylinkės teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, nepagrįstai teigdamas, jog ieškovė nepateikė įrodinėjimo dalyką pagrindžiančių įrodymų apie atsakovės ketinimą perleisti ar paslėpti turtą. Pateikti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina atsakovės turimo nekilnojamojo turto apsunkinimą hipoteka arba areštais, taip pat turtinių teisių įkeitimą. Kadangi atsakovės turtas de jure jau suvaržytas, o atsakovė neturi jokio materialaus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, turi būti imamasi priemonių, jog atsakovės turtas liktų įmonėje iki šalių ginčo išsprendimo. Taip pat teismas nevertino pateiktos UAB „Creditinfo Lietuva“ kreditingumo ataskaitos apie atsakovę, iš kurios matyti, jog atsakovė neatsiskaito ir su kitais kreditoriais, o vėlavimo atsiskaityti reitingas yra 99 klasė.

9.3. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vėlavimas vertintas kaip nesutikimas su skolomis savo kreditoriams, kadangi tai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą arba sunkią finansinę padėtį. Atsakovė sutarties su ieškove sudarymo metu žinojo, jog nesugebės atsiskaityti su ieškove, kadangi sandorio suma siekia 43 500 Eur, kai tuo tarpu skola UAB „Ignitis“, kurią taip pat vėlavo sumokėti, sudarė 2328,52 Eur.

9.4. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia ir aplinkybė, jog atsakovė ir toliau sudarinėja sutartis su naujais kreditoriais, dėl ko priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

9.5. Teismas neteisingai taikė Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vertindamas atsakovės elgesį nesąžiningumo aspektu. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik tada, kai atsakovas ketina paslėpti ar perleisti turimą turtą, bet ir kitais atvejais, t.y. nesąžiningumu gali būti pripažįstami ir tokie veiksmai, kai atsakovas įkeičia savo turtą. Iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog vos tik įsigijusi nekilnojamąjį turtą atsakovė jį įkeičia, kas sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė tyčia apsunkina savo turtą, siekdama išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo.

9.6. Atsakovės nuolatinis vėlavimas atsiskaityti su kreditoriais, tai, kad atsakovė nesugeba padengti net būtinųjų komunalinių išlaidų, kad apsunkina visą turtą, kyla abejonė dėl atsakovės ketinimo toliau vykdyti savo veiklą, kas taip pat gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

9.7. Teismas nevertino ir atsakovės nesąžiningumo tiek prieš sudarant Statybos rangos sutartį, tiek ir po jos sudarymo, taip pat 2020-05-15 atlikto neteisėto Sutarties vienašališko nutraukimo. Iš pateiktų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį, neatsiskaito už tinkamai atliktus ieškovės darbus, tyčia kenkia ieškovei pasitelkdama darbams atlikti ieškovės subrangovą.

9.8. Nagrinėjamu atveju taip pat neabejotinai kyla grėsmė, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokia grėsmė kyla dėl sunkios atsakovės finansinės padėties bei atsakovės veiksmų, atliekamų prieš ieškovę bei kitus savo kreditorius, taip pat dėl galimai tyčinio turto įkeitimo bei kitokio apsunkinimo.

Atsiliepimas

10. Atsakovė Addere, UAB, atsiliepime su ieškovės atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo skundžiamą 2020 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius atsikirtimų argumentus:

10.1. Ieškovė nenurodė jokių naujų aplinkybių ar grėsmių būsimo teismo sprendimo įvykdymui, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nurodyti argumentai dėl didelės sumos, atsakovės nesąžiningumo bei sutarties nevykdymo jau buvo įvertinti teismo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą 2020 m. birželio 29 d. nutartyje. Teikdama pakartotinį prašymą ieškovė pakartotinai prašė įvertinti tas pačias aplinkybes, kurias jau vertino teismas, išdėstydama kitaip struktūriškai motyvus, tačiau nepateikė jokių iš esmės naujų argumentų ir/ar įrodymų, pagrindžiančių aplinkybių pasikeitimą ar pavojaus, jog palankus ieškovei teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti nebeįmanomas.

10.2. Atsakovė neįrodė, jog egzistuoja grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Aplinkybė, kad nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir įvykdyti teismo sprendimą, nelemia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar apsunkinimo jį vykdyti. Turto įkeitimas hipoteka taip pat neturi įtakos atsakovės finansinei veiklai ir jos stabilumui. Ieškovės įrodinėjamas atsakovės delsimas atsiskaityti, nebendravimas negali būti prilyginami siekiui pabloginti atsakovės turtinę padėtį ir išvengti išieškojimo, be to, nutylima aplinkybė, jog su ieškove yra iš dalies atsiskaityta už atliktus darbus.

Šalies argumentai

10.3. Ieškovės procesiniuose argumentuose nurodyta aplinkybė, jog didelė ieškinio suma savaime suponuoja egzistuojančią ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, neatitinka teismų formuojamos teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta pakartotinai taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėdama, jog egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovė yra nesąžininga.

14. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tik nustatęs kumuliatyvių (abiejų būtinų) sąlygų visumą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui – teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – eliminuoti riziką (grėsmę), kad teismo priimtas sprendimas bus neįvykdytas. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu pobūdžiu. Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir galioja iki galutinio ginčo išsprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad tokios procesinės priemonės taikomos iki teismas kilusį šalių ginčą išsprendžia iš esmės, t. y. iki byloje atlieka įrodymų tyrimą bei jų vertinimą pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles ir įsitikina, kuri ginčo šalis yra teisi, laikini disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis ribojimai gali būti šaliai nustatomi tik tada, jeigu jų taikymo prašanti ginčo šalis pateikia įtikinamų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių teismui pripažinti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui buvimą.

16. Kadangi dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ginčo nekyla, apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako.

17. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, jog grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą apsprendžia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas. Šio išimtinio ir atsakovo teises itin varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia konkrečių duomenų arba įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindė prasta atsakovės finansine padėtimi, atsakovės elgesiu, suponuojančiu atsakovės nesąžiningumą, nurodė didelę ieškinio sumą, pažymėdama, jog tokių aplinkybių visuma kelia grėsmę ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentui, jog ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, o kartu ir ketinimo perleisti ar slėpti turtą, tokiu būdu siekiant apsunkinti ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

20. Pažymėtina, jog vertinant atsakovės nesąžiningumą, įrodinėjimo dalykas yra atsakovės atlikti, atliekami ar ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai (tikslingai) siekiama pabloginti turtinę padėtį tikslu išvengti išieškojimo iš turto pagal būsimą teismo sprendimą, o ne apskritai, apeliantės vertinimu, bet koks nesąžiningas elgesys.

21. Tokios apeliantės įvardytos aplinkybės, kaip įgyto turto įkeitimas, įsiskolinimai kitiems kreditoriams, tarp jų ir UAB „Ignitis“, materialaus turto neturėjimas neįrodo atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės / vertės sumažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo. Nors ieškovė nurodo atsakovės skolas kitiems kreditoriams bei vėlavimą atsiskaityti su jais, remdamasi UAB „Creditinfo Lietuva“ kreditingumo ataskaita, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, jog būtų iškeltų ar neišnagrinėtų civilinių bylų, kuriose Addere, UAB, būtų įtraukta atsakove. Aplinkybė, jog atsakovė įsigyjamą turtą apsunkina hipoteka, taip pat įkeistos ir turtinės teisės, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog tokie veiksmai atliekami turtint tikslą išvengti nagrinėjamoje byloje priimto galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo.

22. Kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi taip pat atmestini tokie atskirojo skundo argumentai, jog atsakovės nesąžiningumą pagrindžia su ieškove susiklosčiusių tarpusavio santykių aplinkybės. Pažymėtina, jog sutarties nutraukimo bei neatsiskaitymo už atliktus darbus aplinkybės sudaro ieškinio dalyką ir sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą nėra vertinamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Tai atliekama vėliau, ginčą nagrinėjant iš esmės ir vadovaujantis CPK nustatytomis taisyklėmis.

23. Pažymėtina ir tai, jog kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė teikdama pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo nurodyti naujus duomenis, nurodyti, kokios aplinkybės yra pasikeitusios jau po to, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą įsiteisėjusia nutartimi, atsisakydamas patenkinti tokį patį jos prašymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši sąlyga taip pat yra privaloma, siekiant kitokio procesinio rezultato, nei buvo pirmą kartą išsprendus analogišką prašymą, o analogiškų aplinkybių nurodymas kitu aspektu, nelaikytina pasikeitusiomis aplinkybėmis.

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės pozicija, jog teismas vertindamas nesąžiningumo prasme atsakovės veiksmus nukrypo nuo teismų praktikos. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis kiekvienoje byloje yra sprendžiamas individualiai, pagal toje konkrečioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, pagrįstą teismo vidiniu įsitikinimu (CPK 185 straipsnis).

25. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, apeliantė nenurodė. Įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra ir teisėto pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vangedas” atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė