Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstoliui Donatui Kisieliui vykdyti 2016-08-26 pateiktas Vilniaus r. 6-ojo notaro biuro notaro Edgaro Normanto atstovo Daliaus Paurio 2016-08-04 atliktas vykdomasis įrašas Nr. 6836 dėl 10 723,48 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės Lietuvos Respublikos, JAR kodas 11105555 (pradinis skolininkas/ palikėjas R. M., a/k (duomenys neskelbtini) hipotekos kreditoriaus UAB EDS INVEST (pradinis kreditorius „Vilniaus taupomoji kasa") naudai, išieškojimą nukreipiant į 2012-08-28 sutartinės hipotekos sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: 20120120007312, įkeistą 34,92 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad po palikėjos R. M., a/k (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, JAR kodas 111105555. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-17 nutartimi c/b Nr. 2VP-48832-905/2016 pradinis skolininkas R. M. v.b. Nr. 0174/16/02037 pakeistas nauju skolininku Lietuvos Respublika (e. v. b. l. 51-52, 109-110). Antstolio kontoroje 2019-11-26 gautas skolininko pranešimas Nr. (28.08-08-4E) RNA-29514, kuriuo antstolis informuotas, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-06-18 sprendimu civ. byloje Nr. 2A-869-560/2019 patvirtinta pareiškėjos E. K. nuosavybės teisė į 2012-08-28 sutartinės hipotekos sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: 20120120007312, įkeistą 34,92 kv. m. bendro ploto butą. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. v. b. l. 107-108). Antstolis, vadovaudamasis LR CPK 746 str. 1 d. nustatytu reglamentavimu, 2020-01-08 surašė raginimą reg. Nr. 2-DK-A-5454 įvykdyti sprendimą, kurio kopiją persiuntė pareiškėjai (hipotekos davėjai) E. K. Atsižvelgiant į tai. kad po palikėjos R. M. mirties įpėdinė (skolininkas) Lietuvos Respublika jokio palikėjos turto neapskaitė (nepaveldėjo), raginimas skolininkui Lietuvos Respublikai siunčiamas nebuvo ( e. v. b. l. 107-108, 123-124).

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, privalo jį vykdyti, tuo tarpu antstolis privalo imtis priemonių, kad jis būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Pabrėžtina, kad priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui antstolis, vadovaudamasi LR CPK 651 str. turi patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Vykdymo procesas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo procesiniu dokumentu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo - asmens, kurio naudai yra priimtas vykdytinas dokumentas - teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). LR CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai. jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

LR CK 5.2 str. 3 d. nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Paveldėjimo universalumo principas suponuoja įpėdinių atsakomybę už palikėjo skolas, nes palikimą priėmęs įpėdinis perima ne tik palikėjo teises, bet ir pareigas. įpėdinių atsakomybė nėra ribojama paveldėjimo atsiradimo pagrindo, t. y. paveldima pagal įstatymą ar testamentą, bet ji gali būti ribojama priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo ar įpėdinio statuso. Teisės teorijoje ir praktikoje yra išskiriamos dvi pagrindinės įpėdinių atsakomybės ribojimo sistemos (vertinant kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus požiūriu): cumviribus hereditatis. kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus tik iš paveldėto turto; proviribus hereditatis - kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės. LR CK 5.62 str. 3 d. nustatyta, kad valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

LR CK 4.171 str. 9 d. nustatyta, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Svetimo turto hipoteka - tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (LR CK 4.181 str. 1 d.). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas nėra prievolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp kreditoriaus ir skolininko, dalyvis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu jis įsipareigoja įvykdyti kito asmens - skolininko — įsipareigojimą, jeigu šis per hipotekos sandoryje nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai. LR CPK 4.195 str. 1 d. nustatyta, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos.

Pareiškėja E. K. skundu prašo panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2020-01-17 raginimą reg. Nr. 2-DK-A-5454 įvykdyti sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su antstolio raginimu įvykdyti sprendimą, kadangi pareiškėja neturi prievolės padengti įsiskolinimo išieškotojui UAB EDS INVEST po palikėjos R. M. mirties.