Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. 2024 m. gruodžio 30 d., apie 21.11 val., iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai A. S. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 840 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes vairuodamas atsitrenkė į kitą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kelio atitvarą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini).

Šias veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. D. 2024 m. gruodžio 30 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2024 m. gruodžio 30 d. 21.53 val. jam alkotesteriu „Alcotest 7510 ARKB-0333“, patikros sertifikato Nr. 2216060, nustatytas 2,04 prom. neblaivumas.

Šias veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei nurodė, kad buvo išsinuomojęs kambarį iš nukentėjusiosios, kuriame kartu su draugu vartojo alkoholį – išgėrė apie vieną litrą viskio. Konflikto metu, kai draugas iš pykčio trenkė kumščiu į sieną ir padarė skylę, kurią pamatė buto savininkė, pastaroji supyko ir nurodė, kad dėl padarytos žalos depozitas nebus grąžintas. Tai sukėlė jam emocinę reakciją – susinervino ir, būdamas apsvaigęs, išėjo į lauką, kur atsisėdo į nukentėjusiosios automobilį ir pradėjo juo važiuoti. Kaltinamasis nurodė, kad tuo metu buvo stipriai neblaivus.

Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad minėtą pasikėsintą pagrobti automobilį kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus. Jam yra žinoma, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, tačiau šį draudimą sąmoningai ignoravo. Kaltinamasis turėjo visas galimybes suvokti tokio elgesio pavojingumą – tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, tačiau veikė tiesiogine tyčia – t. y. sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesį ir norėjo taip elgtis. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,04 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o tai dar labiau išryškina jo elgesio pavojingumą. Tokiais veiksmais jis akivaizdžiai pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, sukeldamas realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, taip pat padarė žalos svetimam turtui – apgadino kitą transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam požymiai, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl R. D. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę R. D., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – laisvės apribojimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – bauda.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą bei pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą. Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pasikėsino įvykdyti vagystę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taip pat skiriant bausmę įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, psichiatrinio gydymo įstaigoje ir priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Vertindamas šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta baudos bausmė, o už pasikėsinimą padaryti apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos bendrintinos jas visiškai sudedant.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai asmuo, naudodamasis šia jam suteikta teise, įvykdo nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams ir, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, padarė turtinės žalos kitų asmenų turtui – apgadino du automobilius ir nukentėjusiosios namą. Taigi kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą girtumo laipsnį ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, taip pat tam, kad per atitinkamą laikotarpį asmuo negalėtų tokios teisės įgyti (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), kaltinamajam R. D. kartu su bausme skiriamas uždraudimas naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors transporto priemonių vairavimas apsvaigus, viršijant leistiną ribą, yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra nukentėjusiosios A. S. sūnus K. S.. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų ir nukentėjusiosios A. S. nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog kaltinamajam vairuoti transporto priemonės nei nukentėjusioji, nei jos sūnus nedavė ir neleido ja naudotis, kaltinamasis minėtą transporto priemonę pasikėsino pagrobti, tačiau jam to padaryti nepavyko, kadangi jis sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamiems veiksmams, todėl nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančiam turtui konfiskuoti, iš kaltinamojo išieškotina turto – transporto priemonės – vertę atitinkanti pinigų suma – 4 840 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gruodžio 30 d. 21.33 val. iki 2024 m. gruodžio 31 d. 09.35 val. (vieną parą). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikintina.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kaltinamojo jai priteisti 2 348 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už automobilio remontą (2 148 Eur) ir namo fasadą (200 Eur). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo neteisėtais tyčiniais veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiosios turtas, pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis nėra. Nukentėjusiosios patirta žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo veiksmais. Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusioji pateikė automobilio defektinį aktą, kurie patvirtina, kad automobilio remontas kainavo 2 148 Eur, todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusioji jai padarytą turtinę žalą prašo atlyginti teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, jos pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai.

Kaip minėta, civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašė atlyginti jai ir jos patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 1 500 Eur. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Šiuo atveju nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus bei kitus civiliniame ieškinyje nurodytus nepatogumus, kai jai išnuomojus kambarį kaltinamasis, būdamas neblaivus, grasino jai, elgėsi agresyviai, be kita ko, įsėdo į jos naudojamą transporto priemonę, ja išvažiavo ir ją apgadino, be kita ko, apgadino ir jos namą. Vis dėlto teismo vertinimu, nukentėjusioji nepakankamai pagrindė savo ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad kaltinamasis automobiliu bandė ją partrenkti, kadangi tokių aplinkybių nenurodė nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nei kviesdama policijos pareigūnus. Byloje taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė ilgalaikes ar negrįžtamas neigiamas pasekmes nukentėjusiajai. Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų visiškai pripažino iš karto po įvykio, apie tai nurodydamas policijos pareigūnams, dėl savo elgesio gailisi. Be kita ko, nustatant neturtinės žalos dydį ir vertinant faktiškai šiuo atveju susiklosčiusią situaciją, būtina išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos bei kaltinamojo realių galimybių ją atlyginti. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas, tačiau jos prašoma suma yra neadekvati ir neproporcinga byloje nustatytų įvykio aplinkybių visumai bei nukentėjusiajai kilusiems padariniams dėl kaltinamojo neteisėto poelgio, taip pat šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. Todėl priteistina suma mažintina – iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisiant 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojant jas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki baudžiamojo įsakymo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis „Toyota Prius“, grąžintas A. S., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas teisėtam savininkui;

– stiklainis su kvapo pėdsakais ir stiklainis su foniniu kvapu, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdyboje, (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini;

– lipnios juostos dalis su mikrodalelėmis, 3 vnt. vatos tamponai su galimai biologinės kilmės pėdsakais nuo vairo, pavarų svirties rankenos ir rakto, automobilio nuolaužos 4 vnt., saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad R. D. bausmės vykdymo laikotarpiu turi būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, mokslu ar vykimu į gydymo įstaigas, per visą bausmės vykdymo laiką paskiriant jam pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

– pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę, ir paskirti R. D. galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad R. D. bausmės vykdymo laikotarpiu turi būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, mokslu ar vykimu į gydymo įstaigas, per visą bausmės vykdymo laiką paskiriant jam pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. D. sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad R. D. bausmės vykdymo laikotarpiu turi būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, mokslu ar vykimu į gydymo įstaigas, per visą bausmės vykdymo laiką paskiriant jam pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaityti R. D. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 30 d. 21.33 val. iki 2024 m. gruodžio 31 d. 09.35 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešių MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad likusi neatlikta baudos bausmės dalis yra 28 MGL, tai yra 1 400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant AB „Regitra“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš R. D. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 840 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų).

Nukentėjusiosios A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš R. D. 2 348 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) turtinei, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo baudžiamuoju įsakymu priteistos žalos, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „Toyota Prius“, gražintą A. S., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti teisėtam savininkui;

– stiklainį su kvapo pėdsakais ir stiklainį su foniniu kvapu, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdyboje, (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti;

– lipnios juostos dalį su mikrodalelėmis, 3 vnt. vatos tamponų su galimai biologinės kilmės pėdsakais nuo vairo, pavarų svirties rankenos ir rakto, automobilio nuolaužas 4 vnt., saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti, kad R. D., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.