Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. K. patikslintą skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. liepos 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo teisenoje ROIK: 24249885146 panaikinimo, suinteresuotas asmuo D. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

II. Skundo ir atsiliepimų į skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

5. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

6. Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

7. ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą.

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad D. M. atžvilgiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. liepos 22 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, nes Institucija nenustačiusi kitų pareigų nevykdymo D. M. veiksmuose, administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 3 dalį nutraukė. Nutarime nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui (duomenys neskelbtini) meras persiuntė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei siųstą S. K. informaciją, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijoje mokytoja D. M. per fizinio lavinimo pamokas vaikams taiko fizinės jėgos bausmes, t. y. liepia daryti pusšimtį pritupimų prie salės durų kitiems dalyvaujant pamokoje ir viską stebint, daryti prisitraukimus, laikyti virš galvos iškėlus sunkų kamuolį su smėliu. Mokytoja vaikus vadina „sušiktais idiotais“. Mažametis P. A. ugdymo įstaigoje yra traumuojamas, jaučiasi blogai, patiria psichologinį smurtą, įvairias baimes dėl mokytojos D. M. elgesio.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. A. mama S. K. 2023 m. spalio 25 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) progimnazijos administraciją dėl 2023 m. spalio 23 d. jos sūnaus atžvilgiu parašyto įvertinimo (vieneto) ir pastabos bei galimai neteisėtų veiksmų jos sūnaus atžvilgiu. 2023 m. lapkričio 20 d. pareiškėja S. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei pateikė informaciją „Dėl mokykloje vykstančios netvarkos“.

10. Iš 2023 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 22 d. potvarkiu Nr. T3-357 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės tyrimo išvados matyti, kad buvo vykdomi individualūs pokalbiai su (duomenys neskelbtini) progimnazijos darbuotojais ir kitais kviestiniais asmenimis. Darbo grupės vadovė S. P. minėtiems asmenims pateikė vienodus klausimus ir apklausė mokytoją D. M., psichologę E. K., socialinę pedagogę R. J., direktoriaus pavaduotoją, laikinai einančią direktoriaus pareigas, S. V., taip pat paaiškinimus pateikė P. A. mama S. K. ir tėvas P. A.. Minėtose išvadose nustatyta, kad surinktais rašytiniais duomenimis nepasitvirtino dalis S. K. 2023 m. lapkričio 20 d. elektroniniu paštu pateiktoje informacijoje „Dėl mokykloje vykstančios netvarkos“ (pranešimuose) esančių teiginių, o kiti apklaustų asmenų paaiškinimai laikytini tarpusavyje prieštaringais. Tyrimo išvadoje progimnazijos administracijai pasiūlyta organizuoti (duomenys neskelbtini) klasės, kurioje mokosi S. K. vaikas, fizinio ugdymo pamokų stebėjimą (psichologas ir socialinis darbuotojas). Tyrimo išvada buvo perduota (duomenys neskelbtini) progimnazijai.

11. 2023 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras T. B. persiuntė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pagal turimą kompetenciją pareiškėjos S. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei pateiktą informaciją „Dėl mokykloje vykstančios netvarkos“. 2023 m. gruodžio 22 d. Skyrius registravo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (Nr. 10VPT-1835) ir atliko vaiko situacijos vertinimą.

12. 2023 m. gruodžio 27 d. vyko vaiko situacijos aptarimas su vaiku ir Skyrius apklausė mažametį P. A., kuris paaiškino, kad fizinio lavinimo pamokos metu, nepamena tikslios datos kada tai buvo, teigė, kad tai buvo rudenį, mokytoja D. M. liepė eiti į sporto salės balkoną, nes anot jo, batai buvo nešvarūs, todėl ji pamokoje jam dalyvauti neleido. Berniukas teigė, kad jo batai buvo švarūs ir nežino, kodėl mokytoja teigė, kad jo batai nešvarūs. Berniukas pasakojo, kad jis eidamas į sporto salės balkoną matė, kad yra primėtyta šiukšlių, o mokytoja pamokos gale apkaltino jį, kad anot jos, šiukšles primėtė jis. Pasak vaiko, mokytoja jį baudė liepdama padaryti 50 pritūpimų, taip pat ir į dienyną vaikui įrašė vienetą (įvertinimą) bei pastabą. Berniukas teigė, kad jis verkė ir blogai jautėsi, nes mokytoja jį baudė ir ant jo šaukė. Pasak vaiko, anksčiau mokytoja vaiko baudusi nėra. Vaikas pamena, kad mokytoja kitiems vaikams yra ne kartą liepusi iškeltą kamuolį su smėliu laikyti virš galvos arba daryti pritūpimus dėl nešvarių batų arba jeigu vaikas neatsineša kūno kultūros aprangos.

13. Taip pat 2023 m. gruodžio 27 d. Skyrius situaciją aptarė su mažamečio vaiko mama S. K., kuri paaiškino, kad 2023 m. spalio 23 d. pasiėmė sūnų P. iš mokyklos ir pastebėjo, kad berniukas blogai jaučiasi, stipriai verkė, buvo blogos nuotaikos. Mama vaiko paklausė, kas jam nutiko. Pasak mamos, P. ėmė klykdamas sakyti, kad jo batai buvo švarūs, o mokytoja jam parašė pastabą ir į dienyną vienetą, teigdama, kad jo batai nešvarūs. Ji nurodė, kad tokios sūnaus būsenos ji niekada nėra mačiusi, pasak mamos, vaikas po tos dienos yra pasidaręs jautrus, ėmė mikčioti, mirkčioti, dažnai verkia. Iki šios dienos vaikui simptomai nepraeina. Taip pat 2023 m. gruodžio 27 d. Skyrius situaciją aptarė su mažamečio vaiko tėvu P. A., kuris paaiškino, kad jo sūnus mokykloje yra traumuojamas kūno kultūros mokytojos D. M.. Jo teigimu, sūnus patiria psichologinį smurtą.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Skyrius 2023 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą (toliau – PK) su raštu „Dėl pranešimo apie galimą smurtą prieš nepilnametį“, ir prašoma spręsti klausimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. 2024 m. sausio 25 d. Tauragės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyrius priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant D. M. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių ir sudėties.

15. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero rašte „Dėl informacijos pateikimo“, skirtame Skyriui, nurodoma, kad „Progimnazija 2024 m. vasario 1 d. organizavo Vaiko gerovės komisijos posėdį <...> ir svarstė klausimą dėl (duomenys neskelbtini) klasės mokinio P. A. fizinio ugdymo pamokos.<...> Posėdyje nutarta, kad socialinė darbuotoja, suderinusi su mokinio tėvais ir progimnazijos administracija, lankysis pamokose.“

16. Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. balandžio 12 d. savo rašte nurodo, kad „Iš faktinių Skundo nagrinėjimo metu gautų aplinkybių matyti, jog pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero raštą administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta ir nebuvo priimtas procesinis sprendimas (nutarimas)“.

17. 2024 m. liepos 11 d. suinteresuotas asmuo D. M. pateikė Skyriui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2023 m. spalio 23 d. mokiniams P. A. ir D. P. dėl nešvarių, žeminų sportinių batelių nebuvo leista dalyvauti pamokoje, dėl ko šiems moksleiviams įrašė pastabas į Tamo dienyną ir įvertino kaip nepasiruošusius ir vengiančius dalyvauti pamokoje – 1 (vienetu). Taip pat paaiškino, kad 2023-2024 metais (duomenys neskelbtini) progimnazijos administracija organizavo mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimus, tačiau S. K. nėra buvusi atvykusi dėl sūnaus problemų. Paaiškinime taip pat nurodoma, kad turi kimštinių smėlio kamuolių, bet (duomenys neskelbtini) klasių mokymo procese jie nėra naudojami.

18. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, skundžiamą Nutarimą, skundo argumentus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai.

Dėl vaiko įvertinimo vienetu, pastabų Tamo dienyne

19. Pareiškėja S. K. skunde nurodo, kad jos sūnui pritaikyta bausmė, t. y. pamokos pasiekimų įvertinimas vienetu Tamo dienyne, buvo visiškai nepagrįstas, nes „<...> vaikas turi atskirus batus fizinio lavinimo pamokai, nors batai ir nėra nauji, tačiau visada būna švarūs, todėl mokytoja, nubausdama vaiką, rėmėsi tik savo nuomone, bet ne pagrįstais faktais, kas visiškai neatitinka geriausių vaiko interesų <...>“. Tačiau tokie pareiškėjos argumentai atmestini, nes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati pareiškėja S. K. savo 2023 m. spalio 23 d. prašyme (duomenys neskelbtini) fizinio lavinimo mokytojai D. M. nurodo, kad „vaikas tikrai buvo lauke su sportiniais batais, nepagalvojo, kad negali su jais eiti į lauką, mes su P. susitarėme, kad jis daugiau neis į lauką su sportine avalyne.“ Taigi pati mokinio P. A. mama S. K. patvirtino faktą, kad vaikas vis dėlto ėjo su sportui skirtais batais į lauką. (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokinių elgesio taisyklių, patvirtintų progimnazijos direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. Į1-86(1.3), 37 punkte nurodoma, kad „sportinę aprangą moksleiviai vilki tik kūno kultūros pamokose bei sportinių renginių metu“. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo kūno kultūros pamokose (duomenys neskelbtini) klasėse taisyklėse nurodoma, kad 2 – 1 balais vertinama, kai laiku, be priežasties neatliekamos užduotys. Taip pat nurodoma, kad „<...> Vertinama ne tik aktyvumas ir kūrybiškumas pamokoje, bet ir pasiruošimas pamokai <...>. Jei be gydytojo atleidimo ar kitos svarbios priežasties, nesusijusios su sveikata stebėtos <...> 4 pamokos (pusė mėn. pamokų) vertinamas neigiamu pažymiu <...>“.Teismo vertinimu, šiuo nagrinėjimu atveju būtų sudėtinga nustatyti aplinkybę, ar tuo metu mokinio P. A. batai buvo švarūs ar nešvarūs, tačiau pažymėtina tai, kad pati vaiko mama neneigia, jog jis su batais buvo lauke, todėl galbūt mokytoja įvertino tuometinėje situacijoje vaiko sportinius batus kaip netinkamus tą kartą sportuoti kartu su kitais mokiniais fizinio lavinimo pamokoje.

20. S. K. skundo argumentai, kad „Mokytoja iki 2023 m. spalio 23 d. nei per Tamo dienyną, nei kitomis priemonėmis nebuvo pateikusi nei vienos pastabos dėl Vaiko neva tai netinkamo pasiruošimo pamokai“, teismo manymu, turėtų būti vertinami atsižvelgiant į įrodymų visetą, kas suponuotų išvadą, kad mokytoja nevertina vienetu mokinio P. A. dažnai ir sistemingai, o tuo labiau nuolat, ir kad tokį įvertinimą gauna ne vienintelis mokinys P. A., bet ir kiti mokiniai, kuriems fizinio lavinimo pamokos vyksta pas mokytoją D. M.. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai – Tamo dienyno išrašas, kuriame yra mokiniams parašyti pagyrimai/pastabos mokytojos D. M. fizinio lavinimo pamokose, pastabos pateiktos laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. balandžio 14 d. Šiuo laikotarpiu mokiniui P. A. yra parašytos šios pastabos: 2023 m. spalio 23 d. „<...> Jūsų sūnus ateina į fizinio lavinimo pamoką su žeminais sportiniais batais, vėluoja tyčia <...> tai kartojasi ne pirmą kartą, todėl vertinamas neigiamu pažymiu. Dar iš balkono mėto šiukšles. Turint sveikatos problemų kreipkitės į gydymo įstaigą.“, 2023 m. gruodžio 4 d. „<...> P. neturi sportinės maikutės, sportuoja su dviem megztukais, todėl labai sušyla. Po mokyklą vaikšto su ta pačia apranga <...>“, 2024 m. balandžio 11 d. „<...> jūsų sūnus per pamoką naudojasi mobiliu telf.<...>“. Taip pat yra matomos ir kitiems mokiniams rašytos pastabos, kurios visos yra panašaus turinio: „Jūsų <...> nepasiruošęs fizinio ugdymo pamokai. Turint sveikatos problemų kreipkitės į gyd. įstaigą, kitu atveju bus vertinami neigiamu pažymiu“ ar „<...> neturi sportinės aprangos, todėl bus vertinami neigiamu pažymiu <...>“. (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokinių elgesio taisyklių, patvirtintų progimnazijos direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. Į1-86(1.3), 42 ir 43 punktuose įtvirtinta, kad „Moksleiviams, nesilaikantiems Moksleivio elgesio taisyklių, taikomos šios drausminės nuobaudos: Klasės auklėtojo, mokytojo pastaba (žodžiu ar raštu į elektroninį dienyną)“. Taigi, iš nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, galima spręsti, kad mokiniui P. A. fizinio lavinimo pamokoje pastabos nėra rašomos itin dažnai, jos rašomos vadovaujantis minėtomis mokinių elgesio taisyklėmis ir Netinkamo mokinio(ių) elgesio algoritmu. Be to, iš Tamo dienyno matyti, kad mokinys P. A. fizinio lavinimo pamokoje 2023 m. spalio 18 d. buvo įvertintas 10, 2023 m. spalio 19 d. – 10, o 2023 m. spalio 23 d. – 1. Teismo vertinimu, šie byloje esantys duomenys nepatvirtina to, kad mokytoja nuolat, sistemingai rašytų mokiniui P. A. neigiamus įvertinimus be priežasties, siekdama sugadinti mokinio pažymių vidurkį, nes matyti, kad prieš tai jam buvo įrašytas aukščiausias galimas įvertinimas – 10. Be to, iš trimestrų/pusmečių vertinimo lentelės (2023-09-01 – 2024-06-26) matyti, kad P. A. metinis vidurkis – 8,2. Taigi, iš byloje esančios medžiagos, iš išrašų iš Tamo dienyno matyti, kad pastaba ir vienetas už nepasiruošimą fizinio lavinimo pamokai įrašytas pirmą kartą, atsižvelgiant į tai, kad išrašai iš Tamo dienyno pateikti už konkretų laikotarpį, todėl teismas negali spręsti, ar mokinys P. A. nebuvo įvertintas vienetu anksčiau, tačiau laikytina, kad laikotarpis yra pakankamas įvertinimui.

21. Atmestini skundo argumentai dėl vaikui sukeltų tiesioginių sveikatos sutrikimų, t. y. jog vaikas tapo jautrus, pradėjo dažniau mirkčioti, pasidarė dažniau verksmingas ir kad mokytoja savo veiksmais traumavo vaiką, sukeldama jam psichologinį skausmą, kuris turėjo ilgalaikių vaiko sveikatos bei raidos sutrikdymo pasekmių, kaip nepagrįsti, nes bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie patvirtintų šiuos pareiškėjos teiginius, t. y., jog būtent 2023 m. spalio 23 d. vykusios fizinio lavinimo pamokos metu atlikti mokytojos veiksmai sukėlė pareiškėjos skunde nurodytus sūnaus sveikatos sutrikimus. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad 2023 m. spalio 23 d. vykusią fizinio lavinimo pamoką ir vaiko sveikatos patikrinimą medicininiuose dokumentuose nustatytas diagnozes skiria nemažas laiko tarpas, todėl teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad tai tiesiogiai susiję su mokytojos D. M. veiksmais 2023 m. spalio 23 d. fizinio lavinimo pamokos metu. Byloje esanti 2022 m. liepos 1 d. koordinacinio centro „(duomenys neskelbtini)“ pažyma „Dėl informacijos pateikimo“ taip pat nepagrindžia pareiškėjos skundo teiginių, nes ji išduota dar prieš šioje byloje nagrinėjamą situaciją. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. sausio 25 d. Tauragės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja K. A. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama, kad „<...> prieš P. A. fizinis smurtas nebuvo naudojamas, fizinis skausmas jam taip pat nebuvo sukeltas“.

Dėl Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. balandžio 12 d. rašto

22. Atmestini S. K. skundo argumentai, kad 2024 m. balandžio 12 d. Tarnyba jau buvo konstatavusi faktą, jog vaikas mokykloje dėl mokytojos veiksmų patyrė fizinį bei psichologinį smurtą, kuris sukėlė ilgalaikes vaiko sveikatos sutrikdymo pasekmes. S. K. savo skunde remiasi tuo, kad Tarnyba nurodė, jog skundo dalis „dėl administracinės atsakomybės vertinimo“ „<...> laikytinas pagrįstu ir Tarnybos direktoriaus rezoliucija (vadovo nurodymu), Skyriaus vedėjui bus pavesta imtis veiksmų pagal kompetenciją dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį pradėjimo, ar D. M. veika turi administracinio nusižengimo požymių <...>“. Tačiau taip pat šiame Tarnybos 2024 m. balandžio 12 d. rašte, aukščiau S. K. nurodomiems teiginiams, yra pasisakyta, kad „Iš faktinių Skundo nagrinėjimo metu gautų aplinkybių matyti, jog pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero raštą administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta ir nebuvo priimtas procesinis sprendimas (nutarimas)“. Taigi šiuo atveju pareiškėja padarė klaidingą išvadą, kad Tarnyba konstatavo faktą apie vaiko mokykloje patirtą fizinį bei psichologinį smurtą. Šiuo atveju Tarnyba rašte nurodė, kad Skyrius, pateikdamas atsakymą merui, jog nenustatė teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 72 straipsnį, nesilaikė įstatyme įtvirtintų reikalavimų, t. y. pradėti administracinių nusižengimų teiseną ir priimti procesinį sprendimą (nutarimą), o tuo atveju, jeigu nėra pagrindo pradėti administracinių nusižengimų teisenos, taip pat turėtų priimti motyvuotą sprendimą (nutarimą).

Dėl fizinių bausmių mokiniams, t. y. pritūpimų, kimštinių smėlio kamuolių laikymo ir necenzūrinių žodžių vartojimo mokiniams girdint

23. Vertinant skunde nurodytas aplinkybes dėl mokytojos elgesio, kai dėl nešvarių sportinių batų neleidusi mokiniui P. A. dalyvauti fizinio lavinimo pamokoje, ji galimai matant kitiems mokiniams, liepė P. A. daryti 50 pritūpimų ir laikyti 3 kg svorio kamuolius su smėliu iškėlus virš galvos, be to, kitiems negirdint, galimai vadino P. A. ir kitą mokinį „sušiktais idiotais“, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra patikimų įrodymų padaryti neabejotiną išvadą, jog mokytoja P. A. taikė fizines bausmes ir jam girdint vartojo necenzūrinius išsireiškimus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šias aplinkybes nurodė pareiškėja, informaciją sužinojusi iš sūnaus, jos sūnus P. A. ir jo klasiokas D. P.. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, D. P. nurodė, kad P. A. dažnai laiko kamuolį su smėliu virš galvos arba bėgioja aplink sporto salėje, tačiau S. K. ir P. A. nurodė, kad tai buvo vienkartinis atvejis. Iš 2023 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 22 d. potvarkiu Nr. T3-357 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės tyrimo išvados matyti, kad apklausti asmenys, tarp jų ir pati mokytoja D. M., paneigė aplinkybes dėl teiginių, kad mokiniui P. A. buvo taikytos fizinės jėgos bausmės, t. y., jog buvo liepta daryti pusšimtį pritūpimų prie salės durų kitiems dalyvaujant pamokoje ir viską stebint, tai daryti per prievartą, laikyti virš galvos iškėlus sunkų kamuolį su smėliu, patalpoje, kur kiti negirdi, mokiniai pavadinti „sušiktais idiotais“. Taip pat ir Skyriui duodama paaiškinimus D. M. neigė atlikusi minėtus veiksmus. Pakartotinai teismas pažymi aplinkybę, kad 2024 m. sausio 25 d. Tauragės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyrius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatyta, kad buvo naudotas fizinis smurtas ar sukeltas fizinis skausmas. Teismo vertinimu, net jeigu ir pasitvirtintų aplinkybės dėl vienkartinio epizodo, t. y. dėl nurodymo vaikui laikyti sunkų kamuolį ir necenzūrinių žodžių vartojimo, būtų pagrindas mokytojai taikyti visų pirma drausminę atsakomybę, o ne bausti ją pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu

24. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai), tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu (ANK 5 straipsnio 1 dalis), kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

25. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

26. Kaip jau minėta aukščiau, ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ir nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas vaiko apsaugos principas reikalauja, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, kad yra draudžiama bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tačiau negalima visais atvejais bet kokį konfliktą ar neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip teisės pažeidimą. Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, kad D. M. nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas, padarė fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą, t. y. kad mokytoja žodžiais ar veiksmais būtų pažeidusi mokinio P. A. teises, jog jie tyčia būtų buvę nukreipti į vaiko teisių pažeidimą, ir kad toks elgesys vaiko atžvilgiu būtų sistemingas, kryptingas, tęstinis. Dėl to, kad mokytoja D. M. savo mokiniui P. A. neleido dalyvauti fizinio lavinimo pamokoje dėl nešvarių batų ir įvertino mokinį vienetu nelaikytina tokia pavojinga veika, kuri galėtų užtraukti administracinę atsakomybę mokytojai. Be to, byloje yra pateiktos progimnazijos taisyklės ir tvarkos, kuriomis remdamasi mokytoja veikė savo kompetencijos ribose. Taigi dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad D. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 3 dalyje, požymių. Vien tik tai, kad tam tikrus D. M. veiksmus vaiko motina vertina kaip neteisėtus ir pažeidžiančius jos sūnaus teises bei teisėtus interesus, nesudaro pagrindo traukti D. M. administracinėn atsakomybėn, nenustačius jos veiksmuose minėto administracinio teisės nusižengimo požymių.

27. Apibendrindamas teismas pažymi, jog kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo turinio, Skyrius, prieš priimdamas Nutarimą, atliko vaiko situacijos vertinimą, išklausė vaiko įstatyminių atstovų (tėvų), mokytojos paaiškinimus, taip pat užfiksavo paties vaiko nuomonę, kito mokinio D. P. nuomonę, tačiau nepriklausomai nuo atliktų veiksmų visumos, nesurinkta pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą pradėti administracinio nusižengimo teiseną. ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Vien tik tai, kad pareiškėja nurodo nesutinkanti su Nutarimu, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas, ištirtas neobjektyviai, pažeidžiant mažamečio vaiko interesus, nesudaro pagrindo naikinti priimto Nutarimo.

28. Kiti skundo, atsiliepimų į skundą nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės vertinant ar Institucija teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną remdamasi ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, todėl dėl jų nepasisakytina.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, nepagrindžia skundžiamo Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės E. T. 2024 m. liepos 22 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, šio nutarimo naikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Pareiškėja teikdama teismui patikslintą skundą 2024 m. rugsėjo 4 d. sumokėjo 23 eurų žyminį mokestį, įmokos kodas 5660. Pareiškėjai grąžintinas žyminis mokestis, kadangi administracinių nusižengimų bylose žyminis mokestis nėra mokėtinas. Pareiškėjai išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-643 straipsniais, teismas

nutaria:

Palikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. liepos 22 d. nutarimą nepakeistą ir S. K. skundo netenkinti.

Grąžinti pareiškėjai S. K. 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. rugsėjo 4 d., įmokos kodas 5660, grąžinimą pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.