- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-795-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10042-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- K. V.
- Kategorijos
- 2.6.29pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovei K. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės K. V. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 6 000 Eur skolą, 3,67 proc. metines pelno palūkanas už negrąžintą 6 000 Eur skolą nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki visiško skolos grąžinimo, 65 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino praleidimo dienos (2021 m. gegužės 1 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. liepos 19 d.), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad paskolino atsakovei 6 000 Eur sumą. Skolos faktą įformino 2020 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartimi (toliau - ir skolos raštelis). Pagal skolos raštelį atsakovė įsipareigojo grąžinti 6 000 Eur sumą iki 2021 m. gegužės 1 d., tačiau laiku to nepadarė. Atsakovės pasirašytas dokumentas patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek sutarties dalyko - konkrečios pinigų sumos perdavimą, nes ginčo skolos raštelis turi visus paskolos sutarčiai būdingus elementus, t. y. atsakovė jame nurodė, kad yra skolinga ieškovei, nurodė konkrečią pinigų sumą - 6 000 Eur. Skolos raštelyje yra išreikšta abiejų sutarties šalių valia - jis yra pasirašytas tiek paskolą gavusio asmens, tiek ir paskolą suteikusio asmens. Tokiu būdu 2020 rugpjūčio 1 d. sudarytas dokumentas - skolos raštelis - laikytinas paskolos sutartimi. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė neįvykdė prievolės laiku, ieškovė kartu su paskolos suma prašo priteisti ir palūkanas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutinka. Nesutikimą grindė tuo, kad pinigų negavo. Ieškovės pateiktame 2020 m. rugpjūčio 1 d. dokumente nenustatyta pareiga ieškovei skolinti pinigus. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir tokios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko - pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų - perdavimas paskolos gavėjui. Šiuo atveju ieškovės pateiktame dokumente nėra duomenų apie tai, kad pinigai buvo perduoti. Be to, ieškovė nepateikė jokių kitų patikimų dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Šalies argumentai
4. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartis buvo nesudaryta bei pripažinti ją negaliojančia dėl to, kad nebuvo laikytasi įstatyme reikalaujamos notarinės formos. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad nors ieškovė įrodinėja tariamai susiformavusius paskolos teisinius santykius, tačiau skolos raštelis ieškovės yra nepasirašytas, taigi, neatitinka esminių paskolos sutarties sąlygų. Be kita ko, ginčo skolos raštelyje neužfiksuotas ir pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas. Ieškovė apskritai neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolą. Taigi, jokia paskolos sutartis apskritai nebuvo sudaryta. Visgi, jeigu teismas konstatuotų, kad paskolos sutartis sudaryta buvo, tai ieškovės pateikta 2020 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartis (skolos raštelis) realiai neatitinka Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Kadangi ieškovės pateiktas skolos raštelis nėra patvirtintas notaro, tokia paskolos sutartis negalioja ir šiuo pagrindu.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad jame atsakovės dėstomos faktinės aplinkybės neatitinka objektyvios tiesos. Atsakovės pasirašytas skolos raštelis tiesiogiai patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek sutarties dalyko - konkrečios pinigų sumos perdavimą, nes atsakovė skolos rašteliu aptarė paskolos sutarčiai būdingus elementus, t. y. ji nurodė, kad yra skolinga ieškovei, nurodė konkrečią pinigų sumą - 6 000 Eur. Ginčo skolos raštelio teksto formuluotė „kuriuos pasiskolinau 2020.08.01“ - patvirtina, kad paskolos sumą ieškovė perdavė atsakovei, o atsakovė pinigus priėmė paskolos sutarties sudarymo metu. Šiame dokumente yra išreikšta sutarties šalių valia - skolos raštelis yra pasirašytas pinigus gavusio asmens. Aplinkybė, kad skolos raštelis dėl šalių neatidumo bei teisinių žinių stokos buvo sudarytas paprasta rašytine forma ir nebuvo patvirtintas notarine tvarka, nėra svarbi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje be prieštaringų ginčo šalių ir liudytojos I. G. paaiškinimų nėra jokių faktinių duomenų (tiesioginių įrodymų), kurie liudytų aplinkybę, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 1 d. perdavė atsakovei 6 000 Eur sumą. Atlikus skolos raštelio lingvistinę analizę nustatyta, kad jame vartojamos sąvokos „skolinga“ ir „pasiskolinau“ įrašytos būtuoju laiku, t. y. lyg šie veiksmai būtų buvę atlikti jau anksčiau nei 2020 m. rugpjūčio 1 d., dar iki skolos raštelio surašymo momento. Tiek ieškovė, tiek liudytoja apklausta jos dukra I. G. teismo posėdžio metu kategoriškai ir nedviprasmiškai teigė, kad pinigai buvo perduoti atsakovei būtent 2020 m. rugpjūčio 1 d., per pietus, atsakovės darbovietės kieme. Tačiau 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo nedarbo diena, t. y. šeštadienis. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikta atsakovės 2020 m. gegužės 21 d. darbo sutartis, patvirtina, jog atsakovė dirbo UAB „K. C.“, jos darbo laiko grafikas: 5 darbo dienos per savaitę, dirbant 8 valandas per dieną, 40 valandų per savaitę. Teismas sprendė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. (šeštadienį) atsakovė jokių funkcijų UAB „K. C.“, adresu(duomenys neskelbtini), vykdyti negalėjo. Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ją ir atsakovę siejo ankstesni paskolos teisiniai santykiai. Teismas nurodė, kad tai liudija ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1001-1126/2022 I. G. prašė priteisti iš K. V. 5 200 Eur pagal 2020 rugpjūčio 5 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu K. V. su I. G. atsiskaitė. Teismas atkreipė dėmesį tai, kad neprotestuotinas paprastasis vekselis 5 200 Eur sumai atsakovės buvo pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 5 d., t. y. praėjus vos keturioms dienoms nuo ginčo skolos raštelio pasirašymo. Be to, civilinėje byloje 2021 m. gruodžio 14 d. buvo pateiktas dar vienas skolos dokumentas - 2020 m. gegužės 26 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis (patvirtintas Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarės J. M.), pagal kurį atsakovė neginčijamai yra skolinga I. G. 11 960 Eur. Teismas vertino, kad šių netiesioginių aplinkybių visetas (skolos raštelio surašymas būtuoju laiku; skolos raštelio surašymo ir tariamo pinigų perdavimo vykdymas ne darbo dieną (šeštadienį), atsakovės darbovietės kieme; realus 5 200 Eur skolinimasis iš I. G. parėjus vos 4 dienoms nuo ginčo skolos raštelio surašymo dienos) leido teismui labiau tikėtinas laikyti aplinkybes, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 1 d. neperdavė atsakovei 6 000 Eur sumos ir atsakovės paaiškinimus, kad skolos raštelis buvo pasirašytas atgaline data, spaudžiant ieškovei ir jos dukrai I. G., galimai kaip procentai už naudojimąsi pinigais pagal 2020 m. gegužės 26 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį (patvirtintą Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarės J. M.). Teismas konstatavo, kad ieškovė pagal 2020 m. rugpjūčio 1 d. skolos raštelį paskolos dalyko (6 000 Eur) atsakovei neperdavė, kad skolos raštelis (2020 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartis) tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta. Todėl pagal pasirašytą skolos raštelį atsakovei neatsirado pareiga grąžinti ieškovei jokios pinigų sumos.
8. Teismas sprendė, kad pripažinus paskolos sandorį pagal skolos raštelį nesudarytu, jis nesukėlė šalims jokių teisių ir pareigų. Toks veiksmas (2020 m. rugpjūčio 1 d. skolos raštelio pasirašymas, neperduodant paskolos dalyko - 6 000 Eur) nelaikytinas sandoriu, dėl ko jis nėra ir negali būti sandorio pripažinimo negaliojančiu objektu. Todėl atsakovės priešieškinį teismas taip pat atmetė. Teismo vertinimu, klausimas dėl tinkamos sandorio formos (notarinės) laikymosi/nesilaikymo jokios faktinės ir teisinės reikšmės šioje civilinėje byloje nebeturi. Teismas vertino, kad nėra jokio pagrindo skolos raštelį pripažinti negaliojančiu ir dėl to, kad jį surašant galimai nebuvo laikytasi įstatyme reikalaujamos notarinės formos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė G. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas rėmėsi išskirtinai tik atsakovės parodymais ir visus jos pasakytus teiginius vertino kaip neginčijamą tiesą, tačiau visiškai neatsižvelgė į apeliantės duotus parodymus, į jos pateikiamą įvykių versiją, į liudytojos duotus parodymus. Teismas nukrypo nuo įrodymo vertinimo taisyklių - atsakovės parodymams suteikta išskirtinė įrodomoji reikšmė. Ieškovės nuomone, teismas netinkamai iš neišsamiai išanalizavo visą bylos medžiagą dar ir dėl to, kad savo priimate sprendime klaidingai nurodė vieną iš proceso šalių. Tokios proceso šalies kaip „G. V.“, kurios vardas ir pavardė nurodyta teismo sprendime, šioje civilinėje byloje neegzistuoja. Jeigu teismas priimtame sprendime tokį žodžių junginį būtų panaudojęs vieną kartą, būtų galima teigti, kad tai yra tik aplaidumo klaida, tačiau, kai teismas klaidingai nurodo proceso dalyvius ir motyvuojamojoje sprendimo dalyje, tai leidžia teigti, kad teismas šioje civilinėje byloje neatliko išsamaus įrodymų tyrimo ir skubotai priėmė procesinį sprendimą, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas.
9.2. Teismas, priimdamas sprendimą, be pagrindo nesivadovavo CK 1.93 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata ir, siekdamas nustatyti ginčo paskolos sudarymo aplinkybes, nepagrįstai nesirėmė liudytojos parodymais. Teismas, nustatinėdamas pinigų perdavimo paskolos gavėjai faktą, be pagrindo nesivadovavo liudytojos I. G. parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Liudytoja I. G., apklausta 2021 m. lapkričio 24 d., 10 val. vykusio teismo posėdžio metu, patvirtino, kad ji sėdėjo tame pačiame automobilyje kartu su ieškove ir atsakove tuo metu, kai 2020 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė paskolino atsakovei pinigus (6 000 Eur) ir tuo metu, kai atsakovė pati ranka surašė paskolos raštelį. I. G., apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu, patvirtino, kad ieškovė perdavė atsakovei 6 000 Eur grynaisiais pinigais, 100 Eur kupiūromis.
9.3. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi netiesioginiais įrodymais nurodydamas, kad „atlikus Skolos raštelio lingvistinę analizę nustatyta, kad jame vartojamos sąvokos „ skolinga “ ir „pasiskolinau “ įrašytos būtuoju laiku, t. y. lyg šie veiksmai būtų buvę atlikti jau anksčiau nei 2020 m. rugpjūčio 1 d., dar iki Skolos raštelio surašymo momento“. Nėra jokio pagrindo sutikti su šiuo argumentu, kadangi teismo atlikta lingvistinė analizė yra neteisinga. Skolos raštelyje vartojama sąvoka „skolinga“ yra ne būtuoju laiku, o esamuoju laiku. Vadinasi, iš lingvistinės analizės yra akivaizdu, jog esamuoju laiku pavartota sąvoka leidžia pagrįstai teigti, kad skolos raštelio surašymo momentu atsakovė skolinosi grynuosius pinigus iš ieškovės.
9.4. Teismas be pagrindo tapatina ieškovę su kitu asmeniu I. G., kuri yra liudytoja šioje civilinėje byloje. Vien tai, kad atsakovė turėjo skolinių įsipareigojimų I. G. pagal 2020 m. rugpjūčio 5 d. pasirašytą neprotestuotiną vekselį, nėra priežastis, kodėl ji papildomai dar negalėjo skolintis iš kitų savo pažįstamų.
9.5. Teismas, aklai tikėdamas atsakovės pateikta įvykių versija, neįvertino to fakto, jog jokie procentai ieškovei negalėjo būti mokami, kadangi jokie paskoliniai santykiai ieškovės ir atsakovės tuo metu nesiejo. Kadangi tarp šalių nebuvo susiklosčiusių jokių kitų paskolinių santykių, vadinasi, nebuvo jokio pagrindo, už ką atsakovė galėtų ar turėtų mokėti ieškovei, kaip ji pati teigia, procentus.
9.6. Teismas, suabsoliutindamas aplinkybę, kad skolos raštelis buvo pasirašytas nedarbo dieną, neįvertino to, jog atsakovės darbovietė UAB „K. C.“, kurioje ji tuo metu dirbo, buvo stebima vaizdo kameromis, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokia filmuota medžiaga iš atsakovės darbovietės, kuri paneigtų, ar patvirtintų tą faktą, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė lankėsi savo darbovietėje.
Atsiliepimas
10. A. K. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė ir įvertino įrodymus ir pagrįstai bei teisėtai konstatavo, kad apeliantė pagal 2020 m. rugpjūčio 1 d. skolos raštelį paskolos dalyko (6000 Eur) atsakovei neperdavė.
10.2. Klaidingas proceso šalies pavadinimo nurodymas motyvuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyje nurodant, kad „Ieškovė G. V.“, nekeičia skundžiamo sprendimo esmės. Nors pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį apeliantė turėjo teisę pareiškimu prašyti teismą ištaisyti rašymo apsirikimus, tačiau apeliantė šia teise nesinaudojo. Apeliaciniame skunde apeliantė nepagrįstai siekia sukelti abejones skundžiamo sprendimu pagrįstumu ir teisėtumu.
10.3. Skundžiamame sprendime aiškiai išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, susijusios su ginčo skolos raštelio sudarymu ir pinigų perdavimu/neperdavimu, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė, įvertino įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Šalies argumentai
10.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo remtis liudytoja apklaustos jos dukros I. G. parodymais. Byloje esant rašytiniams įrodymams, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. (šeštadienį) atsakovė jokių funkcijų UAB „K. C.“, adresu(duomenys neskelbtini), vykdyti negalėjo, nelogiškais liudytoja apklaustos apeliantės dukros I. G. parodymais buvo pagrindas nesivadovauti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį prašymą motyvavo tuo, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos, jas tikslinga detaliau paaiškinti žodinio proceso metu. Be to, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nevertino įrodymų, reikia rasti pusiausvyrą tarp šalių pozicijų, stengtis išsiaiškinti tikrąją tiesą. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodine tvarka, dalyvavo šalių atstovai, o šalys, nors ir turėjo galimybę žodžiu paaiškinti teismui aplinkybes, tačiau ta galimybe naudojosi per atstovus, bylos aplinkybės šioje byloje nėra sudėtingos, jas galima paaiškinti ir raštu procesiniuose dokumentuose, ką šalys ir padarė.
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarties galiojimo (CK 6.871 straipsnio 4 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pirmiausia aiškinosi, ar pinigai pagal paskolos raštelį buvo perduoti, ir nustatęs, kad nebuvo perduoti, pagal kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-7-430/2013 suformuotą taisyklę sprendė, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, todėl skolos raštelio pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.
14. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė savo ranka parašė ir pasirašė raštelį, kad ji „skolinga G. Ž. 6 000 Eur iki 2021.05.01, šešis tūkstančius Eur, kuriuos pasiskolinau 2020.08.01“. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 6.871 straipsnio 4 dalis, nustačiusi, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Toks sandoris laikomas niekiniu pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį: sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priešieškinį atmesti yra pagrįstas ir teisingas.
15. CK 1.93 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai sandoris negalioja dėl to kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos pasekmės: viena šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad sandoris yra negaliojantis, pagrįstai aiškinosi, ar pagal negaliojantį sandorį faktiškai buvo perduotas koks nors turtas.
16. Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas be pagrindo nesivadovavo CK 1.93 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kuri leidžia remtis liudytojų parodymais įrodinėjant sandorį, net jeigu nesilaikyta rašytinės sandorio formos. Teismas priešingai, negu kad nurodo apeliantė, leido ieškovei įrodinėti savo reikalavimą liudytojų parodymais. Tačiau ieškovė turėjo tik vieną liudytoją - savo dukrą I. G., kuri pati nurodė, kad ir ji atsakovei yra paskolinusi pinigų, yra turėjusi civilinį ginčą su atsakove teisme, buvo draugės, o dabar yra priešiškos viena kitai. Jau vien šios aplinkybės leidžia liudytojos parodymus vertinti ypač atidžiai, gretinant su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas šios liudytojos parodymus įvertino tinkamai, nes atsižvelgė į tai, kad kitų įrodymų apie pinigų perdavimą nėra, nurodoma diena (2020 m. rugpjūčio 1 d.) buvo nedarbo diena, todėl kelia abejonių teiginys, kad pinigus perdavė atsakovės darbo vietoje, liudytoja skolino atsakovei pagal vekselį, tačiau šiuo atveju neprieštaravo, kad jos mama perduotų pinigus pagal raštelį, o po 5 dienų vėl skolino atsakovei pagal vekselį. Visi šie netikslumai ir prieštaravimai leido teismui atmesti liudytojos parodymus kaip nepatikimus. Teisėjų kolegija nemato pagrindo kitaip vertinti liudytojos parodymus.
17. Apeliantės teiginiai, kad turėjo būti išreikalauta video medžiaga iš atsakovės darbo vietos, yra laikytini deklaratyviais. Ieškovė naudojosi advokato pagalba, todėl jai turėjo būti aišku, kaip vykdyti įrodinėjimo pareigą, tačiau prašymo išreikalauti filmuotą medžiagą ieškovė nereiškė ( CPK 178 straipsnis).
18. Pačios ieškovės paaiškinimai, duoti 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje, yra nekonkretūs ir neįtikinantys: ieškovė teigė, kad atsakovė nuolat prašė paskolinti pinigų, tačiau neįsivaizduoja, kaip prašė, negali paaiškinti, kam atsakovei reikia pinigų, nes neklausė. Ieškovė nurodė, kad turėjo namuose grynųjų, turėjo santaupų, neatsimena, kiek turėjo, kiek gauna pajamų per mėnesį, taip pat nežino. Kai nuvyko į atsakovės darbovietę, ir atsakovė įsėdo pas jas su dukra į automobilį, prašė, kad atsakovė pasirašytų vekselį, tačiau atsakovė atsisakė pasirašyti vekselį. Kodėl atsakovė atsisakė pasirašyti vekselį, ji nežino, nes atsakovė nepasakė. Atsakovė parašė raštelį, tada ieškovė padavė atsakovei pinigus. Iš ieškovės paaiškinimų nesusidaro įsitikinimas, kad ieškovė tikrai turėjo pinigų ir tikrai juos perdavė atsakovei 2020 m. rugpjūčio 1 d.
19. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateiktų įrodymų visuma (šalių paaiškinimai, ginčo skolos raštelio turinys, liudytojos parodymai) leidžia kaip labiau tikėtiną daryti išvadą, kad pinigai perduoti nebuvo, todėl nėra pagrindo ir priteisti juos grąžinti ieškovei.
20. Apibendrinant, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas, tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), iš esmės tinkamai pritaikė ir materialinės teisės normas, vertindamas paskolos sutarties galiojimą ir pinigų neperdavimo faktą, todėl priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmetamas.
21. Apeliantė nurodė, kad teismas sprendime keletą kartų klaidingai nurodė ieškovės pavardę, vietoje „Ž.“ įrašė, kad ieškovė yra „G. V.“, klaidingi įrašai yra pakartoti sprendimo motyvuojamojoje dalyje septynis kartus. Apeliantė dėl rašymo apsirikimų ištaisymo nesikreipė, tačiau teismas gali ištaisyti rašymo apsirikimus, nekeičiančius sprendimo esmės, ir savo iniciatyva (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Todėl rašymo apsirikimai ištaisyti sprendimo motyvuojamojoje dalyje vietoje įvairiais linksniais pakartotų žodžių „G. V.“ įrašant „G. Ž.“.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimus teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje vietoje žodžių „G. V.“, „G. V.“, „G. V.“ įrašyti „G. Ž.“, „G. Ž.“, „G. Ž.“.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.