Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 2.2.2.8.2.; 3.2.6.1.; 3.4.3.9.3.

2018 m. birželio 8 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Yusyp & Co“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB „Yusyp & Co“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas E. M.. 2017 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2018 m. sausio 18 d. nutartimi buvo patikslintas. 2018 m. sausio 15 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditoriams apie teismo posėdį pranešta paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis).

Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų ir bankroto administratoriaus ataskaitos nustatyta, kad atsakovės vadovas perdavė administratoriui įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Įmonės veikla buvo susijusi su prekyba garažų vartais, durimis, plastikiniais ir mediniais langais. Administratorius patikrinęs įmonės sandorius nustatė, kad įmonės bankrotą lėmė verslo nesėkmė vykdant padidintos rizikos veiklą ir aplinkybė, kai įmonei buvo priskaičiuota papildomai sumokėti 18 156,85 Eur mokesčių. Administratorius nustatė, kad pagrindo teismui teikti ieškinį dėl įmonės valdymo organų atsakomybės ir/ar žalos iš jų priteisimo nėra. BUAB „Yusyp & Co“ direktoriaus ir akcininko veiksmai vertintini kaip neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika.

Administratorius nenustatė tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnyje, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo. Kadangi sandorių priešingų įmonės veiklos tikslams nerasta, todėl sandoriai ginčyti nebuvo. Administratorius iš įmonės dokumentų taip pat nenustatė įmonės veiklos organizavimo, dėl kurio kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį.

Administratorius pažymėjo, kad nors UAB „Yusyp & Co“ buvo skolinga buvusiam vadovui ir akcininkui T. D. 11 977,81 Eur už bendrovei suteiktas paskolas, o jo verslo partneriui Š. A. – 33 034,16 Eur, tačiau šie kreditoriai kreditorinių reikalavimų bankroto byloje nepareiškė.

Bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje dirbo vienas darbuotojas vadovas T. D.. UAB „Yusyp & Co“ skolų įmonės darbuotojams neturi išskyrus patį įmonės direktorių ir akcininką T. D., kuris kreditorinio reikalavimo neteikė. Registrų duomenimis bankroto bylos iškėlimo metu įmonė nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturėjo.

Bankroto procedūros metu įmonė piniginių lėšų negavo, administravimo išlaidos nebuvo padengtos, turto nurašymo ar perdavimo aktai nebuvo sudaryti, nes nebuvo realizuotas joks turtas. Byloje liko nepatenkinti 11 717,74 Eur dydžio finansiniai kreditorių reikalavimai.

Bankroto administratoriaus pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. kovo 23 d. pažyma Nr. (KM)-D2-926 patvirtina, kad BUAB „Yusyp & Co“ su aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi.

Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose BUAB „Yusyp & Co“ dalyvautų proceso šalimi, nėra.

Sprendžiant dėl įmonės pabaigos teismas privalo patikrinti ar yra tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas tokiam sprendimui priimti. Šiuo atveju matyti, jog formalusis pagrindas yra. Sprendžiant dėl materialiojo pagrindo buvimo spręstina, jog teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, ir kt.). Konkrečiai tai reiškia, jog teismas turi įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog įmonė turėtų daugiau turto ar kad būtų sandorių, kuriuos nuginčijus to turto daugiau atsirastų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes spręstina, jog yra ir materialusis pagrindas pripažinti įmonę pasibaigusia.

Be to pažymėtina, jog vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).

Taigi esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorius atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 259, 268–270 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Yusyp & Co“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Įpareigoti bankroto administratorių atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorių sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.