Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Laurai Golubkienei, nuteistajam J. T., jo gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas - 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, jam iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatant, jog J. T. privalo nedelsiant atlikti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant J. T.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės pradžią J. T. nustatyta skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos, o bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

J. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (paso) paėmimas paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti, J. T. asmens dokumentą, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai prie nuteistojo asmens bylos.

Iš kaltinamojo J. T. priteista: nukentėjusiojo M. D. naudai – 105 000 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo; E. J. - 117500 Eur, o A. J. naudai – 352500 Eur, pavedant šią pinigų sumą uzufrukto teise valdyti nepilnamečio A. J. įstatyminei atstovei – motinai E. J.; R. J. naudai – 23481 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys atmestas; nukentėjusiojo E. J. naudai - 23169,31 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas; nukentėjusiojo R. Š. M. naudai - 1579240 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo bei 3993 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų; nukentėjusiojo M. P. naudai priteista 300000 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiojo T. V. naudai - 9000 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiojo A. V. naudai - 25662 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys atmestas; nukentėjusiosios D. Š. naudai – 14481 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Procesas dėl nukentėjusiojo V. K. civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai.

4. Apeliacinis skundas dalyje dėl bausmės individualizavimo ir skyrimo grindžiamas tuo, kad tiek baudžiamosios teisės doktrinoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota, kad, jei BK straipsnio sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, galima tik nustačius švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygas (BK 62 straipsnis) arba kai BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83/2012).

Gynyba atkreipia dėmesį į nusikalstamos veikos (didelės vertės turto įgijimo apgaule - t. y. sukčiavimo) pavojingumo laipsnį. Pasak gynėjo, nagrinėtoje byloje nusikalstama veika nebuvo tokio pavojingo lygio, kad vienintelis kelias bausmės tikslams pasiekti — J. T. paskirti realią laisvės atėmimo bausmę (nors dalį jos vykdymo nuspręsta atidėti), kadangi visus J. T. ateityje žadamus atlikti veiksmus, valdomus ir kuriamus verslus, gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas bei uždirbamą pelną nukentėjusieji patys galėjo patikrinti. J. T. neslėpė savo turtinės padėties, atvirai apie tai kalbėjo.

Vertindamas J. T. ir nukentėjusiųjų asmenybes, gynėjas atkreipia dėmesį, kad visi nukentėjusieji yra išsilavinę, sukaupę nemenką patirtį ar bent turintys bendras žinias verslo bei teisės srityje, atpažįstami visuomenėje, dažnai eskaluojami žiniasklaidoje, garbūs, pakaltinami ir veiksnūs asmenys, kurie patys duodami parodymus patvirtino, jog nerūpestingai skolindami pinigus J. T. tikėjosi gauti itin dideles palūkanas. Pažymima, kad pagrindinis nukentėjusių tikslas buvo pasipelnyti, uždirbti J. T. sąskaita gaunant dideles 30-40 proc. palūkanas. Tai suponuoja nukentėjusiųjų savanaudiškumą bei bandymą manipuliuoti Teismo vidiniu įsitikinimu. Jų nekuklus gobšumas pasireiškė nesirūpinimu nei verslais, kurių plėtrai skolinami pinigai, nei J. T. turtine padėtimi, nei kitomis aplinkybėmis, kurios būtų turėję įtakos nuketėjusiųjų apsisprendimui – skolinti pinigus ar ne.

Pabrėžiama, kad didžioji dalis nukentėjusiųjų nevažiavo į fabrikus ir nesidomėjo gipsinių modelių gamyba, jų sandėliavimu, eksportavimu ir už tai gaunamomis pajamomis, nors turėjo realią galimybę tai padaryti. Pavyzdžiui, T. P., priešingai nei daugelis kitų nukentėjusiųjų, pasidomėjo gipsinių modelių gamyba, tačiau akcentuojama, kad tik tuomet, kai jam kilo įtarimas dėl J. T. vykdomos veiklos, kas leidžia manyti, kad iš pradžių skolinant pinigus gipsinių modelių gamyba jam nebuvo aktuali, jį domino tik galimybė uždirbti gaunant dideles palūkanas.

Analizuodamas teiginį, jog J. T. sudarė „solidaus verslininko įvaizdį“, gynėjas akcentuoja, jog toks vertinimas yra neobjektyvus, J. T. nesistengė sudaryti „solidaus verslininko įvaizdžio“, apie savo turtinę padėtį nemelavo ir atvirai skatino nukentėjusiuosius domėtis esama situacija. Pateikiami argumentai, kad J. T. vairavo prabangius automobilius, turėjo asmeninį vairuotoją ar dėvėjo prabangius laikrodžius, gali būti vertinami tik kaip kiekvieno nukentėjusiojo asmeninė nuomonė, kadangi byloje nėra pateikta išaiškinimų, koks daiktas laikomas „prabangiu“, kokia turi būti jo piniginė vertė. Pasak gynėjo, vien tik remiantis nukentėjusiųjų subjektyvia nuomone apie jo dėvimus laikrodžius ar vairuojamus automobilius yra neteisinga ir neobjektyvu, ypač atsižvelgiant į tai, kad J. T. automobilis Mercedes-Benz ML buvo įsigytas lizingu ir vėliau grąžintas, o jo vardu buvo registruotas tik vienas nedidelės kvadratūros butas.

Atkreipiamas dėmesys, kad procesas J. T. atžvilgiu trunka jau šeštus metus (nuo 2016 m. pradėjus ikiteisminį tyrimą), paskutinius kelerius metus procesas užtruko ne dėl Teismo ir ne dėl J. T. kaltės, o dėl pandemijos ir ikiteisminio tyrimo.

Akcentuojama, kad J. T. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2019 m., per visus metus, kol vyksta baudžiamasis procesas jo atžvilgiu (t.y. nuo 2016 m. iki dabar), nėra jokių duomenų apie padarytas kitas nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus. Aplinkybė, kad J. T. aktyviai ieško darbo, suponuoja, kad jis yra supratęs savo veiksmus, pasimokęs ir pasirengęs gyventi kaip atsakingas, rūpestingas, atidus ir racionalus žmogus.

Gynybos požiūriu vien tai, kad J. T. atliks realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, nereiškia, jog taip bus tikslingiausiai pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje imperatyviai reglamentuoti bausmės tikslai bei, kad tai turės teigiamos įtakos jo psichologinei gerovei, mąstymui ir iš to kylančiam elgesiui.

Akcentuojama, kad J. T. draugė laukiasi, jie kuria šeimą ir gyvena šeimynišką gyvenimą. Pasak gynėjo, tokios aplinkybės gali daryti didesnę įtaką J. T., jo teigiamiems pokyčiams ir savikritiškam suvokimui apie padarytus veiksmus. Gynybos manymu, dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo nukentėjusieji patirs dar didesnį finansinį nuostolį, atsižvelgiant į kylantį infliacijos lygį bei tai, kad dar dvejus metus jie neatgaus paskolintų pinigų, kadangi J. T. negalės laisvai dirbti, užsidirbti ir pradėti grąžinti nukentėjusiesiems skolas.

4.1. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo, apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

4.1.1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei nusprendęs, kad kaltinamajam J. T. taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėjo, nustatydamas pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 3 dalies 5, 8 punktuose.

4.1.2. Nuteistojo gynėjo vertinimu, teismas padaręs pagrįstą ir baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis patvirtintą išvadą apie tai, kad bausmės tikslai kaltinamajam J. T. gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą, taikydamas BK 75 straipsnio redakciją, kuri numato tik dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, padarė teisės taikymo klaidą, kuri ištaisytina apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tarpinį baudžiamąjį įstatymą, kuris palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir, sutinkamai su BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi grįžtamąją galią.

4.1.3. Nurodoma, kad teismas, taikydamas bausmės vykdymą J. T., vadovavosi BK 75 straipsnio redakcija, kuri galiojo nuosprendžio priėmimo metu (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-07-01) (nors pastaroji informacija apie įstatymą ir jo įsigaliojimą skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, tačiau iš cituojamo BK 75 straipsnio 3 dalies teksto aišku, kad teismas svarstė ir J. T. pritaikė būtent nuosprendžio priėmimo metu galiojusią (ir tebegaliojančią šiuo metu) BK 75 straipsnio 3 dalies redakciją). Toks teismo sprendimas tiesiogiai prieštarauja baudžiamojo įstatymo galiojimą laiko atžvilgiu nustatančioms BK 3 straipsnio nuostatoms.

4.1.4. Pažymima, kad J. T. nusikalstamą veiką padarė 2013-2014 metais. Jo padarytos nusikalstamos veikos metu galiojusio BK 75 straipsnio (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) nuostatos nenumatė galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkius nusikaltimus, vykdymą. Tokios galimybės nenumatė ir nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusios BK 75 straipsnio (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) nuostatos. Šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-07-01) nuostatos numato galimybę asmeniui, nuteistam /.../ ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (BK 182 straipsnio 2 dalis, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas J. T., prie šių išimčių nepriskirta), iš dalies atidėti bausmės vykdymą. Tačiau byloje nustatyta, jog po nusikalstamos veikos, už kuria J. T. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo iki nuosprendžio priėmimo galiojo tarpinės BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII- 1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) redakcijos nuostatos, numačiusios galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, jeigu bausmė neviršija 4 metų.

4.1.5. Teigiama, kad nors nuosprendžio priėmimo dienai įstatymas, numatantis galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, nebegaliojo, tačiau pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ yra išsakęs poziciją, jog pritartina teismų praktikai, pagal kurią tarpinis įstatymas, atitinkantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra taikomas. Vien tai, kad šiuo metu toks tarpinis įstatymas nebegalioja, savaime neužkerta kelio jo taikymui. Atkreipiamas dėmesys, jog J. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 nustatytos maksimalios 4 metų laisvės atėmimo bausmės, todėl teismui priėjus prie išvados, kad J. T. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, jam turėjo būti taikoma šio straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII- 1554 redakcija.

5. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais. Prokurorė prašė nuteistojo nuteistojo J. T. gynėjo advokato S. Juzukonio apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Kaip matyti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio ir keliamų reikalavimų, jame nėra ginčijamos nustatytos faktinės aplinkybės, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl J. T. kaltės, tačiau nesutinkama su nuteistajam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės daliniu bausmės vykdymo atidėjimu (BK 75 straipsnio 3 dalis). Alternatyviai prašoma šią bausmę sušvelninti ir: paskirti laisvės apribojimo bausmę, t.y. kelia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą, o netenkinus prašymo dėl bausmės rūšies pakeitimo, prašoma, taikant BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakciją, paskirtos 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą (būti registruotam Užimtumo tarnyboje) ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tai yra keliami BK 54 straipsnio 3 dalies bei 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcijos taikymo klausimai.

9. Nuteistojo gynėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę kaltinamajam pilnai neįvertino visų faktinių aplinkybių, kas neva nulėmė neteisingą baudžiamojo įstatymo pritaikymą paskiriant bausmę. Pasak gynėjo, nagrinėtoje byloje nusikalstama veika nebuvo tokio pavojingo lygio, nes visus J. T. ateityje žadamus atlikti veiksmus, valdomus ir kuriamus verslus, gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas bei uždirbamą pelną nukentėjusieji patys galėjo patikrinti, J. T. neslėpė savo turtinės padėties, atvirai apie tai kalbėjo, nesistengė sudaryti „solidaus verslininko įvaizdžio“, atvirai skatino nukentėjusiuosius domėtis esama situacija. Tuo tarpu visi nukentėjusieji, būdami išsilavinę, sukaupę nemenką patirtį ar bent turintys bendras žinias verslo bei teisės srityje, garbūs, pakaltinami ir veiksnūs asmenys, nerūpestingai skolindami pinigus J. T. tikėjosi gauti itin dideles palūkanas, kas, pasak gynėjo, suponuoja nukentėjusiųjų savanaudiškumą bei bandymą manipuliuoti teismo vidiniu įsitikinimu.

10. Teisėjų kolegija tokius teiginius vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant švelnintį bausmę nuteistajam. Šie argumentai neleidžia daryti išvados, kad J. T. padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, o BK straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir byloje surinktų įrodymų, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, rodo, jog nuteistojo J. T. naudota apgaulė pasireiškė: melagingų duomenų pateikimu apie save – prisistatymu sėkmingu verslininku taip pat ir užsienio šalyse (manipuliuojant sėkmingo verslininko įvaizdžiu, naudojimusi asmeniniu vairuotoju, itin didelių sumų viešu rodymu susitikimų su nukentėjusiais metu); aktyvių veiksmų rodančių savo pasiūlymo tariamą realumą atlikimu - kreipdavosi į asmenis, su kuriais buvo pažįstamas, su kuriais jį siejo darbinė veikla (duomenys neskelbtini) sferoje ar asmeninės draugystės ryšiai, siekdamas sudaryti įspūdį, kad jis yra patikimas, kad juo galima pasikliauti, kad jis gali būti tinkamas verslo partneris: pasakojimu apie sėkmingus verslo sandorius, kurdamas iliuziją, jog yra pelningai dirbantis verslininkas, daug uždirbantis iš gipsinių modelių prekybos Skandinavijos šalyse, pasakojimais apie gamyklos statymą, aiškinimu, kad kreditoriams mokamos didelės palūkanos atima iš jo didelį pelną, todėl jam reikia visą laiką skolintis pinigų naujiems užsakymams bei pasakojimu, kad plečia savo verslą ir gipsines skulptūras inkrustuoja gintaru bei jas pardavinėja Kinijoje, Arabų Emyratuose, Rusijoje, Norvegijoje; dokumentų pateikimu apie neva sudarytus sandorius; aiškinimu bei rodymu gipsinių modelių gamybos procesu pas R. ir S. (nutylėdamas, kad šie asmenys pajėgūs pagaminti tik itin nedidelį kiekį produkcijos); įtikinėjimu bei žadėjimu už paskolintus pinigus sumokėti itin dideles palūkanas ir taip suteikti nukentėjusiems galimybę praturtėti, įtikindamas, kad viskas bus gerai, kad kitiems skolininkams jis (J. T.) grąžino daug didesnes sumas ir nėra ko bijoti dėl perduotų pinigų; vekselių išrašymais, maskuojantis pirmosios paskolintos sumos grąžinimu, siekiant toliau sistemingai klaidinti nukentėjusiuosius dėl jo (J. T.) ketinimų ir toliau klaidinti nukentėjusiuosius (pavyzdžiui - iš J. J. gavęs 50 000 Lt, šią sumą grąžino, sakydamas, kad ateityje taip pat galės investuoti; Š. M. taip pat patvirtino, kad pirmąją paskolintą sumą J. T. grąžino, tokiu būdu užsitikrindamas patikimo asmens įvaizdį, tačiau vėlesni susitarimai dėl paskolintų pinigų grąžinimo J. T. liko neįgyvendinti); atsisakymu bendradarbiauti su nukentėjusiaisiais, šiems siūlant bendrauti ir aiškintis situaciją su užsakovais dėl neva „užstrigusių pinigų“ (J. T. tvirtinant, jog jau dirbama šiuo klausimu). Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad J. T. veiksmai buvo aktyvūs ir tikslingi, siekiant įgyti nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir jį įgijus užvaldyti svetimą turtą. Toks veikimas pagrįstai pirmosios instancijos teismo kaip veikimas tiesiogine tyčia, t. y. J. T. suvokė, kad jis skolinasi pinigus neturėdamas ketinimų jų grąžinti ir to siekė. Nuteistasis J. T. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų skolintų pinigų investavimą į jo tariamus verslus, o byloje esantys duomenys apie S. ir R. J. T. pagamintą nedidelį kiekį gipso modelių, kurie buvo laikomi netinkamomis sąlygomis servise ir už kuriuos J. T. liko skolingas, parodo, kad J. T. neatskleisdamas tikros informacijos apie savo asmenybę, realią finansinę padėtį bei sudarydamas solidaus ir pelningo verslininko įspūdį, nors tokią informaciją, prieš paimdamas iš nukentėjusiųjų pinigus, turėjo atskleisti, suklaidino nukentėjusiuosius ir sudarė jiems pagrindą manyti, kad J. T. yra turtingas ir sėkmės lydimas verslininkas bei leido juo pasitikėti nukentėjusiesiems kuriant bendrus planus susijusius su verslu bei perduodant J. T. pinigus. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad visų nukentėjusiųjų elgesys atitiko apdairaus, atidaus ir rūpestingo nukentėjusiojo elgesio (lot. bonus pater familias) kriterijus, nes nukentėjusiesiems pradėjus domėtis J. T. kuriamo verslo aplinkybėmis ir galimybėmis, visais atvejais nukentėjusieji buvo įtikinami, kad viskas yra daroma ir jis viskuo rūpinasi. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu tokios aplinkybės rodo, jog visais atvejais J. T. įtraukdamas nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius, naudojo išradingas jo pasitikėjimo įgijimo ir klaidinimo priemones, jis (J. T.) iš anksto žinojo, kad nukentėjusiesiems žadėtų planų neįgyvendins ir jokių pelną generuojančių verslų nekurs (neplės), prisiimtų įsipareigojimų nevykdys ir įgytų pinigų negrąžins, taip pat, kad nėra ir nebus galimybės šių sumų išieškoti priverstinai. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad J. T. negalėjo logiškai paaiškinti teismui, kur išleido visus iš nukentėjusiųjų gautus pinigus, jis nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų šių pinigų išleidimo faktą, o tokių duomenų jis nepateikė ir baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes bei visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes sprendžia, jog nuteistojo J. T. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra galimybės, nagrinėjamu atveju aptartos aplinkybės neleidžia spręsti apie daug mažesnį nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumą, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo J. T. skirti kitą švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta J. T. nustačius laisvės atėmimo bausmės dydį tose ribose, kurios apibrėžtos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, numatančioje gana didelį atotrūkį nuo minimalios laisvės atėmimo bausmės (trijų mėnesių) iki maksimalios laisvės atėmimo bausmės (aštuoneri metai) ribos.

13. Apeliacinio skundo argumentas dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir dėl to esančio pagrindo švelninti bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, atmestinas. Tai, kad šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas praėjus beveik aštuoneriems metams nuo nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgiant į byloje atskleistos nusikalstamos veiklos turinį ir mastą, nelaikytina išskirtine aplinkybe, pagrindžiančia išvadą, kad paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, kuri be kita ko, buvo įvertinta apylinkės teismui skiriant laisvės atėmimo bausmę, nesiekiančią straipsnio sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (sunkus nusikaltimas, kuriuo padaryta itin didelė turtinė žala nukentėjusiesiems), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų, turint tikslą apgaulės būdu įgyti ne bet kokį, o būtent didelės vertės nukentėjusiųjų turtą, kuris truko pakankamai ilgą laiko tarpą, buvo nuolat piktnaudžiaujama nukentėjusiųjų pasitikėjimu), nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai ir pagrįstai įvertinta, kad kaltinamasis nesiėmė jokių papildomų veiksmų padarytai žalai atlyginti. Nors kaltinamasis dirbo, tačiau per visą pakankamai ilgai trukusį bylos nagrinėjimo procesą jis nepateikė jokių duomenų, kad dėtų pastangas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir nors iš dalies pripažino kaltinime nurodytas nukentėjusiesiems padarytas turtines žalas, teigdamas neva čia tiesiog negrąžintos skolos, tačiau pats nesiėmė veiksmų joms sumažinti tik teigė, kad nieko neturi ir neturi ką prarasti, kas pirmosios instancijos teismui ir leido daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis nėra linkęs prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir jais sukeltą žalą nukentėjusiesiems, savo elgesio net nevertina kritiškai. Visos šios aplinkybės apylinkės teismui leido spręsti, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti paskiriant J. T. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, įvertinus tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėjęs pakankamai ilgas laikas pagrįstai nustatytas nesiekiantis sankcijos vidurkio. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

15. Apeliaciniame skunde pateikiamas ir alternatyvus prašymas, taikant BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakciją, paskirtos 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą (būti registruotam Užimtumo tarnyboje) ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

16. Pirmosios instancijos teismas už pirmą kartą teisiamo J. T. nusikaltimą ir spręsdamas galimybę iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, neatsižvelgė į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik 8 metai (nusikalstama veika padaryta 2013-2014 metais), kad procesas vyksta šeštus metus (nuo 2016 m. pradėjus ikiteisminį tyrimą), po nusikalstamos veikos, už kurią J. T. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo iki nuosprendžio priėmimo galiojo tarpinės BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII- 1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) redakcijos nuostatos, numačiusios galimybe atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, jeigu bausmė neviršija 4 metų.

17. Nors nuosprendžio priėmimo dienai šios nuostatos jau nebegaliojo, tačiau šio nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 75 straipsnio redakciją (kuri numato tik dalinį bausmės vykdymo atidėjimą) palyginus su 2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554), kuriame numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi paminėta įstatymo redakcija numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą ir asmeniui, nuteistam už sunkius nusikaltimus. Nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2017-09-28 įstatymas Nr. XIII-653) panaikinta galimybė atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus.

18. Redakcija BK 75 straipsnio, priimto 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu nuo 2015-03-24, yra palankesnė kaltinamajam ir leidžia taikyti J. T. BK 75 straipsnio nuostatas bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kadangi nusikalstamą veiką jis padarė ne vėliau kaip 2017-07-21, t. y. iki įsigaliojant 2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653 priimtai šio straipsnio redakcijai. BK 3 straipsnio 3 dalimis numato, jog baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė iki įsigaliojant BK 75 straipsnio redakcijai, priimtai 2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653 bei šiuo metu galiojančiai 2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcijai (kuri įsigaliojo nuo 2020-07-01), kaltinamajam taikytina BK 75 straipsnio, priimto 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554, redakcija, numatanti bausmės vykdymo atidėjimą ir asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę – kad jis neteistas, kad šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė daugiau nei prieš septynerius metus, teismas neturi duomenų, jog po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis būtų buvęs teistas ar jo atžvilgiu pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, atsižvelgęs į bylos aplinkybes ir į teismų praktiką šio pobūdžio bylose, taip pat tai, kad kaltinamasis J. T. registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, J. T. draugė laukiasi, jie šiuo metu kuria šeimą ir gyvena šeimynišką gyvenimą, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus J. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, numatytas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu nuo 2015-03-24, J. T. taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai taikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. T. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, J. T. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, jog J. T. privalo nedelsiant atlikti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant J. T.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmės pradžią J. T. nustatyta skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos, o bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta J. T. asmens dokumentą, saugomą Pažymų apie proceso dalyvius tome, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai prie nuteistojo asmens bylos.

J. T. pripažintam kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), paskirtos 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant J. T.: atlyginti ne mažiau kaip trečdalį priteistos nukentėjusiesiems žalos, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. T. asmens dokumentą, saugomą Pažymų apie proceso dalyvius tome, grąžinti J. T..

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.