Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės individualios įmonės S. J. leidyklos–spaustuvės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oridanas“ patikslintą ieškinį atsakovei individualiai įmonei S. J. leidyklai­­­­­­–spaustuvei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. 2021 m. liepos 26 d. atsakovė IĮ S. J. leidykla­­­­­­–spaustuvė pateikė paaiškinimus, prašė atsakovės IĮ S. J. leidyklos­­­­­­–spaustuvės apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat nurodė, kad jei ieškovė nebeturėjo jokių reikalavimų B. J. ir S. J., ji turėjo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir pateikti teismui atsisakymą nuo jiems reiškiamų reikalavimų. Kadangi byloje nebuvo pareikštas atsisakymas nuo B. J. ir S. J. reikštų reikalavimų, taip pat nespręstas minėtų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, manytina, jog šie asmenys liko dalyvaujančiais byloje asmenimis ir turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą. Taip pat pažymi, kad šioje civilinėje byloje S. J. ir B. J. pažeistos teisės dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra apgintos Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, jie svarstys galimybę iki teismo posėdžio pražios pateikti savo atsisakymą nuo apeliacinio skundo, nes realiai ginčas yra likęs tarp ieškovo UAB „Oridanas“ ir atsakovės IĮ S. J. leidyklos­­­­­­–spaustuvės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

15. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321, 322 straipsniai).

16. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl sutartinių rangos teisinių santykių tarp šalių buvimo fakto, darbų atlikimo ir apmokėjimo už darbus. Apeliantė IĮ S. J. leidykla–spaustuvė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio reikalavimų neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o ieškovės pateikti įrodymai neįrodo rangos teisinių santykių tarp šalių buvimo fakto.

17. Ieškovė byloje teigė, kad pagal atsakovės pateiktą užsakymą atliko statybos rangos darbus adresais (duomenys neskelbtini) ir griovimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad rašytinė statybos darbų rangos sutartis dėl ieškovės nurodytų darbų atlikimo tarp šalių nebuvo sudaryta. Apeliaciniame skunde atsakovė kelia abejones, kodėl ieškovė, būdama juridiniu asmeniu ir teikdama statybos rangos paslaugas, nesudarė rašytinės rangos sutarties. Pažymėtina, kad įstatymas rangos sutarčiai nekelia privalomos rašytinės formos reikalavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnis, 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnis). Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Atsižvelgiant į tai, rašytinės formos sutarties nebuvimas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, tačiau apsunkina tokių santykių įrodinėjimo procesą. Ginčo atveju, nesant rašytinės sutarties, rangos sutartinių santykių ir iš jų kylančių prievolių egzistavimas gali būti įrodinėjami ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 12, 178 straipsnis).

18. Įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Tokie faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės argumentuoja, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo ginčui reikšmingų aplinkybių: atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai yra atsakovės nepasirašyti ir patys savaime negali įrodyti tiek paties darbų atlikimo fakto, tiek jų apimties, kainos ir kokybės; vieno elektroniniu paštu ne atsakovės teisėtiems valdymo organams siųsto laiško turinys neleidžia daryti išvados apie šalių santykius; atsakovei teiktas pasiūlymas sumokėti 4 000 Eur ir atsakovės 2016 m. gruodžio 8 d. rašytinis paaiškinimas dėl PVM sąskaitos–faktūros neapmokėjimo nereiškia, kad atsakovė bent iš dalies pripažino ieškovės reiškiamus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog tarp šalių žodinės sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, įvertino visumą byloje esančių įrodymų.

20. Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus – 2015 m. sausio 8 d. atsakovei IĮ S. J. leidyklai–spaustuvei išrašytus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus: Nr. 2015-01-08/01 dėl (duomenys neskelbtini)atliktų darbų (11 132 Lt, t. y. 3 224,05 Eur), Nr. 2015-01-08/02 dėl (duomenys neskelbtini) atliktų darbų (11 109,86 Lt, t. y. 3 217,64 Eur), Nr. 2015-01-08/03 dėl (duomenys neskelbtini) atliktų priestato griovimo darbų (2 000 Lt – t. y. 579,24 Eur). Byloje nustatyta, kad aplinkybę apie darbų atlikimą ieškovės nurodytuose objektuose pagrindžia ir kiti įrodymai byloje.

21. Byloje nustatyta, kad turto objektai, kuriuose ieškovė nurodė, jog buvo atliekami rangos darbai, priklauso atsakovei IĮ S. J. leidyklai–spaustuvei nuosavybės teise ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir pagal panaudos sutartį yra valdomi atsakovės ((duomenys neskelbtini)). 2002 m. rugpjūčio 7 d. panaudos sutarties 2 punkte numatyta sąlyga, kad panaudos gavėjas (IĮ S. J. leidykla–spaustuvė) atlieka ir apmoka remonto darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės atstovas S. J. neneigė aplinkybės, jog ieškovė atliko darbus (duomenys neskelbtini), tik negalėjo konkrečiau nurodyti, kuriuos darbus ji atliko. Atsakovės atstovas S. J. taip pat neneigė, jog prie darbų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prisidėjo ieškovė.

22. Ieškovė teigė, kad ir anksčiau žodinių susitarimų pagrindu buvo atlikusi darbus ir tarp šalių buvo susiklostę pasitikėjimu grįsti santykiai, tai grindė 2013 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymu ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniu laišku. Iš ieškovės pateikto 2013 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymo duomenų matyti, kad atsakovė anksčiau yra atlikusi apmokėjimą pagal kvitą T. D., kuris šiuo metu yra UAB „Oridanas“ direktorius. Apeliantės akcentuojamame ieškovės elektroniniu paštu siųstame laiške matomas familiarus bendravimas dėl apmokėjimo. Nustatyta, kad S. J. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog spaustuvė nepraktikavo statybos darbų atlikimo be rašytinių sutarčių, tai būtų labai reta išimtis. Tačiau iš S. J. paaiškinimų byloje taip pat nustatyta, kad jis statybos darbų metu matė M. J. draugiškus santykius ir nurodė dėl to su juo kalbėjęs.

23. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės vadovas T. D. nurodė, kad užsakymą dėl darbų atlikimo ginčo objektuose pateikė M. J. kaip spaustuvės atstovas. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, jog M. J. veikė atsakovės vardu. Apeliantė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės M. J. buvo įtrauktas byloje dalyvauti kaip trečiasis asmuo, tačiau savo paaiškinimų byloje teismui neteikė, jokių naujų aplinkybių dėl to, ar jis veikė spaustuvės vardu, nepaaiškėjo. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

24. Byloje nustatyta, kad į bylą įtraukus dalyvauti trečiąjį asmenį M. J., nustačius, kad trečiojo asmens gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesiniai dokumentai jam buvo įteikiami ir apie teismo posėdžių vietą, datą ir laiką pranešama viešo paskelbimo būdu. Trečiasis asmuo atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Taip pat nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą byloje buvo apklausta liudytoja V. J.. Ji taip pat patvirtino, kad M. J. spaustuvėje buvo tiekimo ir ūkio skyriaus vadovas, atsakingas už ūkio darbus, statybos darbus, jų organizavimą. Taigi trečiajam asmeniui nepateikus savo pozicijos ir paaiškinimų teisme, teismas bylą išnagrinėjo pagal byloje esančius įrodymus.

25. Rangos darbai atlikti atsakovei priklausančiuose objektuose. Byloje nustatyta, kad M. J. buvo oficialus atsakovės darbuotojas, ūkio dalies vadovas. 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas S. J. nurodė, kad tuo metu vyko daug statybos darbų, už darbus buvo atsakingas M. J., taip pat nurodė, kad M. J. ne visada būdavo išduodamas atskiras raštiškas įgaliojimas veiksmams atlikti įmonės vardu, paprastai tik didesnės apimties darbuose, nurodė, kad pasitikėjo juo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendžiant klausimą, kas užsakė rangos darbus, bylos faktiniai duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad darbus užsakė M. J., veikdamas atsakovės vardu ir interesais (CK 2.133 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

26. Apeliantė teigia tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės nenuoseklumas dėl atsakovais nurodomų subjektų rodo apsisprendimo dėl reiškiamų reikalavimų nebuvimą ir netiesiogiai patvirtina jų nepagrįstumą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kadangi įvertinus bylos proceso eigą nustatyta, jog ieškovės ieškinio reikalavimų patikslinimai iš esmės buvo nulemti duomenų paaiškėjimo proceso metu apie patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkus (B. J. ir S. J.) ir vėliau duomenų apie tai, kad patalpos buvo perduotos panaudos sutarties pagrindu atsakovei IĮ S. J. leidyklai–spaustuvei neatlygintai naudotis, bet šiai įsipareigojus atlikti ir apmokėti remonto darbus.

27. Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 21 d. ieškovės pasiūlyme atsakovei nurodyta, jog 2015 m. gruodžio 21 d. atsakovei buvo siųstas pasiūlymas dėl susidariusios 7 020, 93 Eur skolos išdėstymo; jame taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į 2016 m. lapkričio 18 d. tarpusavio derybų metu pasiektą šalių susitarimą, jog bus sumokėta iš viso 4 000 Eur skola plius PVM, siūlyta šią sumą sumokėti per šešis mėnesius. Iš atsakovės 2016 m. gruodžio 8 d. paaiškinimo ieškovei nustatyta, kad atsakovė nurodė negalinti apmokėti pateiktos PVM sąskaitos–faktūros, nes neturi abiejų šalių pasirašytų atliktus darbus pagrindžiančių dokumentų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas S. J. patvirtino, kad apie ieškovės reiškiamas pretenzijas sužinojo apie 2015 m., ieškovė kreipėsi dėl skolos apmokėjimo.

28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių žodinės sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai dėl rangos darbų objektuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atlikimo (CK 6.162 straipsnis, 6.644 straipsnis, 6.645 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1, 2 dalys).

29. Byloje nustatyta atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai pasirašyti tik ieškovės. Apeliantė akcentuoja, kad šie aktai atsakovės nepasirašyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Akcentuotina, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-684/2017). Taigi byloje esant ieškovės vienašališkai pasirašytiems atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktams, nesutikdama su jais atsakovė turėjo teisę juos ginčyti ir įrodyti, kad pagrįstai atsisakyta aktus pasirašyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad atsakovė vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų neginčijo.

31. Apeliantė akcentuoja, kad atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai neįrodo darbų atlikimo fakto, jų apimties, kainos ir kokybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik šiais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu darbų atlikimo faktą atsakovei ginčo objektuose 2014 metais patvirtino ir UAB „Baltsida“ (šiuo metu UAB „Oridanas“) dirbę liudytojai T. V. ir G. R.. Be to, minėto teismo posėdžio metu liudytojas G. R. iš esmės patvirtino aplinkybę, kad 2015 m. sausio 8 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose nurodyti darbai buvo atlikti. Taigi rašytinuose įrodymuose užfiksuotus duomenis patvirtina ir kiti įrodymai byloje.

32. Svarbu pažymėti, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Civiliniame procese, vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

33. Esant nurodytoms byloje nustatytoms aplinkybėms, byloje esant nustatytiems faktiniams duomenims, kad ieškovės nurodomuose objektuose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) buvo sutartiniu pagrindu atlikti statybos rangos darbai, esant įrodymų apie ieškovės atliktų darbų apimtį ir nesant priešingų įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis ir patvirtinančių kitokią darbų apimtį, kainą ar kokybės trūkumus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atliktų darbų priėmimo­–perdavimo aktuose užfiksuotais duomenimis apie atliktus darbus, jų kiekį, medžiagas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kokį nors atsiskaitymą už ieškovės atliktus darbus ar jų dalį. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 7 020,93 Eur skolą (CK 6.59 straipsnis, 6.687 straipsnio 1 dalis).

34. Dalis apeliaciniame skunde nurodytų argumentų yra susijusi su byloje nedalyvaujančių asmenų B. J. ir S. J. pozicija byloje – kritikuojamas ir vertinamas ieškovės sprendimas procese reikalauti skolos priteisimo iš B. ir S. J., nesutinkama su aplinkybių, susijusių su minėtų asmenų veiksmais, vertinimu, kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimti 2020 m. lapkričio 27 d. pateiktą ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame ieškovė iš atsakovų pašalino B. J. ir S. J., ir iš esmės teigiama, kad ieškovės reikšti reikalavimai S. J. ir B. J. buvo visiškai nepagrįsti, todėl teismas turėjo juo atmesti, atitinkamai atlyginant B. J. patirtas išlaidas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ši civilinė byla iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pagal ieškovės UAB „Oridanas“ patikslintą ieškinį vienai atsakovei IĮ S. J. leidyklai–spaustuvei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. J.. Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. liepos 15 d. nutartimi nustačius apeliacinio skundo trūkumus dėl jį pasirašiusių ir nedalyvaujančių byloje asmenų, atsakovė IĮ S. J. leidykla­­­­­­–spaustuvė 2021 m. liepos 26 d. poziciją išdėstė pareiškime dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi B. J. ir S. J. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims. Išaiškino, kad byla apeliacine tvarka bus nagrinėjama pagal atsakovės IĮ S. J. leidyklos–spaustuvės apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos eigą, pripažįsta, kad nurodyti skundo motyvai yra susiję išimtinai su byloje nedalyvaujančių asmenų B. J. ir S. J. pozicija ir nesusiję su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl atsakovei IĮ S. J. leidyklai­­­­­­–spaustuvei pareikštų ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl šių motyvų plačiau nepasisakytina.

35. Apeliaciniame skunde, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį visa apimtimi, atsakovė iš esmės nurodė motyvus dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pagrindinio ieškovės reikalavimo, t. y. dėl pagrindo ieškovei iš atsakovės priteisti skolos sumą. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė savarankiškų nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkinta ieškinio reikalavimų dalis dėl palūkanų ir išieškojimo išlaidų priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad skola ieškovei iš atsakovės priteista pagrįstai, ir nesant savarankiškų motyvų, ginčijančių kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl kitos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.

36. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės IĮ S. J. leidyklos–spaustuvės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą. Konstatavus, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.