Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-316-923/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-05-05
Bylos Nr.: 1-316-923/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Nukentėjusysis: K. Š., G. T., A. K., R. L., L. D., N. S., A. J. U., A. R. S., R. J., J. Š., A. J., R. P., A. G., T. Š., V. K., R. B.
Civilinis ieškovas: R. U.
Kaltinamasis: R. Š., L. Š.

Baudžiamoji byla Nr. 1-316-923/2016;Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00310-2010-2;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2; 1.2.29.1; 1.1.8.5; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.3.6.3; 2.3.6.4.5

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė,sekretoriaujant: R. Š., I. Ž., A. G., I. K., V. S., B. Č., A. K.,dalyvaujant prokurorams: L. S. R., A. K., J. P.,

nukentėjusiesiems: K. Š., G. T., A. K., R. L., L. D., N. S., A. J. U., A. R. S., R. J., J. Š., A. J., R. P., A. G., T. Š., V. K., R. B.,

civilinei ieškovei R. U.,kaltinamiesiems: R. Š., L. Š., L. Š.,gynėjams advokatams: V. F., N. G., V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (9 veikos), 182 str. 2 d. (28 veikos), 300 str. 1 d., 300 str. 3 d. (2 veikos);

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, dirbanti pagal verslo liudijimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 182 str. 1 d. (10 veikų), 182 str. 2 d. (3 veikos), ir

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti J. K. ,,(duomenys neskelbtini)“ valytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), J. K., neteista, kaltinama pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. (5 veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su žmona L. Š., kaip bendravykdytojas, turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. K. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo gyvenamojo namo (adresu (duomenys neskelbtini)) remontui reikalingi pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų grąžinti, laikotarpiu nuo 2003-05-12 iki 2003-05-13, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose Kaune, S. Š. g. 21, pasirašęs 2003-05-12 A. K. parengtas dvi sutartis, o L. Š. pasirašius vieną sutartį (dėl 10 000 eurų), iš A. K. gavo 10 000 eurų (34 500 Lt) ir 66000 USD (254100 Lt), tačiau gautų pinigų A. K. negrąžino, taip apgaule savo ir L. Š. naudai įgijo svetimą, A. K. priklausantį didelės vertės turtą – 288 600 Lt (83 584,34 eurų).

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo K. Š. pasitikėjimu, nurodydamas, kad šeimos verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti nurodytam tikslui ir jų grąžinti, laikotarpiu nuo 2005 metų, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2007-01-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš K. Š. per kelis kartus gavo 260 000 Lt, tęsdami nusikalstamą veiką L. Š. ir L. Š. įtikinus nukentėjusįjį, kad skola tikrai bus grąžinta ir pasiūlius K. Š. įforminti susidariusią skolą rašytine tvarka, tokiu būdu įgaudami dar didesnį nukentėjusiojo pasitikėjimą, 2007-01-26 pasirašęs paskolos sutartį Nr. 07/01-01, tęsdamas nusikalstamą veiką, nuvykęs į tyrimo metu nenustatytą vietą ir imituodamas žmonos L. Š. ir dukters L. Š. parašus, pasirašė minėto dokumento blanko apačioje, patvirtindamas, kad žmonai L. Š. ir dukrai L. Š. yra žinomos 2007-01-26 paskolos sutarties Nr.07/01-01 sąlygos, kurios 3 punkte įrašyta, kad „jei dėl bet kokių priežasčių R. Š. negalėtų pats sugrąžinti gautos paskolos, šį jo įsipareigojimą perima jo šeimos nariai ir teisėti turto paveldėtojai“, ir šį suklastotą dokumentą 2007-01-27 pateikdamas K. Š. tyčia jį suklaidino, gautų pinigų K. Š. negrąžino, taip apgaule savo, L. Š. ir L. Š. naudai įgijo svetimą, K. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 260 000 Lt (75 301,20 eurų).

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo K. Š. pasitikėjimu, nurodydamas, kad šeimos verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti nurodytam tikslui ir jų grąžinti, 2007-10-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš K. Š. gavo 22 000 eurų (75 961,60 Lt), tai patvirtino pasirašęs 2007-10-23 paskolos sutartį Nr. 07/10-01, kurią gavęs iš K. Š., nuvyko į tyrimo metu nenustatytą vietą ir sutarties blanko apačioje, imituodamas žmonos L. Š. ir dukters L. Š. parašus, pasirašė L. Š. ir L. Š. vardu, tuo patvirtindamas, kad žmonai L. Š. ir dukrai L. Š. yra žinomos 2007-10-23 paskolos sutarties Nr. 07/10-01 sąlygos, kurios 3 punkte įrašyta, kad „jei dėl bet kokių priežasčių R. Š. negalėtų pats sugrąžinti gautos paskolos, šį jo įsipareigojimą perima jo šeimos nariai ir teisėti turto paveldėtojai“, šią suklastotą sutartį 2007-10-24 (duomenys neskelbtini), pateikė K. Š., kaip tikrą, ir taip tyčia suklaidino K. Š., tačiau gautų pinigų K. Š. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, K. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 22 000 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo K. Š. pasitikėjimu, nurodydamas, kad šeimos verslui reikalingi pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų šiam tikslui ir jų grąžinti, 2007-11-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš K. Š. gavo 100 000 Lt, tai patvirtino pasirašęs 2007-11-12 paskolos sutartį Nr. 07/11-01, kurią gavęs iš K. Š., nuvyko į tyrimo metu nenustatytą vietą ir sutarties blanko apačioje, imituodamas žmonos L. Š. ir dukters L. Š. parašus, pasirašė L. Š. ir L. Š. vardu, tuo patvirtindamas, kad žmonai L. Š. ir dukrai L. Š. yra žinomos 2007-11-12 paskolos sutarties Nr. 07/11-01 sąlygos, kurios 3 punkte įrašyta, kad „jei dėl bet kokių priežasčių R. Š. negalėtų pats sugrąžinti gautos paskolos, šį jo įsipareigojimą perima jo šeimos nariai ir teisėti turto paveldėtojai“, šią suklastotą sutartį 2007-11-13 (duomenys neskelbtini), pateikė K. Š., kaip tikrą, ir taip tyčia suklaidino K. Š., tačiau gautų pinigų K. Š. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, K. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 100 000 Lt (28 962 eurų).

R. Š., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dukra L. Š., kaip bendravykdytojas, turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo R. L. pasitikėjimu, kartu su L. Š. nurodydami, kad šeimos verslui plėtoti būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2008-02-20, Kauno mieste, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš R. L. L. Š. per kelis kartus gavus 472 668 Lt ir tai patvirtinus pasirašant 2008-02-20 paskolos sutartyje, tačiau gautų pinigų R. L. negrąžino, taip apgaule savo ir L. Š. naudai įgijo svetimą, R. L. priklausantį didelės vertės turtą – 472 668 Lt (136 894,11 eurų).

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo L. D. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo verslui bei žemės, ant kurios pastatyti L. Š. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pastatai, įsigijimui yra būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti minėtiems tikslams ir jų grąžinti, laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2008-04-30, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytose vietoje, bei (duomenys neskelbtini), iš L. D. per kelis kartus gavo 160 000 eurų (544 000 Lt), ir tai patvirtino 2009-04-30 (duomenys neskelbtini), surašęs 2009-04-30 paprastąjį vekselį, tačiau gautų pinigų L. D. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. D. priklausantį didelės vertės turtą –160 000 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo E. R. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, 2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žodiniu susitarimu, iš E. R. gavo 50 000 eurų (172 640 Lt), ir tai patvirtino 2010-01-18 (duomenys neskelbtini), pasirašęs 2010-01-18 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tačiau gautų pinigų E. R. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, E. R. priklausantį didelės vertės turtą – 50 000 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo N. S. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, 2009-03-12 adresu (duomenys neskelbtini), pasirašęs 2009-03-12 paprastąjį vekselį, iš N. S. gavo 100 000 Lt, tačiau gautų pinigų N. S. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, N. S. priklausantį didelės vertės turtą – 100 000 Lt (28 962 eurų).

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. J. U. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo šeimos verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, 2009-03-27 A. J. U. namuose (duomenys neskelbtini), surašęs 2009-03-27 skolos raštelį, iš A. J. U. gavo 15 000 eurų (51 000 Lt), tačiau gautų pinigų A. J. U. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. J. U. priklausantį didelės vertės turtą – 15 000 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo J. Š. pasitikėjimu, įgytu per jų bendrą pažįstamą V. K., nurodydamas, kad jo automobilių verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti minėtam tikslui ir jų grąžinti, 2009 m. gegužės mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, R. Š. darbovietės aikštelėje, (duomenys neskelbtini), žodiniu susitarimu iš J. Š. gavo 10 000 eurų, tačiau gautų pinigų J. Š. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 10 000 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. R. S. pasitikėjimu, siūlydamas vykdyti bendrą verslą ir žadėdamas, kad vėliau už sutartą kainą L. Š. priklausančią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ perleis jam, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, 2009-06-01, Kaune, tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pasirašęs 2009-06-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, iš A. R. S. gavo 30 000 eurų (103 584 Lt), tačiau gautų pinigų A. R. S. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. R. S. priklausantį didelės vertės turtą – 30 000 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo G. T. pasitikėjimu, melagingai nurodydamas, kad jo verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, 2009-08-01, Kauno automobilių turguje, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašęs 2009-08-01 paskolos sutartį, iš G. T. gavo 16 000 eurų (55 244,80 Lt), tačiau gautų pinigų G. T. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, G. T. priklausantį didelės vertės turtą – 16 000 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. J. U. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo šeimos verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, 2009-08-06 A. J. U. namuose (duomenys neskelbtini), surašęs 2009-08-06 skolos raštelį, iš A. J. U. gavo 17 000 eurų (57 800 Lt), tačiau gautų pinigų A. J. U. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. J. U. priklausantį didelės vertės turtą – 17 000 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo R. J. pasitikėjimu, pažadėdamas parduoti R. J. tėvui nuosavybės teise priklausantį automobilį, iš tikro neketindamas pinigų už parduotą automobilį grąžinti, 2009 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš R. J. gavęs ,,Audi A6“ markės automobilį, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. J. vardu, jį 2009-08-21 pardavė už 2100 eurų (7140 Lt), tačiau gautų pinigų R. J. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. J. priklausantį turtą – 2100 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo R. J. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jam skubiai reikalingi pinigai, iš tikro neketindamas jų grąžinti, 2009 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini). tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žodiniu susitarimu iš R. J. gavo 10 000 eurų (34 000 Lt), tačiau gautų pinigų R. J. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. J. priklausantį didelės vertės turtą – 10 000 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo K. Š. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti nurodytam tikslui ir jų grąžinti, 2009-09-18 Gedimino gatvėje, Kaune iš K. Š. gavo 50 000 Lt, ir tai patvirtino pasirašydamas 2009-09-18 paskolos sutartį Nr. 2009/09-01, tačiau gautų pinigų K. Š. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, K. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 50 000 Lt (14 481 eurų).

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo K. Š. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti nurodytam tikslui ir jų grąžinti, laikotarpiu nuo 2009-09-24 iki 2009-09-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), iš K. Š. per du kartus gavo 53 000 Lt, ir tai patvirtino pasirašydamas 2009-12-03 paskolos sutartį, tačiau gautų pinigų K. Š. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, K. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 53 000 Lt (15 349,86 eurų).

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. R. S. pasitikėjimu, siūlydamas vykdyti bendrą verslą ir žadėdamas, kad vėliau už sutartą kainą L. Š. priklausančią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ perleis jam, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, laikotarpiu tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos iki 2009-11-27, Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytose vietoje, iš A. R. S. per kelis kartus gavo 80 000 eurų (276 224 Lt), ir tai patvirtino pasirašęs 2009-11-27 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, tačiau gautų pinigų A. R. S. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. R. S. priklausantį didelės vertės turtą – 80 000 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. J. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jam skubiai reikalingi pinigai, iš tikro neketindamas jų grąžinti, 2009-11-29 A. J. namuose (duomenys neskelbtini), surašęs 2009-11-29 skolos raštelį, iš A. J. gavo 11 350 eurų (38 590 Lt), tačiau gautų pinigų A. J. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. J. priklausantį didelės vertės turtą – 11 350 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo R. P. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo šeimos verslui plėtoti būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti nurodytam tikslui ir jų grąžinti, laikotarpiu nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2009 m. lapkričio mėn., Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytose vietose, iš R. P. per kelis kartus gavo 42 900 eurų (148434 Lt) ir tai patvirtino pasirašęs 2009 m. lapkričio paprastąjį vekselį, tačiau R. P. pareikalavus grąžinti visą pinigų sumą, jis kaip skolos grąžinimo garantą pasiūlė įkeisti jo dukrai L. Š. priklausantį turtą, tęsiant nusikalstamą veiką 2009-12-03 dukros L. Š. vardu buvo pasirašyta paskolos sutartis su R. P. įkeičiant pastarajam labai žemos rinkos vertės 0,3700 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau gautų pinigų R. P. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. P. priklausantį didelės vertės turtą – 42 900 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo K. Š. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, laikotarpiu nuo 2009-12-03 iki 2009-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš K. Š. per tris kartus gavo 172 640 Lt, (50 000 eurų) ir tai patvirtino pasirašydamas 2009-12-03 paskolos sutartį Nr. 2009/12-01, tačiau gautų pinigų K. Š. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, K. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 172 640 Lt (50 000 eurų).

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. R. S. pasitikėjimu, siūlydamas vykdyti bendrą verslą ir žadėdamas, kad vėliau už sutartą kainą L. Š. priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleis jam, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, laikotarpiu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2009-12-10, Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytose vietose, iš A. R. S. per kelis kartus gavo 40 000 eurų (138 112 Lt), ir tai patvirtino pasirašęs 2009-12-10 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, tačiau gautų pinigų A. R. S. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. R. S. priklausantį didelės vertės turtą – 40 000 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. G. pasitikėjimu, 2009-12-16 prekybos centre „Maxima“, esančiame (duomenys neskelbtini), kavinėje, melagingai nurodydamas, kad jo automobilių verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti minėtam tikslui ir jų grąžinti, tęsdamas nusikalstamą veiką 2009-12-16 A. G. namuose (duomenys neskelbtini), surašęs 2009-12-16 paskolos sutartį, iš A. G. gavo 15 000 eurų (51 900 Lt), tačiau gautų pinigų A. G. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. G. priklausantį didelės vertės turtą – 15 000 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo R. L. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo šeimos verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, (duomenys neskelbtini), 2009-12-24 surašius neprotestuotiną paprastąjį vekselį iš R. L. gavo 25 000 Lt; 2009-12-25 surašius neprotestuotiną paprastąjį vekselį iš R. L. gavo 150 000 Lt; 2009-12-28 surašius neprotestuotiną paprastąjį vekselį iš R. L. gavo 70 000 Lt; 2009-12-30 surašius neprotestuotiną paprastąjį vekselį iš R. L. gavo 27 600 Lt, tačiau gautų pinigų R. L. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. L. priklausantį didelės vertės turtą – 272 600 Lt (78 950,42 eurų).

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. J. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, 2009 m. gruodžio mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žodiniu susitarimu iš A. J. gavo 7 500 Lt, tačiau gautų pinigų A. J. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. J. priklausantį turtą – 7500 Lt (2172 eurų).

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo T. Š. pasitikėjimu, nurodydamas, kad turi didelių nemalonumų ir todėl jam būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų grąžinti, 2009 m. gruodžio mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, žodiniu susitarimu, iš T. Š. gavo 10 000 eurų (34 000 Lt), iš kurių grąžino 3000 eurų, o dėl likusios skolos – 7000 eurų (23 800 Lt), 2009 m. vasarą, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pasirašė 2010-01-05 neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir, paėmęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pats oficialiai nedirbo, tačiau kurios akcininke buvo jo žmona L. Š., o direktore – dukra L. Š., dvi 700 Lt vertės automobilio sėdynes, jas atidavė T. Š. kaip dalies skolos grąžinimą, tačiau likusios skolos T. Š. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, T. Š. priklausantį turtą – 23 479 Lt (6 799,99 eurų).

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo V. K. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, laikotarpiu nuo 2009 m. tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2010-01-01, Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytose vietoje, iš V. K. gavo 50 000 Lt, ir tai patvirtino pasirašęs paskolos sutartį, tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-08, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, sumokėjęs dalį sutartų palūkanų, ir tuo įgijęs dar didesnį pasitikėjimą, 2010-04-08, Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žodiniu susitarimu iš V. K. gavo dar 9000 Lt, tačiau gautų pinigų negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. K. priklausantį didelės vertės turtą – 59 000 Lt (17 087,58 eurų).

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo R. B. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas jų naudoti nurodytam tikslui ir gautų pinigų grąžinti, 2010-01-05 R. B. namuose, (duomenys neskelbtini), surašęs 2010-01-05 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, iš R. B. gavo 30 000 eurų (103 584 Lt), tačiau gautų pinigų R. B. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. B. priklausantį didelės vertės turtą – 30 000 eurų.

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo R. B. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo verslui reikalingi pinigai, iš tikro neketindamas jų naudoti nurodytam tikslui ir pinigų grąžinti, 2010-01-13 R. B. namuose (duomenys neskelbtini), surašęs 2010-01-13 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, iš R. B. gavo 269 736 Lt (78 121 eurų) įvairia valiuta, tačiau gautų pinigų R. B. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. B. priklausantį didelės vertės turtą – 269 736 Lt (78 121 eurų).

R. Š., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo K. Š. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jam skubiai reikalingi pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų grąžinti, 2010-02-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš K. Š. gavo 35 000 eurų (120 848 Lt) ir tai patvirtino pasirašydamas 2010-02-08 paskolos sutartį Nr. 2010/02-01, tačiau gautų pinigų K. Š. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, K. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 35 000 eurų.

R. Š., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su žmona L. Š., kaip bendravykdytojas, turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. J. pasitikėjimu, nurodydamas, kad automobilio pirkimui (duomenys neskelbtini) jam būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti minėtam tikslui ir jų grąžinti, 2010 m. vasario mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žodiniu susitarimu, žmonai L. Š. iš A. J. gavus 3 700 eurų (12 800 Lt), gautų pinigų A. J. negrąžino, taip apgaule savo ir L. Š. naudai įgijo svetimą, A. J. priklausantį turtą – 3 700 eurų.

R. Š., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dukra L. Š., kaip bendravykdytojas, turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. R. S. pasitikėjimu, siūlydamas vykdyti bendrą verslą ir žadėdamas, kad vėliau už sutartą kainą L. Š. priklausančią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ perleis jam, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, iki 2010-04-12 tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytose vietose, iš A. R. S. per kelis kartus gavo 50 000 eurų (172 640 Lt) ir apie šios sumos gavimą L. Š. patvirtino pasirašydama 2010-04-12 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iš A. R. S. gautus pinigus grąžinti jo sūnui M. S., tačiau gautų pinigų negrąžino, taip apgaule savo ir L. Š. naudai įgijo svetimą, A. R. S. priklausantį didelės vertės turtą – 50 000 eurų.

L. Š., veikdama bendrininkų grupėje kartu su vyru R. Š., turėdama išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo A. K. pasitikėjimu, nurodydama, kad jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui reikalingi pinigai, iš tikro neketindama gautų pinigų grąžinti, laikotarpiu nuo 2003-05-12 iki 2003-05-13, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), pasirašiusi 2003-05-12 A. K. parengtą sutartį dėl 10 000 eurų paskolos, o R. Š. pasirašius dvi A. K. parengtas sutartis, gavo 10 000 eurų (34 500 Lt) ir 66000 USD (254100 Lt), tačiau gautų pinigų A. K. negrąžino, taip apgaule savo ir R. Š. naudai įgijo svetimą, A. K. priklausantį didelės vertės turtą – 288 600 Lt (83 584,34 eurų).

L. Š., veikdama bendrininkų grupėje kartu su vyru R. Š., kaip bendravykdytoja, turėdama išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo A. J. pasitikėjimu, R. Š. nurodant, kad automobilio pirkimui (duomenys neskelbtini) būtini pinigai, iš tikro neketindami gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, 2010 m. vasario mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žodiniu susitarimu, iš A. J. gavo 3 700 eurų (12 800 Lt), tačiau gautų pinigų A. J. negrąžino, taip apgaule savo ir R. Š. naudai įgijo svetimą, A. J. priklausantį turtą – 3 700 eurų.

L. Š., veikdama bendrininkų grupėje kartu su tėvu R. Š., kaip bendravykdytoja, turėdama išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo R. L. pasitikėjimu, nurodydami, kad šeimos verslui plėtoti būtini pinigai, iš tikro neketindami gautų pinigų naudoti minėtam tikslui ir jų grąžinti, laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2008-02-20 Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš R. L. per kelis kartus gavo 472 668 Lt, ir tai patvirtino pasirašydama 2008-02-20 paskolos sutartį, tačiau gautų pinigų R. L. negrąžino, taip apgaule savo ir R. Š. naudai įgijo svetimą, R. L. priklausantį didelės vertės turtą – 472 668 Lt (136 894,11 eurų).

L. Š., veikdama bendrininkų grupėje kartu su tėvu R. Š., kaip bendravykdytoja, turėdama išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. R. S. pasitikėjimu, siūlydami vykdyti bendrą verslą ir žadėdami, kad vėliau už sutartą kainą jos vadovaujamą įmonę „(duomenys neskelbtini)“ perleis jam, iš tikro neketindami gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti iki 2010-04-12 tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytose vietose, iš A. R. S. per kelis kartus gavo 50 000 eurų (172 640 Lt) ir tai patvirtino pasirašydama 2010-04-12 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo gautus pinigus grąžinti jo sūnui M. S., tačiau gautų pinigų A. R. S. negrąžino, taip apgaule savo ir R. Š. naudai įgijo svetimą, A. R. S. priklausantį didelės vertės turtą – 50 000 eurų.

Dėl A. K. didelės vertės turto (10 000 eurų ir 66 000 JAV dolerių) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pinigus iš A. K. skolinosi, bet neturėjo tikslo jį apgauti. A. K. pažįsta apie 20 metų. A. K. prašė jo parvaryti naudotų automobilių iš (duomenys neskelbtini), tačiau gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), remontui pinigų iš A. K. niekada neprašė, nes namo remontas buvo atliekamas vėliau – 2007 metais. 10 000 eurų iš A. K. gavo dar iki 2003-05-12 sutarties pasirašymo. Pasirašant šią sutartį, L. Š. parašo nebuvo. L. Š. nedalyvavo skolinantis 10 000 eurų iš A. K.. Už 10 000 eurų jis parvarė iš Vokietijos automobilį ,,Mersedes“ SL klasės, tačiau A. K. jis netiko, todėl jį pardavė, o pinigus grąžino A. K.. 66 000 JAV dolerių iš A. K. gavo per kelis kartus, tačiau sutarties dėl šios paskolos su A. K. nepasirašė. 2012 metais jis susitiko su A. K., kuris siūlė jam pagalbą, tačiau grąžinti pinigus pagal 2003-05-12 sutartis nereikalavo. 2011-02-16 Didžiosios Britanijos Teisingumo teismas paskelbė jo asmens bankrotą, A. K. yra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Kaltinamoji L. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad namo remontui pinigų niekada nereikėjo, A. K. pinigų jai niekada neskolino ir nedavė. Kartą A. K. buvo atvykęs pas ją į namus, R. Š. namuose tuo metu nebuvo, atsivežė du paskolos lapelius. Ant vieno iš jų ji pasirašė, nes to prašė A. K. – jeigu R. Š. kas nors atsitiktų. Bylos 3 tomo 66 lape esančioje sutartyje yra ne jos parašas, 67 lape – jos parašas, šitą sutartį A. K. prašymu ji ir pasirašė dėl 66 000 JAV dolerių paskolos.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad Š. šeimą pažįsta apie 20 metų. Jų santykiai buvo geri, draugiški. 2003 metais R. Š. paprašė paskolinti pinigų, apie 100 000 JAV dolerių, nes norėjo pirkti žemes, remontuoti namą, atstatyti namą tėvams. Apie paskolą daugiausia kalbėjosi su R. Š., tačiau viską žinojo ir L. Š.. Pas Š. namie, vakarienės metu pasirašė dvi sutartis, kadangi skolino skirtinga valiuta. Sutartis jis buvo paruošęs iš anksto. R. Š. ir L. Š. pasirašė abi sutartis ir dėl 10 000 eurų ir dėl 66 000 JAV dolerių paskolos. Skolinamus pinigus perdavė Š.: 10 000 eurų paėmė R. Š., 66 000 JAV dolerių – L. Š.. Abi sutartys buvo pasirašytos tą pačią dieną, taip pat perduoti pinigai. Iš pradžių nė nenumanė, kad skola jam nebus grąžinta, nes matė, kaip vyksta jų verslas, praėjus metams, užsiminė apie skolos grąžinimą, tačiau skola nebuvo grąžinta. Į teismą civilinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo nesikreipė, nes nemanė, kad pinigų jie negrąžins. Apie tai, kad yra apgautas, suprato tada, kai gavo bankroto bylos dokumentus iš Londono, juose buvo nurodyta, jog Š. skolingi dar 40 kreditorių.

Pagal 2003-05-12 sutartį R. Š. ir L. Š. pasiskolino iš A. K. 66 000 Amerikos dolerių vieneriems metams be palūkanų (3 t., b.l. 66).

Pagal 2003-05-12 sutartį R. Š. ir L. Š. pasiskolino iš A. K. 10 000 eurų trumpam laikui nuo 1 iki 6 mėn. (3 t., b.l. 67).

Dėl K. Š. didelės vertės turto (260 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu ir 2007-01-26 paskolos sutarties suklastojimo bei panaudojimo

Kaltinamasis R. Š. dėl sukčiavimo kaltu neprisipažino, dėl dokumento klastojimo ir jo panaudojimo kaltu prisipažino ir parodė, kad pinigus iš K. Š. skolinosi, bet neturėjo tikslo jį apgauti. Su K. Š. susipažino 1990-1991 metais. K. Š. pasiūlė jam laisvą teritoriją Aleksote, sakydamas, jog gali pasistatyti statinius, įsirengti aikštelę, pasistatyti angarą, kad galėtum vystyti savo verslą ir net gyventi. Nuo tada jis įsirengė aikštelę, pasistatė 500 kvadratinių metrų angarą (angarą statė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu, visą kitą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė buvo jo žmona L. Š., o direktorė – dukra L. Š., nuomojosi teritoriją iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas K. Š.. Mokėjo po 1000 litų nuompinigių, dar po 1000 litų už elektrą, vandenį į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir 4000 litų K. Š. į kišenę. Su K. Š. buvo abipusis pasitikėjimas. Jis iš K. Š. gaudavo pinigų, galėjo būti 260 000 litų, tačiau pinigus jis gaudavo dėl to, kad nusipirkti naudotų automobilių (duomenys neskelbtini). 260 000 litų jam buvo paskolinti dar iki 2007-01-26 paskolos sutarties pasirašymo. Pinigai buvo skolinami per kelis kartus, o ne visa suma iš karto. Nuo kiekvienos pasiskolintos sumos K. Š. jis mokėdavo 1-2 procentų palūkanas. L. Š. ir L. Š. apie jo skolas nieko nežinojo, joms nežinant jis pasirašė ant 2007-01-26 sutarties vietoje jų. Rašydamasis sutartyje už L. Š. ir L. Š., buvo įsitikinęs, kad ši sutartis nėra oficialus dokumentas, nemanė, kad ši sutartis kada nors gali būti panaudota Kad būtų L. Š. ir L. Š. parašai sutartyje, reikalavo K. Š.. 2011-02-16 Didžiosios Britanijos Teisingumo teismas paskelbė jo asmens bankrotą, K. Š. yra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Kaltinamoji L. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad nieko nežino apie 2007-01-26 paskolos sutartį, su K. Š. apie paskolą nekalbėjo, iš jo pinigų nesiskolino ir jų negavo. R. Š. apie 2007-01-26 paskolos sutartį jai nieko nesakė. Minėtą sutartį pirmą kartą pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu. Pirminėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, nes buvo suglumusi, o vėliau, pamačiusi, kad 2007-01-26 paskolos sutartyje ne jos parašas, savo parodymus pakeitė.

Kaltinamoji L. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad K. Š. pažįsta apie 12 metų kaip tėvo draugą. Niekada iš K. Š. pinigų nesiskolino ir jų negavo. Apie tai, kad jos tėvas R. Š. skolinosi pinigus iš K. Š., nežinojo. Ant 2007-01-26 paskolos sutarties nesirašė, ikiteisminio tyrimo metu pamatė, kad sutartyje jos parašas yra suklastotas.

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad R. Š. pažįsta nuo 1992 metų, buvo supažindintas su L. Š. ir L. Š.. Jie buvo graži, tvarkinga šeima, jam kėlė pasitikėjimą, be to, R. Š. dirbo policijoje, bendravo su aukšto rango pareigūnais, todėl turėjo didelę įtaką savo draugams. Skolindamasis pinigus, R. Š. minėjo, kad pinigai reikalingi verslui. Jam buvo žinoma, kad R. Š. yra įkūręs verslą, nes pats buvo aikštelėje Taikos prospekte, matė, kad L. Š. pastoviai ten būdavo, dažnai atvažiuodavo L. Š., visi vykdė tą veiklą, R. Š. labiau užsiimdavo pačių automobilių pirkimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi visus pastatus ir žemės sklypą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; ten R. Š. ir šeima vykdė automobilių utilizavimą, iš šalies atrodė, kad didelis verslas ir gerai sekasi, R. Š. sakė, kad viskas pelningai sekasi, tai sutvirtino jo pasitikėjimą R. Š.. Nuo 1993 metų Š. skolino be jokių sutarčių. Nuo 2004 metų piniginių santykių atsirado daug daugiau, todėl 2007-01-26 paskolos sutartyje Nr. 07/01-01 įformino visas paskolas nuo 2005 metų kovo iki 2007 m. sausio mėnesio. Šios sutarties suma – 260 000 litų. Pajamų jis turėjo: buvo gavęs 284 000 litų vartojamąją paskolą iš SEB banko, taip pat gavo pinigų iš V. S.. 2007-01-26 paskolos sutartį pasirašė su R. Š., bet aptariant šios sutarties sąlygas, dalyvavo ir L. Š. bei L. Š., tačiau jos nežinojo sutarties sumos. Pasirašant 2007-01-26 paskolos sutartį, prašė R. Š., kad joje pasirašytų ir L. Š. bei L. Š., tai būtų garantas, jog skola jam bus grąžinta, jeigu kas nors atsitiktų R. Š.. Iki šios sutarties pasirašymo niekada neskolino pinigų nei L. Š., nei L. Š., tačiau mano, kad jo paskolintus pinigus naudojo visa Š. šeima. Nuo 2005 metų kovo ar gegužės iki 2009 metų pabaigos už paskolintus pinigus gaudavo iš R. Š. ,,sėkmės“ mokestį, konkretaus dydžio įvardinti negali, bet vidutiniškai apie 1500 litų per mėnesį. 2010 m. kovo mėnesį jis pareikalavo skolą grąžinti, tačiau buvo tik žadama ją grąžinti, paskutinis pokalbis telefonu su R. Š. (jam būnat Anglijoje) buvo 2011 m. vasario mėnesį, jis vis žadėjo skolą grąžinti, tačiau 2011 metų kovo 15-18 dienomis iš Londono gavo dokumentus, kur parašyta, jog R. Š., L. Š. ir L. Š. bankrutavo, tada pasijuto apgautas. Per visą laiką jie jam yra grąžinę 500 200 Lt, nors pasiskolino 1 400 000 Lt.

Liudytoja V. S. parodė, kad 2009 m. pabaigoje K. Š. pasiūlė iš R. Š. įsigyti automobilį AUDI A6. Pinigus už automobilį (5000 eurų) R. Š. sumokėjo K. Š.. 2010 m. balandžio mėnesį paaiškėjo, kad automobilis priklauso L. M., todėl ,,Regitroje“ buvo įformintas automobilio pirkimas iš L. M.. Už automobilį L. M. sumokėjo 27 000 litų. 2006 m. buvo gavusi paskolą iš (duomenys neskelbtini), ji pavedimu pinigus pervedė K. Š. – 187 000 litų, kuriuos jis vėliau paskolino Š.. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose. Ji buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė, K. Š. – vienintelis akcininkas, pirko iš L. M. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas už 10 000 litų. Akcijų pardavimo iniciatorius buvo R. Š.. Pinigai grynaisiais buvo sumokėti L. M..

Liudytojas R. M. parodė, kad Š. jiems buvo skolingi 40 000 litų. Dalį skolos, apie 38 000 litų, R. Š. padengė perrašydamas jam automobilį AUDI A6, kurį vėliau pardavė V. S.. 2009 metais pradėjo dirbti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorės (L. Š.) pavaduotoju. Jam dirbant matė, kaip atėję žmonės ieškojo Š. dėl negrąžintų skolų. Kadangi R. Š. buvo daug kam skolingas, tai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo perrašytos L. M.. Vėliau patys Š. pasiūlė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas parduoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Pardavus akcijas, jie gavo 10 000 litų, todėl laiko, kad skolą (40 000 litų) Š. jiems grąžino. Net ir pardavus akcijas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ R. Š. dar vežė naudotus automobilius iš V..

Liudytoja L. M. parodė, kad Š. pažįsta seniai. Jie buvo paskolinę Š. 40 000 litų, tačiau skolą grąžino ir šiai dienai nėra skolingi. Skolą grąžino perrašant L. Š. vardu registruotą automobilį AUDI A6 (27 000 litų) ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas už 10 000 litų. Pinigų už akcijas Š. nemokėjo, nes užskaitė kaip dalį skolos. Įsigijusi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas, ji nesiruošė vystyti to verslo ir kadangi jiems reikėjo grynųjų pinigų, o ne akcijų, R. Š. pasiūlė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas parduoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Tada ji su V. S. pasirašė akcijų pirkimo-paradavimo sutartį ir iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gavo 10 000 litų.

Liudytoja V. V. parodė, kad nuo 2002 metų dirba buhaltere UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Bendrovė užsiima naudotų automobilių ardymu ir detalių pardavimu. Jos darbo kabinetas yra (duomenys neskelbtini), nematė, kad kas kreiptųsi dėl negrąžintų skolų. Iš pradžių direktorės buvo L. Š., L. Š., po to UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos L. M.. Žino, kad buvo kažkokie nesklandumai Š., su kažkuo susipyko, pardavė akcijas ir išėjo. Pasitraukus Š., aikštelėje dar buvo kažkokių automobilių. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ padėtis blogėjo nuo 2007 m. 2009 m. VMI atliko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą, buvo nustatyta, jog bendrovė turi 8000 litų skolų, o 2010 metų pradžia UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo sunki: uždarytos sąskaitos, nes buvo skolinga VMI ir SODRAI nebuvo pinigų. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasą tvarką bendrovės vadovas, o ji buvo tik buhalterė. 2010-04-26 direktoriumi tapo K. Š.. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuomojosi patalpas iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Komunalinių sąskaitų neteko matyti, gal sutartyje buvo numatyta, kad moka tik už nuomą, o į tą mokestį įeidavo ir komunaliniai mokesčiai.

Iš 2011-05-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad K. Š. pateikė 2007-01-26 paskolos sutartį Nr. 07/01-01, pagal kurią R. Š. pasiskolino iš K. Š. 260 000 litų (75 301,20 eurų). R. Š. įsipareigoja grąžinti gautą paskolą K. Š. pareikalavus, per abiems šalims priimtiną terminą. Jei dėl bet kokių priežasčių R. Š. negalėtų pats sugrąžinti gautos paskolos, šį jo įsipareigojimą perima jo šeimos nariai ir teisėti turto paveldėtojai (2 t., b.l. 67, 68).

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos rašysenos specialisto 2012-12-13 išvadoje Nr. 20-4-IS1-1736 nurodyta, kad tikėtina, jog tirti pateiktose trijose paskolos sutartyse 2007-01-26 Nr. 07/01-01, 2007-10-23 Nr. 07/10-01, 2007-11-12 Nr. 07/11-01, skiltyje „Skolininkas“ pasirašytus parašus pasirašė R. Š.. Kategoriškai atsakyti į klausimą nėra galimybės, tiek dėl tiriamųjų parašų, tiek dėl R. Š. parašų variacijos, baigiamosios dalies variacijos, šių parašų mažos grafinės apimties (7 t., b.l. 67-72).

Dėl K. Š. didelės vertės turto (22 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu ir 2007-10-23 paskolos sutarties suklastojimo bei panaudojimo

Kaltinamasis R. Š. dėl sukčiavimo kaltu neprisipažino, dėl dokumento klastojimo ir jo panaudojimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2007-10-23 paskolos sutartyje pasirašė, bet pinigų (22 000 eurų) iš K. Š. negavo. Šioje sutartyje jis taip pat pasirašė ir už L. Š. bei L. Š., nes jų parašų reikalavo K. Š.. Neprisimena, kur ir kada pasirašė už L. Š. ir L. Š., tačiau rašydamasis sutartyje už jas, buvo įsitikinęs, kad ši sutartis nėra oficialus dokumentas, nemanė, kad ši sutartis kada nors gali būti panaudota. 2011-02-16 Didžiosios Britanijos Teisingumo teismas paskelbė jo asmens bankrotą, K. Š. yra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad 2007-10-23 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose su R. Š. pasirašė paskolos sutartį, jog R. Š. skolina 22 000 eurų. Pinigai buvo perduoti sutarties pasirašymo momentu, R. Š., gavęs pinigus, važiavo namo, kad paduoti sutartį pasirašyti L. Š. bei L. Š.. Atvežė sutartį su moterų parašais, jam tapo aišku, kad L. Š. ir L. Š. žino apie šią paskolą.

Iš 2011-05-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad K. Š. pateikė 2007-10-23 paskolos sutartį Nr. 07/10-01, pagal kurią R. Š. pasiskolino iš K. Š. 22 000 eurų. R. Š. įsipareigoja grąžinti gautą paskolą K. Š. iki 2008-01-23, sutarties terminas gali būti pratęstas abiejų šalių susitarimu. Jei dėl bet kokių priežasčių R. Š. negalėtų pats sugrąžinti gautos paskolos, šį jo įsipareigojimą perima jo šeimos nariai ir teisėti turto paveldėtojai (2 t., b.l. 67, 69).

Dėl K. Š. didelės vertės turto (100 000 litų ) užvaldymo sukčiavimo būdu ir 2007-11-12 paskolos sutarties suklastojimo bei panaudojimo

Kaltinamasis R. Š. kaltu dėl sukčiavimo neprisipažino, dėl dokumento klastojimo ir jo panaudojimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2007-11-12 paskolos sutartyje pasirašė, tačiau sutarties pasirašymo metu pinigų (100 000 litų) iš K. Š. negavo. Pinigus gavo dar iki sutarties pasirašymo per kelis kartus, bet tai tikrai nebuvo 100 000 litų, jų buvo mažiau. Pripažįsta 2007-11-12 paskolos sutartyje pasirašęs už L. Š. bei L. Š., kur ir kada pasirašė – neprisimena.

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad 2007-11-12 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose su R. Š. pasirašė paskolos sutartį, jog R. Š. skolina 100 000 litų. Pinigai buvo perduoti sutarties pasirašymo momentu, R. Š., gavęs pinigus, važiavo namo, kad paduoti sutartį pasirašyti L. Š. bei L. Š.. Atvežė sutartį su moterų parašais, jam tapo aišku, kad L. Š. ir L. Š. žino apie šią paskolą.

Iš 2011-05-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad K. Š. pateikė 2007-11-12 paskolos sutartį Nr. 07/11-01, pagal kurią R. Š. pasiskolino iš K. Š. 100 000 litų. R. Š. įsipareigoja grąžinti gautą paskolą K. Š. iki 2008-03-12, sutarties terminas gali būti pratęstas abiejų šalių susitarimu. Jei dėl bet kokių priežasčių R. Š. negalėtų pats sugrąžinti gautos paskolos, šį jo įsipareigojimą perima jo šeimos nariai ir teisėti turto paveldėtojai (2 t., b.l. 67, 70).

Dėl R. L. didelės vertės turto (472 668 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pinigus iš R. L. skolinosi, bet neturėjo tikslo jį apgauti. R. L. pažįsta daug metų. Iš R. L. skolinosi 70 000 litų dar 1995 ar 1997 metais. Skolos negrąžino iki 2008 metų, didėjo palūkanos, todėl 2008 metais skola sudarė jau didesnę sumą. Susitarė su R. L. šią skolą įforminti paskolos sutartimi. R. L. prašė, kad paskolos sutartį pasirašytų jo dukra L. Š., kadangi jos vardu užrašytas jų šeimos gyvenamasis namas S. Š. g. 21, Kaune. Tada jis paprašė, kad dukra L. Š. 2008-02-20 pasirašytų paskolos sutartį su R. L.. Pasirašant paskolos sutartį, L. Š. kilo abejonių, nes ji jam paskambino telefonu ir klausė, ar tikrai jis tokią sumą (472 668 litus) skolinasi iš R. L.. Sutarties pasirašymo metu R. L. pinigų neperdavė, pinigus jis jau buvo paskolinęs anksčiau. Daugiau jokių šios paskolos aplinkybių L. Š. nežinojo. Tai buvo naudotų automobilių prekybos verslo pinigai. Jo prašymu L. Š. kelis kartus vežė R. L. palūkanas. Jis R. L. yra sumokėjęs dešimtimis tūkstančių palūkanų, tačiau to raštu neužfiksavo. R. L. nebūtų jam skolinęs pinigų, jeigu iš to neturėtų naudos. R. L. padavė jį į teismą dėl negrąžintų skolų pagal tris sutartis, tarp jų buvo ir 2008-02-20 sutartis, pasirašyta L. Š.. Teismas priteisė iš jo apie 1,5 milijono skolos. 2011-02-16 Didžiosios Britanijos Teisingumo teismas paskelbė jo asmens bankrotą, R. L. yra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Kaltinamoji L. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad R. L. pažįsta seniai, bendravo šeimomis. 2008-02-20 jai paskambino tėvas R. Š., pasakė nuvažiuoti į kavinę prie fontano Laisvės alėjoje, pasirašyti sutartį su R. L.. Daugiau nieko nedetalizavo. Ji susitiko su R. L. kavinėje, šis padavė baltą popieriaus lapą, liepė pasirašyti sutartį. Ji pasirašė. Sau ant lapelio užsirašė paskolos dydį – 472 668 litai. Pamačiusi tokią sumą, skambino tėvui R. Š., klausė jo, ar ji turi pasirašyti sutartį tokiai sumai. R. Š. ją nuramino, sakė, kad viskas sutarta, tiesiog R. L. nori, kad sutartį pasirašytum tu, kaip garantas (jos vardu buvo užrašytas jų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)). Vėliau R. Š. kelis kartus prašė jos nuvežti pinigus R. L. į darbą. Prisimena, kad vieną kartą vežė 18 000 litų, kitų vežamų sumų neprisimena. Pinigus R. Š. skolinosi iš R. L. tam, kad nupirkti naudotų automobilių (duomenys neskelbtini), bet ne UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklai, kuri užsiiminėjo naudotų automobilių ardymu, o ne pardavinėjimu.

Nukentėjusysis R. L. parodė, kad Š. pažįsta apie 25 metus, bendravo šeimomis. Žinojo apie tai, kad Š. dirba policijoje, kad šeima turi verslą, kuris gerai sekėsi. Skolindavo R. Š. pinigus, skolą grąžindavo. 2008 m. vasario mėnesį R. Š. prašė paskolinti didelę pinigų sumą, pasikvietė jį aikštelę Taikos prospekte, parodė kaip dirba, sakė ,kad šlubuoja sveikata, kad oficialiai verslo negali vykdyti, todėl paskolos raštelį pasirašys L., nes ji yra oficiali UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė. Pinigus skolino įkalbėtas R. Š. jų šeimos verslui, kurio akcininkė buvo L. Š., direktorė – L. Š.. 2008-02-20 Paskolos sutartį dėl 472 668 litų pasirašė L. Š. jo darbovietėje (duomenys neskelbtini). Pasirašius sutartį, pinigus perdavė L. Š., nors pinigus paskolinti prašė R. Š.. Skolindamas pinigus jis nežinojo apie Š. skolas kitiems kreditoriams, matė, kad Š. gyveno prabangiai. Nesulaukęs skolos grąžinimo, 2010-05-28 kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo iš L. Š., nes ji pasirašė 2008-02-20 paskolos sutartį.

Liudytoja R. L. parodė, kad jai žinoma apie tai, jog jos vyras R. L. skolino pinigus R. Š., nes juo labai pasitikėjo, jie bendravo šeimomis. Mano, kad R. Š. skolinosi su L. Š. ir L. Š. žinia.

Dėl L. D. didelės vertės turto (160 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad iš L. D. buvo pasiskolinęs tik vieną kartą ir skolą jam grąžino, su juo yra pilnai atsiskaitęs. Kaltinime nurodytos sumos 160 000 eurų niekada nesiskolino. L. D. pažįsta nuo 2005 metų, jis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. L. D. veiklą vykdė per J. K.. Vekselio L. D. jis nepasirašinėjo, byloje yra tik vekselio kopija, niekas nepateikė šio vekselio originalo. Ar L. D. įtraukė į kreditorių sąrašą, jo asmens bankroto byloje, neprisimena.

Nukentėjusysis L. D. parodė, kad pardavinėjo naudotus automobilius ir taip susipažino su R. Š.. Žinojo, jog R. Š. turi naudotų automobilių aikštelę, nors dirbo policijoje, todėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)” vadovavo L. Š., o akcininkė buvo L. Š.. Jis nupirko iš R. Š. vieną automobilį, paskui, turėdamas atliekamų pinigų, važiavo kartu su R. Š. į Vokietiją pirkti naudotų automobilių, buvo įdarbintas vadybininku UAB ,, (duomenys neskelbtini)”. Matė, kad verslas R. Š. gerai sekėsi, todėl R. Š. prašymu skolino jam pinigų. Vėliau R. Š. sakė, kad už 1 mln. litų nori išsipirkti aikštelę, kur yra „(duomenys neskelbtini)“, sakė, kad metalo supirktuvę atidarysime ir jis galėsiantis ten vadovauti. Taip įkalbėtas, iš viso per kelis kartus jam paskolino160 000 eurų. Kadangi paskolinta suma buvo pakankamai didelė, 2009-04-30 (duomenys neskelbtini), pas J. K., R. Š. pasirašė vekselį, jog jam yra skolingas 160 000 eurų. Vekselio pasirašymo metu jis perdavė R. Š. 50 000 eurų, tai matė J. K.. Skolos R. Š. jam negrąžino, pradėjo jo vengti, neatsiliepė telefonu, matė, kaip į UAB ,, (duomenys neskelbtini)” eidavo ir kiti žmonės reikalaudami grąžinti skolas, po to gavo dokumentus iš Anglijos apie R. Š. bankrotą.

Liudytojas J. K. parodė, kad R. Š. pažįsta asmeniškai. L. D. su R. Š. darė bendrą verslą. Neprisimena kada, tačiau jo namuose (duomenys neskelbtini), L. D. paskolino R. Š. pinigų, tai buvo didelė suma, kokia valiuta, neprisimena. Pinigai R. Š. buvo perduoti skolinimo metu, R. Š. pasirašius vekselį. Žino, kad R. Š. skolos L. D. negrąžino, atsigulė į psichiatrijos ligoninę, po to pabėgo į Angliją.

Iš 2011-05-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad L. D. pateikė į bylą 2009-04-30 paprastąjį vekselį, jog vekselio davėjas R. Š. pateikus šį paprastąjį vekselį be sąlygų įsipareigoja sumokėti 160 000 eurų, mokėjimo vieta: Kybartai, Vasario 16-osios 27 (2 t., b.l. 113).

Dėl E. R. didelės vertės turto (50 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad E. R. pažinojo apie 10 metų. Pinigus iš E. R. gavo anksčiau negu pasirašė 2010-01-18 vekselį, jog E. R. yra skolingas 50 000 eurų. Pasirašyti vekselį prašė E. R., kadangi jis turėjo neįgalų vaiką ir jam reikėjo pinigų. Sergant vaikui, E. R. apie du metus kas savaitę imdavo po 800 eurų iš jų bendros veiklos, prekiaujant naudotais automobiliais. Todėl laiko, kad dalį skolos E. R. yra grąžinęs. 2011-02-16 Didžiosios Britanijos Teisingumo teismas paskelbė jo asmens bankrotą, E. R. yra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 176 str. 4 d. teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo E. R., kuris 2014-05-14 mirė (11 t., b.l. 181), parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog R. Š. pažįsta apie 8 metus, bendravo šeimomis, buvo draugai. 2008 metų rugpjūčio mėnesį R. Š. paskolino 50 000 eurų, kuriuos jis žadėjo gražinti maždaug po 2-3 savaičių su procentais. Maždaug po mėnesio paprašius grąžinti skolą, R. Š. prašė dar palaukti. Pinigus R. Š. skolino nesudarydamas sutarties, tačiau, kai skolos grąžinimas užsitęsė, 2010-01-18 surašė paprastąjį neprotestuojamą vekselį (50 000 eurų). R. Š. sakė, kad pinigus skolinasi verslui, naudotų automobilių nupirkimui. R. Š. vis žadėjo pinigus grąžinti, tačiau iki šiol negražino. R. Š. pradėjo vengti susitikti, keisti telefonų korteles. Paskutinį kartą R. Š. matė 2010 m. rugsėjo mėnesį ir daugiau jokio kontakto su juo neturėjo. 2011 metų kovo mėnesį iš bankroto administratoriaus gavo raštą anglų kalba, dėl R. Š. šeimos bankroto paskelbimo (2 t., b.l. 130, 135-136).

Iš 2011-05-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad E. R. pateikė 2010-01-18 paprastojo neprotestuojamo vekselio patvirtintą kopiją, jog R. Š. pasirašė iki 2010-05-01 besąlygiškai privalantis sumokėti E. R. 50 000 eurų (2 t., b.l. 133).

Dėl N. S. didelės vertės turto (100 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad iš N. S. skolinosi 100 000 litų. Pinigus N. S. jam padavė dalimis, o ne visą sumą iš karto. Pasiskolintus pinigus N. S. yra grąžinęs ir dar su palūkanomis (apie 20 000 litų palūkanos).

Nukentėjusysis N. S. parodė, kad R. Š. prašė paskolinti pinigų verslui. Žinojo, kad R. Š. dirbo policijoje. Vekselį, jog R. Š. jam skolingas 100 000 litų, R. Š. 2009-03-12 pasirašė jo kontoroje K. P. gatvėje. Tą pačią dieną R. Š. jis perdavė skolinamus 100 000 litų grynaisiais. Iš pradžių R. Š. jam mokėjo kažkokį procentą palūkanų nuo paskolintos sumos, kokio dydžio, neprisimena. Vėliau klausė R. Š. apie skolos grąžinimą, lankė jį ligoninėje, iš jo kalbos suprato, kad situacija sudėtinga. Dar vėliau R. Š. jo vengė, nekėlė telefono, iš pažįstamų sužinojo, kad R. Š. skolingas ne jam vienam.

Iš 2011-10-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad N. S. pateikė į bylą 2009-03-12 paprastąjį vekselį, pagal kurį R. Š. pasirašė, jog besąlygiškai privalo sumokėti N. S. 100 000 litų (3 t., b.l. 61-62).

Dėl A. J. U. didelės vertės turto (15 000 eurų ir 17 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. J. U. pažinojo daug metų. Jis padėjo jam naudotų automobilių versle, kartu važiuodavo parvaryti naudotų automobilių. Pinigus iš A. J. U. skolinosi, tačiau ne jo namuose (duomenys neskelbtini). 2009 m. A. J. U. atvežė 15 000 eurų jam į darbą, į kabinetą (duomenys neskelbtini). Skolinantis pinigus dalyvavo ir A. J. U. sūnus M. Skolinantis 15 000 eurų jis automobilyje pasirašė skolos raštelį. Vėliau atvežė 17 000 eurų, pinigus perdavė T. Š. darbo kabinete. Tą kartą dalyvavo ir T. Š.. Skolinantis 17 000 eurų jis pasirašė skolos raštelį. Dar vėliau A. J. U. su šeima atvažiavo pas jį į namus (duomenys neskelbtini), ir paprašė pasirašyti ant tuščių vekselio blankų. Jis pareikalavo grąžinti senus skolos raštelius ir atsisakė pasirašyti vekselius, kol nebus grąžinti seni skolos rašteliai. Pinigus A. J. U. yra grąžinęs, vieną sumą gražino grynaisiais, o kitą sumą – nupirkdamas A. J. U. automobilį VW ,,Sharan“. 2011-02-16 Didžiosios Britanijos Teisingumo teismas paskelbė jo asmens bankrotą, A. J. U. yra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Nukentėjusysis A. J. U. parodė, kad Š. šeimą pažįsta daug metų buvo geri tarpusavio santykiai, žinojo, kad jie turi verslą (,,šrotą”). R. Š. prašė paskolinti pinigų, sakė, kad pinigai reikalingi verslui, kad mašinų užsipirkęs, kad reikia sumokėti už jas. Jis juo pasitikėjo, nes jis buvo įtakingas, dirbo policijoje, pažinojo komisarus, teisėjus, turėjo daug turto, sakė, kad jei jam kas nors atsitiks, pinigus grąžins moterys (L. ir L.). Pirmą kartą jam paskolino 30 000 JAV dolerių. Dar nebuvo grąžinęs šios sumos, R. Š. vėl prašė paskolinti pinigų. 2009-03-27 savo namuose paskolino R. Š. 15 000 eurų, tą kartą R. Š. parašė skolos raštelį. Pinigų perdavimą matė L. Š. ir jo žmona R. U.. R. Š. sakė, kad šitą skolą grąžins, kai pagerės verslas. 2009-08-06 savo namuose R. Š. paskolino dar 17 000 eurų, pinigų perdavimą matė jo žmona R. U. ir L. Š.. Kai R. Š. skolų negrąžino, nuvažiavo pas jį į namus, tačiau jo niekas neįsileido, sakė, kad R. Š. ligoninėje. Vėliau važiavo į jų ,,šrotą”, ten jam pasakė, kad ne jis vienas, kam R. Š. skolingas, dar vėliau gavo dokumentus iš Anglijos apie R. Š. bankrotą.

Liudytoja R. U. parodė, kad R. Š. pažįsta seniai, jos vyras A. J. U. labai pasitikėjo juo, skolino jam pinigus. R. Š. jam sakė, kad pinigai reikalingi jo bizniui. Pirmą kartą paskolino 30 000 JAV dolerių, šitų pinigų dar nebuvo grąžinęs, kai vėl paprašė paskolinti, sakė, kad sulaikė mašiną su cigaretėmis, atvyko prislėgtas, todėl jos vyras 2009-03-27 paskolino 15 000 eurų, R. Š. pasirašė skolos raštelį. 2009-08-06 paskolino dar 17 000 eurų, R. Š. taip pat pasirašė skolos raštelį. Tą kartą R. Š. buvo atvykęs su direktore – L. Š., ši asmeniški nesiskolino pinigų iš jos vyro, tik buvo atvykusi kartu su R. Š. ir matė, kaip vyrai skaičiavo pinigus, girdėjo pokalbį dėl pinigų skolinimosi. Skolų R. Š. negrąžino, jos vyras mandagiai prašė grąžinti pinigus, iš pradžių R. Š. meluodavo, po to atsijungė telefonus, vyras važiavo pas juos į namus, bet jo niekas neįsileido, o po to Š. iš viso dingo. Dar vėliau gavo bankroto dokumentus iš Anglijos, jog jos vyrui Š. skolingi 240 000 litų.

Iš 2011-05-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, jog A. J. U. į bylą pateikė du skolos raštelius: 2009-03-27, pagal kurį R. Š. skolinasi iš A. U. 15 000 eurų iki 2009-04-27 ir 2009-08-06, pagal kurį R. Š. skolinasi iš A. U. 17 000 eurų iki 2009-09-15 (2 t., b.l. 161, 163-164).

Dėl J. Š. didelės vertės turto (10 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta skolinęsis pinigus iš J. Š., tačiau neturėjo tikslo jį apgauti. Iš J. Š. skolinosi 10 000 eurų per V. K.. Jokio paskolos dokumento nepasirašė, tai buvo žodinis susitarimas. Skolindamasis iš J. Š., sutarė, kad kas mėnesį mokės jam 2 procentus palūkų nuo paskolintos sumos. Palūkanas mokėjo apie vienerius metus laiko, kas mėnesį po 200 eurų. Pripažįsta, kad skolos J. Š. negrąžino, nes neturėjo iš ko, tačiau apgaulės J. Š. atžvilgiu nenaudojo. 2011-02-16 Didžiosios Britanijos Teisingumo teismas paskelbė jo asmens bankrotą, J. Š. yra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad su R. Š. susipažino per V. K.. Žinojo apie tai, kad R. Š. dirba policijoje, taip pat žinojo apie jo automobilių verslą. Paskolinti pinigų jo prašė V. K., sakydamas, kad reikia draugui jo verslui, tada susitiko su R. Š. aikštelėje prie policijos ir padavė jam 10 000 eurų. Pinigus R. Š. skolino žodiniu susitarimu, rašytine forma skolos neįformino. Iš pradžių R. Š. mokėjo jam 2-3 procentus palūkanų nuo paskolintos sumos, iš viso sumokėjo 600 eurų. Prašė R. Š. grąžinti jam skolą, buvo nuvykęs pas jį į aikštelę, R. Š. sakė, kad yra problemų, vėliau jo vengė, pasikeitė telefono numerį.

Dėl A. R. S. didelės vertės turto (30 000 eurų, 40 000 eurų, 50 000 eurų ir 80 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pinigus iš A. R. S. skolinosi, tačiau jo neapgaudinėjo. 30 000 eurų buvo paskolinti dar iki vekselio pasirašymo ir per kelis kartus, o ne visa suma iš karto. 2009-06-01 A. R. S. paprašė pasirašyti vekselį 30 000 eurų sumai. Jis sutiko, nes tuomet tarp jų buvo geri santykiai, taip pat buvo ketinimai, kad A. R. S. sūnus Marius tokį pat naudotų automobilių verslą išplės Baltarusijoje, be to, A. R. S. jam sakė, kad tokiu būdu jam reikia ,,atsiskaityti“ prieš savo šefą ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorių A. G.. A. R. S. iš savo paskolintų pinigų (pagal visus kaltinimus) kas mėnesį atgaudavo apie 14 000 eurų (su skolos grąžinimu ir palūkanomis). Palūkanas visada paimdavo jo sūnus M.. 80 000 eurų iš A. R. S. galėjo gauti per kelis kartus, o ne visą sumą iš karto. Kas savaitę jis privalėjo grąžinti po 2000 eurų, iš viso A. R. S. yra grąžinęs apie 40 000 – 60 000 eurų. Vekselyje data nebuvo įrašyta, vekselis būdavo perrašomas kas mėnesį. Vekseliuose (3 t., b.l. 33, 35, 37) ne jo ranka įrašyta data, taip pat ne jis įrašė iki kada grąžinti pinigus. A. R. S. sūnus Marius stebėjo jo prekybos naudotais automobiliais verslą, kadangi S. norėjo atsidaryti tokį pat verslą Baltarusijoje. Vėliau sutarė su A. R. S., kad jam perleis savo verslą. Į tai įsijungė ir K. Š., buvo tariamasi dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kainos. 40 000 eurų iš A. R. S. gavo taip pat per kelis kartus, pasirašė vekselį, kuris būdavo perrašomas kas mėnesį. Šiai dienai A. R. S. jis yra skolingas 40 000 eurų, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo parduota kitiems, o ne A. R. S.. Pasirašant L. Š. vekselį, jog ji M. S. skolinga 50 000 eurų, jis nedalyvavo, kadangi tuo metu gulėjo ligoninėje. L. Š. jam minėjo, kad kai jis grįš iš ligoninės, reikės perrašyti vekselius A. R. S.. Taip pat L. Š. sakė, kad ji pasirašys vekselį su R. A. S. sūnumi M. S.. Prieš atsiguldamas į ligoninę, jis galėjo būti skolingas A. R. S. apie 50 000 eurų ir L. Š. tiesiog perrašė vekselį tai sumai. M. S. jis niekada nebuvo skolingas. Apie jo ir A. R. S. piniginius reikalus L. Š. nežinojo. 2010-04-12 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijos jau buvo perrašytos L. M., tačiau A. R. S. ir toliau domėjosi tos bendrovės veikla, ketindamas ją įsigyti, kas patvirtina, jog bendrovės akcijos buvo perrašytos fiktyviai, tik dėl akių. 2011-02-16 Didžiosios Britanijos Teisingumo teismas paskelbė jo asmens bankrotą, A. R. S. yra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Kaltinamoji L. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad jai būnant namie su mama, atvažiavo A. R. S. su sūnumi M.. A. R. S. pasakė jai, kadangi tavo tėvas R. Š. guli ligoninėje ir nieko pas jį neįleidžia, norėtų, kad vekselį pasirašytų ji. Tą vekselį pasirašė ji ir M. S.. Vekselis buvo pasirašytas ne tą dieną, kokia buvo įrašyta vekselyje (2010-04-12), ji pasirašė anksčiau, tai galėjo būti balandžio pradžioje, taip liepė A. R. S.. Pasirašius vekselį, A. R. S. prie jos akių suplėšė senąjį vekselį. Ji tik abstrakčiai žinojo, jog R. Š. ir A. R. S. turi paskolų, tačiau nežinojo nei kiek paskolų, nei jų dydžio. Nei pasirašiusi vekselį, nei anksčiau ar vėliau, pinigų (50 000 eurų) iš A. R. S. ji negavo. R. Š. balandžio pradžioje, o gal kovo pabaigoje buvo išvežtas į ligoninę be sąmonės, todėl ji nieko negalėjo pasikalbėti su juo apie vekselį, kurį pasirašė prašoma A. R. S.. 2010-04-12 R. Š. iš ligoninės jau buvo grįžęs.

Nukentėjusysis A. R. S. parodė, kad Š. šeimą pažįsta apie 25 metus. Norėjo pirkti jų verslą – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. R. Š. aprodė pastatus, pasakė, kad L. Š. vienintelė akcininkė, o L. Š. – direktorė, jam viskas tiko. Per kelis kartus davė pinigus R. Š.. Tai nebuvo paskola, tokiu būdu jis mokėjo už verslą, kurį ketino pirkti už 1 000 000 litų. Pirmą kartą 2009-06-01 R. Š. davė 30 000 eurų, R. Š. šiai sumai parašė vekselį. Buvo sutarta, kad R. Š. į darbą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininku priims jo sūnų M., vežėsi jį į Vokietiją, kad parodytų, kaip realiai perkami naudoti automobiliai. Vėliau per kelis kartus R. Š. davė 80 000 eurų, vekselį šiai sumai pasirašė R. Š.. Dar vėliau – 40 000 eurų, vekselį šiai sumai pasirašė R. Š.. Paskutinį kartą L. Š. davė 50 000 eurų, vekselį pasirašė L. Š., jog ji skolinga jo sūnui M. S.. Kada jis dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo nuėjo pas advokatą, sužinojo, kad R. Š. jį apgavo, nes jam nepriklauso nei pastatai, nei žemė, kad R. Š. priklauso tik metalo laužas, kurio bendra vertė 100 000 litų. Tada R. Š. pradėjo slapstytis, atsigulė į psichiatrinę ligoninę, po to visai dingo. Jis susirado L. Š., ši sakė, kad yra problemų. Vėliau gavo bankroto dokumentus iš Anglijos, kuriuose jis įtrauktas kaip Š. kreditorius.

Liudytojas M. S. parodė, kad Š. šeimą pažįsta. Jo tėvas A. R. S. tarėsi su R. Š., kad už 1000 000 litų pirks jų verslą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Šį verslą turėjo perimti jis, todėl net buvo ten įdarbintas (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 m. rugpjūčio iki 2010 m. lapkričio mėnesio). Jo tėvas A. R. S. per kelis kartus iš viso perdavė R. Š. 200 000 eurų už ketinamą įsigyti verslą. 2010 m. balandžio mėnesį jis pats pasirašė vekselį, kad L. Š. skolina 50 000 eurų , tai įvyko Š. namuose, R. Š. su L. Š. perskaičiavo pinigus ir L. Š. juos nunešė į seifą. Dėl kitos sumos vekselius pasirašė R. Š.. UB ,, (duomenys neskelbtini)“ jie neįsigijo, kadangi paaiškėjo, kad sklypas tai bendrovei nepriklauso, kad ji neturi tokio turto, už kiek tėvas ketino ją įsigyti. Š. jiems pinigų negrąžino ir patys dingo. Gavo bankroto dokumentus iš Anglijos, jie su tėvu yra įrašyti į kreditorių sąrašą, tačiau mažesnei sumai, negu 200 000 eurų.

Iš 2011-05-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. R. S. į bylą pateikė 2009-06-01, 2009-11-27, 2009-12-10 ir 2010-04-12 neprotestuotinus paprastuosius vekselius: l 2009-06-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį pasirašė R. Š., jog be sąlygų iki 2009-06-10 įsipareigoja sumokėti A. R. S. 30 000 eurų; 2009-11-27 neprotestuotiną paprastąjį vekselį pasirašė R. Š., jog be sąlygų iki 2010-06-01 įsipareigoja sumokėti A. R. S. 80 000 eurų; 2009-12-10 neprotestuotiną paprastąjį vekselį pasirašė R. Š., jog be sąlygų iki 2010-06-01 įsipareigoja sumokėti A. R. S. 40 000 eurų; 2010-04-12 neprotestuotiną paprastąjį vekselį pasirašė L. Š., jog be sąlygų iki 2010-06-01 įsipareigoja sumokėti M. S. 50 000 eurų (3 t., b.l. 31-38).

Teisiamajame posėdyje buvo perklausytas garso įrašas, kuriame užfiksuotas R. Š., K. Š. ir A. R. S. pokalbis (14 t., b.l. 76), jo stenograma pateikta į bylą (4 t., b.l. 60-72).

Dėl G. T. didelės vertės turto (16 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tikslo apgauti G. T. neturėjo, su G. T. kartu užsiiminėjo naudotų automobilių prekyba. Pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau pinigus (16 000 eurų) gavo 2-3 metai iki 2009-08-01 paskolos sutarties pasirašymo, o ne jos pasirašymo metu. Iki šiol G. T. nėra grąžinęs visų pasiskolintų pinigų, tačiau 2011-02-16 Didžiosios Britanijos Teisingumo teismui paskelbus jo asmens bankrotą, G. T. įtraukė į kreditorių sąrašą.

Nukentėjusysis G. T. parodė, kad su R. Š. susipažino automobilių turguje, nes ir pats prekiaudavo automobiliais. R. Š. prašė jo paskolinti pinigų automobilių pirkimui, verslo apyvartai. Pinigų skolinimo faktą įformino pasirašydami paskolos sutartį automobilių turguje, Taikos pr. Paskolino 16 000 eurų grynaisiais pinigais. Skolos R. Š. negrąžino, paskutinį kartą jį matė 2009 m. spalio mėnesį, klausė dėl skolos grąžinimo, tačiau jis sakė turįs problemų, prašė palaukti. Skolindamas pinigus R. Š., jo skolų masto nežinojo, sužinojo tik tada, kai skolą prisiteisė civilinio proceso tvarka ir kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo.

Nukentėjusysis G. T. kartu su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į bylą pateikė 2009-08-01 paskolos sutarties Nr.2 kopiją, pagal kurią G. T. paskolino R. Š. 16 000 eurų neribotam laikui iki paskolos davėjo pareikalavimo skolą grąžinti (1 t., b.l. 85-86).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2011-04-15 sprendimu už akių iš atsakovo R. Š. ieškovo G. T. naudai priteista 55 244,80 litų skola (1 t., b.l. 89-90).

Dėl R. J. turto (2100 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad skolą A. J. pripažįsta, tačiau jokio automobilio nepasisavino. R. J. savo firmoje remontuodavo jo parvarytus naudotus automobilius. Į Kauno automobilių turgų buvo atvarytas automobilis ,,Audi A6“, R. J. pasakė, kad tai jo brolio automobilis ir paprašė jį parduoti. Jis tą automobilį pardavė, pinigus iš pirkėjo paėmė jis. Atvykus R. J., jis pasakė, kad automobilį pardavė ir kad einame pas K. Š., kuris perima jo įmonę. R. J. buvo pasakyta, kad pinigus už parduotą automobilį jis galės susigrąžinti automobilių detalėmis, nes pats R. J. dirbo autoservise ,, (duomenys neskelbtini)“. Pinigų už parduotą automobilį ,,Audi A6“, R. J. negrąžino.

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad Š. šeimą pažįsta apie 10 metų, jų santykiai buvo draugiški. Žinojo apie Š. verslą, todėl pasiūlė savo broliui P. J. jų tėvo A. J. vardu registruotą automobilį ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyti R. Š. aikštelėje ir jį parduoti. Brolis sutiko ir taip automobilis buvo pastatytas R. Š. aikštelėje jų žodiniu susitarimu. Paskambino R. Š. ir pasakė, kad už automobilį siūlo 2100 eurų. Jam tokia suma tiko, todėl R. Š. už tokią sumą automobilį ir pardavė. Jis atvažiavo pas R. Š. pasiimti pinigų už parduotą automobilį, tačiau R. Š. paprašė paskolinti tuos pinigus savaitei. Po savaitės R. Š. pinigų negrąžino, jų negrąžino iki šiol.

Liudytojas P. J. parodė, kad prieš 3-4 metus sugalvojo parduoti savo automobilį ,,Audi A6“, kuris buvo registruotas jo tėvo A. J. vardu. Jo brolis R. J. pasakė, kad turi draugą, kuris turėjo aikštelę. Su broliu nuvarė automobilį pas R. Š. į aikštelę, brolis paprašė R. Š. automobilį parduoti. R. Š. automobilį pardavė už 2100 eurų, bet pinigų nei jam, nei jo broliui neperdavė, prašė palaukti. Tada brolis R. jam atidavė savo 7000 litų, o iš R. Š. sakė atsiims vėliau.

Dėl R. J. didelės vertės turto (10 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pinigus iš R. J. skolinosi, tačiau neturėjo tikslo jį apgauti. 10 000 eurų skolinosi tam, kad įsigytų naudotų automobilių. Apgaulės nebuvo, pinigų R. J. negrąžino todėl, kad neturėjo iš ko grąžinti. Neprisimena, ar R. J. įtraukė į kreditorių sąrašą asmens bankroto byloje.

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad 2009 metų rugsėjo mėnesį paskolino R. Š. 10 000 eurų. Skolindamasis pinigus, R. Š. sakė, skolinasi įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“. Paskolinti prašė Europos prospekte, vakare jie susitiko Taikos prospekte, ten pinigus jam ir perdavė. R. Š. paskolino žodiniu susitarimu, paskolos raštiškai neįformino. Skolą R. Š. žadėjo grąžinti po 2-3 mėnesių, tačiau negrąžino, jis keletą kartų kreipėsi dėl skolos grąžinimo, R. Š. sakė, kad sunkiai vyksta prekyba, kad veža detales į Kazachstaną, kad iš ten pinigai negrįžta. Kai skolino pinigus R. Š., jis nežinojo jo skolų masto.

Dėl K. Š. didelės vertės turto (50 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pinigus iš K. Š. skolinosi norėdamas įsigyti naudotų automobilių iš Vokietijos, o ne paukštienos verslui. Pasiskolinęs iš K. Š. gavo 10 000 eurų, o ne 50 000 litų. Pinigus gavo ne 2009-09-18 paskolos sutarties pasirašymo dieną, juos gavo anksčiau, (duomenys neskelbtini). Be to, jis K. Š. dar buvo skolingas 4000 litų nuomos mokesčio, todėl iš viso K. Š. buvo skolingas 39 000 litų. 2011-02-16 Didžiosios Britanijos Teisingumo teismas paskelbė jo asmens bankrotą, K. Š. yra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad 2009-09-18 su R. Š. pasirašė paskolos sutartį. Pagal šią sutartį jam paskolino 50 000 litų. Pinigus R. Š. padavė Gedimino gatvėje. Prašydamas paskolinti šiuos pinigus, R. Š. kalbėjo jam apie kitus verslus, pasakojo, kad į Lietuvą įveža paukštienos šlauneles ar ketvirčius, kad galima jas čia perfasuoti ir išvežti, o tokiam verslui trūksta lėšų.

Iš 2011-05-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad K. Š. pateikė 2009-09-18 paskolos sutartį Nr. 2009/01-9-01, pagal kurią R. Š. pasiskolino iš K. Š. 50 000 litų (14 481 eurų). R. Š. įsipareigoja grąžinti gautą paskolą K. Š. po pirmo jo pareikalavimo dalimis arba iš karto per protingą ir abiems jiems priimtiną laiko tarpą, sutarties terminas nėra numatytas ir gali būti tęsiamas abiejų šalių susitarimu (2 t., b.l. 67, 71).

Dėl K. Š. didelės vertės turto (53 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad neprisimena, ar 2009 m. rugsėjo 24-25 dienomis gavo 53 000 litų iš K. Š., tačiau 2009-12-03 paskolos sutarties dėl 53 000 litų minėtą dieną tikrai nepasirašė, kadangi 2009-12-03 jis gulėjo ligoninėje, Kauno klinikose, Nervų ligų skyriuje. Į ligoninę atsigulė 2009 m. lapkričio pabaigoje, gydėsi iki gruodžio 5-10 d. Minėtą paskolos sutartį jis pasirašė, tačiau vėliau, grįžęs iš ligoninės. 2011-02-16 Didžiosios Britanijos Teisingumo teismas paskelbė jo asmens bankrotą, K. Š. yra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad 2009-12-03 paskolos sutartimi įformino 53 000 litų paskolą. Šiuos pinigus R. Š. paskolino dar 2009 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, per du kartus (17 000 litų ir 36 000 litų), dalį sumos perdavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, kitą dalį – Gedimino gatvėje. Paskolą įformino tik 2009-12-03, nes tą dieną atvažiavęs R. Š. prašė paskolinti 50 000 eurų metalo konstrukcijoms gabenti į Sočį, kur buvo ruošiamasi žiemos olimpinėms žaidynėms. Jis R. Š. pasakė, kad tu dar negrąžinęs ankstesnės skolos, todėl ir buvo pasirašyta 2009-12-03 paskolos sutartis.

Iš 2011-05-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad K. Š. pateikė 2009-12-03 paskolos sutartį Nr. 2009/12-01, pagal kurią R. Š. pasiskolino iš K. Š. 53 000 litų (15 350 eurų). R. Š. įsipareigoja grąžinti gautą paskolą K. Š. po pirmo jo pareikalavimo dalimis arba iš karto per protingą ir abiems jiems priimtiną laiko tarpą, sutarties terminas nėra numatytas ir gali būti tęsiamas abiejų šalių susitarimu (2 t., b.l. 67, 73).

Dėl K. Š. didelės vertės turto (50 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pasirašė su K. Š. 2009-12-03 paskolos sutartį, tačiau tą kartą pinigų (50 000 eurų) iš K. Š. negavo.

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad 2009-12-03 paskolos sutartimi paskolino R. Š. 50 000 eurų. Tą dieną atvažiavęs R. Š. prašė paskolinti 50 000 eurų metalo konstrukcijoms gabenti į Sočį, kur buvo ruošiamasi žiemos olimpinėms žaidynėms. Jis tiek pinigų neturėjo, todėl paskambino savo draugui, atsiliepė jo žmona L. A.. Jis pasakė, kad jo draugui labai reikalingi pinigai, L. A. atsakė, kad per tris dienas galėtų gauti prašomą sumą. Gavęs pinigus iš L. A., juos R. Š. padavė per tris kartus: 2009-12-03 – 50 000 litų, 2009-12-4 – 50 000 litų ir 2009-12-07 – 72 640 litų.

Iš 2011-05-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad K. Š. pateikė 2009-12-03 paskolos sutartį Nr. 2009/12-01, pagal kurią R. Š. pasiskolino iš K. Š. 50 000 eurų. R. Š. įsipareigoja grąžinti gautą paskolą K. Š. po pirmo jo pareikalavimo dalimis arba iš karto per protingą ir abiems jiems priimtiną laiko tarpą, sutarties terminas nėra numatytas ir gali būti tęsiamas abiejų šalių susitarimu (2 t., b.l. 67, 72).

Liudytoja L. A. parodė, kad su K. Š. pažįstama nuo 1984 metų, jų šeimos artimai bendravo, skolino vieni kitiems nemažas pinigų sumas. 2009 metų pabaigoje, gal lapkričio mėnesį K. Š. iš jų šeimos per tris kartus pasiskolino: du kartus po 50 000 litų ir trečią kartą 72 000 litų. Skolindamasis paskutinę sumą, pasakė, kad pinigai reikalingi ne jam, o jo geram draugui R.. 2010 metų pradžioje K. Š. dalį pinigų grąžino, tačiau vasario mėnesį vėl paprašė paskolinti, nes turi padėti savo geram draugui R.. A. R. jie žinojo tik tiek, kad šis turi „šrotą“. 2010 metų vasarį K. Š. paskolino 35 000 eurų. Dėl pinigų grąžinimo termino tada tiksliai nesusitarė, o K. Š. patikino, kad kada tik galės, tai iš karto ir grąžins. Tačiau jau 2010 metų balandžio mėnesį atvažiavęs pasakė, kad turi problemų su R., kad neranda jo paties ir jo šeimos, svarstė, kad gal jie pabėgę iš Lietuvos.

Dėl A. J. didelės vertės turto (11 350 eurų, 3700 eurų ir 7500 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo pas A. J. namuose kartu su dukra L. Š.. A. J. žmona su L. Š. buvo kitame kambaryje, kai A. J. jam davė 11 350 eurų ir paprašė nupirkti automobilį ,,F. G.“. Byloje yra skolos raštelis, jog pinigus jis skolinasi iš A. J., o ne iš A. J., pats A. J. to prašė, kadangi jis dirbo pareigūnu valstybės įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“. Vokietijoje nupirko A. J. automobilį ,,F. G.“. Vokietijoje nupirkto automobilio ,,F. G.“ vertė 8000 eurų, 500 eurų – kelionės išlaidos, nes nupirkto automobilio nekėlė ant tralo, o atskrido L. Š., ir padėjo automobilį parvaryti į Lietuvą. Grįžęs iš Vokietijos jis iš karto atsigulė į ligoninę dėl pablogėjusios sveikatos. 2009 m. gruodžio mėnesį iš A. J. pinigų –7 500 litų nesiskolino. Vasario mėnesį pinigus (3700 eurų) A. J. padavė L. Š., ši pinigus įdėjo į tralą ir tada jis Vokietijoje nupirko automobilį ,,Shevrolet“, kurio vertė buvo didesnė, negu A. J. paskolinta suma – 3700 eurų. Kai jis į Lietuvą parvarė minėtą automobilį, A. J. jo neėmė, nes buvo per daug daužtas. Tuomet automobilis ,,Shevrolet“ liko stovėti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Automobilio dokumentai liko pas R. M.. Vėliau UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ perėmė K. Š., kuris neatidavė jam nei vieno automobilio, todėl jis A. J. liko skolingas 3700 eurų.

Kaltinamoji L. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad A. J. norėjo įsigyti ,,F. G.“. Vasario mėnesį R. Š. išvyko į Vokietiją pirkti naudotų automobilių. R. Š. paskambino iš Vokietijos ir pasakė, kad tokiam automobiliui trūksta pinigų, apie tai pranešė ir A. J.. Po to paskambinęs liepė jai nuvažiuoti pas A. J. į jo darbovietę, paimti trūkstamą pinigų sumą ir tuos pinigus įdėjus į traliuką, atvežti jam į Vokietiją. Po R. Š. skambučio ji nuvažiavo iki A. J., ir neišlipdama iš automobilio, paėmė A. J. paduotus 3700 eurų, kuriuos įdėjo į traliuką ir taip pinigai pasiekė R. Š. Vokietijoje. Vėliau, nupirkus A. J. prašomą ,,F. G.“, L. Š. kartu su R. Š. parvarė jį į Lietuvą A. J..

Kaltinamoji L. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad niekuomet nesiskolino pinigų iš A. J.. Ji važiavo į A. J. namus kartu su tėvu pasižiūrėti šuniukų. Ką R. Š. kalbėjo su A. J., negirdėjo, ar buvo skolinami pinigai, nematė, taip pat nematė, kaip buvo pasirašomas 2009-11-29 paskolos raštelis. Važiuojant pas A. J., R. Š. sakė, kad važiuoja aptarti dėl A. J. norimo įsigyti automobilio miniveno. Vėliau R. Š. Vokietijoje nupirko A. J. norimą miniveną, tačiau R. Š. sušlubavo sveikata, todėl ji važiavo į Vokietiją tą automobilį parvaryti. Jai žinoma, kad trūko pinigų tokiam automobiliui Vokietijoje nupirkti, todėl jos mama L. Š. važiavo pas A. J. paimti trūkstamą sumą. Kai jie su tėvu tą automobilį parvarė iš Vokietijos, tai nuvežė tiesiai pas A. J. į namus.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad R. Š. jo pusseserės buvęs vyras, todėl žinojo, kad jis dirbo policijoje, turi ,,šrotą“ Aleksote. R. Š. prašymu tris kartus jam paskolino pinigų. 2009-11-29 paskolino 11 350 eurų, R. Š. sakė, kad jam labai reikia, o jis ir neklausinėjo, nes jei prašo – tai reikia. Pinigus skolino savo namuose, R. Š. parašė skolos raštelį. Jis prašė R. Š., kad skolintis ateitų kartu su žmona, tačiau ši negalėjo, todėl atėjo su dukra L.. Jam buvo svarbu, kad žinojo kažkas iš R. Š. šeimos narių, kad skolinami pinigai. Pinigus R. Š. jis padavė savo žmonos ir L. Š. akivaizdoje. Antrą kartą pinigus R. Š. skolino 2009 m. gruodžio mėnesį, pinigus – 7500 litų padavė R. Š. automobilyje, jokio skolos raštelio nepasirašė. Trečią kartą pinigus skolino 2010 m. vasario mėnesį. Tą kartą R. Š. paskambino jam iš Vokietijos, pasakė, kad yra automobilis ,,Shevrolet“, daužtas, bet geras. Kadangi jie anksčiau buvo kalbėjęsi, kad jam reikalingas automobilis, todėl atvažiavo L. Š., kuriai padavė 3700 eurų. L. Š. viską žinojo, jeigu būtų nežinojusi, pinigų nebūtų ėmusi. Kai R. Š. automobilį parvarė iš Vokietijos, jis buvo parduotas kitam, o pinigų R. Š. jam negrąžino. Tada pasijuto apgautas, reikalavo R. Š. grąžinti skolas, tačiau su juo nebuvo įmanoma susikalbėti, netrukus atsigulė į ligoninę. Vėliau gavo dokumentus iš Anglijos apie R. Š. bankrotą.

Liudytoja A. J. parodė, kad R. Š. pažįsta daug metų, kaip savo pusseserės buvusį vyrą. Todėl skolindami pinigus su vyru juo visiškai pasitikėjo. Vyras skolindavo pinigus R. Š. ir šis visada grąžindavo, bet kai paprašė paskolinti didesnę sumą, ji pareikalavo, kad jis atvažiuotų kartu su žmona, kad būtų liudininke. 2009-11-29 pas juos į namus R. Š. atvyko kartu su L. Š.. Pinigai, kuriuos paskolino R. Š. – 11 350 eurų buvo jų šeimos santaupos, todėl laiko, kad pinigus Š. paskolino abu su vyru. R. Š. pasirašė skolos raštelį, vyras jam perdavė pinigus, o jos su L. Š. tuo metu kalbėjosi apie šuniukus ir jos nekreipė dėmesio į vyrus. Kitą kartą vyras vėl paskolino pinigų, ji dar papriekaištavo, kad ,,kabo“ ankstesnė skola, bet vyras vis tiek skolino, sakė, kad skolina mašinų bizniui. Pinigus iki 10 000 litų vyras skolino ne namie, jis išnešė ir pinigus padavė L. Š.. Skolindami pinigus nesidomėjo, ar Š. dar kam nors skolingi, jais pasitikėjo, žinojo, kad jie turi mašinų verslą, aikštelę. Kad yra apgauti suprato tada, kai gavo bankroto dokumentus iš Anglijos, kuriuose ji nurodyta kaip Š. kreditorė.

Iš 2011-06-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. J. į bylą pateikė 2009-11-29 skolos raštelį pagal kurį R. Š. iš A. J. pasiskolino 11 350 eurų iki 2010-03-01 (3 t., b.l. 44-45).

Dėl R. P. didelės vertės turto (42 900 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad R. P. pažino daug metų, jis turėjo valiutos keityklą, todėl važiuodamas į užsienį, keisdavosi pas jį valiutą. Iš R. P. per kelis kartus pasiskolino 42 900 eurų. Apie vekselio pasirašymą neprisimena, tačiau prisimena, jog už paskolą jis įkeitė savo žemės sklypą, kuris buvo įregistruotas L. Š. vardu ir buvo lygiavertis skolintai sumai. Įkeičiant žemės sklypą, R. P. jis tiko, o vėliau jis kreipėsi į teismą, kad žemės sklypas pereitų jam. Po teismo, žemės sklypas atiteko R. P., todėl jis nebesijaučia skolingas R. P.. 2011-02-16 Didžiosios Britanijos Teisingumo teismas paskelbė jo asmens bankrotą, R. P. yra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad Š. pažįsta apie 10 metų, žinojo apie jų verslą ir tai, kad R. Š. dirba policijoje. R. Š. prašė paskolinti pinigų automobilių verslui. Per kelis kartus R. Š. paskolino iš viso 42 900 eurų. Skolino ir eurais ir litais, didžiąją dalį paskolino eurais. Pamatęs, kad R. Š. pinigų negrąžina, tempia laiką, pareikalavo parašyti vekselį, taip pat kaip skolos grąžinimo garantą pareikalavo, kad L. Š. pasirašytų paskolos sutartį, įkeičiant jai priklausantį žemės sklypą. L. Š. neprašė jo skolinti pinigų, todėl pretenzijų jai neturi. R. Š. jam grąžino tik dalį skolos – 3150 eurų, todėl kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo. Jis taip pat už 50 000 litų išsipirko tą žemės sklypą Jonavos r., kuris buvo įkeistas pasirašant paskolos sutartį su L. Š.. Gavo iš Anglijos R. Š. bankroto dokumentus, juose yra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Iš 2011-05-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad R. P. į bylą pateikė 2009 m. lapkričio mėnesio neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurį pasirašė R. Š., jog besąlygiškai įsipareigoja sumokėti R. P. 42 900 eurų (2 t., b.l. 146-147).

Iš 2009-12-03 sutarties nustatyta, jog L. Š. pasiskolino iš R. P. 110 000 litų,,, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2010-06-30, prievolės užtikrinimui skolininkas įsipareigoja jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 0,3700 ha, unikalus nr. 4400-0374-6585 įkeisti kreditoriui (2 t., b.l. 142).

Dėl A. G. didelės vertės turto (15 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-12-16 iš A. G. pasiskolino 15 000 eurų, tačiau ne ,,Maximos“ kavinėje, o kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)“. Skolinantis pinigus, L. Š. ir L. Š. nedalyvavo, jie buvo dviese su A. G.. Pinigus skolinosi naudotų automobilių užpirkimui ir juos turėjo įdėti į tralą, kad nuvežtų į Vokietiją. A. G. dėl šios skolos kreipėsi į teismą. Skolos negrąžino, nes prarado verslą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamoji L. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad pas A. G. namuose niekada nėra buvusi, ,,Maximos“ kavinėje taip pat nebuvo susitikusi ir apie pinigų paskolinimą su juo nekalbėjo. Apie šią paskolą sužinojo tik tada, kai gavo iš antstolio pranešimą, adresuotą R. Š.. Ji kalbėjosi apie tai su R. Š., šis prisipažino skolinęsis iš A. G. 15 000 eurų.

Kaltinamoji L. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad su A. G. nėra bendravusi ir iš jo jokių pinigų nesiskolino, su juo niekada nekalbėjo apie pinigų paskolinimą. Pats A. G. turėjo daug teisinių problemų, todėl R. Š. jam padėdavo.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad 15-20 metų pažįsta visą Š. šeimą. R. Š. prašė paskolinti 15 000 eurų, paskambino, pakvietė susitikti. Į susitikimą ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose esančioje kavinėje atvyko visa Š. šeima. R. Š. pasiguodė, kad turi problemų. Jis iš anksčiau žinojo, kad R. Š. su automobiliais užsiima, pasakė, kad papuolė į keblią situaciją, kad meistrai nespėjo automobilio suremontuoti, kad rankpinigius palikęs užsienyje ir kad jam trūksta pinigų, jei nesumokės, prapuls užstatai ir terminas ant ribos, kad likę tik 1-1,5 savaitės, kad jau laukia keli rusai, kurie tuos automobilius paima ir nuperka ir tada jis jam grąžins pinigus. Į pokalbį įsiterpdavo ir L. Š. su L. Š.. Jos apie verslą viską žinojo, be to, anksčiau buvo skolinęs R. Š. pinigų ir juos grąžindavo jam L. Š. arba L. Š.. Jis R. Š. pasitikėjo, buvo pasiryžęs pinigus skolinti ir be sutarties, nes žinojo, kad R. Š. dirba policijoje, tačiau pats R. Š. pasisiūlė ir pasirašė paskolos sutartį apie tai, kad jam skolingas 15 000 eurų. Pinigus R. Š. padavė iki sutarties pasirašymo. Po mėnesio R. Š. skolos negrąžino, kaip buvo žadėjęs, todėl jam skambino. R. Š. telefono nekėlė, po to vyko pas jį į namus, sužinojo, kad L. Š. jį išvarė iš namų ir jis ten nebegyvena. Palaukęs 2-3 mėnesius suprato, kad skolos jam negrąžins, kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo. Kada nuvyko pas antstolę dėl priteistos skolos išieškojimo, sužinojo, kad R. Š. skolingas ne jam vienam ir kad jo paskolinta suma nereikšminga, lyginant su kitomis skolomis. Vėliau gavo R. Š. bankroto dokumentus iš Anglijos, kuriuose jis nurodomas kaip kreditorius.

Iš 2013-04-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. G. į bylą pateikė 2009-12-16 paskolos sutartį, pagal kurią R. Š. pasiskolino 15 000 eurų iš A. G. iki 2010-01-16 (7 t., b.l. 27-28).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2010-09-30 nutartimi patvirtinta ieškovo A. G. ir atsakovo R. Š. sudaryta taikos sutartis dėl 15 000 eurų skolos pripažinimo ir įsipareigojimo ją sumokėti (7 t., b.l. 29-30).

Dėl R. L. didelės vertės turto (272 600 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad visi vekseliai buvo pasirašyti vienu metu, po Kalėdų. Pinigus iš R. L. jis jau buvo gavęs anksčiau. Neklausė R. L., kodėl prireikė pasirašyti tuos vekselius, kodėl dalį įsiskolinimo įformino 2008-02-20 paskolos sutartimi, kurią pasirašė L. Š., o kitą dalį – vekseliais. Kiek iš viso yra gavęs pinigų iš R. L., neprisimena, tačiau bendroje sumoje gali būti apie 500 000 litų.

Nukentėjusysis R. L. parodė, kad R. Š. prašomas skolino jam pinigus, jis įtikinėjo, kad viskas gerai su jo verslu, prašydavo paskolinti trumpam terminui vienai-dviems dienoms, sakydavo, kad atvažiuoja automobiliai, reikia greitai už juos sumokėti, teko važiuoti į UB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, kur R. Š. aiškinio, kad vykdo utilizavimo projektą, įrodinėjo, kad tai jo nuosavybė, sakė, kad nori pirkti „Maximą“. Jis per kelis kartus paskolino R. Š. kaltinime nurodytas sumas, pinigus perduodavo savo darbovietėje (duomenys neskelbtini), R. Š. pasirašė vekselius tokioms sumoms, kokias jam paskolino. Jis prašė R. Š. grąžinti skolas, tačiau niekas nenorėjo su juo kalbėtis, sakydavo, kad R. Š. išvykęs, tada važiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, sužinojo, kad niekas R. Š. ten nepriklauso, tapo aišku, kad niekas nežada mokėti skolų, todėl kreipėsi į antstolius. Po to gavo Š. bankroto dokumentus iš Londono.

Nukentėjusysis R. L. kartu su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į bylą pateikė: 2009-12-24, 2009-12-25, 2009-12-28 ir 2009-12-30 neprotestuotinus paprastuosius vekselius, pasirašytus R. Š., jog pagal 2009-12-24 vekselį jis įsipareigoja iki 2010-03-24 R. L. sumokėti 25 000 litų; pagal 2009-12-25 vekselį iki 2010-04-25 – 150 000 litų; pagal 2009-12-28 iki 2010-03-10 – 70 000 litų, pagal 2009-12-30 iki 2010-03-30 – 27 600 litų (1 t., b.l. 29-32).

Dėl T. Š. didelės vertės turto (10 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pinigus iš T. Š. skolinosi, tačiau neturėjo tikslo jį apgauti. Iš T. Š. pasiskolino 10 000 eurų. 7000 eurų T. Š. jam davė savo firmoje, o 3000 eurų – savo namuose, (duomenys neskelbtini). Vėliau pinigus grąžindavo dalimis – po 1000 eurų, iš viso grąžino 3000 eurų, kitos dalies grąžinti negalėjo, todėl pasirašė vekselį 7000 eurų sumai.

Nukentėjusysis T. Š. parodė, kad R. Š. pažįsta nuo 2005-2006 metų. Žinojo, kad R. Š. dirba policijoje, jis pats sakė, kad turi automobilių laužyną Europos prospekte. 2008 metais R. Š. buvo paskolinęs pinigų, skolą jam grąžino. 2009 m. gruodžio mėnesį R. Š. vėl prašė paskolinti 10 000 eurų sakė, kad turi problemų, o kai verslas pajudės – grąžins. Prieš Naujus metus Kaune, kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)” paskolino R. Š. 10 000 eurų. Tai matė M. U.. Po Naujųjų R. Š. grąžino jam 3000 eurų, likusius žadėjo grąžinti vėliau. Jis jam vis skambindavo dėl skolos, todėl kaip garantą, kad niekur nedings, 2010 m. vasarą, R. Š. savo kieme parašė jam 2010-01-05 vekselį, jog skolingas 7000 eurų, skolą žadėjo grąžinti iki metų pabaigos. Dar R. Š. siūlė skolą grąžinti automobilio detalėmis, jis su tuo sutiko, todėl R. Š. jam atidavė dvi automobilio ,,VW Sharan” sėdynes po 100 eurų. R. Š. skolų mastas jam nebuvo žinomas, tik iš A. J. U. žinojo, kad ir jam skolingas R. Š.. Vėliau iš Anglijos gavo dokumentus apie R. Š. bankrotą.

Nukentėjusysis T. Š. į bylą pateikė 2010-01-04 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurį pasirašė R. Š., jog iki 2010-12-30 besąlygiškai privalo sumokėti T. Š. 7000 eurų (2 t., b.l. 80).

Dėl V. K. didelės vertės turto (59 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pinigus iš V. K. skolinosi, tačiau neturėjo tikslo jį apgauti. Iš V. K. per kelis kartus pasiskolino 50 000 litų. Tai buvo žodinis susitarimas, buvo sutarta ir dėl procentų, kuriuos jam mokėdavo. Neišgalėdamas grąžinti skolos, kartu su V. K. nuėjo į kabinetą pas K. Š. ir jam pasakė, kad V. K. yra jo kreditorius. Vėliau pats V. K. sakė, kad iš K. Š. atgavo 1500 litų. 2010-04-08 iš V. K. pinigų negavo, mano, kad 10 000 litų V. K. laikė palūkanomis nuo paskolintų 50 000 litų. Iš paskolintų 50 000 litų jis V. K. nupirko automobilį BMW.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad R. Š. pažįsta nuo 1983 m., jie buvę kolegos, kartu dirbo policijoje, jis buvo R. Š. vadovas. Jam buvo žinoma, kad R. Š. gabena automobilius iš Vokietijos į Lietuvą, matė jo aikštelę Europos prospekte. 2009 metų pabaigoje R. Š. paskolino 50 000 litų, jo darbo kabinete, Europos prospekte 56, pasirašė paskolos sutartį. Šios skolos R. Š. dar nebuvo grąžinęs, kai atvažiavęs pas jį į namus vėl prašė paskolinti 10 000 litų. Jis turėjo tik 9 000 litų, juos paskolino ir susitarė, kad 1000 litų laikys kaip palūkanas nuo 50 000 litų, todėl gavosi, kad jam paskolino 10 000 litų. Iš pradžių R. Š. žadėjo grąžinti skolą, sakydamas, kad pilni tralai automobilių važiuoja, o po to jo telefonai būdavo išjungti, prisiskambinti neįmanoma, ieškojo per draugus ir sužinojo, kad R. Š. yra dingęs, vėliau gavo bankroto dokumentus iš Anglijos, kuriuose jis įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Iš 2011-05-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad V. K. į bylą pateikė 2010-01-01 paskolos sutartį, pagal kurią V. K. paskolino R. Š. 50 000 litų iki 2011-01-01 (2 t., b.l. 45-46).

Dėl R. B. didelės vertės turto (30 000 eurų ir 78 121 euro) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad iš R. B. skolinosi 30 000 eurų. Pinigus R. B. paskolino per kelis kartus dar iki 2011-01-05 vekselio pasirašymo. R. B. pinigus jam skolino naudotų automobilių prekybos verslui vystyti, o ne gėlių ar metalo pirkimui-pardavimui. Nuo paskolintos sumos, R. B. jis mokėdavo procentus, todėl dalį skolos jam yra grąžinęs, be to, R. R. norėjo pirkti mišką, tada jis R. B. grąžino 10 000 litų. Jis pasirašė vekselį 30 000 eurų sumai, kurį perrašydavo kiekvieną mėnesį. Tai pat skolinosi iš R. B. kaltinime nurodytą sumą (269, 736 litus) įvairia valiuta, pinigus gavo dalimis, o ne visus iš karto. Skolinantis pasirašė vekselį. Suma vekselyje keisdavosi, priklausant nuo to, kiek pinigų jis grąžindavo R. B. ir kiek jis jų jam duodavo.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad R. Š. pažįsta apie 10 metų, tol, kol R. Š. nepradėjo nuo jo slapstytis, buvo geri santykiai. 2009 metais R. Š. paprašė paskolinti 30 000 eurų, sakė pinigus skolinasi naudotų automobilių pirkimui. Jis žinojo, kad R. Š. turi naudotų automobilių aikštelę, angarą. Pinigus skolino savo namuose, R. Š. pasirašė vekselį 30 000 eurų sumai. Pasirašius vekselį, perdavė pinigus. Dar nebuvo grąžinęs 30 000 eurų, R. Š. paprašė paskolinti dar daugiau pinigų, sakė, kad nori Olandijoje užpirkti gėlų ir jas vežti į Kazachstaną, taip pat vežti metalą į Sočį. Antrą kartą paskolino 78 121 eurą. Pinigai buvo skolinami JAV doleriais ir Eurais todėl, kad nesusimaišytų, vekselį R. Š. jo namuose pasirašė, kad skolingas 78 121 eurą. Skolos R. Š. negrąžino, telefonu R. Š. neatsiliepė, važiavo pas jį į namus, bet jo niekas neįsileido, sužinojo, kad jis Londone, po to važiavo į aikštelę, bet ten jo nerado, K. Š. pasakė, kad čia viskas jo, dar vėliau gavo R. Š. bankroto dokumentus iš Anglijos, kuriuose jis nurodytas kaip kreditorius.

Liudytojas L. B. parodė, kad jo tėvas R. B. skolino pinigus R. Š., o šis skols negrąžino. Skolindamasis pinigus, R. Š. pasirašė vekselį. Pinigus R. Š. skolinosi, nes jų reikėjo gėlių ir metalo verslui. Kelis kartus su tėvu vyko pas Š. į namus, prie automobilių turgaus ir prie policijos, kur R. Š. dirbo, prašyti, kad grąžintų skolą, tačiau jis sakydavo, kad dabar laikini sunkumai, pinigus grąžinsiu vėliau.

Iš 2011-05-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad R. B. į bylą pateikė 2010-01-05 ir 2010-01-13 neprotestuotinus paprastuosius vekselius, pasirašytus R. Š., jog pagal 2010-01-05 vekselį iki 2010-03-05 privalo R. B. sumokėti 30 000 eurų; pagal 2010-01-13 vekselį iki 2010-12-31 – 78 121 eurą (3 t., b.l. 3-5).

Dėl K. Š. didelės vertės turto (35 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-02-08 sutartį su K. Š. jis pasirašė, tačiau pinigų (35 000 eurų) iš K. Š. negavo. Pinigus galėjo gauti anksčiau, dar iki minėtos sutarties pasirašymo. Be to, ir sutartį pasirašė ne jos sudarymo dieną – 2010-02-08, o kitą dieną, kurios neprisimena. Niekada K. Š. nesakė ir nebuvo akcentuojama, kad pinigai, kuriuos jis skolinasi, yra reikalingi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklai. 2011-02-16 Didžiosios Britanijos Teisingumo teismas paskelbė jo asmens bankrotą, K. Š. dėl šios sumos yra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad pagal 2010-02-08 paskolos sutartį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose R. Š. paskolino 35 000 eurų. Dėl ko R. Š. skolinosi pinigus, neprisimena.

Liudytoja L. A. parodė, kad 2010 metų vasario mėnesį K. Š. paskolino 35 000 eurų. Dėl pinigų grąžinimo termino tada tiksliai nesusitarė, o K. Š. patikino, kad kada tik galės, tai iš karto ir grąžins. Tačiau jau 2010 metų balandžio mėnesį atvažiavęs pasakė, kad turi problemų su R., kad neranda jo paties ir jo šeimos, svarstė, kad gal jie pabėgę iš Lietuvos.

Iš 2011-05-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad K. Š. į bylą pateikė 2010-02-08 paskolos sutartį, pagal kurią 2010-02-08 paskolos sutartį Nr. 2010/02-01, pagal kurią R. Š. pasiskolino iš K. Š. 35 000 eurų. R. Š. įsipareigoja grąžinti gautą paskolą K. Š. iki 2011-02-08, sutarties terminas gali būti tęsiamas abiejų šalių susitarimu (2 t., b.l. 67, 74).

Kiti bylos duomenys

AB SEB bankas pateikė duomenis, jog L. Š. 2006-04-10 buvo suteikti 72 585 eurų ir 14 517 eurų kreditai, grąžinimo terminas iki 2013-04-09. Kreditas padengtas 2007-07-20 (8 t., b.l. 22-46).

AB „Swedbank“ bankas pateikė duomenis, jog 2006-04-23 L. Š. buvo suteiktas 54 695 litų vartojimo kreditas; 2007-01-05 L. Š. suteiktas 25 601 vartojimo kreditas. 2007-07-13 L. Š. buvo suteiktas kreditas gyvenamojo namo rekonstrukcijai 118 744 eurų (8 t., b.l. 50-87).

Kauno kredito unija pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 1999-01-20 iki 2010-12-31 L. Š. buvo suteiktos 5 paskolos, įsiskolinimo suma 2013-04-30 dienai – 305 346,94 litai. Už L. Š. laidavo L. Š. ir R. Š. (8 t., b.l. 91-129).

Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, jog 2007-11-13 L. Š. suteikta 111 000 litų paskola, laiduotojai L. Š. ir R. Š.. 2008-02-26 L. Š. suteikta 190 000 litų paskola, laiduotojai R. Š. ir L. Š.. 2008-05-21 R. Š. suteikta 150 000 litų paskola, laiduotojai L. Š. ir L. Š.. 2008-10-02 L. Š. suteikta 110 000 litų paskola, laiduotojai L. Š. ir R. Š.. 2009-02-27 L. Š. suteikta 35 000 eurų paskola, laiduotojai L. Š. ir R. Š.. 2009-05-22 R. Š. suteikta 15 000 eurų paskola, laiduotojai L. Š. ir L. Š.. 2009-10-09 L. Š. suteikta 39 000 eurų paskola, laiduotojai L. Š. ir R. Š.. 2009-07-02 R. Š. suteikta 20 000 eurų paskola, laiduotojai L. Š. ir L. Š.. 2009-11-20 R. Š. suteikta 17 000 eurų paskola, laiduotojai L. Š. ir L. Š.. 2010-01-12 L. Š. suteikta 20 000 eurų paskola, laiduotojai – R. Š. ir L. Š.. 2010-07-28 L. Š. suteikta 70 000 litų paskola, laiduotojai L. Š. ir R. Š. (8 t., b.l. 133-184, 9 t., b.l. 1-46).

VĮ ,,Regitra“ pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2011 m. L. Š. įgijo 6 automobilius už 193 000 litų ir 500 eurų, pardavė – 4 už 131 300 litų; L. Š. įgijo 1 automobilį už 46 000 litų, pardavė 4 už 156 000 litų; R. Š. pardavė 1 automobilį už 700 litų (7 t., b.l. 181-197).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule.

Priimant nuosprendį šioje byloje ir atskleidžiant objektyviuosius bei subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius, remtąsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika sukčiavimo bylose.

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, iš kurių viena yra paskola, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–454/2012; 2K-462-2013).

Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie pirkėjo asmenybę ar jo turtą. Tačiau apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį svarbu, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001; 2K-387-2008).

Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–507/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra apsunkintas.

Esant paskoliniams teisiniams santykiams, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, jau prašydamas paskolinti pinigų ir įsipareigodamas juos gražinti ar kažkuria forma atlyginti nukentėjusiojo išlaidas, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai ir daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Toks asmens savo tikrų ketinimų nutylėjimas ir kitai šaliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės gražinti skolą, ar kiti veiksmai, imituojantys sutarties vykdymą, yra kitos sutarties šalies apgaulė. Antai kaltininko nukentėjusiajam išreikštas ketinimas gražinti skolą, nesant realios galimybės to padaryti ar tiesiog panaudojant gautą paskolą tikslams, priešingiems, negu teigiama paskolos davėjui, gali būti vertinamas kaip vienas iš apgaulės piktnaudžiavimo pasitikėjimu forma, būdų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014)

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-545/2012, 2K-161/2013).

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tik vertinant įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus pagal atskiras nusikalstamas veikas, galima atskleisti objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius ir kaltinamųjų tyčią užvaldyti svetimą turtą apgaule. Į bylą yra pateikti neprotestuotini paprastieji vekseliai, paskolos sutartys, skolos rašteliai, kas liudytų, jog tarp šių dokumentų šalių yra susiklostę civiliniai paskoliniai santykiai, tačiau įvertinus kaltinamųjų skolų mastus, jų dydžius, intensyvumą, realų finansinį pajėgumą grąžinti skolas, esminės informacijos nuslėpimą nuo nukentėjusiųjų apie faktines skolas, fizinio asmens bankrotą bei nemokumą, kaltinamųjų veiksmai vertintini ne kaip kilę iš civilinio delikto, o turintys aiškius nusikaltimo sudėties požymius, kas leidžia juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne tik remiantis kaltinamųjų parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusieji patvirtino, kad skolindami pinigus R. Š. ir jo bendrininkėms L. Š. bei L. Š., R. Š. pasitikėjo. Nukentėjusieji: A. R. S. J. A. U., K. Š., A. K., R. L., A. J., V. K., T. Š., R. B., A. G., R. P., R. J., parodė, kad R. Š. pažinojo daug metų (nuo 10 iki 25 metų), kiti nukentėjusieji: L. D., N. S., J. Š., G. T., pažinojo jį trumpesnį laiką, tačiau taip pat pasitikėjo juo, nes visi žinojo apie tai, kad jis užsiima naudotų automobilių prekyba, turi naudotų automobilių aikštelę (,,šrotą“), žinojo apie jo šeimos verslą, matė, kad jis gerai sekasi, žinojo apie tai, kad jis dirba policijoje, kas dar labiau kėlė pasitikėjimą šiuo asmeniu. Būtent tokias aplinkybes teisiamajame posėdyje nurodė nukentėjusieji, paaiškindami, kad tai lėmė jų apsisprendimą skolinti pinigus R. Š. ir jo bendrininkėms L. Š. bei L. Š. ir kaltinamieji tuo piktnaudžiavo. Nukentėjusieji teisiamajame posėdyje paaiškino, kad skolindami pinigus R. Š. bei jo bendrininkėms L. Š. bei L. Š., R. Š. pasitikėjo, be to, skolindami pinigus, neturėjo pagrindo manyti, kad skola nebus grąžinta. Nukentėjusieji: A. J. U., N. S., J. Š., V. K. paaiškino, kad nuo paskolintos sumos kurį laiką R. Š. mokėjo palūkanas, vidutiniškai 1-2 procentus nuo paskolintos sumos, nukentėjusysis K. Š. paaiškino, kad nuo 2005 metų kovo ar gegužės iki 2009 metų pabaigos iš R. Š. gaudavo ,,sėkmės“ mokestį. Tokias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis R. Š., parodydamas, kad jeigu nukentėjusieji nebūtų turėję naudos sau, jie jam nebūtų skolinę. Išnagrinėjus bylą, nebuvo nustatytas nukentėjusiesiems mokamas palūkanų dydis, kaltinamasis R. Š. paaiškino, kad niekur nefiksavo nukentėjusiesiems mokamų palūkanų, todėl teismui nėra objektyvios galimybės konstatuoti R. Š. nukentėjusiesiems mokėtų palūkanų dydžio. Nežiūrint to, nukentėjusiesiems mokamos palūkanos, ar vadinamas ,,sėkmės“ mokestis, kėlė jiems pasitikėjimą R. Š. finansiniais pajėgumais ir sudarė įspūdį, kad skola tikrai bus grąžinta.

Tačiau, kaip jau ir buvo minėta, piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo padarymo būdas, tai yra tik apgaulės dalis. Ištyrus įrodymus teisiamajame posėdyje nustatyta, kad R. Š. ir jo bendrininkių L. Š. bei L. Š. naudojama apgaulė, siekiant užvaldyti svetimą turtą buvo tai, kad prašydamas paskolinti pinigų ir įsipareigodamas juos gražinti, visai neketino vykdyti susitarimo, nors kitą sutarties šalį įtikinėjo priešingai. Be to, jie nuslėpė nuo nukentėjusiųjų esminę informaciją apie turimas dideles skolas ir nemokumą.

Nukentėjusieji T. Š. ir A. K. parodė, jog apgauti pasijuto tada, kai gavo R. Š., L. Š. ir L. Š. bankroto dokumentus iš Londono, kita dalis (L. D., E. R., N. S., J. Š., A. J. U., A. J., A. G., G. T., R. P., R. L., V. K., A. R. S., R. J.), kai negrąžinęs skolos, R. Š. pradėjo vengti susitikimų, neatsiliepė į telefono skambučius, keitė telefonų korteles, slapstėsi, o galiausiai iš viso dingo iš Lietuvos. Tai, kad R. Š. vengė laiku grąžinti skolas, patvirtina ir tas faktas, jog nukentėjusieji: R. L., R. P., G. T. ir A. G. kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo, ką patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai. Kita vertus, tai, kad minėtiems nukentėjusiesiems nebuvo apsunkinta galimybė savo pažeistus interesus ginti civilinio proceso nustatyta tvarka, nereiškia, jog R. Š. turėtų atsakyti tik civilinio delikto pagrindu. Kaip jau ir buvo minėta, šioje byloje būtina vertinti įrodymų visuma, o ne pavienius įrodymus pagal atskiras nusikalstamas veikas. Visų pirma, būtina įvertinti R. Š. ir jo bendrininkių L. Š. bei L. Š. skolų mastą, jų dydį ir intensyvumą, o tai atsiskleidžia įvertinus kaltinamųjų skolas chronologine tvarka.

Nustatyta, kad R. Š. ir L. Š. 2003-05-12 iš A. K. pasiskolino10 000 eurų ir 66 000 JAV dolerių. Būdamas negrąžinęs šios skolos, R. Š., nuo 2005 m. tiksliau nenustatyto laiko iki 2007-01-26, iš K. Š. pasiskolino 260 000 litų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2007-10-23 paskolos sutartį iš K. Š. pasiskolino 22 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2007-11-12 paskolos sutartį iš K. Š. pasiskolino 100 000 litų. Negrąžinęs šių skolų, R. Š. bendrininkaudamas su L. Š., pagal 2008-02-20 paskolos sutartį iš R. L. pasiskolino 472 668 litus. Negrąžinęs šių skolų, 2008 m. rugpjūčio mėnesį, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, iš E. R. pasiskolino 50 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2009-03-27 skolos raštelį iš A. J. U. pasiskolino 15 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2009-04-30 paprastąjį vekselį iš L. D. pasiskolino 160 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, 2009 m. gegužės mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, iš J. Š. pasiskolino 10 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2009-06-01 paprastąjį vekselį iš A. R. S. gavo 30 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2009-08-01 paskolos sutartį iš G. T. pasiskolino 16 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2009-08-06 skolos raštelį iš A. J. U. pasiskolino 17 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, 2009-08-06 skolos raštelį iš A. J. U. pasiskolino 17 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, negrąžino R. J. 2100 eurų už 2009-08-21 parduotą automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Negrąžinęs šių skolų, 2009 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, iš R. J. pasiskolino 10 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2009-09-18 paskolos sutartį iš K. Š. pasiskolino 50 000 litų. Negrąžinęs šių skolų, nuo 2009-09-24 iki 2009-09-25 iš K. Š. pasiskolino 53 000 litų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2009-11-27 paprastąjį vekselį iš A. R. S. gavo 80 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2009-11-29 skolos raštelį iš A. J. pasiskolino 11 350 eurų. Negrąžinęs šių skolų, 2009 m. lapkričio mėnesį, iš R. P. pasiskolino 42 900 eurų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2009-12-03 paskolos sutartį iš K. Š. pasiskolino 50 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2009-12-10 paprastąjį vekselį iš A. R. S. gavo 40 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2009-12-16 paskolos sutartį iš A. G. pasiskolino 15000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2009-12-24, 2009-12-25, 2009-12-28, 2009-12-30 paprastuosius vekselius iš R. L. pasiskolino 272 600 litų. Negrąžinęs šių skolų, 2009 m. gruodžio mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, iš A. J. pasiskolino 7500 litų. Negrąžinęs šių skolų, 2009 m. gruodžio mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, iš T. Š. pasiskolino 10 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-08, iš V. K. pasiskolino 59 000 litų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2010-01-05 paprastąjį vekselį iš R. B. pasiskolino 30 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2010-01-13 paprastąjį vekselį iš R. B. pasiskolino 78 121 eurą. Negrąžinęs šių skolų, pagal 2010-02-08 paskolos sutartį iš K. Š. pasiskolino 35 000 eurų. Negrąžinęs šių skolų, bendrininkaudamas su L. Š., 2010 m. vasario mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, iš A. J. pasiskolino 3700 eurų. Negrąžinęs šių skolų, bendrininkaudamas su L. Š., pagal 2010-04-12 paprastąjį vekselį, iš A. R. S. gavo 50 000 eurų.

Chronologine tvarka apžvelgus kaltinamojo R. Š., keturiais atvejais veikusio bendrai su L. Š. bei L. Š., skolas fiziniams asmenims, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2003-05-12 iki 2010-04-12 R. Š. iš nukentėjusiųjų pasiskolino 4 564 242,80 litų (1 321 896,08 eurų). Vien ta aplinkybė, kad negrąžinęs skolos pirmajam paskolos davėjui, kaltinamasis R. Š. skolinosi iš antro, o po to dar iš 15 asmenų, rodo, kad jis visai neketino vykdyti susitarimo, nors paskolos davėjus įtikinėjo priešingai. Kaltinamasis R. Š. pripažino skolinęsis pinigus iš nukentėjusiųjų, tačiau neigė jų atžvilgiu naudojęs apgaulę. Tai, kad R. Š. neketino grąžinti skolų, elementariai paaiškinama tuo, kad gavęs pinigus iš paskesnio paskolos davėjo, jis net nesistengė grąžinti skolos ankstesniam paskolos davėjui. Be to, kritiškai vertinami ir kaltinamojo parodymai apie tai, kad skolindamasis pinigus iš nukentėjusiųjų, turėjo realią galimybę juos grąžinti, tačiau prasidėjus ekonominei krizei ir K. Š. ,,atėmus“ jų verslą, jo visa šeima bankrutavo. Visų pirma, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog K. Š. neteisėtu būdu tapo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, antra, byloje esanti 2009-11-25 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. AU12-283 pagrindžia priešingas aplinkybes, nei nurodė kaltinamasis R. Š.. Šis aktas patvirtina, kad minėtos bendrovės, kurios direktorė buvo L. Š., o akcininkė L. Š., veikla nebuvo tokia pelninga, kad gauti tokio dydžio pajamas, kuriomis įmanoma padengti įsiskolinimus nukentėjusiesiems. Taip atsižvelgtina ir į tai, kad R. Š. tuo laikotarpiu dirbo valstybės tarnyboje (policijoje) ir valstybės sektoriuje mokamas darbo užmokestis nėra pakankamos pajamos tokiems įsiskolinimams (4 564 242,80 litų) apmokėti. Kaltinamojo parodymų nepagrindžia ir į bylą pateikta Google Earth palydovinė (duomenys neskelbtini)teritorijos nuotrauka, kurioje užfiksuotas 2009-07-18 vaizdas ir iš nuotraukos, anot gynėjo, matyti, kad teritorija buvo užversta automobiliais. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo objektyvios galimybės patikrinti, kam priklausė nuotraukoje užfiksuoti automobiliai, kokia jų vertė, be to, (duomenys neskelbtini)teritorijoje veikusios UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas buvo atliktas renkant informaciją už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-09-30 ir įsigyto auto laužo vertė 2009 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais nustatyta 6423 litus. Kita vertus, jeigu tikėti kalinamojo versija, turėdamas turto, jis nesiėmė jokių priemonių bent iš dalies padengti savo skolas fiziniams asmenims, kas taip pat įrodo jo ketinimus nevykdyti susitarimo dėl skolos grąžinimo. Pažymėtina ir tai, kad tuo pačiu laikotarpiu (2006-04-23 – 2010-07-28), Š. buvo skolingi ne tik šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažintiems fiziniams asmenims, bet ir juridiniams asmenims (AB ,,Swedbank“, Kauno kredito unijai, kredito unijai ,, (duomenys neskelbtini)“), kas realiai sumažino galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais.

Toks kaltinamojo R. Š. savo tikrų ketinimų nutylėjimas nesant realios galimybės gražinti skolą, laikytinas kaip nukentėjusiųjų apgaulė. Be to, R. Š., skolindamasis pinigus iš nukentėjusiųjų, nuslėpė nuo jų esminę informaciją apie turimas dideles skolas ir nemokumą. Nukentėjusieji teisiamajame posėdyje paaiškino, kad Š. skolų mastas jiems tapo žinomas tik tada, kai 2012 m. pavasarį gavo Š. bankroto dokumentus iš Londono, kitiems tada, kai R. Š. pradėjo vengti susitikimo ir jie patys važiavo į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ reikalauti skolos grąžinimo, dar kitiems tada, kai kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo. Tokios esminės informacijos apie turimas dideles skolas ir nemokumą nuslėpimas taip pat suklaidino nukentėjusiuosius, kas lėmė turto perdavimą kaltinamiesiems. Galima konstatuoti, kad R. Š. veikė pasyviąja apgaule. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamųjų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, 2K-274/2011).

Iš esmės kaltinamasis R. Š. neginčijo pinigų skolinimosi fakto iš nukentėjusiųjų (išskyrus L. D.), tačiau neigė jų atžvilgiu naudojęs apgaulę. Dėl kaltinamojo panaudotos apgaulės būdų ir formos jau yra pasisakyta, o faktinės turto užvaldymo aplinkybės nustatytos iš paties kaltinamojo R. Š., nukentėjusiųjų parodymų, į bylą pateiktų paskolos dokumentų. Skolindamasis pinigus iš A. K., R. Š. pasirašė dvi 2003-05-12 sutartis dėl 10 000 eurų ir 66 0000 JAV dolerių paskolos. Kaltinamoji L. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji pasirašė tik ant vienos A. K. parengtos 2003-05 12 sutarties, esančios 3 tomo 67 lape dėl 10 000 eurų paskolos. Kitoje 2003-05-12 sutartyje (66 000 JAV dolerių) (3 tomas 66 lapas) parašas ne jos. Ši abejonė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinta, todėl vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina, nurodant, kad L. Š. pasirašė vieną 2003-05-12 sutartį (dėl 10 000 eurų).

Skolindamasis pinigus iš K. Š., kaltinamasis R. Š. parodė, kad ne visais atvejais sutapdavo pinigų gavimo faktas ir paskolos dokumento pasirašymo laikas: pagal 2007-01-26, 2007-11-12, 2009-09-18, 2009-12-03 (53 000 litų), 2009-12-03 (50 000 eurų), 2010-02-08 paskolos sutartis. Tačiau kaltinamasis paaiškino, kad tokias sumas iš K. Š. galėjo gauti anksčiau negu pasirašytos paskolos sutartys, nes iš pradžių, kol buvo didelis pasitikėjimas, jie vienas kitam skolindavo pinigus be jokių paskolos dokumentų. Nukentėjusysis K. Š. paaiškino, kad tik viena paskolos sutartis (2007-01-26) buvo pasirašyta vėliau, negu realiai perdavė 260 000 litų R. Š., tokiu būdu įforminant ankstesnes R. Š. skolas. Visais kitais atvejais pinigai buvo perduodami dokumento pasirašymo dieną. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kadangi juos patvirtina į bylą pateiktos paskolos sutartys. Taip pat Liudytojos L. A., V. S. patvirtino, jog pinigus K. Š. skolino R. Š., byloje esantys K. Š. banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2010-12-31 bei 2006 – 2010 m. pajamų deklaracijos (11 t., b.l. 121-168; 12 t., b.l. 56-86) patvirtina nukentėjusiojo finansines galimybes skolinti pinigus.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis R. Š. pripažino skolinęsis pinigus iš K. L. pagal 2008-02-20 paskolos sutartį bei pagal 2009-12-14, 2009-12-25, 2009-12-28, 2009-12-30 paprastuosius vekselius, tačiau teigia, kad pinigus iš R. L. gavo anksčiau, negu pasirašyti paskolos dokumentai. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. L. parodymais, jog pinigai buvo perduodami paskolos dokumentų pasirašymo metu, kadangi juos patvirtina į bylą pateikta 2008-02-20 paskolos sutartis, kurią pasirašė L. Š. ir 2009-12-14, 2009-12-25, 2009-12-28, 2009-12-30 paprastieji vekseliai.

Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiojo L. D. parodymais apie 160 000 eurų (bendroje sumoje) paskolą R. Š., ką R. Š. patvirtino pasirašydamas 2009-04-30 paprastąjį vekselį. Nukentėjusysis paaiškino, kad tokiu būdu įformino bendrą R. Š. skolą, o vekselio pasirašymo metu R. Š. perdavė tik 50 000 eurų, tai matė J. K.. Pastarasis, teisme apklaustas liudytoju, patvirtino, jog jo namuose (duomenys neskelbtini), L. D. paskolino R. Š. pinigų, tai buvo didelė suma, kokia valiuta, neprisimena.

Kaltinamasis R. Š. neneigė skolinęsis iš E. R. 50 000 eurų, tačiau laiko, kad pinigus nukentėjusiajam yra grąžinęs, nes E. R. apie du metus kas savaitę imdavo po 800 eurų iš jų bendros veiklos, prekiaujant naudotais automobiliais. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai niekuo nepagrįsti, be kita ko, jis ir pats pripažino niekur nefiksavęs skolų grąžinimo. Teismas neturi pagrindo abejoti 2014-05-14 mirusio nukentėjusiojo E. R. teisiamajame posėdyje pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes juos pagrindžia į bylą pateiktas R. Š. pasirašytas paprastasis vekselis.

Kaltinamasis R. Š. pripažino skolinęsis 10 000 eurų iš J. Š., paaiškino, jog dėl šios paskolos jokio dokumento nepasirašė, tai buvo žodinis susitarimas, tokias pačias aplinkybes teisiamajame posėdyje patvirtino ir nukentėjusysis J. Š.. Taip pat kaltinamasis R. Š. pripažino tokiomis pačiomis aplinkybėmis skolinęsis ir iš R. J. (10 000 eurų), ką patvirtino nukentėjusysis R. J.. Iš nukentėjusiojo T. Š. žodiniu susitarimu pasiskolino 10 000 eurų, iš jų 3000 eurų grąžino, o dėl likusios skolos dalies (7000 eurų) nukentėjusiajam reikalaujant pasirašė paprastąjį vekselį.

Skolindamasis pinigus iš N. S. (10 000 litų), G. T. (16 000 eurų), R. P. (42 900 eurų), A. G. (15 000 eurų), R. B. (30 000 eurų ir 78 121 eurą), V. K. (59 000 eurų), A. J. U. (15 000 eurų ir 17 000 eurų), A. J. (11 350 eurų) kaltinamasis pasirašė paskolos dokumentus: paprastuosius vekselius, skolos raštelius, paskolos sutartį, kas patvirtina paskolos faktą, be to, įsiteisėję Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismų sprendimai pagal G. T., R. P., A. G. ieškinius dėl skolos priteisimo, pačių nukentėjusiųjų, liudytojų A. J., M. B. parodymai patvirtina R. Š. kaltę užvaldžius svetimą turtą.

Kaltinamasis R. Š. pripažino Kauno automobilių turguje pardavęs automobilį ,,Audi A6“, nes to paprašė R. J.. Pinigų už parduotą automobilį R. J. negrąžino, o nuvedė jį pas K. Š., kuris perėmė jo įmonę. R. J. buvo pasakyta, kad pinigus už parduotą automobilį jis galės susigrąžinti automobilių detalėmis, nes pats R. J. dirbo autoservise ,, (duomenys neskelbtini)“. Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis R. J. parodė, kad jo tėvo A. J. vardu registruotą automobilį ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė R. Š. aikštelėje ir pastarojo paprašė jį parduoti. Paskambino R. Š. ir pasakė, kad už automobilį siūlo 2100 eurų. Jam tokia suma tiko, todėl R. Š. už tokią sumą automobilį ir pardavė, tačiau jam pinigų negrąžino. Liudytojas P. J. patvirtino, kad brolis paprašė R. Š. automobilį parduoti ,,Audi A6“. R. Š. automobilį pardavė už 2100 eurų, bet pinigų nei jam, nei jo broliui neperdavė.

Nukentėjusysis A. R. S. paaiškino teismui, jog per kelis kartus R. Š. davė: 30 000 eurų, 80 000 eurų, 40 000 eurų ir 50 000 eurų – L. Š., nes su R. Š. susitarė, kad Š. jam parduos savo verslą (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas) už 1000 000 litų. Tokią aplinkybę pripažino ir R. Š., paaiškindamas, kad A. R. S. sūnus M. S. netgi buvo priimtas dirbti vadybininku UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kad galėtų susipažinti su šiuo verslu iš vidaus ir toliau tokį verslą vystyti Baltarusijoje. Tačiau nukentėjusysis A. R. S. per advokatą sužinojęs, kad Š. jį apgavo, nes jam nepriklauso, nei pastatai, nei žemė, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvęs automobilių laužas vertas tik 100 000 litų, savo ketinimų už 1000 000 litų pirkti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas atsisakė. Atsisakius pirkti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas, pinigų, duotų pagal vekselius, R. Š. negrąžino. Gynybos į bylą pateiktas garso įrašas (14 t., b.l. 76), kuris buvo perklausytas teisiamajame posėdyje, patvirtina vykus pokalbį tarp R. Š., A. R. S. ir k. Š. dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo, tačiau iš nukentėjusiojo A. R. S. parodymų teisiamajame posėdyje nustatyta, kad lemiamas apsisprendimas nebepirkti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų buvo informacijos apie faktinę R. Š. padėtį susižinojimas, o ne dėl to, kad R. Š. užkėlė kainą ir taip sutrukdė R. Š. parduoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas. Nukentėjusiojo parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojas M. S. patvirtindamas, kad jo tėvas Š. perdavė iš viso 200 000 eurų, buvo pasirašyti vekseliai, vieną vekselį Š. namuose pasirašė jis ir L. Š., jog pastaroji jam skolinga 50 000 eurų. R. Š. su L. Š. perskaičiavo pinigus ir L. Š. juos nunešė į seifą. Tokie liudytojo parodymai paneigia kaltinamosios L. Š. parodymus, jog vekselio pasirašymo metu pinigai jai nebuvo perduoti.

Kaltinamasis R. Š. neneigė skolinęsis 11 350 eurų iš A. J. pagal 2009-11-29 skolos raštelį, 2010 m. vasario mėnesį – 3700 eurų, tačiau už šiuos pinigus Vokietijoje nupirko nukentėjusiajam du automobilius: ,,F. G.“ ir ,,Shevrolet“. Nukentėjusiajam nepatiko, kad automobilis ,,Shevrolet“ buvo per daug daužtas, todėl transporto priemonė liko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, kurią vėliau užvaldė K. Š., todėl A. J. liko skolingas 3700 eurų. 7500 litų iš nukentėjusiojo teigė negavęs. Kaltinamoji L. Š. neneigė iš A. J. paėmusi 3700 eurų, kadangi iš Vokietijos paskambinęs R. Š. liepė jai šiuos pinigus įdėti į tralą, kad jis galėtų Vokietijoje nupirkti automobilį A. J.. Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. J. paaiškino priešingai, nurodydamas, kad R. Š. paskolino 11 350 eurų pagal 2009-11-29 skolos raštelį, 2009 m. gruodžio mėnesį 7500 litų žodiniu susitarimu ir 2010 m. vasario mėnesį 3700 eurų, kuriuos padavė L. Š., kad ši perduotų pinigus į Vokietiją R. Š., kuris pirko jam automobilį. Vėliau automobilį R. Š. pardavė kažkam kitam, pinigų jam negrąžino. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. J. parodymais, kadangi juos patvirtina 2009-11-29 skolos raštelis ir liudytojos A. J. parodymai apie paskolintus pinigus R. Š.. Be to, paskelbus R. Š. ir L. Š. bankrotą, skolininkai A. J. įtraukė į kreditorių sąrašą.

Nustatyta, kad paskolinti pinigų visais atvejais nukentėjusiųjų prašė kaltinamasis R. Š., jis dažniausiai vienas pasirašydavo paskolų dokumentus (paskolos sutartis, paprastuosius neprotestuotinus vekselius, skolos raštelius, vienas paimdavo pinigus iš nukentėjusiųjų. Tačiau skolinantis pinigus iš R. L. (472 668 litus), A. J. (3700 eurų), A. K. (10 000 eurų ir 66 000 JAV dolerių), A. R. S. (50 000 eurų), jis veikė bendrai su L. Š. ir L. Š.. Tiek iš minėtų nukentėjusiųjų, tiek ir iš kaltinamųjų parodymų bei paskolų dokumentų nustatyta, kad skolinti pinigus prašė R. Š., tačiau 2008-02-20 paskolos sutartį dėl 472 668 litų su R. L. pasirašė L. Š., 2010-04-12 vekselį 50 000 eurų sumai pasirašė L. Š., įsipareigodama pinigus grąžinti M. S.. 2003-05-12 sutartį dėl 10 000 eurų paskolos su A. K. pasirašė L. Š., 3700 eurų iš A. J. paėmė L. Š.. Tokie kaltinamųjų L. Š. ir L. Š. veiksmais, kaip paskolos dokumentų pasirašymas ir pinigų paėmimas, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios žinojo R. Š. tikruosius ketinimus tokiu būdu užvaldyti svetimą turtą, pasirašant paskolų dokumentus joms buvo žinomas paskolos dydis, tačiau nei vienu atveju jos neatsisakė tai daryti, kas dar kartą patvirtina, kad jie visi trys veikė bendru tikslu – užvaldyti svetimą turtą. Šiais atvejais apgaulę nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo R. Š., o L. Š. ir L. Š. veikė kaip bendravykdytojos, užvaldant svetimą turtą aktyviais veiksmais.

Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos nustatyta, kad kaltinamieji R. Š., L. Š., L. Š. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusiuosius neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgyja svetimą turtą, numatė, kad dėl jų veiksmų nukentėjusieji patirs turtinę žalą, ir to siekė. Tai leidžia daryti išvadą, kad svetimą turtą kaltinamieji užvaldė veikdami tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į kaltinamųjų apgaule užvaldyto turto vertę, jų veika kvalifikuotina pagal BK 182 str. 1 d. (tais atvejais, kai užvaldyto turto vertė nesiekia 250 MGL, bet viršija 5 MGL dydžio sumą) ir pagal 182 str. 2 d. (tais atvejais, kai užvaldyto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą).

R. Š. dar kaltinamas ir tikrų dokumentų suklastojimu bei panaudojimu pagal BK 300 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. (dvi veikos). Iš kaltinamojo parodymų, kuriuos patvirtina rašysenos specialisto išvada, nustatyta, kad R. Š. skolindamasis pinigus iš K. Š. pagal 2007-01-26, 2007-10-23 ir 2007-11-12 paskolos sutartis, jose pasirašė ir už L. Š. bei L. Š. bei pateikė šias sutartis nukentėjusiajam K. Š.. BK 300 str. 3 d., be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 3 d., būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis K. Š. skolindamas pinigus 22 000 eurų ir 100 000 litų R. Š. atitinkamai pagal 2007-10-23 ir 2007-11-12 paskolos sutartis, pareikalavo, kad sutartyse pasirašytų ir R. Š. šeimos nariai: L. Š. bei L. Š., tuo tikslu, kad jeigu dėl bet kokių priežasčių R. Š. negalėtų pats sugrąžinti paskolos, šį jo įsipareigojimą perima jo šeimos nariai ir teisėti turto paveldėtojai. Pagal minėtas paskolos sutartis gaudamas didelės vertės svetimą turtą, R. Š., pasirašydamas sutartyse už L. Š. ir L. Š., sąmoningai suklaidino nukentėjusįjį K. Š., tokiu būdu įtikindamas jį, kad jeigu dėl bet kokių priežasčių negalėtų pats grąžinti paskolos, ją grąžins L. Š. ir L. Š.. Kadangi kaltinamasis pats suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, o dviem atvejais padarydamas didelės žalos nukentėjusiajam, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. bei 3 d. sutaptį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamųjų R. Š., L. Š. ir L. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad dalį nusikalstamų veikų padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę R. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė 35 nusikaltimus (iš jų 28 sunkius, 2 apysunkius ir 5 nesunkius), veikdamas tiesiogine tyčia, dalį nusikaltimų padarė veikdamas bendrininkų grupėje su L. Š. ir L. Š. ir jis buvo aktyviausias bendravykdytojas, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, padarytos siekiant neteisėtai praturtėti, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (0:1). Vertinant R. Š. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas, nepateikta, kaltinamasis nedirba, teismo pripažintas bankrutavusiu asmeniu. Kaltinamajam konstatuoti psichikos sutrikimas, tačiau pagal 2012 m. rugsėjo 18-21 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-266/2012 išvadas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (proceso dalyvių asmens duomenų tomo 35-37). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., padarymą R. Š. skirtina laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 182 str. 2 d.– laisvės atėmimo, pagal BK 300 str. 1 d. – arešto ir pagal BK 300 str. 3 d. – laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau įvertinus, jog nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo (2010-04-20) iki šios dienos R. Š. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, laikytina, kad jo asmenybė prarado tą pavojingumą, koks buvo nusikalstamų veikų padarymo metu, be to, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, jog kaltinamasis turi sveikatos problemų, darytina išvada, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. Š. skirtinas BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytas įpareigojimas – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (2007-01-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam R. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skirdamas bausmę L. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, veikdama tiesiogine tyčia, nusikaltimus padarė veikdama bendrininkų grupėje su R. Š. ir jos vaidmuo nebuvo pirmaeilis, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, padarytos siekiant neteisėtai praturtėti, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (0:1). Vertinant L. Š. asmenybę, pažymėtina, kad ji teisiama pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas, nepateikta, kaltinamoji dirba pagal verslo liudijimą, teismo pripažinta bankrutavusiu asmeniu. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog už nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., padarymą L. Š. skirtina laisvės apribojimo, pagal BK 182 str. 2 d.– laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau įvertinus, jog nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo (2010 m. vasario mėnesio) iki šios dienos L. Š. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, laikytina, kad jos asmenybė prarado tą pavojingumą, koks buvo nusikalstamų veikų padarymo metu, be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dirba, darytina išvada, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, L. Š. skirtinas BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytas įpareigojimas – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (2007-01-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajai L. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skirdamas bausmę L. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė du sunkius nusikaltimus, veikdama tiesiogine tyčia, nusikaltimus padarė veikdama bendrininkų grupėje su R. Š. ir jos vaidmuo nebuvo pirmaeilis, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, padarytos siekiant neteisėtai praturtėti, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (0:1). Vertinant L. Š. asmenybę, pažymėtina, kad ji teisiama pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas, nepateikta, kaltinamoji dirba, teismo pripažinta bankrutavusiu asmeniu. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., padarymą L. Š. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Tačiau įvertinus, jog nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo (2010-04-12) iki šios dienos L. Š. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, laikytina, kad jos asmenybė prarado tą pavojingumą, koks buvo nusikalstamų veikų padarymo metu, be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dirba, darytina išvada, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, L. Š. skirtinas BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytas įpareigojimas – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (2007-01-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajai L. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. L. Š. ir L. Š. išteisinimo pagal BK 182 str. 2 d. (dėl K. Š. didelės vertės turto (260 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu

L. Š. ir L. Š. buvo kaltinamos pagal BK 182 str. 2 d. tuo, kad veikdamos kartu su R. Š., turėdami išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaujant nukentėjusiojo K. Š. pasitikėjimu, R. Š. nurodant, kad šeimos verslui plėtoti būtini pinigai, iš tikro neketindami minėtų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, laikotarpiu nuo 2005 metų, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2007-01-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), R. Š. iš K. Š. per kelis kartus gavo 260 000 Lt, tęsdami nusikalstamą veiką, L. Š. su L. Š. nukentėjusįjį K. Š. įtikino, kad skola tikrai bus grąžinta, tuo tikslu pasiūlė K. Š. įforminti susidariusią skolą rašytine tvarka, tokiu būdu įgaudami dar didesnį nukentėjusiojo pasitikėjimą, 2007-01-26 R. Š. pasirašius paskolos sutartį Nr.07/01-01, tęsiant nusikalstamą veiką, R. Š. nuvykus į tyrimo metu nenustatytą vietą ir imituojant žmonos L. Š. ir dukters L. Š. parašus, tokiu būdu pasirašius minėto dokumento blanko apačioje, patvirtinus, kad žmonai L. Š. ir dukrai L. Š. yra žinomos 2007-01-26 paskolos sutarties Nr.07/01-01 sąlygos, kurios 3 punkte įrašyta, kad „jei dėl bet kokių priežasčių R. Š. negalėtų pats sugrąžinti gautos paskolos, šį jo įsipareigojimą perima jo šeimos nariai ir teisėti turto paveldėtojai“, ir šį suklastotą dokumentą 2007-01-27 pateikus K. Š. tyčia jį suklaidino, gautų pinigų K. Š. negrąžino, taip bendrininkaujant apgaule savo ir R. Š. naudai įgijo svetimą, K. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 260 000 Lt (75 301,20 eurų ).

Liudytoja V. S. parodė, kad 2006 m. buvo gavusi paskolą iš (duomenys neskelbtini), ji pavedimu pinigus pervedė K. Š. – 187 000 litų, kuriuos jis vėliau paskolino Š..

Pagal byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus jokių abejonių, kad R. Š. apgaulės būdu užvaldė K. Š. 260 000 litų pagal 2007-01-26 paskolos sutartį, nekyla, tačiau byloje nenustatyta pakankamai objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindas L. Š. ir L. Š. pripažinti kaltomis veikiant kaip bendrininkes apgaulės būdu užvaldant didelės vertės K. Š. turtą.

Tai, kad L. Š. ir L. Š. veikė kaip R. Š. bendrininkės šiam skolinantis 260 000 litų, teisiamajame posėdyje parodė nukentėjusysis K. Š., teigdamas, kad aptariant 2007-01-26 paskolos sutarties sąlygas, dalyvavo ir L. Š. bei L. Š., tačiau jos nežinojo sutarties sumos, be to, mano, kad jo paskolintais pinigais naudojosi visa šeima. Kaltinamosios L. Š. ir L. Š. savo kaltę neigė, teigdamos, kad tokios pinigų sumos iš K. Š. niekada nesiskolino, pinigų negavo ir joms nežinomi R. Š. bei K. Š. piniginiai reikalai. Kaltinamasis R. Š. taip pat parodė, kad L. Š. ir L. Š. apie šios paskolos reikalus nieko nežinojo, priešingu atveju, jam nebūtų prasmės klastoti 2007-01-26 paskolos sutartį, pasirašant už L. Š. ir L. Š.. Pažymėtina, kad kaltinamoji L. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino (3 t., b.l. 135), ji nuosekliai laikėsi savo pozicijos ir teisiamajame posėdyje. Tačiau nukentėjusysis K. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. Š. iš pradžių prisipažino pasirašiusi 2007-01-26 paskolos sutartyje, bet vėliau, į bylą įstojus advokatui V. F., parodymus pakeitė. Patikrinus šiuos duomenis nustatyta, kad kaltinamoji L. Š., apklausiama 2011-08-30 ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant advokatui V. F., parodė, kad pati asmeniškai tokių pinigų iš K. Š. nesiskolino, pinigų iš jo negavo, o kokias pinigų sumas iš K. Š. gavo jos vyras R. Š. – nežino. Jai pateiktose 2007-01-26, 2007-10-23, 2007-11-12 sutarčių kopijose yra jos parašai, pripažįsta jas pasirašiusi, bet taip darė todėl, kad pasitikėjo savo vyru ir K. Š.. Šias sutartis namo parnešė jos vyras, jas pasirašė K. Š. nedalyvaujant (3 t., b.l. 117). Papildomai apklausta 2011-10-13, dalyvaujant advokatui V. F., L. Š. parodė, kad 2007 metų paskolų sutartyse parašai yra ne jos, jos vyras R. Š. patvirtino, kad jis pasirašė už ją ir L. Š. (3 t., b.l. 119). Iš tokių pirminių L. Š. parodymų galima daryti tik prielaidą, kad kaltinamoji pasirašė ant 2007-01-26 paskolos sutarties, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Visų pirma, būtina įvertinti, kad kaltinamasis R. Š. prisipažino pasirašęs už L. Š. ir L. Š. 2007-01-26 paskolos sutartyje, tokius jo parodymus pagrindžia 2012-12-13 rašysenos specialisto išvada, jog skiltyje ,,skolininkas“ pasirašytus parašus tikėtina pasirašė R. Š.. Nors specialisto išvada ir nėra kategoriška, tačiau kitų įrodymų, paneigiančių R. Š. parodymus, byloje nėra. Taip pat nėra objektyvios galimybės pašalinti prieštaravimus tarp nukentėjusiojo K. Š. ir pirminių (2011-08-30) L. Š. parodymų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šioje byloje nepavykus pašalinti visų prieštaravimų ir nesurinkus pakankamai įrodymų, jog L. Š. ir L. Š. veikė kaip bendrininkės su R. Š. apgaulės būdu užvaldant didelės vertės (260 000 litų) K. Š. turtą, jos išteisintinos BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu – neįrodžius, jog kaltinamosios dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Dėl R. Š. išteisinimo pagal BK 182 str. 1 d. (dėl 2009-11-30 ir 2010-04-06 K. Š. turto (5000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

R. Š. buvo kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d. tuo, kad turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo K. Š. pasitikėjimu, nurodydamas, kad automobilio techninio paso išpirkimui būtini pinigai, iš tikro neketindamas jų naudoti tam tikslui ir jų grąžinti, 2009-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žodiniu susitarimu, iš K. Š. gavo 5000 eurų (17 264 Lt), tačiau gautų pinigų K. Š. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, K. Š. priklausantį turtą – 5000 eurų.

Be to, R. Š. buvo kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d. tuo, kad turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo K. Š. pasitikėjimu, nurodydamas, kad grąžinti paimtą paskolą būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų grąžinti, 2010-04-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žodiniu susitarimu, iš K. Š. gavo 5000 eurų (17 264 Lt), tačiau gautų pinigų K. Š. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, K. Š. priklausantį turtą – 5000 eurų.

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 5000 eurų iš K. Š. nei 2009-11-30, nei 2010-04-06 nesiskolino ir jam nėra skolingas.

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad 2009-11-30 R. Š. paskolino 5 000 eurų, be jokios sutarties. Prašydamas paskolinti pinigų, R. Š. sakė, kad tokia suma jam reikalinga automobilio techninio paso išpirkimui. 2009-11-30 R. Š. paskolino 5 000 eurų, be jokios sutarties. Prašydamas paskolinti pinigų, R. Š. sakė, kad tokia suma jam reikalinga automobilio techninio paso išpirkimui.

Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje objektyvių įrodymų, galinčių paneigti ar patvirtini kaltinamojo R. Š., ar nukentėjusiojo K. Š. parodymus, nenustatyta. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tokios pozicijos laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Šiuo atveju kaltinimas R. Š. dėl K. Š. turto užvaldymo sukčiavimo būdu, grindžiamas tik nukentėjusiojo K. Š. parodymais. Baudžiamojo proceso kodekse imperatyviai nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik nukentėjusiojo parodymais (BPK 301 str. 2 d.). Šios bylos kontekste būtina įvertinti ir priešišką kaltinamojo ir nukentėjusiojo nusistatymą vienas kito atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai bei nesurinkus pakankamai įrodymų, jog R. Š. užvaldė K. Š. turtą 2009-11-30 (5000 eurų) ir 2010-04-06 (5000 eurų) sukčiavimo būdu, jis išteisintinas BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu – neįrodžius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Dėl R. Š. ir L. Š. išteisinimo pagal BK 182 str. 1 d. (dėl K. Š. turto (2000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu

R. Š. buvo kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d. tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su žmona L. Š., kaip bendravykdytojas, turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo K. Š. pasitikėjimu, nurodant, kad jų šeimos verslui būtini pinigai, iš tikro neketindamas gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, 2010-02-25, Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žodiniu susitarimu, žmonai L. Š. iš K. Š. gavus 2 000 eurų (6 905,60 Lt), gautų pinigų K. Š. negrąžino, taip apgaule savo ir L. Š. naudai įgijo svetimą, K. Š. priklausantį turtą – 2000 eurų.

L. Š. buvo kaltinama pagal BK 182 str. 1 d. tuo, kad, veikdama bendrininkų grupėje kartu su vyru R. Š., kaip bendravykdytoja, turėdama išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo K. Š. pasitikėjimu, nurodydama, kad jų šeimos verslui būtini pinigai, iš tikro neketindama gautų pinigų naudoti šiam tikslui ir jų grąžinti, 2010-02-25 Kauno m., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žodiniu susitarimu, iš K. Š. gavo 2 000 eurų (6 905,60 Lt), tačiau gautų pinigų K. Š. negrąžino, taip apgaule savo ir R. Š. naudai įgijo svetimą, K. Š. priklausantį turtą – 2000 eurų.

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nieko nežino apie tai, kad L. Š. būtų ėmusi iš K. Š. 2000 eurų.

Kaltinamoji L. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad iš K. Š. pinigų nesiskolino ir jų negavo.

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad 2010-02-25 L. Š. paskolino 2 000 eurų. Prieš tai L. Š. paskambino ir paprašė paskolinti tokią sumą, pasakė, kad R. Š. nėra, o jai labai reikia pinigų, žadėjo skolą grąžinti pati per dvi savaites. Ji atvažiavo pasiimti pinigų į jo biurą, (duomenys neskelbtini). Su R. Š. apie šią L. Š. skolą nekalbėjo, nes ji pasakė, kad tai jos asmeninis reikalas.

Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje objektyvių įrodymų, galinčių paneigti ar patvirtini kaltinamųjų R. Š. ir L. Š., ar nukentėjusiojo K. Š. parodymus, nenustatyta. Kaltinamieji savo kaltės nepripažino, tokios pozicijos laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Šiuo atveju kaltinimas R. Š. ir L. Š. dėl K. Š. turto užvaldymo sukčiavimo būdu, grindžiamas tik nukentėjusiojo K. Š. parodymais. Baudžiamojo proceso kodekse imperatyviai nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik nukentėjusiojo parodymais (BPK 301 str. 2 d.). Šios bylos kontekste būtina įvertinti ir priešišką kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nusistatymą vienas kito atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai bei nesurinkus pakankamai įrodymų, jog R. Š. ir L. Š. užvaldė K. Š. turtą (2000 eurų) sukčiavimo būdu, jie išteisintini BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu – neįrodžius, jog kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Dėl R. Š. išteisinimo pagal BK 182 str. 1 d. dėl R. J. turto (8000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu

R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo R. J. pasitikėjimu, nurodydamas, kad ketina parduoti jam nuosavybės teise priklausantį CITROEN XSARA PICASSO markės automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš tikro buvo registruotas ir priklausė R. L., R. J. suradus pirkėją – D. S., R. Š. 2009 m. spalio mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos centre SAVAS, už 8 000 Lt pardavė D. S. jam nepriklausantį CITROEN XSARA PICASSO markės automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą R. L. vardu, tačiau R. L. gautų pinigų neperdavė, o R. J. sumokėjus R. L. 8 000 Lt už R. Š., o vėliau pareikalavus iš R. Š. grąžinti R. L. sumokėtus 8 000 Lt, R. Š. gautų pinigų R. J. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. J. turtą – 8 000 Lt (23 16,96 eurų).

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad vairuodamas automobilį ,,Citroen X. P.“, kuris buvo registruotas R. L. vardu, padarė autoavariją. Tą automobilį jis davė R. J., nes su R. L. sutarė, kad už automobilį bus atsiskaityta tada, kada draudimas išmokės draudimo išmoką R. L.. R. J. automobilį ,,Citroen X. P.“ po autoavarijos buvo suremontavęs, tačiau R. L. vis tiek nesutiko jį perrašyti, nors jau buvo gavusi ir draudimo išmoką. Ji sakė, kad automobilį perrašys tik tada, kada bus sumokėti visi pinigai, todėl R. J. jai sumokėjo dar 8000 litų. Jis R. J. nieko neskolingas.

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad jo pažįstama D. S. ieškojo automobilio. Jis paklausė R. Š., ar sutiktų parduoti automobilį ,,Citroen X. P.“, kuriuo R. Š. buvo padaręs autoavariją. R. Š. sutiko jį parduoti už 8000 litų. Kiek jam žinoma, D. S. su R. Š. susitiko prekybos centre SAVAS, kur D. S. perdavė 8000 litų R. Š. už automobilį ,,Citroen X. P.“. D. S. paprašė jo tą automobilį suremontuoti, jis automobilį pasiėmė iš R. Š., Europos prospekto ir per mėnesį jį suremontavo. Tada jis paprašė R. Š. sutvarkyti automobilio dokumentus, tačiau tada paaiškėjo, kad automobilis priklauso ne R. Š., o R. L.. Tada jam pačiam teko sumokėti 8000 litų R. L., kad automobilis būtų perrašytas D. S.. R. Š. 8000 litų jam negrąžino.

Liudytoja D. S. parodė, kad parodė, kad prieš 5-6 metus ieškojo automobilio. Jai paskambino R. J., sakė, kad jo draugas turi parduoti automobilį. Pasakė, kad automobilis daužtas, bet jis jį gali suremontuoti. Pasakė, kad ji turi susitikti su R. Š. ir paduoti jam pinigus už tą automobilį. Jie su R. Š. susitiko prekybos centre SAVAS prie ,,Rimi“ parduotuvės, ji bankomate išsigrynino pinigus ir padavė R. Š. 10 000 litų. R. Š. pasakė, kad yra policijos pareigūnas, kad viską sutvarkys dėl automobilio perregistravimo, o automobilį ji turės pasiimti iš R. J., kai šis jį suremontuos. R. Š. sakė, kad automobilis yra jo. Po poros mėnesių R. J. jai perdavė automobilį, tačiau paaiškėjo, kad automobilio savininkas yra ne R. Š., reikėjo susitikti su tikraisiais automobilio savininkais. Jai žinoma, kad R. J. sumokėjo 8000 litų už automobilį jo savininkams.

Liudytoja R. L. parodė, kad automobilis ,,Citroen X. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jai, važinėjo juo 3-4 metus, po to nutarė parduoti, todėl perdavė automobilį R. Š., kad šis jį parduotų. Kurį laiką juo važinėjo R. Š., sakė, kad automobilis geros būklės, todėl pasiliks jį sau, ir kad pinigus grąžins vėliau. Po to sužinojo, kad R. Š. tuo automobiliu padarė autoavariją ir mirtinai sužalojo žmogų, todėl prašė palaukti ir kad pinigus už automobilį (17 000 litų) grąžins vėliau. Kadangi automobilis buvo draustas, ji gavo draudimo išmoką. R. Š. jiems nebeskambino ir jie jam nebegalėjome prisiskambinti. Po to pažįstami pasakė, kad tuo automobiliu važinėja kitas žmogus. Jie kreipėsi į VĮ ,,Regitra“, sužinoti, ar neperrašytas automobilis kito asmens vardu. Paskambino R. Š. bendradarbis ir pasakė, kad automobilį reikia perrašytai, nes jis jau parduotas. Vėliau jos vyras susitiko su automobilio naudotoju, paaiškėjo kad tai – D. S., ši pasakė, kad tas automobilis priklausė R. Š.. D. S. jai sumokėjo likusią pinigų sumą – 8000 litų. Iš R. Š. pinigų už automobilį ,,Citroen X. P.“ negavo.

AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl 2009-12-16 eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis ,,Citroen X. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. L. išmokėjo 9 760,00 litų draudiminę išmoką (13 t., b.l. 17).

Kaltinamasis R. Š. savo kaltės nepripažino. Liudytoja D. S. paaiškino, kad 8000 litų už automobilį ,,Citroen X. P.“ sumokėjo R. Š., o R. J. tokią pačią pinigų sumą sumokėjo minėto automobilio savininkei. R. J. paaiškino, kad tikroji automobilio ,,Citroen X. P.“ savininkė R. L. nesutiko perrašyti jos vardu registruoto automobilio D. S. tol, kol už jį nebus sumokėta, todėl jis jai sumokėjo už automobilį prašomą sumą – 8000 litų, o R. Š. jam tų pinigų negrąžino. Liudytoja R. L. patvirtino, kad už automobilį ,,Citroen X. P.“ gavo draudimo išmoką ir dar 8000 litų sumokėjo D. S.. Ištyrus byloje esančius įrodymus teisiamajame posėdyje, nenustatyta, jog tarp kaltinamojo R. Š. ir R. J. buvo susitarimas, jog pastarasis sumokės 8000 litų R. L. už parduodamą automobilį ,,Citroen X. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o R. Š. minėtą pinigų sumą grąžins R. J.. Pats nukentėjusysis paaiškino, kad jam buvo nepatogu prieš D. S., kuriai rekomendavo įsigyti minėtą automobilį, todėl ir sumokėjo pinigus automobilio savininkei R. L.. Be to, nustatyta, kad pinigus (8000 litų) R. Š. sumokėjo D. S., o ne R. J. ir, nesant jų tarpusavio susitarimo apie pinigų mokėjimą automobilio savininkei R. L., nėra pagrindo teigti, kad R. Š. apgavo R. J. ir užvaldė jo 8000 litų. Paimdamas pinigus (8000 litų) iš D. S., R. Š. R. J. turto (8000 litų) nepasisavino ir jokių nusikalstamų veiksmų R. J. atžvilgiu nepadarė, todėl šios veikos jis išteisintinas BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių.

Dėl civilinių ieškinių

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbtas R. Š., L. Š. ir L. Š. bankrotas skolininko prašymu (6 t., b.l. 30-32; 81-83; 135-137).

Patvirtintas R. Š. ir L. Š. kreditorių sąrašas:

A. J. – 14,875.00 svarai sterlingų,

A. U. – 60,000.00 svarų sterlingų,A. G. – 15,000.00 svarų sterlingų,A. R. S. – 120,000.00 svarų sterlingų,A. K. – 11,000.00 svarų sterlingų,

E. R. – 50,000.00 svarų sterlingų,

K. Š. – 207,500.00 svarų sterlingų,

L. D. 25,000.00 svarų sterlingų,

N. S. – 40,000.00 svarų sterlingų,R. B. – 20,000.00 svarų sterlingų,R. P. – 45,740.50 svarų sterlingų,R. L. – 53,150.00 svarų sterlingų,T. Š. – 15,000.00 svarų sterlingų,

V. K. – 10,000.00 svarų sterlingų (6 t., b.l. 107-109; 161-163).

Patvirtintas L. Š. kreditorių sąrašas:M. S. – 12,500.00 svarų sterlingų,K. Š. – 207,500.00 svarų sterlingų,R. P. – 27,500.00 svarų sterlingų,

R. L. –118,167.00 svarų sterlingų (6 t., b.l. 107-109).

Pagal Lietuvos Banko nustatytą valiutos kursą 2012-02-16 Lietuvos valiutos – lito ir Didžiosios Britanijos – svaro sterlingų santykis buvo 4,1272 litai už 1 svarą sterlingų (lietuvosbankas.lt).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis A. K. pareiškė 288 600 litų (83 584,33 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 74). Teisiamajame posėdyje A. K. paaiškino, kad žalą patyrė R. Š. ir L. Š. paskolindamas 10 000 eurų ir 66 000 JAV dolerių, kurių iki šiol jam negrąžino.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus R. Š., L. Š. bankrotą skolininko prašymu, A. K. įtrauktas į kreditorių sąrašą 11,000.00 svarų sterlingų sumai.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartis patvirtina, kad dalis A. K. reikalavimo dėl skolos grąžinimo yra išnagrinėta civilinio proceso tvarka (11 000,00 svarų sterlingų, kas atitinka 45 399,2 litus). Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl A. K. civilinis ieškinys tenkintinas tik iš dalies, priteisiant solidariai iš R. Š. ir L. Š. tą dalį, kuri nebuvo nagrinėta teisme civilinio proceso tvarka: 288 600 litų - 45 399,2 litai (11 000,00 svarų sterlingų) = 243 200,8 litai (70 435,82 eurų).

Nukentėjusysis R. L. pareiškė 745 288 litų (215 850, 32 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 40). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. L. paaiškino, kad turtinę žalą patyrė paskolindamas R. Š. 472 668 litus pagal 2008-02-20 sutartį, kurią pasirašė L. Š., ir 272 600 litus pagal 2009-12-24, 2009-12-25, 2009-12-28, 2009-12-30 R. Š. pasirašytus vekselius.

Kauno apygardos teismo 2010-05-10 sprendimu iš atsakovės L. Š. priteista 472 668 litų skola ieškovo R. L. naudai. Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus R. Š. bankrotą skolininko prašymu, R. L. įtrauktas į kreditorių sąrašą 53,150.00 svarų sterlingų sumai. Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus L. Š. bankrotą skolininko prašymu, R. L. įtrauktas į kreditorių sąrašą 118,167.00 svarų sterlingų sumai.

Kauno apygardos teismo 2010-05-10 sprendimas ir Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartis patvirtina, kad dalis R. L. reikalavimo dėl skolos grąžinimo yra išnagrinėta civilinio proceso tvarka (472 668 litai (118,167.00 svarų sterlingų) iš L. Š., 53,150.00 svarų sterlingų iš R. Š.). Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl R. L. civilinis ieškinys tenkintinas tik iš dalies, priteisiant iš R. Š. tą dalį, kuri nebuvo nagrinėta teismuose civilinio proceso tvarka: 272 600 litų - 219 360,68 litų (53,150.00 svarų sterlingų) = 53 240 litų (15 419,36 eurų).

Nukentėjusysis V. K. pareiškė 60 000 litų (17 377,20 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 52). Teisiamajame posėdyje V. K. paaiškino, kad turtinę žalą patyrė paskolindamas R. Š. 59 000 litų (50 000 litų pagal 2010-01-01 vekselį ir 9000 litų, o 1000 litų buvo užskaitytos kaip palūkanos, kurias įsipareigojo mokėti R. Š. nuo paskolintos 50 000 litų sumos). Iš nukentėjusiojo paaiškinimų nustatyta, jog R. Š. paskolino 59 000 litų, o ne 60 000 litų, todėl priteistina tik realiai patirta turtinė žala.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus R. Š. bankrotą skolininko prašymu, V. K. įtrauktas į kreditorių sąrašą 10,000.00 svarų sterlingų sumai.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartis patvirtina, kad dalis V. K. reikalavimo dėl skolos grąžinimo yra išnagrinėta civilinio proceso tvarka (10 000,00 svarų sterlingų). Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl V. K. civilinis ieškinys tenkintinas tik iš dalies, priteisiant iš R. Š. tą dalį, kuri nebuvo nagrinėta teismuose civilinio proceso tvarka: 59 000 litų - 41 272 litų (10 000,00 svarų sterlingų) = 17 728 litai (5 134,38 eurų).

Nukentėjusysis K. Š. pareiškė 951 429,60 litų (275 553,05 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 98). Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paaiškino, jog turtinę žalą patyrė skolindamas pinigus Raimondui, Lilijai, L. Š. pagal 2007-01-26 paskolos sutartį (260 000 litų) ir 2010-04-20 – 20 000 litų; skolindamas pinigus R. Š.: pagal 2007-10-23 paskolos sutartį –22 000 eurų, pagal 2007-11-12 paskolos sutartį – 100 000 litų, pagal 2009-09-18 paskolos sutartį – 50 000 litų, pagal 2009-12-03 paskolos sutartį – 53 000 litų, pagal 2009-12-03 paskolos sutartį – 50 000 eurų, 2009-11-30 – 5000 eurų, pagal 2010-02-08 paskolos sutartį – 35 000 eurų, 2010-04-06 – 5000 eurų. Skolindamas pinigus R. Š. ir L. Š.: 2010-02-25 – 2000 eurų; skolindamas pinigus L. Š.: 2010 m. gegužės mėnesį – 7930 litų, 2010 m. birželio mėnesį – 8150 litų, 2010 m. liepos mėnesį – 2300 litų, 2010 m. rugpjūčio mėnesį – 2300 litų, 2010 m. rugsėjo mėnesį – 2300 litų, 2010 m. spalio mėnesį – 2300 litų, 2010 m. lapkričio mėnesį – 2300 litų, kurių kaltinamieji iki šiol negrąžino.

Kadangi R. Š., L. Š. ir L. Š. dėl dalies nusikalstamų veikų, padarytų K. Š. atžvilgiu, išteisinti neįrodžius, jog jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), civilinis ieškinys toje dalyje atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.): 951 429,60 litų - 20 000 litų - 2300 litų- 2300 litų - 2300 litų - 2300 litų - 2300 litų - 7930 litų - 8150 litų - 2000 eurų (6905,6 litai) - 5000 eurų (17264 litai) - 5000 eurų (17264 litai) = 862 416 litų (249 772,93 eurų).

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus R. Š., L. Š. ir L. Š. bankrotą skolininko prašymu, K. Š. įtrauktas į kreditorių sąrašą 207,500.00 svarų sterlingų sumai.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartis patvirtina, kad dalis K. Š. reikalavimo dėl skolos grąžinimo yra išnagrinėta civilinio proceso tvarka (207,500.00 svarų sterlingų, kas atitinka 856 394 litus). Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl K. Š. civilinis ieškinys tenkintinas tik iš dalies, priteisiant iš R. Š. tą dalį, kuri nebuvo nagrinėta teismuose civilinio proceso tvarka: 862 416 litai – 856 394 litai (207,500.00 svarų sterlingų) = 6022 litai (1744,09 eurai).

Nukentėjusysis R. J. pareiškė 49 788 litų (14 419,60 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 107). Teisiamajame posėdyje R. J. paaiškino, kad turtinę žalą patyrė paskolindamas R. Š. 10 000 eurų, negavęs iš jo 2100 eurų už parduotą automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 8000 litų už D. S. parduotą automobilį ,,Citroen X. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kadangi R. Š. dėl 8000 litų užvaldymo sukčiavimo būdu išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), šioje dalyje civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, kadangi civilinis ieškovas tokiu atveju turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Kitoje dalyje R. J. civilinis ieškinys tenkintinas, kadangi turtinę žalą (12 100 eurų) jis patyrė dėl nusikalstamų R. Š. veiksmų.

Nukentėjusysis L. D. pareiškė 552 000 litų (159 870,20 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 128). Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad turinę žalą patyrė paskolindamas R. Š. 160 000 eurų pagal 2009-04-30 vekselį, tačiau civilinį ieškinį mažina 50 000 litų, kadangi už tokią sumą iš D. T. įmonės gavo lizinguotą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus R. Š., L. Š. bankrotą skolininko prašymu, L. D. įtrauktas į kreditorių sąrašą 25,000.00 svarų sterlingų sumai.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartis patvirtina, kad dalis L. D. reikalavimo dėl skolos grąžinimo yra išnagrinėta civilinio proceso tvarka (25 000,00 svarų sterlingų). Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl L. D. civilinis ieškinys tenkintinas tik iš dalies, priteisiant iš R. Š. tą dalį, kuri nebuvo nagrinėta teismuose civilinio proceso tvarka: 502 000 litų - 103 180 litų (25 000,00 svarų sterlingų) = 398 820 litai (115 506,25 eurų).

Nukentėjusysis E. R. pareiškė 172 640 litų (50 000 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 139), nes tokią sumą paskolino R. Š. ir šis skolos negrąžino.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus R. Š., L. Š. bankrotą skolininko prašymu, E. R. įtrauktas į kreditorių sąrašą 50,000.00 svarų sterlingų sumai.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartis patvirtina, kad E. R. reikalavimas grąžinti skolą yra išnagrinėtas civilinio proceso tvarka (50 000,00 svarų sterlingų, kas sudaro 206 360 litų). Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl E. R. civilinis ieškinys atmetamas.

Nukentėjusysis R. P. pareiškė 148 434 litų (42 989,45 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 158). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiškino, jog žalą patyrė paskolindamas R. Š. 42 989,45 eurų. Kadangi 3150 eurų R. Š. yra grąžinęs, civilinį ieškinį atitinkamai mažina.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2010-11-25 nutartimi tarp atsakovo R. Š. ir ieškovo R. P. sudaryta taikos sutartis dėl 52 900 eurų (182 962 litų) skolos. Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus R. Š., L. Š. bankrotą skolininko prašymu, R. P. įtrauktas į kreditorių sąrašą 45,740.50 svarų sterlingų sumai. Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus L. Š. bankrotą skolininko prašymu, R. P. įtrauktas į kreditorių sąrašą 27,500.00 svarų sterlingų sumai.

Kauno apygardos teismo 2010-11-25 nutartis ir Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartis patvirtina, kad R. P. reikalavimas dėl skolos grąžinimo yra išnagrinėtas civilinio proceso tvarka (52 9000 eurų, kas atitinka 182 962 litus) ir 45,740.50 svarų sterlingų iš R. Š., 27,500.00 svarų sterlingų iš L. Š.). Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl R. P. civilinis ieškinys atmetamas.

Nukentėjusysis A. J. U. pareiškė 230 400 litų (66 728,45 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 166). Teisiamajame posėdyje A. J. U. paaiškino, kad turtinę žalą patyrė paskolindamas R. Š.: 30 000 JAV dolerių, 15 000 eurų pagal 2009-03-27 skolos raštelį ir 17 000 eurų pagal 2009-08-06 skolos raštelį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam A. J. U. mirus, civilinio ieškovo teises perėmė jo sutuoktinė R. U., kuri 2014-12-22 teismo nutartimi pripažinta civiline ieškove. R. U. civilinį ieškinį palaikė ir prašė šią sumą priteisti iš kaltinamųjų.

Kadangi R. Š. nėra kaltinamas dėl A. J. U. 30 000 JAV dolerių užvaldymo sukčiavimo būdu, o baudžiamajame procese priteisiama tik ta žala, kuri atsirado dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, kadangi civilinė ieškovė turi teisę dėl šios skolos (30 000 JAV dolerių) kreiptis civilinio proceso tvarka.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus R. Š., L. Š. bankrotą skolininko prašymu, A. J. U. įtrauktas į kreditorių sąrašą 60,000.00 svarų sterlingų sumai.

Ši teismo nutartis patvirtina, kad A. J. U. reikalavimas grąžinti skolą yra išnagrinėtas civilinio proceso tvarka (60 000,00 svarų sterlingų, kas sudaro 247 632 litų). Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl A. J. U. pareikštas, o vėliau R. U. palaikomas civilinis ieškinys (dėl 15 000 eurų ir 17 000 eurų) atmetamas.

Nukentėjusysis T. Š. pareiškė 23 479 litų (6 799,98 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 182). Teisiamajame posėdyje T. Š. paaiškino, kad turtinę žalą patyrė paskolindamas R. Š. 10 000 eurų. R. Š. jam grąžino 3000 eurų, taip pat davė dvi 700 litų vertės automobilių sėdynes, kuriomis padengė dalį skolos.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus R. Š., L. Š. bankrotą skolininko prašymu, T. Š. įtrauktas į kreditorių sąrašą 15,000.00 svarų sterlingų sumai.

Ši teismo nutartis patvirtina, kad T. Š. reikalavimas grąžinti skolą yra išnagrinėtas civilinio proceso tvarka (15 000,00 svarų sterlingų, kas sudaro 61 908 litų). Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl T. Š. pareikštas civilinis ieškinys atmetamas.

Nukentėjusysis R. B. pareiškė 373 320 litų (108 120,94 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 24). Teisiamajame posėdyje R. B. paaiškino, kad žalą patyrė paskolindamas R. Š. 269 736 litus pagal R. Š. pasirašytą 2010-01-13 vekselį ir 30 000 eurų – pagal 2010-01-05 vekselį.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus R. Š., L. Š. bankrotą skolininko prašymu, R. B. įtrauktas į kreditorių sąrašą 20,000.00 svarų sterlingų sumai.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartis patvirtina, kad dalis R. B. reikalavimo dėl skolos grąžinimo yra išnagrinėta civilinio proceso tvarka (20 000,00 svarų sterlingų, kas atitinka 82 544 litus). Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl R. B. civilinis ieškinys tenkintinas tik iš dalies, priteisiant iš R. Š. tą dalį, kuri nebuvo nagrinėta teismuose civilinio proceso tvarka: 373 320 litų - 82 544 litai (20 000,00 svarų sterlingų) = 290 776 litai (84 214,55 eurų).

Nukentėjusysis J. Š. pareiškė 34 500 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 28). Teisiamajame posėdyje J. Š. paaiškino, kad žalą patyrė paskolindamas R. Š. 10 000 eurų, kurių iki šiol jam negrąžino. Kadangi turtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl nusikalstamų R. Š. veiksmų, civilinis ieškinys tenkintinas.

Nukentėjusysis A. R. S. pareiškė 690 560 litų (200 000 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 40). Teisiamajame posėdyje A. R. S. paaiškino, kad žalą patyrė skolindamas pinigus R. Š.: 30 000 eurų pagal 2009-06-01vekselį, kurį pasirašė R. Š., 80 000 eurų pagal 2009-11-27 vekselį, kurį pasirašė R. Š., 40 000 eurų pagal 2009-12-10 vekselį, kurį pasirašė R. Š., ir 50 000 eurų pagal 2010-04-12 vekselį, kurį pasirašė L. Š. ir įsipareigojo pinigus grąžinti jo sūnui M. S..

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus R. Š., L. Š. bankrotą skolininko prašymu, A. R. S. įtrauktas į kreditorių sąrašą 120,000.00 svarų sterlingų sumai. Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus L. Š. bankrotą skolininko prašymu, M. S. įtrauktas į kreditorių sąrašą 12,500.00 svarų sterlingų sumai.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartis patvirtina, kad dalis A. R. S. reikalavimo dėl skolos grąžinimo yra išnagrinėta civilinio proceso tvarka (120 000,00 svarų sterlingų, kas atitinka 495 264 litus ir 12,500.00 svarų sterlingų, kas atitinka 51 590 litų). Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl A. R. S. civilinis ieškinys tenkintinas tik iš dalies, priteisiant solidariai iš R. Š. ir L. Š. tą dalį, kuri nebuvo nagrinėta teismuose civilinio proceso tvarka: 690 560 litų - 495 264 litai (120 000,00 svarų sterlingų) - 51 590 litų (12,500.00 svarų sterlingų) = 143 706 litai (41 620,13 eurų).

Nukentėjusysis A. J. pareiškė 59 480 litų (17 226,59 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 47). Teisiamajame posėdyje A. J. paaiškino, kad žalą patyrė paskolindamas R. Š. 7500 litų, 11 350 eurų pagal 2009-11-29 skolos raštelį, ir 3700 eurų, kuriuos padavė L. Š..

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus R. Š., L. Š. bankrotą skolininko prašymu, A. J. įtraukta į kreditorių sąrašą 14,875.00 svarų sterlingų sumai.

Ši teismo nutartis patvirtina, kad A. J. reikalavimas grąžinti skolą yra išnagrinėtas civilinio proceso tvarka (14 875,00 svarų sterlingų, kas sudaro 61 392,1 litus). Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl A. J. pareikštas civilinis ieškinys atmetamas.

Nukentėjusysis A. G. pareiškė 51 900 litų (15 008,67 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 56). Teisiamajame posėdyje A. G. paaiškino, kad žalą patyrė paskolinęs Š. 15 000 eurų, kurių iki šiol negrąžino.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-30 nutartimi tarp atsakovo R. Š. ir ieškovo A. G. sudaryta taikos sutartis dėl 15 000 eurų skolos. Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus R. Š., L. Š. bankrotą skolininko prašymu, A. G. įtrauktas į kreditorių sąrašą 15,000.00 svarų sterlingų sumai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-30 nutartis ir Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartis patvirtina, kad A. G. reikalavimas dėl skolos grąžinimo yra išnagrinėtas civilinio proceso tvarka. Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl A. G. civilinis ieškinys atmetamas.

Nukentėjusysis G. T. pareiškė 55 244,80 litų (16 000 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 59). Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad turtinę žalą patyrė pagal 2009-08-01 paskolos sutartį R. Š. paskolindamas 16 000 eurų, kurių iki šiol negrąžino.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-15 sprendimu iš atsakovo R. Š. priteista 55 244,80 litų skola ieškovo G. T. naudai. Šis teismo sprendimas patvirtina, kad G. T. reikalavimas grąžinti 16 000 eurų skolą yra išnagrinėtas civilinio proceso tvarka. Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl G. T. pareikštas civilinis ieškinys atmetamas.

Nukentėjusysis N. S. pareiškė 100 000 litų (28 962 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 64). Teisiamajame posėdyje N. S. paaiškino, kad žalą patyrė paskolinęs R. Š. 100 000 litų, kurių iki šiol jam negrąžino.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011-02-16 nutartimi paskelbus R. Š., L. Š. bankrotą skolininko prašymu, N. S. įtrauktas į kreditorių sąrašą 40 000,00 svarų sterlingų sumai.

Ši teismo nutartis patvirtina, kad N. S. reikalavimas grąžinti skolą yra išnagrinėtas civilinio proceso tvarka (40 000,00 svarų sterlingų, kas sudaro 165 088 litus). Nei vienas teisės aktas nenumato dvigubo žalos priteisimo, todėl N. S. pareikštas civilinis ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 302-307 str., 313 str.,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu pagal 182 str. 1 d. (4 veikos), 182 str. 2 d. (28 veikos), 300 str. 1 d., 300 str. 3 d. (2 veikos) ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. K. didelės vertės turto (10 000 eurų ir 66 000 JAV dolerių) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl K. Š. didelės vertės turto (260 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 300 str. 1 d. – areštą 50 parų;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl K. Š. didelės vertės turto (22 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 300 str. 3 d. (dėl 2007-10-23 paskolos sutarties suklastojimo ir panaudojimo) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl K. Š. didelės vertės turto (100 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 300 str. 3 d. (dėl 2007-11-12 paskolos sutarties suklastojimo ir panaudojimo) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl R. L. didelės vertės turto (472 668 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl L. D. didelės vertės turto (160 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl E. R. didelės vertės turto (50 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl N. S. didelės vertės turto (100 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. J. U. didelės vertės turto (15 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl J. Š. didelės vertės didelės vertės turto (10 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. R. S. didelės vertės turto (30 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl G. T. didelės vertės turto (16 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. J. U. didelės vertės turto (17 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl R. J. turto (2 100 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl R. J. didelės vertės turto (10 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl K. Š. didelės vertės turto (50 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl K. Š. didelės vertės turto (53 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. R. S. didelės vertės turto (80 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. J. didelės vertės turto (11 350 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl R. P. didelės vertės turto (42 900 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl K. Š. didelės vertės turto (50 000 eurų pagal 2009-12-03 paskolos sutartį) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. R. S. didelės vertės turto (40 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. G. didelės vertės turto (15 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl R. L. didelės vertės turto (272 600 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl A. J. turto (7 500 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl T. Š. turto (7000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl V. K. didelės vertės turto (59 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl R. B. didelės vertės turto (30 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl R. B. didelės vertės turto (78 121 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl K. Š. didelės vertės turto (35 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl A. J. turto (3 700 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. R. S. didelės vertės turto (50 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 ir 2 p., 6 d., 65 str., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant R. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. Š., kaltintą pagal BK 182 str. 1 d. (dėl 2009-11-30 K. Š. turto (5000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

kaltintą pagal BK BK 182 str. 1 d. (dėl K. Š. turto (2000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

kaltintą pagal BK BK 182 str. 1 d. (dėl 2010-04-06 K. Š. turto (5000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

kaltintą pagal BK BK 182 str. 1 d. (dėl K. Š. turto (20 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

kaltintą pagal BK 182 str. 1 d. (dėl R. J. turto (8000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

L. Š. pripažinti kalta pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir paskirti jai bausmes:

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. K. didelės vertės turto (10 000 eurų ir 66 000 JAV dolerių) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl A. J. turto (3700 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant L. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

L. Š., kaltintą pagal BK 182 str. 2 d. (dėl K. Š. didelės vertės turto (260 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. G. didelės vertės turto (15 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl K. Š. turto (2000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl K. Š. turto (7930 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl K. Š. turto (8150 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl K. Š. turto (2300 litų/2010 m. liepos mėn.) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl K. Š. turto (2300 litų/2010 m. rugpjūčio mėn.) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl K. Š. turto (2300 litų/2010 m. rugsėjo mėn.) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl K. Š. turto (2300 litų/2010 m. spalio mėn.) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl K. Š. turto (2300 litų/2010 m. lapkričio mėn.) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

L. Š. pripažinti kalta pagal BK 182 str. 2 d. (dvi veikos) ir paskirti jai bausmes:

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl R. L. didelės vertės turto (472 668 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. R. S. didelės vertės turto (50 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant L. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. G. didelės vertės turto (15 000 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. J. didelės vertės turto (11 350 eurų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl K. Š. turto (20 000 litų) užvaldymo sukčiavimo būdu) – išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš R. Š. ir L. Š. priteisti 70 435,82 eurus turtinei žalai atlyginti.

R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. Š. priteisti 15 419,36 eurų turtinei žalai atlyginti.

V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir R. Š. priteisti 5 134,38 eurus turtinei žalai atlyginti.

K. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. Š. priteisti 1 744,09 eurus turtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį dalyje dėl 25 780,12 eurų (89 013, 60 litų) – atmesti (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. Š. priteisti 12 100 eurų turtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį dalyje dėl 2 316,96 eurų (8000 litų) palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

L. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. Š. priteisti 115 506,25 eurus turtinei žalai atlyginti.

R. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. Š. priteisti 84 214,55 eurų turtinei žalai atlyginti.

A. R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš R. Š. ir L. Š. priteisti 41 620,13 eurų turtinei žalai atlyginti.

J. Š. civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. Š. priteisti 10 000 eurų.

R. U. civilinį ieškinį dalyje dėl 15 000 eurų ir 17 000 eurų – atmesti, dalyje dėl 30 000 JAV dolerių – palikti nenagrinėtu.

E. R., R. P., T. Š., A. J., A. G., G. T., N. S. civilinius ieškinius atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja L. L.