Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant H. Chmieliauskienei, J. Savickaitei, dalyvaujant apelianto T. J. atstovei adv. J. J., skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovei R. R., išnagrinėjęs T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Viešojo pirkimo komisijos (toliau - Perkančiosios organizacijos 1 Komisija) pirmininku, vykdydamas Pirkimo 1 procedūras:

- 2010-11-12 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdyje (2010-11-12 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas b/n) tikrino tiekėju kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėją AB „A. I.“ papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. Tiekėjas AB „A. I.“, patikslindamas savo kvalifikaciją (2010-11-22 raštas Nr. 10V-279 „Dėl pasiūlymo Nr. TKPRSL 100252 patikslinimo“), nurodė, kad darbams atlikti jis pasitelks (duomenys neskelbtini), kuri turi reikiamus atestatus;

- 2010-11-22 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdyje (2010-11-22 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas b/n) nutarė, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas atitinka Pirkimo 1 dokumentų sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo.

Tiekėjo AB „A. I.“ aukščiau minėtą patikslinimą, kad darbams atlikti jis pasitelks UAB „Energetikos linijos“, kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, T. J., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos pirmininku, turėjo vertinti kaip šio pasiūlymo pakeitimą, o tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymą turėjo atmesti, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kadangi Pirkimo 1 sąlygų 5 priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „Rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Tiekėjui AB ,,A. I.“ pasiūlyme nenurodžius subrangovo. Perkančioji organizacija 1 turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus.

T. J., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos pirmininku, priėmęs sprendimą, kad tiekėjas AB „A. I.“ atitinka Pirkimo 1 sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pažeidė įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatančias, jog „Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją“ bei neužtikrino įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.

Įvertinus UAB „Litesko“ (toliau - Perkančioji organizacija 2) įgaliojimu Perkančiosios organizacijos 1 įvykdytas skelbiamas derybas „Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas/ pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ (skelbtos 2010-07-09 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 50; viešojo pirkimo Nr. 91529; toliau - Pirkimas 2), nustatyta, jog Perkančioji organizacija 1, vykdydama Pirkimą 2, pažeidė Įstatymo nuostatas (Tarnybos 2012-01-12 raštas Nr. 4S-174 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 91529 dokumentų ir procedūrų vertinimo“). T. J., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos pirmininku, 2010-08-31 posėdžio metu (2010-08-31 posėdžio protokolas Nr. 2) priėmė sprendimą pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją atitinkančią Pirkimo 2 sąlygose nurodytus reikalavimus. Konstatuota, kad Pirkimo 2 sąlygų 4.1.13 punkte buvo nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo (karšto arba šalto vandens, šilumos skaitiklių arba šilumos daliklių) sutarčių dėl ne mažiau kaip 840 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas AB „A. I.“ pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad „sutartis tebevykdoma“, o kvalifikacijos reikalavimas buvo nustatytas, kad sutartis „turėjo būti įvykdyta“, Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos, kurios pirmininku buvo T. J., sprendimas pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją tinkama yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios pirmininku buvo T. J.. 2010- 09-28 posėdžio metu (2010-09-28 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 5) priėmė sprendimą, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas atitinka Pirkimo 2 sąlygų reikalavimus. Nustatyta, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas neatitiko Pirkimo 2 Techninių sąlygų 2.4.9, 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlyme nebuvo duomenų, patvirtinančių atitiktį Pirkimo 2 Techninių sąlygų 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, o Pirkimo 2 Techninių sąlygų 2.4.9 punkte nustatyto reikalavimo „jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) 6 1/h“ atitikčiai įrodyti tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad skaitiklių jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) yra 3 1/ h arba 5 1/ h. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės metrologijos tarnybos 2011-10-19 raštu Nr. S-972-(l.24.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ ir prie jo pridėtu Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymu laboratorijos 2011-10-17 raštu Nr. 112/12 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos paklausimo“ pateiktu išaiškinimu, reikalaujamo jautrio slenksčio ir nurodyto tiekėjo pasiūlyme negalima laikyti lygiaverčiu. Formaliai įvertinusi tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymą ir pakvietusi i derybas. Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios pirmininku buvo T. J., pažeidė įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad perkančioji organizaciją, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutarti, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarka nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Pagal tai T. J., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos pirmininku ir vykdęs Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 procedūras bei balsavęs už neteisėtų sprendimų priėmimą, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, Įstatymo 32 straipsnio 6 ir 7 dalių ir 39 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje (t.1, b. l. 24-26).

Teismo posėdžio metu VPT atstovė R. R. iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytas aplinkybes. Prašo skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą pareigūno įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad šis priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutarimą, įrodymų vertinimo nuostatų, numatytų ATPK 257 straipsnyje, nepažeidė.

Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, apelianto atstovės adv. J. J. ir VPT atstovės R. R. teisme duotus paaiškinimus nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ Supaprastintų pirkimų komisija, kurios nariu buvo apeliantas, vykdydama viešąjį pirkimą „E2, E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimas“, viešojo pirkimo Nr. 95954 (toliau - I Pirkimas) supaprastintų skelbiamų derybų būdu (skelbimas apie I Pirkimą paskelbtas 2010-10-20 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 79), 2010-11-22 posėdyje (Pirkimo komisijos 2010-11-22 posėdžio protokolas b/n) nutarė, kad tiekėjo AB „A. I.“ atitinka I Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti AB „A. I.“ deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. Apeliantas, būdamas pirkimo komisijos nariu, pritarė šiam pirkimo komisijos sprendimui ir už jį balsavo. VPT, įgyvendindama jai įstatymo priskirtą nurotą funkciją vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu teisės aktų pažeidimų prevenciją bei kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įvertino I Pirkimo procedūrų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams ir 2011-11-02 rašte Nr. 2S-7 „Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita“ (toliau - Ataskaita) nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 6 d. nuostatas ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo, nes „Situacija, kai AB „A. I.“, tikslindama duomenis apie savo kvalifikaciją, paaiškino, kad darbų atlikimui pasitelks UAB „Energetikos linijos“, kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, turėjo būti vertinama kaip šio pasiūlymo pakeitimas, o pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Sąlygų 5priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „Rangovas sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Nenurodžius subrangovo, UAB „Vilniaus energija“ turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus“. Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 2 d. 8 p., Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė už ATPK 171³ str. 1 d. numatytą pažeidimą patraukti apeliantą, kuris buvo pirkimo komisijos narys ir pirkimo komisijos 2010-11-22 posėdyje balsavo už neteisėtą sprendimą pripažinti AB „A. I.“ atitinkančia I Pirkimo dokumentuose nurodytus kvalifikacijos reikalavimus ir kviesti AB „A. I.“ deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo, administracinėn atsakomybėn. VPT 2012-01-12 raštu Nr. 4S-174 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 91529 dokumentų ir procedūrų vertinimo“ (toliau - Vertinimo išvada) įvertino pirkimo komisijos, kurios nariu buvo apeliantas, įvykdytas skelbiamas derybas „Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ (skelbtos 2010-07-09 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 50, viešojo pirkimo Nr. 91529; toliau - II Pirkimas) ir nustatė, kad pirkimo komisija 2010-08-31 posėdžio metu (pirkimo komisijos 2010-08-31 posėdžio protokolas Nr. 2) priėmė neteisėtą sprendimą pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją atitinkančia II Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus, o pirkimo komisijos 2010-09-28 posėdžio metu (pirkimo komisijos 2010-09-28 posėdžio protokolas Nr. 5) priėmė neteisėtą sprendimą, kad AB „A. I.“ pasiūlymas atitinka II Pirkimo sąlygų reikalavimus. VPT nustatė, kad pirkimo komisija, vykdydama II Pirkimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. VPT 2012-02-29 raštu Nr. 4S-918 „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn“, 2012-03-12 raštu Nr. 4S-1071 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos“, 2012-03-21 raštu Nr. 4S-1267 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos“, 2012-04-03 raštu Nr. 4S-1524 „Dėl pakartotinio kvietimo atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą“ kelis kartus kvietė apeliantą atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą VPT, tačiau apeliantas į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą neatvyko. VPT Teisės taikymo skyriaus vyriausieji specialistai A. J. ir R. Z., siekdami administracinės nuobaudos tikslų ir užtikrini atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimą, 2012-05-10 nuvyko į apelianto darbovietės UAB „Vilniaus energija“ buveinę, esančią Jočionių g. 13, Vilniuje, su UAB „Vilniaus energija“ iš anksto su UAB „Vilniaus energija“ suderintu laiku, tačiau apeliantas į UAB „Vilniaus energija“ patalpą, skirtą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, neatvyko. VPT, vadovaudamasi ATPK 263 str. 1 d., 2012-06-05 raštu Nr. 4S-2686 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo pristatant administracinėn atsakomybėn traukiamą T. J.“ kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydama pristatyti apeliantą į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą Viešųjų pirkimų tarnyboje. Apeliantui 2012-06-15 atvykus į VPT, VPT Teisės taikymo skyriaus vyriausioji specialistė A. J. 2012-06-15 jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1P-81 (toliau - I Protokolas) už ATPK 171³ str. 1 d. nurodytą viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, vykdant I Pirkimo procedūras, o VPT Teisės taikymo skyriaus vyriausioji specialistė R. R. 2012-07-13 jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1P-97 (toliau - II Protokolas) už ATPK 171³ str. 1 d. nurodytą viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, vykdant II Pirkimo procedūras. VPT direktoriaus pavaduotoja S. V. 2012-07-30 priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo apeliantui buvo paskirta 700 litų bauda už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 171³ str. 1 d., padarymą.

Įvertinęs šias aplinkybes, skunde ir atsiliepime į jį nurodytas bei teismo posėdžio metu atstovų išsakytus argumentus, teismas sprendžia, kad apelianto argumentas, kad „VPT, priimdama Ginčijamą nutarimą, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, nepagristai vertino jo tariamai padarytą administracinį teisės pažeidimą kaip trunkamąjį administracini teisės pažeidimą“ nepagrįstas. Nes nei minėtuose ataskaitoje, nei vertinimo išvadoje, nei 1 administracinio teisės pažeidimo protokole, nei 2 administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kad apelianto padarytas administracinis teisės pažeidimas yra trunkamasis. Tai nenustatė ir teismas. Todėl apelianto teiginiai, jog VPT apelianto padarytus administracinius teisės pažeidimus vertino kaip trunkamuosius yra nepagrįsti. Pagal byloje esančią medžiagą administraciniai teisės pažeidimai, už kuriuos apeliantas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (nubaustas), nėra trunkamieji ir buvo padaryti 2010-11-22, 2010-08-31 bei 2010-09-28. Todėl VPT negalėjo ir pagrįstai jų nevertino kaip trunkamųjų. Apelianto skunde nurodytas argumentas, kad „Ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, nes yra priimtas suėjus ATPK nustatytam 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 straipsnio 1 dalis), nepagrįstas. Nes administracinės nuobaudos skyrimo terminus reglamentuoja ATPK 35 str. 1 d., t. y., administracinė nuobauda už ATPK dvyliktajame skirsnyje (kuriame būtent ir yra 171³ str. 1 d., reglamentuojanti atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus) nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apeliantas, vykdydamas I Pirkimą, ATPK 171³ str. 1 d. numatytą administracinį pažeidimą padarė 2010-11-22. Šis Apelianto galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas Viešųjų pirkimų tarnybai 2011-11-02 patvirtinus Ataskaitą. Todėl Apelianato padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas nepraėjus vienerių metų terminui nuo pažeidimo padarymo dienos iki pažeidimo nustatymo dienos. Vykdydamas II Pirkimą, Apeliantas administracinius teisės pažeidimus padarė 2010-08-31 ir 2010-09-28. Šie pažeidimai buvo nustatyti 2012-01-12 surašius Vertinimo išvadą. Be to ATPK 35 str. 3 d. nurodyta, jog ,Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos <...>“. Pagal šias aplinkybes, vadovaudamasi šia ATPK 35 str. 3 d. nuostata ir atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas vengia administracinės atsakomybės, VPT direktorius 2012-04-27 procesiniu sprendimu Nr. PS-2/2012 „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo“ (toliau - I Procesinis sprendimas) pagrįstai nutarė patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminą už vykdant I Pirkimą nustatytus pažeidimus T. J. atžvilgiu pratęsti iki 2012-11-01. Be taip pat VPT direktorius 2012-07-05 procesiniu sprendimu Nr. PS-2P/81-81/2012 „Dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo“ (toliau - II Procesinis sprendimas) pagrįstai nutarė patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminą už vykdant I Protokole nurodytus pažeidimus T. J. atžvilgiu pratęsti iki 2012-11-02. Pagal tai skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2012-07-30, t. y. nepasibaigus procesiniu sprendimu pratęstam administracinės nuobaudos skyrimo terminui (2012-11-01). Todėl apelianto teiginiai, kad VPT praleido administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nepasitvirtino. Be to apeliantas skunde nurodė, kad „<...> sužinojimo (paaiškėjimo) VPT diena apie pareiškėjo tariamai padarytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalies pažeidimą turi būti laikoma 2011 m. gegužės 2-6 d., patvirtina ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo gausi nuosekliai formuojama praktika ATPK 171³ straipsnio 1 dalies pažeidimo bylose“. Skunde apeliantas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuriomis vadovaujasi grįsdamas šį argumentą. Tačiau precedento galią turi tik tokie teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Tačiau įvertinęs nurodytą teismų praktiką aišku, kad administracinių teisės pažeidimų bylų, kuriomis remiasi Pareiškėjas, faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Priešingai analogiškos faktinės aplinkybės buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. N575-606/2012. Šioje byloje priimtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą - surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas. Be to, Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimų taisyklių, patvirtintų Viešųjų pirkimų direktoriaus 2010-08-23 įsakymu Nr. 1S-122 37 p. nurodyta, kad ataskaitos projektas derinamas su perkančiąja organizacija. Tikrinimą atlikusių darbuotojų pasirašytas ir su Kontrolės skyrių kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju suderintas ataskaitos projektas siunčiamas perkančiajai organizacijai, lydraštyje nurodant, kad Perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, už pirkimus atsakingas darbuotojas, pirkimo komisijos pirmininkas ir (ar) kiti su patikrintais pirkimais susiję asmenys turi ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ataskaitos projekto gavimo su ja susipažinti bei raštu pateikti savo pastabas ir (ar) pageidavimą organizuoti ataskaitos projekto aptarimą Tarnyboje“, o 38 p. nurodyta, kad „Gavęs paaiškinimus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paaiškinimų gavimo ir (ar) aptariamojo susitikimo dienos, atsižvelgusi į perkančiosios organizacijos pateiktus paaiškinimus, papildomus dokumentus, darbuotojas surašo tikrinimo ataskaitą“. Pagal tai aišku, kad tai, jog Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai yra įvardinti perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų veiklos tikrinimo ataskaitos projekte dar nereiškia, kad šie pažeidimai yra laikytini nustatytais ir išaiškintais. Be to, pažymėtina, kad perkančioji organizacija, kai gauna tikrinimo ataskaitos projektą, turi teisę teikti savo paaiškinimus ar papildomus dokumentus, o Viešųjų pirkimų tarnyba, atsižvelgdama į šiuos perkančiosios organizacijos paaiškinimus ir papildomus dokumentus, gali koreguoti tikrinimo ataskaitos projektą. Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai laikytini nustatytais tik tada, kai yra surašoma perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų veiklos tikrinimo ataskaita (Veiklos tikrinimo taisyklių 26 p. nurodyta, kad „Tikrinimo rezultatai įforminami ataskaita, kurią rengia tikrinimą atlikę darbuotojai“). Pagal byloje esančius duomenis ataskaitos projektas buvo pateiktas ir UAB „Vilniaus energija“, kuri 2011-09-20 raštu Nr. 001-02-16609p „Dėl tikrinimo ataskaitos projekto Nr. 2S-7“ buvo pateikusi pastabas VPT dėl ataskaitos projekte nurodytų pažeidimų. Be to, buvo rengtas Viešųjų pirkimų tarnybos ir UAB „Vilniaus energija“ atstovų susitikimas, kuriame buvo žodžiu aptarti Ataskaitos projekte nurodyti pažeidimai (šios aplinkybės apeliantas neginčija). Gi pagal byloje esančius duomenis aišku, kad, išnagrinėjus visas UAB „Vilniaus energija“ atstovų žodžiu ir raštu pateiktas pastabas, VPT direktorius 2011-11-02 patvirtino ataskaitą. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ATPK 35 str. 1 d. numatytas terminas skirti nuobaudai už administracinius teisės pažeidimus, padarytus vykdant I Pirkimą, skaičiuotinas nuo ataskaitos surašymo dienos, t. y. nuo 2011-11-02. Aplinkybė, kad ataskaitos projektas UAB „Vilniaus energija“ buvo pateiktas 2011-08-31, neturi reikšmės, nes Ataskaitos projekto parengimas dar nereiškia, jog visos apelianto padaryto Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo aplinkybės buvo išaiškintos. Įvertinęs byloje esančius duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad terminas nuobaudai skirti už administracinius teisės pažeidimus, padarytus vykdant II Pirkimą, skaičiuotinas nuo Vertinimo išvados surašymo dienos, t. y. nuo 2012-01-12. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad „Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama 2012 m. birželio 27 d. ir 2012 m. liepos 5 d. procesinius sprendimus pratęsti pareiškėjui skirtinos administracinės nuobaudos skyrimo terminą, pažeidė administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą, ko pasėkoje pareiškėjas buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn“ ir, kad „<...> 2012 m. balandžio 27 d., nei 2012 m. liepos 5 d. procesiniuose sprendimuose dėl termino nuobaudai skirti pratęsimo nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas pagrįstai ir motyvuotai“. Tačiau šie argumentai neįtikinantys, nes I procesinis sprendimas buvo priimtas nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, nes nepratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas už I Pirkimo vykdymo metu padarytus pažeidimus būtų pasibaigęs tik 2012-05-01 (t. y. suėjus šešiems mėnesiams nuo Ataskaitos parengimo dienos 2011-11-02). Be to, I procesiniame sprendime yra aiškiai išdėstytos visos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad apeliantas vengė administracinės atsakomybės. Pagal tai ir, vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d., VPT direktorius privalėjo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Apelianto teiginiai, kad jis niekada nesislapstė ir nevengė administracinės atsakomybės, nepasitvirtino, nes, kaip matyti iš byloje esančios rašytinės medžiagos, VPT apeliantui į darbovietę UAB „Vilniaus energija“ išsiuntė keturis kvietimus atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą. Be to VPT Teisės taikymo skyriaus vyriausieji specialistai A. J. ir R. Z. 2012-05-10 buvo nuvykę į pareiškėjo darbovietės UAB „Vilniaus energija“ buveinę, esančią Jočionių g. 13, Vilniuje, su UAB „Vilniaus energija“ iš anksto suderintu laiku, tačiau apeliantas į UAB „Vilniaus energija“ patalpą, skirtą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, neatvyko (beje šios aplinkybės apeliantas neginčija). Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad visi kvietimai atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą apeliantui buvo įteikti tinkamai, kad aiškiau, tai patvirtina advokato J. E. 2012-03-28 raštas „Dėl M. V., D. I., S. J., T. J., V. B., M. B., V. Š., J. B., J. L., R. P., G. P., R. M., K. T., J. G., R. G. ir L. L. nepagrįsto traukimo administracinėn atsakomybėn“. Apeliantas į VPT administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymui atvyko po VPT kreipimosi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Tai patvirtina ankstesnis VPT 2012-06-05 raštas Nr. 4S-2685 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo pristatant administracinėn atsakomybėn traukiamą V. B.“ Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad VPT direktorius teisėtai ir pagrįstai priėmė I Procesinį sprendimą pratęsti patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminą T. J. atžvilgiu iki 2012-11-02. Apeliantas skunde nurodė, kad „Ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, kadangi priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje“. Šis argumentas nepasitvirtino, nes ATPK 272 str. 1 d. nurodyta, kad „Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą“. Byloje esantis VPT 2012-07-02 raštas Nr. 4S-3188 „Pranešimas apie administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą“ patvirtina tai, kad VPT pareigūnai tinkamai informavo apelianto advokatą J. E., kad apelianto administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2012-07-05. Į tai apeliantas 2012-07-03 raštu „Prašymas dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“, kurį VPT gavo 2012-07-04, paprašė atidėti administracinės bylos nagrinėjimą, nes ketino susirasti naują advokatą, kuris atstovautų jo interesus nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą. Byloje esanti medžiaga rodo, kad VPT atsižvelgė į šį apelianto prašymą, atidėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą ir 2012-07-04 raštu Nr. 4S-3262 „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn“ pakartotinai kvietė apeliantą atvykti 2012-07-13 į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą VPT. Apeliantui 2012-07-13 atvykus į VPT ir jam surašius II Protokolą, apeliantas buvo informuotas, kad administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2012-07-30. VPT 2012-07-24 raštu Nr. 4S-3559 „Dėl kvietimo atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą“ pakartotinai informavo apeliantą, jog jo administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2012-07-30. Apeliantas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dieną, t. y. 2012-07-30, prašymu „Dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“ paprašė, jog VPT dar kartą atidėtų bylos nagrinėjimą dėl poreikio susirasti advokatą, kuris atstovautų apelianto interesus administracinio teisės pažeidimo byloje. Bylos medžiaga rodo, kad apelianto interesus, VPT siekiant patraukti apeliantą administracinėn atsakomybėn, atstovavo advokatas J. E., kuris, atstovaudamas apelianto interesus, ne vieną kartą bendravo su VPT valstybės tarnautojais ir rašė raštus, adresuotus P. T. rodo, kad apeliantas turėjo galimybę operatyviau ir greičiau pasitelkti advokatą, kuris atstovautų jo interesus administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau šia galimybe VPT nenurodžius įtikinamų priežasčių nepasinaudojo. Pagal tai teismas sprendžiam, kad apeliantas nuo I Protokolo surašymo dienos (2012-06-15) žinojo, kad bus sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas ir nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla, būdamas rūpestingas ir atsakingas, turėjo pakankamai laiko rasti advokatą. Juolab, kad apeliantas tris kartus buvo kviečiamas į jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Todėl VPT direktoriaus pavaduotoja S. V. pagrįstai nusprendė pripažinti apelianto 2012-07-30 prašyme „Dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“ nurodytas priežastis nesvarbiomis ir turėjo pagrįstą priežastį 2012-07-30 išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą apeliantui nedalyvaujant. Apeliantas skunde nurodė, jog „VPT, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas, neištyrė administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktų įrodymų, neišklausė pareiškėjo paaiškinimų dėl pažeidimo aplinkybių tokiu būdu padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo kaltė padarius jam inkriminuojamą pažeidimą yra įrodyta pilnai“. Tačiau Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 1 d. numatyta, jog perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus viešuosius pirkimus, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 5 d., kurioje nurodyta, kad „pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti <...>“. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad UAB „Vilniaus energija“, vykdydama šį reikalavimą, I Pirkimo sąlygų 20.1 p. nurodė, kad „rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. O tai reiškia, kad, vadovaujantis I Pirkimo sąlygomis, tiekėjai savo pasiūlymuose privalėjo nurodyti, kokius subrangovus jie pasitelks viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui ir vykdydami viešojo pirkimo-pardavimo sutartį galėjo remtis tik tais subrangovais, kurie nurodyti pasiūlyme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-07-05 nutartyje (c.b. Nr. 3K-3-359/2012) konstatavo, kad „Subtiekėjai (subrangovai) - ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau šiems taikomi tam tikri reikalavimai tiekėjams: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kokybinės atrankos reikalavimai (pvz., neteistumas, socialinės įmonės statusas) bei tikrinama atitiktis jiems. Be to, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi išviešinti savo subtiekėjus (subrangovus) (VPĮ 24 straipsnio 3 dalis), jis gali būti paprašytas nurodyti subtiekimo dalį viešojo pirkimo sutarties vykdyme (VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas), subtiekėjo (subrangovo) pakeitimas po viešojo pirkimo (koncesijos) sutarties sudarymo, nors tai joje buvo numatyta, gali būti pripažintas esminiu sutarties sąlygų pakeitimu (Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. 1-2815) ir pan. Tam tikrų reikalavimų tiekėjams taikymas subtiekėjui (ne tiekėjui) pagrįstas siekiu, kad tiekėjas, viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkdamas trečiuosius asmenis, taip nevengtų laikytis reikalavimų įtvirtintų pirkimo sąlygose (pvz., dėl socialinių įmonių: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lyderio grupė“ v. Raseinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 2A-1509/2011), juolab kad subrangos apimtį viešuosiuose pirkimuose draudžiama riboti (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be to, tokiu subtiekėjų tikrinimu siekiama įsitikinti ir subrangos teisėtumu.“ Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad AB „A. I.“ vokų atplėšimo metu (2010-11-02) neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, nes neturėjo atestatų, suteikiančių teisę atlikti architektūros darbus. Tik po vokų atplėšimo, kai Pirkimo komisija paprašė AB „A. I.“ patikslinti duomenis apie savo kvalifikaciją ir pateikti atestatus, suteikiančius teisę atlikti projektavimo darbus architektūros srityje, AB „A. I.“ nurodė, kad remsis subrangovo UAB „Energetikos linijos“ pajėgumais. Gi, pirkimo komisija nutarė kviesti deryboms tiekėją, kuris pasiūlymų pateikimo metu neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-02-10 sprendime (civilinės bylos Nr. 2A-1122/2012) konstatavo, kad „<...> tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kai toleruojamas ir laimėjusiu viešąjį pirkimą pripažįstamas pasiūlymas, pateiktas nesilaikant pirkimo dokumentų sąlygos, reikalaujančios pateikti konkrečius jose nurodytus įrodymus apie ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas ketina remtis, vykdydamas sutartį, įsipareigojimus (tiekėjo prieinamumą prie šių ūkio subjektų išteklių) bei kuriame, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, nurodomas subteikėjas, kuris pasiūlymo pateikimo dieną nebuvo Įsipareigojęs tiekėjui suteikti savo išteklius (pajėgumus) viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir kuris nebuvo laikomas subteikėju, reiškia, kad perkančioji organizacija nesilaikė pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo.“ Apeliantas skunde nurodė, kad „<...> nustatytas administracinis teisės pažeidimas yra formalus. VPT nenustatė jokių tariamo pažeidimo padarinių, nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, jog nurodytas pažeidimas turėjo neigiamos įtakos viešojo pirkimo Nr. 95954 rezultatams“. Tačiau ATPK 171³ str. 1 d. nurodytam pažeidimui kvalifikuoti, jokių padarinių nereikia nustatyti, kadangi pažeidimo sudėtis yra formalioji, jos konstatavimui jokie padariniai reikšmės neturi. Šio straipsnio dalis savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys sukelia neigiamus padarinius. Bylos medžiaga, po apelianto objektyvaus požymio (veikimo) įrodo, kad dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, kai tiekėjui po vokų atplėšimo buvo leista pakeisti savo pasiūlymą, UAB „Vilniaus energija“ sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju, kuris pasiūlymų pateikimo metu neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Pagal tai teismas sprendžia, kad nesilaikydamas pirkimo sąlygų, pirkimo komisijos narys - apeliantas pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo principą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2009-06-23 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje, paskelbtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-29 biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 31 (toliau - apžvalga) konstatuota, kad „Skaidrumo principas reikšmingas ir perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimų sąlygų laikymosi kontekste. Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, pasireiškusiu perkančiosios organizacijos veiksmais, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-295/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-185/2008)“. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje nurodė, kad „Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. “ Pagal tai, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 5 d., Pirkimo sąlygų 20.1 p., tiekėjas savo pasiūlyme privalėjo nurodyti, kokius ūkio subjektus jis pasitelks. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 5 d. numatyta, kad perkančioji organizacija privalo paprašyti tiekėjo papildyti ar paaiškinti netikslius ar neišsamius duomenis apie kvalifikaciją. Tokiu būdu vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 5 d. reikalavimais, galima papildyti ir paaiškinti tik dokumentus ar pažymas apie pasiūlyme nurodytų asmenų kvalifikaciją. Todėl pasiūlymo papildymas vertinamas kaip esminis pasiūlymo pakeitimas, o Pirkimo komisijos – jos nario apelianto, sprendimas pripažinti tiekėjo AB „Axis industrines“ kvalifikaciją tinkama neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintų skaidrumo principo laikymosi. Taigi, administracinio teisės pažeidimo medžiaga buvo įrodyta, kad pirkimo komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, 2010-11-22 posėdyje (2010-11-22 Pirkimo komisijos posėdžio protokolas b/n) nutarė pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją atitinkančia Pirkimo dokumentų reikalavimus, taip pat nutarė kviesti tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo; posėdžio metu apeliantas balsavo ir pritarė šiam neteisėtam, imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms prieštaraujančiam, sprendimui. Todėl, balsuodamas už neteisėtą, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms prieštaraujantį, sprendimą, apeliantas sąmoningai (tyčia) padarė ATPK 171³ str. 1 d. nurodytą veiką, t. y. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 6 d. nuostatas ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. Tai buvo tinkamai bei pagrįstai konstatuota ataskaitoje, I protokole ir skundžiamame nutarime. Be to apeliantas - Pirkimo komisijos 2010-08-31 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-08-31 posėdžio protokolas Nr. 2) priėmė sprendimą pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją atitinkančią II Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus. Pagal byloje esančią medžiagą aišku, kad II Pirkimo sąlygų 4.1.13 punkte buvo nurodytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo (karšto arba šalto vandens, šilumos skaitiklių šilumos daliklių) sutarčių, kuriose aptarnaujama ne mažiau kaip 840 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų. AB „A. I.“ pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“, kad „sutartis tebevykdoma“, o reikalavimas buvo nustatytas, kad „sutartis turėjo būti įvykdyta“, todėl Pirkimo komisijos nario – apelianto - sprendimas pripažinti AB „A. I.“ kvalifikaciją tinkama neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose viešojo pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Teismas sutinką su VPT atstovo argumentu, kad viešųjų pirkimų tikslas be kita ko ir - racionaliai naudoti lėšas - gali būti įgyvendintas tada, kai perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su kompetentingu, patikimu ir pajėgiu įvykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį tiekėju. Tačiau Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnyje yra nustatytas imperatyvus reikalavimas perkančiosioms organizacijoms visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir numatyta galimybė viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtinti minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Visa tai aiškiai sako, kad jeigu perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju, kuris pasiūlymų pateikimo metu neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, tai reiškia, kad jis nėra pakankamai kompetentingas, patikimas ir pajėgus vykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, kyla grėsmė, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartis nebus vykdoma tinkamai, o paslaugos nebus teikiamos kokybiškai. Be to pagal norminius teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką, objektyvi tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis viešojo pirkimo sąlygų reikalavimams šalina bet kokią jo teisėto dalyvavimo tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011 2011-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2011). Be to, Europos Teisingumo Teismas pažymėjo, jog, remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime (skelbime) nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti tam, kad garantuotų objektyvų šių duomenų palyginimą (Europos Teisingumo Teismo 1993-06-22 Sprendimas Komisija prieš Daniją, C-243/89). Byloje įrodyta, kad apeliantas Pirkimo komisijos 2010-09-28 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-09-28 posėdžio protokolas Nr. 5) balsavo už sprendimą, jog AB „A. I.“ pasiūlymas atitinka II Pirkimo sąlygų reikalavimus. Tačiau VPT pagal surinktą medžiagą teisingai nustatė, kad AB „A. I.“ pasiūlymas neatitiko II Pirkimo sąlygų priedo Nr. 5 „Techninės sąlygos“ 2.4.9., 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Vilniaus energija“ pagal parengtas II Pirkimo sąlygas nereikalavo tiekėjų pateikti nei geresnių, nei prastesnių charakteristikų skaitiklius, o tik tiksliai tokius, kokie buvo aprašyti II Pirkimo sąlygose. Be to dėl II Pirkimo sąlygų priedo Nr. 5 „Techninės sąlygos“ nustatytų reikalavimų elektroniniams karšto vandens skaitikliams VPT 2011-10-04 raštu Nr. 4S-3742 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę metrologijos tarnybą (toliau - Metrologijos tarnyba) dėl tarnybinės pagalbos suteikimo. Metrologijos tarnyba 2011-10-19 raštu Nr. S-972-(1.24.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ (toliau - Atsakymas) Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos (toliau - Laboratorija) 2011-10-17 raštą Nr. 112/12 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos paklausimo“ ir informavo, jog II Pirkimo sąlygose reikalaujamo jautrio slenksčio ir nurodyto AB „A. I.“ pasiūlyme negalima laikyti lygiaverčiu. Visa tai rodo, kad neteisingai įvertinęs AB „A. I.“ pasiūlymą ir pakvietęs derėtis dėl pasiūlymo kainos, apeliantas, kaip pirkimo komisijos narys, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, jog perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, turi pagal viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, bei Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Pabrėžtina, tai kad Kasacinio teismo konstatuota, kad „<...>perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą. Vadinasi, ji negali nustatyti ir tokių pirkimų sąlygų kuriomis būtų sudaromos prielaidos tokia diskrecijos teise naudotis. Tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012). Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai nustato tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas. Tai besąlyginė tiekėjų teisėtų lūkesčių ir konkurencijos skatinimo prielaida (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2047/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, jog viešojo pirkimo sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007). Pagal visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas pagrįstas.

Skunde nurodyti ir apelianto atstovės teisme nurodyti argumentai bei jos pateikta į bylą apelianto kaltę neigianti rašytinė medžiaga neįtikinantys. Juo labiau, kad šie argumentai, rašytinė medžiaga paneigti administracinio teisės pažeidimo medžiaga, skundo byloje esančiais duomenimis.

Teismas, įvertinęs byloje esančius VPT pareigūnų procesinius sprendimus, dokumentus (administracinio teisės pažeidimo protokolus), skundžiamą nutarimą, sprendžia, kad šis motyvuotas, aiškus, priimtas nepažeidus įstatymo reikalavimų, - teisėtas.

T. J. padarytas pažeidimas visiškai įrodytas byloje esančia medžiaga. Pareigūno skundžiamas nutarimas pagrįstas, teisėtas, apeliantui nuobauda paskirta teisingai, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą pagal T. J. atstovės skunde nurodytus argumentus ir jos teisme duotus paaiškinimus, jos pateiktą rašytinę medžiagą nėra priežasties. Todėl skundžiamas nutarimas nekeičiamas, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos S. V. 2012 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 2P/81/97 nepakeistą ir T. J. atstovės adv. J. J. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.