Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) kreipėsi į antstolį A. S. prašydama panaikinti patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Klaipėdos miesto 1-asis notarų biuras 2017-12-07 išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo valstybė paveldėjo palikėjui P. V. priklausiusias pinigines lėšas su priskaičiuojamais procentais, esančias AB Swedbank, AB Šiaulių banke, bei sukauptus pensijos vienetus, apskaitomus pensijų kaupiamojoje sąskaitoje pagal sudarytą pensijų kaupimo sutartį. Skolininkas P. V. mirė (duomenys neskelbtini), terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2017-04-22. Pareiškėjos teigimu, antstolis A. S. 2017-05-10, akivaizdžiai praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės vardu, tačiau vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad antstolis ar kreditoriai laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų procedūrų laiku informavo paveldėtoją – valstybę, atstovaujamą VMI, ar pranešė notarui, ar esantį reikalavimą išviešino viešuose registruose. Pažymi, kad, vadovaujantis VĮ Registrų centras Turto arešto aktų registro išrašo duomenimis, areštas Turto areštų registre į P. V. priklausančią turtinę teisę į kaupiamą pensiją pensijų kaupimo bendrovėje UAB „Swedbank investicijų draudimas“ išviešintas 2017-11-09 (Turto arešto aktas (duomenys neskelbtini)), todėl akivaizdu, jog palikėjo turto areštas išviešintas po palikėjo mirties 2017-12-12, nesilaikant CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

Antstolis A. S. 2018-09-13 patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkyme nurodoma, kad CPK 689 straipsnio redakcijoje, galiojusioje iki 2014-12-16, buvo nurodyta, kad antstolio patvarkymas areštuoti pinigines lėšas yra prilyginamas turto arešto aktui. Patvarkymo areštuoti pinigines lėšas (piniginių lėšų arešto) nereikėjo registruoti turto arešto aktų registre, tačiau tai nepakeitė paties dokumento esmės, kad tai yra – turto areštas, apie kurį informacija yra išviešinta banke. Įsigaliojus naujai CPK 689 straipsnio redakcijai ir pradėjus veikti piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS), visi antstolių taikyti skolininkų sąskaitoms areštai automatiškai buvo perkelti į PLAIS. Antstolio teigimu, procesinis veiksmas areštuoti skolininko pinigines lėšas yra areštas, kuris pagal savo prigimtį yra išviešintas ne turto arešto aktų registre, bet banke ir PLAIS sistemoje, kurios naudotoja taip yra ir VMI. Antstolis, remdamasis teismų praktika, taip pat nurodo, kad kai įpėdinis žino apie kreditoriaus reikalavimą vykdymo procese, tai CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai jam netaikomi. Antstolis nurodo, jog išieškojimą nukreipė į skolininko (palikėjo) turtą bei prisilaikydamas CK 5.62 straipsnio reikalavimų 2017-05-10 prašymu „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją VMI apie turtą, kurį turi paveldėti Valstybė. 2017-05-10 prašyme „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. (duomenys neskelbtini) minimos visos vykdomosios bylos. Antstolis pažymi, kad esant galiojančiai informacijai apie prasidėjusį vykdymo procesą (išviešinta informacija antstolių informacinėje sistemoje (AIS), taikytus apribojimus turtui, piniginėms lėšoms) bei antstolio VMI pateiktą raštą apie turtą, kurį turi paveldėti Valstybė, teigti, kad paveldėtojas apie prasidėjusį vykdymo procesą nieko nežino, yra negalima. Laikosi nuomonės, kad tokia pareiškėjos pozicija prieštarauja teisės tikrumo principui ir teismo sprendimo privalomumo principui.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis A. S. vykdo: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą vykdyti pagal 2006-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-1166-37/2006 dėl skolos išieškojimo iš skolininko P. V. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą vykdyti pagal 2008-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-3533-328/2008 dėl skolos išieškojimo iš skolininko P. V. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą vykdyti pagal 2009-05-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-7813-740/2009 dėl skolos išieškojimo iš skolininko P. V. išieškotojos UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą vykdyti pagal 2011-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-9309-794/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininko P. V., išieškotojo UAB „Lietuvos duji tiekimas“ naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą vykdyti pagal 2012-01-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9864-122/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininko P. V. išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai. Skolininkas P. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolis 2017-05-10 prašymu Nr. S1b-36930 „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ informavo VMI, kad skolininkas P. V. mirė (duomenys neskelbtini), testamentų registre nėra registruotų po palikėjo mirties sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, todėl prašė perimti valstybės nuosavybėn sukauptą pensiją pensijų kaupimo bendrovėje UAB „Swedbank investicijų valdymas“. Mirusio skolininko turtą paveldėjo valstybė, atstovaujama VMI, pagal 2017-12-07 palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Antstolis 2017-12-12 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui priklausiusią pensiją, kaupiamą pensijų kaupimo bendrovėje UAB „Swedbank investicijų valdymas“. 2018-08-24 ir 2018-08-27 antstolis vykdomosiose bylose priėmė skundžiamus patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos teigimu, antstolis praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, todėl neteisėtai priėmė skundžiamus patvarkymus.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remdamasis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, inter alia (be kita ko), yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Nepaisant to, jog, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinio teismo aiškinimu, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs ir tai, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-18/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016, 24 punktas).

Byloje nustatyta, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), tačiau antstolis tik 2017-05-10 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ informavo VMI apie skolininko mirtį ir palikimo priėmimo faktą. Pastebėtina ir tai, kad antstolis tik 2017-12-12 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui priklausiusį turtą (skolininkui priklausiusią pensiją, kaupiamą pensijų kaupimo bendrovėje UAB „Swedbank investicijų valdymas“), tokiu būdu, kaip teigia pareiškėja, buvo išviešintas viešame registre palikėjo turto areštas. Vadinasi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, tiek siunčiant pranešimą VMI, antstolis praleido trijų mėnesių terminą, numatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Nors antstolis atkreipia dėmesį į tai, kad kai įpėdinis žino apie kreditoriaus reikalavimą vykdymo procese, tai CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai jam netaikomi, tačiau teismas pastebi, kad, kasacinio teismo aiškinimu, valstybinė institucija nėra išimtinis subjektas, kuri neturi būti informuota apie kreditorinius reikalavimus, todėl darytina išvada, kad valstybinė institucija savaime nežino apie palikėjo skolą, nors skolos išieškojimas grindžiamas teismo sprendimu bei pradėtu vykdymo procesu.

Pažymėtina, kaip jau buvo minėta, pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Antstolis nurodė, kad skola buvo išviešinta AIS bei PLAIS, todėl įpėdinis žinojo apie kreditoriaus reikalavimą vykdymo procese.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad AIS, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). AIS – tai valstybės informacinė sistema, kurios tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas (AIS nuostatų 5 punktas). Kasacinis teismas nurodė, kad informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą, nes reikštų įstatymo reikalavimų neatitinkančių papildomų pareigų įpėdiniams sukūrimą, t. y. tai reikštų, kad įpėdiniams būtų sukurta pareiga domėtis informacinėmis sistemomis ir registrais, kuriuose galėtų būti nurodomos palikėjo skolos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-2019/2018).

Taip pat teismų praktikoje aiškinama, kad PLAIS nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurių duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis; Informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Ta aplinkybė, kad nurodytos informacinės sistemos steigėja yra valstybė, savaime nereiškia, kad visos valstybės institucijos turi neribotą prieigą prie šių informacinių sistemų duomenų bei gali jais nevaržomai naudotis. Aptariama valstybės informacinė sistema įsteigta konkretiems tikslams, teisės aktuose aiškiai apibrėžtas šios sistemos duomenų gavėjų ratas bei duomenų teikimo (gavimo) tvarka. Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) tikslai yra: centralizuotai tvarkyti duomenis apie skolininko piniginių lėšų apribojimo procesą, perduoti bankams apribojimo, konkrečios sumos apribojimo ir nurašymo nurodymus bei proporcingai paskirstyti skolininko pinigines lėšas nurašymo nurodymų teikėjams; automatizuoti skolininko piniginių lėšų apribojimo ir (ar) nurašymo procesų apibendrinimą, analizę, statistiką. Pagrindinės PLAIS sistemos funkcijos: informuoti bankus apie paskirtus konkretaus skolininko lėšų apribojimus; apdoroti nurodymų teikėjų pateiktų nurašymo nurodymų duomenis, sudaryti nurašymo eiliškumą; paskirstyti pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitoje, vadovaujantis CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka; teikti nurašymo nurodymus bankams; teikti bankams pranešimus apie apribojimų sumos pasikeitimą ir apribojimo nurodymo panaikinimą. PLAIS sistemos duomenų gavėjai yra: bankai, gaunantys duomenis, kurių reikia pateikto apribojimo, konkrečios sumos apribojimo ar nurašymo nurodymui įvykdyti; paskirtų apribojimų nurodymų duomenis teikiančios institucijos ir nurašymo nurodymų teikėjai; skolininkai, kuriems teikiami PLAIS sistemoje tvarkomi duomenys apie juos pačius. PLAIS sistemos tvarkytojas šios sistemos duomenis gavėjams teikia pagal duomenų teikimo sutartis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų 7, 8, 14, 20 punktai) (Vilniaus apygardos teismo 2018-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1884-450/2018).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančios valstybės institucijos neturi laisvos prieigos prie nurodytų sistemų (AIS, PLAIS) visų duomenų, todėl argumentai, jog visa informacija apie vykdomąsias bylas yra nurodyta AIS bei PLAIS, atmestini kaip nepagrįsti.

Suprantama antstolio pozicija dėl teisės tikrumo ir teismo sprendimo privalomumo principų netaikymo nagrinėjamu atveju, tačiau teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymas 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnio). Nagrinėjant skundą teismas remiasi teismine praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-03-28 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018, kurioje suformuluotos CK 5.63 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklės bei Vilniaus apygardos teismo 2018-05-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1884-450/2018.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad antstolis netinkamai taikė procesinių teisių perėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir neteisėtai bei nepagrįstai priėmė skundžiamus 2018-08-24 ir 2018-08-27 patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiami patvarkymai naikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti antstolio A. S. 2018-08-24 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti antstolio A. S. 2018-08-27 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti antstolio A. S. 2018-08-27 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti antstolio A. S. 2018-08-27 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti antstolio A. S. 2018-08-27 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.