Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. T. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje L. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš jo laikiną išlaikymą. Teigia, kad teismas turėjo nustatyti pilnamečio vaiko turtinę padėtį, įvertinti ne tik realiai gaunamas pilnamečio vaiko pajamas, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimą, t. y. teismas turi pareigą atsižvelgti ir į tai, ar buvo ieškota kitų galimybių gauti lėšų studijoms, pavyzdžiui, ar kreiptasi dėl paskolos gavimo, svarbu ir tai, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo besimokančiam pilnamečiui vaikui yra taikytinas sąžiningo ir pažangaus mokymosi kriterijus, t. y. mokykloje studijuojantis pilnametis vaikas turi dėti maksimalias pastangas gerai mokytis ir siekti kuo aukštesnių mokymosi rezultatų. Pažymi, kad net ir nustačius išlaikymo pilnamečiui vaikui teikimo poreikį, išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

9. Argumentuoja, kad visos nurodytos aplinkybės nebuvo vertinamos, jokie duomenys nebuvo pateikti, o teismas nesiėmė priemonių objektyviai ir pagrįstai išnagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė šabloninę ir niekuo nepagrįstą. Teigia, kad ieškovė tikrai nepagrindė savo prašymo reikalavimo, nors tai yra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyt, o teismo priimta nutartis daro jam žalą, nes teismas neįvertino jo turimų pajamų dydžio (už savaitės jis neturės darbo, baigiasi sutartis), atsakovo šeimos sudėties (šiuo metu jis augina du mažamečius vaikus), pats mokosi universitete ir studijos yra mokamos, turi būsto paskolą ir kitų aplinkybių, kurias teismas turėjo nustatyti ir įvertinti prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.

11. Argumentuoja, kad atskirąjame skunde pateikiami argumentai yra susiję labiau su nuolatinio išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimu, o ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu.

12. Dėl savo turtinės padėties ieškovė nurodo, kad ji mokosi vidurinėje (ne aukštojoje) mokykloje ir tik sulaukusi pilnametystės neturi galimybės savarankiškai užsitikrinti savo poreikių patenkinimo. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą. Pažymi, jog išlaikymo pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo instrumentai ir taikytini sprendžiant dėl visų vaikų: tiek nepilnamečių, tiek pilnamečių vaikų, kuriems būtina parama, besimokančių vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo. Logiška, jog nepilnamečio asmens, kuriam buvo priteistas išlaikymas, statuso pasikeitimas sulaukus pilnametystės, nepanaikina jo poreikių, kol jis mokosi mokykloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo jai priteistas laikinas išlaikymas po 300,00 Eur per mėnesį nuo 2023 m. spalio 19 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje arba iki mokyklos baigimo dienos (2024 m. birželio 24 d. įskaitytinai), teisėtumo ir pagrįstumo.

18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl išlaikymo priteisimo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendžia, kad yra jo tenkinimo tikimybė, t. y. nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pareikštas ieškinys dėl paramos priteisimo negalėtų būti tenkinamas.

19. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, tėvai turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Laikinos paramos pilnametystės sulaukusiam vaikui priteisimo klausimas nėra tapatus nepilnamečių vaikų laikinajam išlaikymui. Laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto, CK 3.65 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto normomis. Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinos paramos priteisimo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant aukščiau nurodytas įstatymo normas, atsižvelgiant į CK 3.192¹ straipsnio nuostatas.

20. Tiek laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui, tiek ir laikinos paramos pilnametystės sulaukusiam vaikui priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo (paramos) priteisimo pagal ieškovo pareikštą reikalavimą išankstiniu išsprendimu, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą (šiuo atveju tai pilnamečio vaiko teisės į paramą užtikrinimas) ir laikiną ginčo situacijos sureguliavimą, apsauganti pilnamečio vaiko turtinius interesus. Pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo (paramos) vaikui dydžio bei kokios yra atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą (paramą). Šios aplinkybės, o taip pat ir aplinkybės, dėl paties pilnamečio vaiko galimybių bei pastangų pasirūpinti mokymuisi reikalingomis pajamomis ir kt., turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir nevertinamos svarstant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą. Laikinos paramos priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną paramą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui būstui, sveikatai, ugdymui. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių laikinos paramos priteisimo atveju ir bylos dėl paramos priteisimo nagrinėjimo iš esmės metu įrodinėjamų aplinkybių pobūdis ir apimtis yra skirtingi.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo ir trečiojo asmens L. T. santuoka buvo nutraukta Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1999-206/2010 patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kitų sąlygų, atsakovas įsipareigojo teikti tuo metu dar nepilnametei dukteriai A. T. periodinį išlaikymą po 800 Lt (tai atitinka beveik 232 Eur) per mėnesį iki dukters pilnametystės. Ieškovė pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), tačiau vis dar mokosi Norvegijos (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 3STD (tai atitinka mokymąsi vidurinės mokyklos 12-oje klasėje (gimnazijos 4-oje klasėje) pagal Lietuvos švietimo sistemos standartus, vidurinę mokyklą ieškovė turėtų baigti 2024 m. birželio 24 d.

23. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, grindžia iš esmės tuo, kad neturi finansinių galimybių toliau teikti savo pilnametei dukteriai (ieškovei) reikalingą išlaikymą iki ji baigs vidurinę mokyklą, kad ieškovės prašoma suma sukelia neproporcingų nepatogumų jam, be to, kad ieškovė neįrodė, jog sulaukusi pilnametystės neturi galimybės pati savarankiškai užsitikrinti savo poreikių patenkinimo, nepateikė poreikių pagrindžiančių įrodymų.

24. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo pilnamečiui vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Atsakovas įrodinėja, jog jo pilnametė duktė gali pati savimi pasirūpinti, tačiau nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, šias faktines aplinkybes, kaip ir aplinkybes susijusias su atsakovo pajamų dydžiu, poreikių suma, pilnamečio vaiko pajamų dydžiu ir poreikių suma, teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik nagrinėjant bylą iš esmės. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas gauna ne tik darbo užmokestį, tačiau turi ir nekilnojamojo turto, o tai rodo, jog jis turi galimybes mokėti savo pilnametei dukteriai išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas laikino išlaikymo dydį nustatė remdamasis teismų praktikoje įtvirtintu orientaciniu išlaikymo dydžiu, t. y. pusė minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų bent minimalius pilnametės moksleivės poreikius. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. N2-1999-206/2010 išlaikymo dydis buvo nustatytas bylos šalių (ieškovės tėvų) taikos sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad prie vaiko išlaikymo tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis, laikytina, jog taikos sutarties sudarymo metu, tarp tėvų nekilo ginčo dėl vaiko (ieškovės) poreikių patenkinimui per mėnesį buvusios reikalingos sumos, o pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo (paramos) suma nėra reikšmingai didesnė nei buvo šalių sutarta, ypač įvertinus gyvenimo lygio gerėjimą ir kainų didėjimą bei infliaciją šalyje, be to, santuokos nutraukimo metu šalių dukra dar buvo mažametė, o šiuo metu jau pilnametė. Konstatuotina, jog ieškovei sulaukus pilnametystės ir atsakovui nuo tos dienos nutraukus išlaikymo teikimą, ieškovė neteko lėšų savo būtiniausiems poreikiams patenkinti, kol pabaigs vidurinę mokyklą. Visa pilnametės ieškovės išlaikymo našta tenka jos motinai (trečiajam asmeniui), nors, kaip minėta, pareiga privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, tenka abiem tėvams, turintiems tokią galimybę.

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, pagrįstai vertino, kad ieškovės interesus patenkintų 300,00 Eur per mėnesį iš atsakovo ieškovei priteistina laikina parama. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.