Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Č. (J. Č.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Č. (J. Č.) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Visoda auto“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas iki ieškinio pareiškimo taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones.

6. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo – areštą atsakovės turtui (kilnojamajam ir (ar) nekilnojamajam) ir uždrausti atlikti bet kokias finansines operacijas, užtikrinant 17 000 Eur grąžinimą pareiškėjui. Nurodė, jog atsakovė už 17 000 Eur sumą 2022 m. rugsėjo 22 d. pardavė pareiškėjui transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, jos eksploatavimas yra nesaugus ir neatitinka gamintojo suteiktų važiavimo eksploatavimo reikalavimų. Pareiškėjas kaip pirkėjas pranešė atsakovei apie nusipirktos transporto priemonės defektus, tačiau atsakovė vengia bendradarbiauti ir prisiimti atsakomybę už tai, kad pardavė techniškai netvarkingą transporto priemonę. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl parduoto automobilio su paslėptais defektais. 2022 m. gruodžio 5 d. atsakyme atsakovės direktorius nurodė, kad 2022 m. lapkričio 29 d. SMS žinute gavo pareiškėjo pretenziją, pareiškėjas yra fiktyvus minėtos transporto priemonės savininkas, todėl atsakovė negali pateikti informacijos galbūt netikram automobilio savininkui; gavusi įrodymus dėl tikrojo savininko, atsakys į pretenziją teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai ir pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie trukdytų įvykdyti būsimą galbūt jam nepalankų teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą. CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos ieškovas turi nurodyti, be kita ko, priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu. Nesant priimto ieškinio (ar kito panašaus pobūdžio procesinio dokumento), prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pareikštas tik tuo atveju, jeigu asmuo ketina tokį dokumentą pateikti, tačiau neturi objektyvios galimybės to padaryti, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, privalo nurodyti priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, taip pat pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 3 dalis).

8. Taigi laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo gali būti taikomos nustačius tokias būtinąsias sąlygas: 1) tikėtinai pagrindžiamas būsimo ieškinio reikalavimas; 2) egzistuoja grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas; 3) pareiškėjas (ieškovas), pateikdamas prašymą, neturėjo galimybės kartu pateikti ieškinio.

9. Pirmosios instancijos, įvertinęs pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį, pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodo, kokios aplinkybės sutrukdė jam kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti ir ieškinį. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas pateikė pardavėjai pretenziją dar 2022 m. lapkričio 23 d., 2022 m. gruodžio 5 d. gavo atsakymą. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, 2022 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, o šiam teismui atsisakius priimti prašymą kaip neteismingą, pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą. Teisme prašymas gautas 2023 m. sausio 4 d. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pateiktas ir ieškinys. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas dėl pateisinamų priežasčių neturėjo objektyvios galimybės kartu pateikti ir ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Pažymėtina, jog atskirajame skunde pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumo – nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su kliūtimis pateikti ieškinį. Pabrėžtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui institutas taikytinas tais atvejais, kai teismas nustato visas jo taikymui būtinas sąlygas: jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos (tikėtinas būsimo ieškinio pagrįstumas ir grėsmė būsimo teismo įvykdymui), taip pat priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali kartu pareikšti ir ieškinio. Tokios šio instituto taikymo sąlygos grindžiamos tuo, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos itin atidžiai, nes jomis varžomos tam tikros asmens teisės, jam nustatomi tam tikri ribojimai, kurie negali būti neproporcingi, neekonomiški, pertekliniai, nebūtini. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent šioje stadijoje – jam dar nepareiškus ieškinio teisme.

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, kad apie visus nusipirkto automobilio defektus pranešė pardavėjai UAB „Visoda auto“, kuri nebendradarbiauja, pradėjo slapstytis ir yra vis sunkiau su ja susisiekti. Tačiau, kaip matyti iš pardavėjos 2022 m. gruodžio 5 d. atsakymo pareiškėjui, ji nurodė, jog, jos nuomone, pareiškėjas yra fiktyvus transporto priemonės savininkas, todėl atsakovė negali pateikti informacijos galbūt netikram automobilio savininkui; gavusi įrodymus dėl tikrojo savininko, atsakys į pretenziją teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas taip pat akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie sunkią pardavėjos finansinę padėtį, kad pardavėja realiais veiksmais ėmėsi savo turto sumažinimo, perleidimo tretiesiems asmenims, kas galbūt rodytų atsakovės siekį išvengti ateityje pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Iš esmės šie pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai yra susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kaip vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų konstatavimu.

11. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto kaip turto areštas taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir (ar) įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu – nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovė ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdama pabloginti savo turtinę padėtį. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningą elgesį, konkrečius jos veiksmus, siekiant ateityje nevykdyti teismo sprendimo. Pažymėtina, kad disponavimo turtu ribojimų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės siekį perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Pareiškėjas tik lakoniškai nurodo, jog atsakovė yra nesąžininga, vengia kontakto, slapstosi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tas faktas, kad, kaip teigia apeliantas, atsakovė yra nesąžininga jų tarpusavio santykiuose, nesuponuoja išvados apie nesąžiningą atsakovės elgesį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad vengimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus galėtų patvirtinti nebent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą būtent pareiškėjo kaip galimo atsakovės kreditoriaus atžvilgiu, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti atsakovės ketinimą paslėpti savo turtą, perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar bet kokia kita forma apsunkinti. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su vengimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kiek pagrįsti pareiškėjo būsimi reikalavimai, pareikštini ieškinyje, ar pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodomas aplinkybes, būtų sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, pareiškėjui pareiškus ieškinį. Todėl tai, kad pareiškėjas ketina pareikšti ieškinį atsakovei, kurį grindžia netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

14. Taigi konstatuotina, jog šiuo metu nepateikta pakankamai duomenų, įrodančių atsakovės nesąžiningumą ir siekį išvengti būsimo galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjui neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dar ir dėl šios priežasties netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.

15. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į prašymo esmę, pagrindines aplinkybes, motyvus ir argumentus ir teismo nutartimi atsakovei buvo sukurta palankesnė procesinė padėtis byloje, atsakovė įgijo pranašumą prieš pareiškėją (pirkėją), atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas ištyrė prašymo argumentus, kiek jie reikšmingi išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo, ir nenustatęs visų būtinųjų tokio instituto taikymo sąlygų prašymą atmetė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje stadijoje teismas nesprendžia bylos iš esmės ir netiria, kiek pagrįstos pareiškėjo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Nenustačius sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo pritarti pareiškėjui, jog atsakovei sudaryta palankesnė procesinė padėtis byloje. Įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo taikymo sąlygas yra asmens, prašančio taikyti tokias priemones, šiuo atveju – pareiškėjo – pareiga.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pagrindo panaikinti ar pakeisti ją atskirojo skundo motyvais nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.