Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl išlaikymo ( paramos) įsiskolinimo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad atsisako ieškinio reikalavimų dalies ir prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovo ne iki 2019 m. gruodžio 31 d. ( 2548,00 Eur), o – 2419,00 Eur iki 2019 m. gruodžio 3 d.( už 12 mėnesių ir 3 gruodžio dienas) – kai ieškovas baigė (duomenys neskelbtini).

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, ieškinio ir jo priedų kopijos 2020 m. vasario 13 d. įteiktos atsakovui per Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją šioje valstybėje nustatyta tvarka ( b.l. 9-12), atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu. Nuo 2011m. spalio 11 d. galiojančios redakcijos Civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 231 straipsnio 5 dalis nenumato, kad yra reikalingas šalių sutikimas pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. CPK 231 straipsnio 5 dalies yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Teismas įsitikino, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Todėl iš karto pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą ir nutarė išspręsti bylą iš esmės. Bylos šalis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1715-480/2018). Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui E. B. ( CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis asmuo J. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai. Byla, ieškovo ir jo atstovo sutikimu, nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui J. B. ( CPK 47 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovo E. B., gim.2000 m. spalio 26 d., tėvai yra E. B. ir J. B.. 2013 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nutraukiant santuoką bendru sutikimu, E. B. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. B. po 450 Lt ( 130,32 Eur) kas mėnesį iki jo pilnametystės, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina J. B.. Ieškovas yra pilnametis (ne vyresnis nei 24 metų), šiuo metu gyvena su motina J. B.. Ieškovas nurodė, jog jam paramą nuo pilnametystės iki mokslo (duomenys neskelbtini) pabaigos teikė ir jį išlaikė motina. J. B., dirbančios Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, vidutinis mėnesio atlyginimas - 885,57 Eur. (duomenys neskelbtini) pažyma ir diplomo kopija nustatyta, kad ieškovas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą kartu su formaliojo profesinio mokymo programa pirmai kvalifikacijai įgyti ir šią mokyklą baigė 2019 m. gruodžio 3 d. VSDF duomenimis, ieškovas 2019 m. liepos 16 d. – 2019 m. rugpjūčio 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo 700,63 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių. Po mokyklos baigimo - nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 13 d. jis dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje, tačiau šis laikotarpis sprendimui įtakos neturi. Kadangi ieškovas mokėsi vidurinėje mokykloje, ją baigė iki ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. gruodžio 30 d., nors ir yra pilnametis, bet laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. savęs išlaikyti negalėjo, jam šiuo laikotarpiu buvo reikalinga parama. Ieškovą išlaikė jo motina, tačiau visų lėšų, reikalingų jo poreikiams patenkinti, motina skirti negalėjo, ieškovas prašo priteisti materialinės paramos įsiskolinimą – 2419 Eur iš atsakovo, jo tėvo E. B..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalį, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.

Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija). Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti 2419 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. Kadangi teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas, tai išlaikymo įsiskolinimo klausimas spręstinas taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas, o išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo klausimas – CK 3.192¹ straipsnio nuostatas ir jas aiškinant bei taikant suformuotą kasacinio teismo praktiką.

Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Pažymėtina tai, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (LR CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės LR CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo: „[...] atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos“.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Priteistino išlaikymo (materialinės paramos) dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.

Kaip jau buvo minėta, civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2017 m rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. mokėsi vidurinėje mokykloje kartu su formaliojo profesinio mokymo programa, tai buvo jo pirma profesinė kvalifikacija. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas nuosavybės teise neturi transporto priemonių ir nekilnojamojo turto. Taigi, kadangi ieškovas nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, savarankiškų pajamų nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. negavo, dirbo tik 2019 m. vasarą trumpą laikotarpį, darytina išvada, kad jam mokymosi laikotarpiu buvo reikalinga materialinė parama. Įprastinėmis darbo valandomis ieškovas lankė mokyklą, be to, darbas apsunkintų jo galimybes tinkamai mokytis. Tuo atveju, jei ieškovas dirbtų vakarais, būtų apsunkintos jo galimybės tinkamai pasiruošti pamokoms. Nustatyta, jog ieškovas E. B. savarankiško pragyvenimo šaltinio neturėjo, o darbas trukdytų ieškovo mokymuisi vidurinės ir profesinės mokyklos dieniniame skyriuje. Teismo nuomone, ieškovo pateikta pažyma apie mokyklos baigimą 2019 m. gruodžio 3 d. įrodo, kad ieškovas mokėsi teigiamai, pažangiai, mokyklą baigė laiku. Todėl laikytina, kad atsakovas mokėsi pagal savo galimybes sąžiningai ir pažangiai, sąžiningai įgyvendino savo šeimos teises ir siekė įgyti vidurinį išsilavinimą ir jį gavo.

LR CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis. Viena iš bendražmogiškų tėvų pareigų yra pagal savo galimybes materialiai padėti ne tik savo nepilnamečiams vaikams, bet ir sulaukusiems pilnametystės, siekiantiems išsilavinimo. Vaiko siekis turėti išsilavinimą turi būti remiamas jo tėvų, sudarant sąlygas vaikui įgyvendinti šį tikslą. Be to, mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.

Ieškovas nurodė, jog jo poreikiams kas mėnesį patenkinti reikia apie 540 Eur. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas. Tačiau išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti įrodinėti nereikia.

Kaip nurodė ieškovas, jam gyvenant su motina ir mokantis mokykloje materialinę paramą teikia ir jį visiškai išlaikė jo motina J. B.. Atsakovas net iš dalies nevykdė savo pareigą teikti materialinę paramą ieškovui tapus pilnamečiu, bet jam mokantis vidurinėje mokykloje su profesinio mokymo programa.

Sprendžiant apie ieškovo tėvų galimybes teikti materialinę paramą savo sūnui, ieškovo motina, gaudama apie 885 Eur atlyginimą, išlaikė sūnų. Nėra duomenų, kad ieškovo tėvai – atsakovas E. B. ir trečiasis asmuo J. B. turi kitų vaikų, išlaikytinių. Atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi. Duomenys apie jo gaunamą užmokestį užsienio valstybėje nepateikti, apie turimus finansinius įsipareigojimus atsakovas nepranešė. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovo vykdomi piniginiai išieškojimai trijose vykdomosiose bylose. Atsakovas nepateikė duomenų ir apie savo šeimą – sutuoktinę ir nepilnamečius vaikus. Duomenų, kad atsakovas nedarbingas, iš dalies darbingas, nepateikta. Laikytina, kad jis sveikas, darbingas. Nenustatyta, kad atsakovui pačiam reikalinga parama, globa.

Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui yra reikalingas išlaikymas, o tėvas šios pareigos nevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui. Ieškovas, sulaukęs pilnametystės 2018 m. spalio 26 d., tuojau pat į teismą dėl materialinės paramos priteisimo iš atsakovo nesikreipė. Priežasčių, dėl ko į teismą kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 30 d., nors 100 procentų garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gavo 2019 m. rugpjūčio 22 d., ieškovas teismo posėdyje nenurodė.

Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas (už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d.) neviršijo įstatyme nustatytos trejų metų ribos.

Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Kai ieškovas tapo pilnamečiu, laikydamas, jog jam nepakankamas motinos teikiamas išlaikymas, galėjo nekliudomai įgyvendinti savo teisę į išlaikymą CPK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Ieškovo reikalavimas dėl materialinės paramos jam iš atsakovo priteisimo pagrįstas, kadangi ieškovas, jau tapus pilnamečiu 2018 d. spalio 26 d., iki 2019 m. gruodžio 3 d. mokėsi vidurinėje mokykloje su profesiniu mokymu, neturėjo savarankiškų pajamų ir buvo reikalingas paramos. Tėvai lygiomis dalimis privalo prisidėti prie paramos vaikui teikimo. Visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, kad būtinųjų maisto produktų, paslaugų kainos Lietuvoje nėra mažos. Be to, pilnamečiui vaikui, besimokančiam vidurinėje mokykloje kartu su profesinio mokymo programa pirmai kvalifikacijai įgyti, reikalinga apranga, avalynė, mokymosi reikmenys. Kadangi ieškovas į teismą dėl materialinės paramos priteisimo kreipėsi jau po vidurinės mokyklos baigimo – 2019 m. gruodžio 30 d., iš atsakovo, viršijant pareikštus reikalavimus ( CPK 376 straipsnio 3 dalis), priteisiamas 2645,99 Eur ((2600 ( 13 mėn. x 200) + 45,99 Eur už 4 dienas lapkričio ir tris dienas gruodžio mėn. ( 200:30x4=26,64; 200:31x3=19,35)) materialinio išlaikymo ( paramos) įsiskolinimas ( CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis, 3.200 straipsnis), periodinėmis kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis po 200 Eur, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo 2018 m. spalio 27 d.( nes iki 2018 m. spalio 26 d. įskaitytinai jau priteistas išlaikymas pagal 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą) iki 2019 m. gruodžio 3 d. ( kai ieškovas baigė Kauno informacinių technologijų mokyklą pagal vidurinio ugdymo programą kartu su formaliojo profesinio mokymo programa pirmai kvalifikacijai įgyti).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovui byloje suteikta 100 procentų garantuojama valstybės teisinė pagalba. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybei priteisiamas 60 Eur žyminis mokestis ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). 2020 m. rugpjūčio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, šioje byloje teisinės pagalbos išlaidos ( 186,58 Eur advokato padėjėjo darbo užmokestis, 11,26 Eur kelionės išlaidos) yra 197,84 Eur. Todėl 197,84 Eur priteistina valstybei iš atsakovo ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98, 99 straipsniai). Byloje yra 24,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2645,99 ( dviejų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 99 centų) Eur materialinio išlaikymo (paramos) įsiskolinimą (periodinėmis kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis po 200 (du šimtus) Eur, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60 ( šešiasdešimt) Eur žyminio mokesčio ir 24,09 ( dvidešimt keturis eurus 09 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.LT74 4010 0510 0132 4736 Luminor Bank AB, Nr.LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr.LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr.LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, Nr.LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele bankas“, įmokos kodas – 5660, mokant nurodyti mokėtojo E. B. asmens kodą).

Priteisti valstybei iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 197,84 ( vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 84 centus) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas : „Swedbank“, AB Nr.LT24 7300 0101 1329 4300, AB „Citadele“ Nr.LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr.LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr.LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr.LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr.LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant mokėtojo ( E. B.) asmens kodą, juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoką su suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.