Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, bedarbis, studijuojantis Alantos technologijų ir verslo mokykloje, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2016 m. vasario 27 d. apie 23 val. 30 min. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent 2016 m. vasario 28 d. apie 2 val. Molėtų r., Alantos sen., Alantos mstl., viešoje vietoje – Taikos aikštėje, šalia pastato Nr. 10, kuriame yra kavinė – baras „Mykolo seklyčia“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio aplinkinių akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų tyčia kumščiais sudavė du kartus A. J. į veido sritį, tuo padarydamas nosies nugarėlės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, nosikaulio lūžį, viršutinės lūpos muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, viršutinių 2-o ir 3-o dantų iš kairės, apatinių 1-o ir 2-o dantų iš dešinės vainikų nuskėlimus bei apatinių 1-o ir 2-o dantų iš dešinės dalinius vainikų lūžius, o dėl nosikaulio lūžio nukentėjusiajam A. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiu savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2016 m. vasario 27 d., apie 23 val. 30 min., su draugais buvo kavinėje "Mykolo seklyčia", esančioje Molėtų r., Alantos miestelyje. Kavinėje tuo metu buvo nemažai žmonių. Ten jis bendravo su draugais, išgėrė vieną alkoholinį kokteilį. Kavinėje matė A. J., kurį pažįsta, bet nebendrauja, anksčiau tarp jų yra buvęs konfliktas, tačiau tai nieko bendro neturi su nagrinėjamu įvykiu. Po vidurnakčio, tikslaus laiko neprisimena, pamatė, kad kavinės viduje tarp neblaivaus A. J. ir jo draugo U. K. kilo konfliktas (jie nežymiai susistumdė). Po kurio laiko konfliktas nurimo ir A. J. išėjo iš baro į lauką. E. K. taip pat išėjo į lauką, manė, kad konfliktas tarp A. J. ir U. K. gali tęstis lauke. Draugas jo pagalbos neprašė ir dabar mano, kad tos pagalbos nereikėjo. Lauke matė stovinčių žmonių, jų neįsidėmėjo. Jis priėjo prie A. J. ir sudavė jam kairės rankos kumščiu du kartus į veido dešinę pusę. Daugiau A. J. suduoti nespėjo, nes prie jo prišoko A. J. draugai ir jį sulaikė. Ikiteisminio tyrimo metu gerai neprisiminė, todėl sakė, kad vieną kartą. Smūgiai sekė vienas po kito. Manė, kad vieno smūgio maža. Po antro smūgio draugai atitraukė. Daugiau A. J. nematė. Dėl to, ką padarė, gailėjosi iš karto, bet nukentėjusiajam pagalbos suteikti negalėjo, nes draugai neprisileido. Aplinkiniai stojo ginti, kilo sumaištis, žmonės negalėjo linksmintis. Smūgiavo būdamas išgėręs ir tai turėjo reikšmės nusikalstamų veikų padarymui. Nukentėjusiojo atsiprašė jau kitą dieną, žadėjo atlyginti turtinę ir kiek galės neturtinę žalą. Dėl savo veiksmų gailisi ir dabar. Turtinę žalą atlygino visiškai. Neturtinės, mano, reikalaujama per daug. Nukentėjusiojo išgyvenimai nebuvo tokie gilūs, kad reiktų mokėti 5 000 Eur. Objektyvi suma būtų 1 000 Eur. Be to, jis nedirbantis, taigi sumokėti bus sunku. Tačiau skolinsis ir mamos, kitų asmenų, ir mano, kad per 2 mėnesius 1 000 eurų atlygintų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 str.).:

Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. vasario 28 d., apie 01 val., buvo kavinėje „Mykolo seklyčia“, kur su draugais gėrė brendį. Išeidamas iš kavinės jis sutiko U. K. ir jiems besikalbant, prie jų priėjo E. K., kuris jo paklausė, ko šis kimba prie U. K.. Nukentėjusysis nieko jam nesakęs išėjo į lauką. Kartu su juo ėjo R. R. ir K. U.. Būnant lauke išgirdo E. K. žodžius ir tuo metu gavo du smūgius į veidą ir dėl to jis krito ant žemės. Iš karto skambino į policiją, o E. K. tuo metu iš jo pasijuokė ir išvažiavo su draugais. Įvykį matė D. S., taip pat aplinkui buvo daug žmonių. Po sumušimo greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Molėtų ligoninę, kur po medicininės pagalbos suteikimo buvo išleistas gydytis į namus. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo 2016 m. vasario 29 d., buvo nuvykęs į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, kur ekspertas nustatė, kad jam buvo pažeisti penki dantys. Du dantis gydėsi UAB "MinArtmeda" odontologijos klinikoje, kur už dantų taisymą mokėjo 90 eurų, dėl kitų dviejų sužalotų dantų kreipėsi į UAB "L&B Klinika" odontologijos kabinetą, kur sužinojo, jog dantų tvarkymas kainuos dar 700 eurų. (b.l.24-25).

Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. vasario 27 d., apie 22 val., buvo kavinėje "Mykolo seklyčia". Matė, kad bare buvo jam pažįstami E. K. ir A. J.. Po vidurnakčio, maždaug apie 2 val., prieš užsidarant kavinei, jos viduje kilo žodinis konfliktas tarp A. J. ir U. K., girdėjo, kad jie konfliktavo dėl dingusios alaus skardinės. Jis priėjo prie A. J. ir draugiškai pasiūlė nebekonfliktuoti, o eiti į lauką parūkyti. A. J. su tuo sutiko ir pirmas ėjo į lauką, jis jam iš paskos, o paskui jį ėjo K. U.. Išėjus iš kavinės į lauką išbėgo ir E. K., kuris nieko nesakęs mažiausiai vieną kartą trenkė ranka A. J. į veidą. Tuo metu lauke buvo daugiau žmonių, kurie išskyrė A. J. ir E. K.. Dar 5 minutes E. K. vaikščiojo lauke prie kavinės, o po to dingo. A. J. jam sakė, kad jis net nesuprato už ką E. K. jam trenkė. (b.l.46-47)

Liudytojas K. U. parodė, kad 2016 m. vasario 27 d., vakare buvo kavinėje "Mykolo seklyčia", kurioje buvo apie 30-40 žmonių, tarp kurių buvo E. K. ir A. J.. Abu iš išvaizdos atrodė neblaivūs. Po vidurnakčio, maždaug apie 1 val. 30 min., kavinėje kilo žodinis konfliktas tarp A. J. ir U. K.. Vėliau einant į lauką pamatė ant žemės gulintį A. J., o šalia jo stovėjo E. K.. A. J. sakė, kad kvies policiją, nes jį sumušė A. K.. (b.l.49-50)

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. vasario 27 d., vėlai vakare, buvo kavinėje "Mykolo seklyčia", kur su draugais gėrė alkoholinius gėrimus. Buvo išėjęs į lauką parūkyti, kur išgirdo triukšmą. Atsisukęs link kavinės įėjimo pamatė einantį A. J., kuris buvo susiėmęs ranka sau už veido. Jo paklausė kas nutiko ir pastarasis atsakė, kad išeinant iš "Mykolo seklyčios" ranka jam trenkė E. K., sakė, jog jis, E. K., jam trenkė už nieką. E. K. tuo metu siūlęs eiti prie A. J. ir tartis gražiuoju, kol neatvyko policija, tačiau jis tai daryti nesutiko (b.l.52-53)

Liudytojas U. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. vasario 27 d., vakare buvo kavinėje "Mykolo seklyčia", kur bendravo su draugais, gėrė alų. Bare buvo pažįstami E. K. ir A. J.. Prieš užsidarant kavinei, nusipirko alaus ir tuomet prie jo priėjo A. J.. Pasakė, kad tai jo alus ir jį paėmė, ir taip prasidėjo žodinis konfliktas. Tuo metu prie jų priėjo E. K., tačiau ką jis kalbėjo, neprisimena. Vėliau A. J. ir E. K. išėjo iš kavinės. Jis taip pat išėjo ir, netoli kavinės lauko durų, ant gatvės važiuojamosios dalies pamatė sėdintį A. J., kurio veidas buvo kruvinas. Netoli jo buvo E. K.. Iš lauke buvusių žmonių kalbų suprato, kad E. K. vieną kartą ranka trenkė A. J. į veidą, tačiau niekas nekalbėjo dėl ko tai įvyko. Liudytojas U. K. parodė, kad pats nematė kaip E. K. trenkė A. J., tačiau nesuprato dėl ko. Jis neneigia, kad šis A. J. sumušimas galėjo būti susijęs su prieš tai vykusiu jo ir A. J. žodiniu konfliktu dėl alaus, tačiau teigė, kad E. K. pagalbos jis neprašė (b.l.55-56)

Iš 2016-02-28 asmens blaivumo testo Nr. 2096 matyti, kad 2016 m. vasario 28 d., 2 val. 58 min., nukentėjusiajam A. J. nustatytas 0.96 promilių girtumas. (b.l.10)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 582/2016(01) matyti, kad A. J. padaryta nosies nugarėlės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, nosikaulio lūžis, viršutinės lūpos muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva, viršutinių 2-o ir 3-io dantų iš kairės, apatinių 1-o ir 2-o dantų iš dešinės vainikų nuskėlimai, apatinių 1-o ir 2-o dantų iš dešinės daliniai vainikų lūžiai, dešinės plaštakos odos nubrozdinimai, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-02-28). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. (b.l.21-22).

Iš 2016-02-28 apžiūros protokolo ir jo priedo matyti užfiksuota įvykio vieta (b.l.8-9).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu (pasireiškusiu dviejų smūgių nukentėjusiajam sudavimu) sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Tai yra tyčinis nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-26/2009) .Chuliganiškos paskatos pasireiškia agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smūgių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo. Teismo proceso metu ištirti įrodymai patvirtina, kad iki nusikaltimo E. K. ir nukentėjusysis buvo menkai pažįstami, tačiau praeityje konfliktavę. Visgi kaltinamasis teigė, kad ankstesni santykiai reikšmės smurtui prieš A. J. neturėjo. Įvykio metu jokio konflikto tarp jųdviejų nebuvo. Konflikto smūgių sudavimo metu nebuvo ir tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo draugo U. K., kurie net nebuvo greta. Ankstesnis tą patį vakarą vykęs pastarųjų žodinis konfliktas nebuvo intensyvus, nebuvo kilę jokios grėsmės kaltinamojo draugui, ką pripažino teismo posėdžio metu ir pats kaltinamasis. Juo labiau, kad nuo A. J. ir U. K. bendravimo iki kaltinamojo smūgių sudavimo nukentėjusiajam praėjo laiko tarpas, kol nukentėjusysis išėjo į lauką. A. J. ir U. K. išsiskirstė, nebekonfliktavo, taigi mušti pastarąjį nebuvo jokios priežasties. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad E. K. įžūlius smurtinius veiksmus, kuriais nukentėjusiajam sutrikdė sveikatą, atliko dėl menkavertės priežasties (nukentėjusiojo ir kaltinamojo draugo U. K. nežymaus konflikto), todėl E. K. paskatos vertintinos kaip chuliganiškos. Šią veiką jis padarė tyčia, matydamas aplinkui daug atėjusių pasilinksminti žmonių ir nepaisydamas to, kad smurtas prieš A. J. žmonių poilsį sudrums ar visai nutrauks.

E. K. smūgius sudavė viešoje vietoje, jo veiksmus matė kiti asmenys, kurie buvo išgąsdinti, šokiruoti tokio kaltinamojo elgesio. Jie, atėję į kavinę pailsėti, pasilinksminti, savo poilsį buvo priversti nutraukti, nes ėmėsi veiksmų užkirsti kelią smurtui, ginti nukentėjusįjį, kilo sumaištis. Todėl tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. BK 284 straipsnio 1 dalis nenumato nesunkių sveikatos sutrikdymo padarinių, todėl dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų atsiradę padariniai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

E. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamų veikų padarymui, atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino visą turtinę žalą.

Spręsdamas E. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus, kitas apysunkis. Nusikaltimus padarė pirmą kartą (praeityje neteistas, administracine tvarka baustas du kartus už nešiurkščius administracinius teisės pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, b.l. 60-61), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl šių veikų padarymo, nukentėjusiojo atsiprašė. Jis visiškai atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą ir pripažįsta bei žada atlyginti neturtinę žalą, tik nesutinka su reikalaujamu jos dydžiu. Stengėsi susitaikyti su nukentėjusiuoju, tvirtino ateityje vengsiantis panašių situacijų. Kaltinamasis studijuoja, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 66, 68). Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžiui įsiteisėjus E. K. taikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintinas.

Byloje tiek E. K., tiek A. Ž. (kaltinamojo motinos sesers vyras) pateikė prašymus atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme bei teisiamojo posėdžio metu A. Ž. nurodė bei pateikė rašytinius dokumentus, iš kurių matyti, jog jis su kaltinamuoju palaiko glaudžius ryšius (bendrauja beveik kiekvieną dieną), E. K. padeda dėdei ūkininkauti, pastarasis jam daro teigiamą įtaką, yra jam autoritetas nesant tėvo. A. Ž. neteistas (b.l. 147), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 149), ūkininkauja, aktyvus Alantos seniūnijos bendruomenės narys, charakterizuojamas kaip pareigingas, darbštus, atsakingas, Alantos seniūnijos ir kaimynų atsiliepimai apie jį tik teigiami (b.l. 150). Šios aplinkybės rodo, kad A. Ž. yra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo.

Siekiant, kad E. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pasiektų auklėjamąjį ir prevencinį tikslą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (BK 67 str. 2 d. 5 p.)

Byloje civilinį ieškinį pareiškė Panevėžio teritorinė ligonių kasa dėl 50,01 Eur už A. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b.l. 38-39). Kadangi kaltinamasis visą civilinio ieškovo nurodytą sumą pervedė 2016-06-27 (b.l. 133), procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).

Byloje civilinį ieškinį taip pat pareiškė nukentėjusysis A. J. (b.l. 26-27). Jis iš kaltinamojo prašo priteisti 723,40 Eur turtinės, 5 000 Eur neturtinės žalos bei 200 Eur atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad dėl nosies kaulų sulaužymo ir dantų išmušimo patyrė šoką bei turėjo gydytis. Dėl to patyrė ilgalaikį fizinį skausmą ir daug nepatogumų. Šiuo metu dar vargina nosies skausmas, yra priverstas gydytis pas odontologą dėl dantų protezavimo. Patyrė emocinę depresiją, blogą nuotaiką bei kitus dvasinius išgyvenimus. Patirtos traumos sutrikdė normalią savijautą namuose ir darbe. Moralinę nuoskaudą jaučia ir dėl to, kad E. K. neatsiprašė ir iki šiol neatlygino sveikatai padarytos žalos.

Kaip matyti iš mokėjimo nurodymo (b.l. 151) ir tai teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusiojo atstovas, kaltinamasis atlygino A. J. visą jo reikalaujamą turtinę žalą, t.y. 723,40 Eur. Kaltinamasis neginčijo ir įsipareigojo atlyginti ir visas A. J. reikalaujamas priteisti atstovavimo išlaidas, t.y. 200 Eur. Jis neginčijo ir nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos, tačiau nesutiko su jos dydžiu. Jo vertinimu, 1 000 Eur neturtinė žala yra pakankama nagrinėjamu atveju. Be to, jis, remiantis Sodros duomenų bazės duomenimis, tegauna našlių ir našlaičių pensiją (65,80 Eur/ mėn), studijuoja.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sudavė du smūgius į veidą (gyvybiškai svarbią vietą), dėl E. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jam sukeltas fizinis skausmas, lūžo nosis, nuskelti du dantys, pažeisti viršutinis ir apatinis dantų vainikai, dėl ko nukentėjusysis buvo gydomas, jam leisti vaistai, tačiau duomenų apie likusius padarinius nėra. Šiuo metu nukentėjusysis išvykęs į užsienį, dirba. Teismo vertinimu dėl patirto smurto nukentėjusysis neabejotinai buvo pažemintas (įvykis viešoje vietoje, matant kitiems asmenims), patyrė fizinį skausmą tiek dėl įvykio metu suduotų smūgių, tiek dėl vėliau taikyto gydymo, neigiamus išgyvenimus, turėjo organizacinių rūpesčių kreipiantis pas gydytojus, taigi neturinę žalą patyrė. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Kaltinamasis gauna nedideles pajamas (65,80 Eur našlių ir našlaičių pensiją, Sodros duomenų bazės informacija), studijuoja. Be to, atsižvelgtina ir į aktyvias nukentėjusiojo pastangas atlyginti žalą. Jis iki teismo posėdžio sumokėjo nukentėjusiajam visą jo patirtą turtinę žalą, neginčijo patirtos neturtinės žalos (nesutiko tik su jos dydžiu), mėgino dėl jos susitarti su nukentėjusiuoju.

Įvertinęs nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų pasekmes, teismas mano, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas, atsižvelgiant tiek į aukščiau įvertintas aplinkybes, tiek į teismų priteistas sumas panašaus pobūdžio bylose. Neturtinei žalai atlyginti priteistina 2 000 Eur suma atitiks sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2013, 2K-78/2013, 2K-202-693/2015)

CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąlygos ją taikyti (Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-433-366/2013). Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą galėtų sumokėti per 2 mėnesius, vadinasi po 500 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į jo jauną amžių, menkas pajamas, mokymąsi, aplinkybę, kad jį remia tik mama (tėvo neturi), o nuosavybės teise turimų trijų žemės sklypų dalių vidutinė rinkos vertė pagal Registrų centro išrašus nesiekia nei trečdalio priteistos sumos, teismas mano, kad yra pagrindas iš jo priteistos 2 000 Eur neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti 4 mėnesiams, įpareigojant sumokėti kas mėnesį po 500 Eur.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis A. J. prašo priteisti iš kaltinamojo 200 Eur atstovavimo išlaidų bei apteikė atstovavimo sutartį su advokatu Kęstučiu Rakausku (b.l.32) ir 200 Eur pinigų priėmimo kvitą (b.l. 33). Kaltinamasis šios sumos neginčijo, išlaidos patirtos objektyviai, atstovavimo paslaugos suteiktos, todėl yra pagrindas jas priteisti iš E. K..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-47-964/2016 dėl E. K. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 200 Eur atstovavimo išlaidų. Neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti keturiems mėnesiams, mokant kas mėnesį po 500 Eur. Mokėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Mokėjimas turi būti atliktas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti E. K., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. Ž., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismą.