Kauno apylinkės teismo nutartis, II-253-917/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-27
Bylos Nr.: II-253-917/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00070-2024-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Sigita Meškauskienė
Pareiškėjas: D. B.

Kategorijos

1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
18.1Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
21.1.13Kitos administracinių nusižengimų teisenos bendrosios nuostatos
21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-253-917/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00070-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 18.1; 21.1.5; 21.1.13; 21.9.10; 21.10.4; 21.11.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretoriui Lukui Žižiui,dalyvaujant pareiškėjai D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Nutarimo esmė: 2023 m. rugsėjo 11 d. gautas D. B. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 11 d., apie 20.00 val., ji vaikščiojo (duomenys neskelbtini) gatve, vadžiojo savo šunį be pavadžio, kadangi šuo yra draugiškas. Priėjus prie namo, pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu, ant šaligatvio stovėjo vyras, kuris jos laukė, buvo išsitraukęs mobiliojo ryšio telefoną ir viską filmavo. Pareiškėja priėjo arčiau ir taip pat išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J7“. Minėtas vyras trenkė Pareiškėjai per telefoną bei atstūmė, dėl ko iš rankų iškrito Pareiškėjos telefonas ir įskilo jo ekranas. Vyras pradėjo Pareiškėją įžeidinėti ir grasinti sakydamas „lachūdra“, „papjausiu tave“, „nušausiu tavo šunį“, „pro mane geriau neik“. Po konflikto Pareiškėja nuėjo į savo namą kiemą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sėdėjo ant suolo ir pastebėjo, kaip viena iš (duomenys neskelbtini) namo kieme buvusių moterų grįžo į Pareiškėjos gyvenamojo namo pirmą laiptinę. Atvykus pareigūnams buvo nustatyta, kad su Pareiškėja konfliktavęs asmuo yra M. S., gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini). Asmuo tikino, kad didelio konflikto nebuvo, jis filmavo Pareiškėjos šunį, kadangi šis buvo palaidas, Pareiškėjai negrasino, telefono iš rankų neišmetė. Nustatyta, kad moteris, mačiusi įvykį yra D. S., kuri paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 11 d., vakare su kaimyne lydėjo jos anūkę ir marčią į automobilį. Priėjus prie gatvės, pamatė palaidą šunį, kurio šeimininkė į tai nekreipė dėmesio. Kaimynės anūkė šuns išsigando ir pradėjo verkti, o šuns šeimininkė į pastabas nereagavo. Tuomet atėjęs kaimynas vyras paprašė šunį pririšti, tačiau šeimininkė ir toliau nekreipė dėmesio, įvyko žodinis konfliktas. Šuns šeimininkė rankose turėjo telefoną, o M. S. nurodė, kad ši nefilmuotų, padėtų telefoną ir daugiau jokio incidento nebuvo. Šuns šeimininkė palaidą šunį nusivedė ir visi išsiskirstė. Nustatyta, kad minėtą įvykį matė (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininkas G. K., kuris nurodė, kad įvykio metu buvo namuose, balkone, matė kaip Pareiškėja vedžiojo palaidą šunį. Iš (duomenys neskelbtini) namo į gatvę išėjus trims moterims su vaiku, šis išsigando šuns ir pradėjo verkti. Tarp moterų kilo žodinis konfliktas, atėjo vyras, kuris taip pat konfliktavo. Kas konkrečiai buvo kalbama, G. K. negalėjo nurodyti, tačiau tikino, kad Pareiškėjos niekas nestumdė, telefono iš rankų neišmetė. Nesant nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje, požymių, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

2024 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Pareiškėjos D. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) bei tinkamai ir išsamiai atlikti užpuolimo tyrimą.

Skunde nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatas netinkamai išnagrinėjo pareiškimą, neištyrė bei nesurinko su byla susijusių duomenų, surinkta informacija turi prieštaravimų, kurie nepašalinti. Pareiškėjos pareiškimo esmė: akivaizdžiai neblaivūs trys asmenys, vakare, viešoje vietoje (gatvėje) užpuolė Pareiškėją vedžiojančią draugišką šunį, iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, grasino fiziškai susidoroti su Pareiškėja ir jos šuniu, apstumdė, sudaužė telefoną. Susipažinusi su atlikto tyrimo medžiaga, Pareiškėja daro išvadą, kad užpuolimas nėra ištirtas, nesurinkti susiję duomenys, surinka informacija turi prieštaravimų, kurie nepašalinti iki sprendimo priėmimo. Pareiškėjai pateiktoje medžiagoje niekur nėra užfiksuoto ją užpuolusių asmenų neblaivumo nustatymo. Nėra ištirta ir nustatyta, ką konkrečiai užpuolimo metu Pareiškėjai sakė asmenys, kokius necenzūrinius žodžius naudojo. Akivaizdu, kad asmenys su Pareiškėja kalbėjo pakeltu tonu, agresyviai, kitu atveju liudytojas G. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), iš 5 aukšto balkono nebūtų galėjęs paliudyti apie konfliktą. Nėra ištirta ir nustatyta, kaip užpuolimo metu elgėsi, gestikuliavo ir kabinėjosi užpuolėjai, kaip Pareiškėjos telefonas atsidūrė ant žemės (Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad D. S. patvirtino apie Pareiškėjos rankose laikytą telefoną, tačiau nei vienas iš 3 liudytojų nenurodė, kokiomis aplinkybėmis jis iškrito). Tarp pateiktų duomenų nėra trečiosios užpuolėjos (kiek supranta Pareiškėja, tai M. S. žmonos) paaiškinimo apie įvykį, nors jos nurodytos aplinkybės gali būti reikšmingos šiam tyrimui. Neištirtos ir nenustatytos faktinės aplinkybės dėl M. S. telefonu daryto užpuolimo vaizdo įrašo, kuris turėtų didelę reikšmę šiame tyrime. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kur išsaugotas vaizdo įrašas bei neišreikalauta jį pateikti tyrėjui. Be to, nenustatyta, ar kiti dalyviai ar liudininkai nepadarė šio įvykio vaizdo įrašų. Surinktoje medžiagoje yra akivaizdus prieštaravimas tarp surinktų liudijimų ir faktinių įvykio aplinkybių. Užpuolimo metu Pareiškėja nematė ir negirdėjo „paniškai rėkiančios“ anūkės, jos mamos ir/ar jų automobilio. Pareiškėjos šuo nesiartino, neužpuolė ir neišgąsdino jokių vaikų, nes vedžiodama visada jį laiko savo matymo lauke. Liudytojas G. K., pateiktuose dokumentuose, klaidingai nurodomas, kaip (duomenys neskelbtini) namo pirmininkas, jis yra tik artimas D. S. kaimynas ir draugas, pateikęs šališką informaciją tyrėjui. (duomenys neskelbtini) namo pirmininkas yra A. K. (ši informacija yra viešai prieinama). Surinktoje medžiagoje minima informacija iš „anoniminių“ šaltinių, kurie aiškiai parodo, kad nukentėjusioji „konfliktiška“, todėl apie užpuolikus informacija nerinkta ir netirta. Akivaizdu, kad „anoniminė“ informacija susijusi su liudytoju G. K. ir yra pateikiama tik jo asmeninė nuomonė. Pareiškėja nurodė, kad su G. K. dukra G. K. vyksta konfliktas dėl to, kad ši purto kilimus per balkoną ant Pareiškėjos „galvos“, kadangi ji gyvena aukštu žemiau (tai aprašyta administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini)). Tyrėjui pasikalbėjus su (duomenys neskelbtini) name gyvenančiais kaimynais, būtų gauta informacija apie dažnas išgertuves, bei M. S. „žygdarbius“ neblaiviame stovyje. Tyrėjas, nustatinėdamas padarytos žalos dydį, nepagrįstai lygina nenustatytos kokybės parduodamų, galimai vogtų, telefonų kainas. Skunde nurodyta, kad pagal liudytojų parodymus, neaprašytas nei vienas konkretus užpuolikų veiksmas, nėra nei vieno iš trijų dalyvių žodžio. Neaprašytas pats įvykis. Nutarime nepaminėtas faktas, kad M. S., kaip ir įvykio vietoje buvusios moterys, buvo neblaivūs. Bylos medžiagoje nėra neblaivumo nustatymo akto, M. S. to vakaro parodymų. Kaip teigia liudytojai, buvo daugiau dalyvių, tačiau apklausti tik du asmenys ir kaimynai, dėl ko panašu, jog moteris su vaiku yra sugalvota. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad 2023 m. rugsėjo 11 d., apie 20.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve ji vedžiojo šunį, kuomet girta kompanija stovėjo privataus namo kieme ir galimai matė Pareiškėją vaikščiojant kitoje gatvės pusėje. M. S., būdamas neblaivus, specialiai stovėjo viduryje šaligatvio, laukė Pareiškėjos su įjungta telefono kamera, tyčiojosi, stūmė ir filmavo. Moterys, buvusios kieme prie vartų, vidinėje kiemo pusėje, taip pat netylėjo. Gatvėje žmonių nebuvo, jokių vaikų nebuvo. Į tai, kad M. S. filmuoja, Pareiškėja nekreipė dėmesio. Telefoną, buvusį kišenėje, ji išsitraukė tik tuomet, kai M. S. ėmė ją garsiai įžeidinėti ir stumdyti, tačiau jis Pareiškėjos telefoną išmušė iš rankų ir taip sudaužė.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariate Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate buvo pradėtas tyrimas pagal 2023 m. rugsėjo 11 d. D. B. pareiškimą, dėl to, kad ji buvo užpulta kaimyno, kuris įvykio metu sugadino jos telefoną. Pareiškime buvo nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 11 d., apie 20.00 val., Pareiškėja vaikščiojo (duomenys neskelbtini) gatve, vedžiojo šunį be pavadžio, kadangi šuo draugiškas. Priėjo prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, ant šaligatvio stovėjo vyras, kuris jos laukė, ją filmavo savo telefonu. Minėtu adresu namo kieme buvo dar dvi moterys. Pareiškėjai priėjus arčiau ir taip pat išsitraukus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J7“ bei ausinę iš ausies, vyras ranka trenkė per telefoną bei atstūmė, dėl ko telefonas iškrito ir įskilo jo ekranas. Vyras pradėjo ją įžeidinėti ir grasinti tokiais žodžiais, kaip „lachūdra“, „papjausiu tave“, „nušausiu tavo šunį“, „pro mane geriau neik“. Po konflikto Pareiškėja nuėjo į savo namo kiemą adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), sėdėjo ant suolo ir pastebėjo, kaip viena iš įvykio vietoje buvusiu moterų grįžo į Pareiškėjos gyvenamojo namo pirmą laiptinę. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad su Pareiškėja konfliktavęs asmuo yra M. S., gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini). Asmuo tikino, kad didelio konflikto nebuvo, jis filmavo Pareiškėjos palaidą šunį, jai negrasino, telefono iš rankų neišmetė. Tyrimą atliekantis pareigūnas, tyrimo metu apklausė D. S., kuri paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. vakare su kaimyne lydėjo jos anūkę su marčia į automobilį. Tyrimą atliekantis pareigūnas, tyrimo metu apklausė D. S., kuri paaiškino, kad 2023-09-11 vakare su kaimyne lydėjo jos anūkę su marčia į automobilį. Priėjus prie gatvės pamatė palaidą lakstantį šunį, o šalia buvusi jo šeimininkė į tai nekreipė dėmesio. Kaimynės anūkė išsigando palaido šuns ir pradėjo verkti, o šuns savininkė į pastabas gyvūną prisirišti nekreipė dėmesio. Tada atėjęs kaimynės vyras paprašė šunį prisirišti, bet jo šeimininkė toliau į tai nekreipė dėmesio. Įvyko žodinis konfliktas, šuns šeimininkė rankose turėjo telefoną, M. S. sakė, kad nefilmuotų, pasidėtų telefoną, daugiau jokio incidento nebuvo. Šuns šeimininkė nusivedė palaidą šunį toliau ir visi išsiskirstė. Taip pat buvo apklaustas ir M. S., kuris pateikė įvykio aplinkybių paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos minimą vakarą būnant namuose išgirdo anūkės riksmą. Išėjus į gatvę žmona parodė moterį, kuri be pavadžio vedžiojo šunį, kuris ir išgąsdino anūkę. Vyras telefonu nufilmavo palaidą šunį, o priėjus šuns šeimininkei abu apsižodžiavo. M. S. neigė pastarąją iškeikęs ar jai grasinęs bei sudaužęs telefoną. Vaizdo įrašo asmuo išsaugojęs telefone neturėjo. Iš pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant tyrimą buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) namą, kur bendrauta su jo gyventojais. Sutikti asmenys aiškino, kad minėta moteris (Pareiškėja) yra konfliktiška, vedžioja palaidą šunį, kuris iškapsto kieme augalus, prieš kelis metus buvo incidentas dėl kilimų purtymo iš balkono. Kalbinti asmenys norėjo išlikti anonimais, siūlė kreiptis į namo pirmininką, kuris gali daugiau papasakoti. (duomenys neskelbtini) namo pirmininkas G. K. nurodė, kad įvykio metu buvo namuose, balkone, ir matė kaip gatvėje Pareiškėja vedžiojo palaidą šunį. Iš (duomenys neskelbtini) namo į gatvę išėjus 3 moterims su mažu vaiku, šis išsigando palaido šuns ir pradėjo verkti, tarp moterų kilo žodinis konfliktas, iš minėto namo atėjo vyras, kuris taip pat sukonfliktavo su šuns šeimininke. Kas buvo konkrečiai kalbama, G. K. negalėjo nurodyti, tačiau tikino, kad Pareiškėjos niekas nestumdė, telefono iš rankų neišmetė. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūnas atlikęs tyrimą, byloje surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir 2023 m. gruodžio 22 d. priėmė pagrįstą sprendimą –nutarimą, kuriuo vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 481 straipsnio l dalį, dėl D. B. pareiškime nurodyto įvykio. Administracinių nusižengimų faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save pareiškėjais pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies l punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl įrodymų pakankamumo sprendžia tyrimą atliekantis tyrėjas. Vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika pažymėta, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų arba priešingai procesas turi būti nutrauktas, jei visos protingos procesinės galimybės išnaudotos, nes nėra ir negali būti įrodinėjama iki begalybės ir nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų negali duoti. Skunde cituojama ANK 481 straipsnio 1 dalis. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, be kitų administracinio nusižengimo požymių, pirmiausia, būtina nustatyti, ar byloje yra surinkta pakankami įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo padaryta veika, atitinkanti minėto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pažymėtina, kad ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo būtinasis požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąja tvarka ir žmonių rimti (žr. pvz., Kauno apygardos 2022 m. birželio 2 d. nutartis byloje Nr. AN2- 144-348/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartis byloje Nr. AN2-233- 806/2022 ir kt.). Ginčo, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje tarp D. B. ir M. S. kilo žodinis konfliktas, nėra. Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos konfliktas įvyko dėl D. B. be pavadėlio vedžioto šuns, to neneigia nei viena iš konflikto pusių. Kaip matyti bylos medžiagoje tiek Pareiškėjos, tiek liudytojų parodymai išsiskyrė, nebuvo nustatyta, kad D. B. buvo išplūsta necenzūriniais ar kitokiais ją įžeidžiančiais žodžiais, tai nurodo, tik vienintelė D. B.. Taip pat, tyrimo metu byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, kad D. B. telefoną, būtent to įvykio metu apgadino M. S., tai patvirtina apklausti liudytojai, kurių parodymais netikėti nėra jokių objektyvių duomenų, todėl neatmetama, kad telefonas galėjo būti sugadintas iki minėto įvykio. Pareiškėjos skunde prašomi atlikti veiksmai, yra nepagrįsti ir dėl jų pasisakyta atlikusio pareigūno nutarime bei kituose rašytiniuose dokumentuose. Prašomas išreikalauti įvykio vaizdo įrašas, nėra paimtas prie bylos, nes jau atvykus pareigūnams asmuo nurodė, kad įrašas nėra išsisaugojęs, tai patvirtino ir savo apklausoje. Taip pat asmeniui įvykio metu nebuvo tikrintas neblaivumas, nes asmens neblaivumas arba blaivumas nebuvo konflikto dalykas ir šiuo atveju nėra veiką kvalifikuojantis požymis, todėl neturi įtakos sprendžiant kaltės arba nekaltumo klausimą dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo numatyto ANK 481 straipsnyje. M. S. apklausa buvo atlikta tyrimo metu, atvykę į įvykį pareigūnai neapklausinėjo asmens, nes tik aiškinosi pirmines įvykio aplinkybes, bei priėmė vienos iš konfliktuojančių pusių pareiškimą, kurio tyrimas buvo pavestas pagal teritorinį priklausomumą. Taip pat šioje situacijoje nėra svarbi aplinkybė ar D. B. savo telefonu filmavo ar jį tik laikė rankoje, nes atvykus pareigūnams D. B. nurodė, kad ji išsitraukė telefoną nes ketino skambinti policijai, todėl faktas, kad ji telefoną turėjo įvykio metu rankoje yra pagrįstas, tačiau ką juo atliko, įvykį matę asmenys situaciją vertino pagal savo įsitikinimą, o be to šioje byloje tai nėra ginčo dalykas. Šiuo atveju buvo tirta ar buvo įvykyje padaryta priešinga teisei veika, o ne tikslintos tam tikros detalės kurios, neturi įtakos veikai. Pareigūnai atvykę pagal D. B. iškvietimą, tikslindami aplinkybes, filmavo kūno kameromis, kurių įrašai dar yra išlikęs failų saugykloje ir teismui nusprendus, kad jie yra reikalingi nagrinėjant bylą, Institucijos gali būti pateikti. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio nuostatas taikymo svarbu ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Konfliktinėse situacijose susijaudinę žmonės ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui spręsti. Išsakomas pyktis, pakeltas tonas, gali rodyti ne siekį sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, o labiau atskleisti asmens dirglumą, susierzinimą, nervinimąsi, atspindėti kitas neigiamas reakcijas, nukreiptas į asmenis, su kuriais norima išsiaiškinti aplinkybes dėl susidariusios juos netenkinančios situacijos. Sutiktina, kad šioje byloje pasirinktas emocijų reiškimo būdas nėra tinkamas, tačiau Institucijos vertinimu abiejų konfliktuojančių pusių veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos, nes duomenų, kad buvo sutrikdyta pašalinių žmonių rimtis ar viešoji tvarka nebuvo nustatyta. Nors įvykį ir matė liudininkas G. K., kuris niekaip nėra susijęs su pačiu konfliktu, tačiau pastarasis teigė, kad negali nurodyti kas konkrečiai buvo kalbama, bei tikino, kad D. B. niekas nestumdė, telefono iš rankų neišmetė, jam nebuvo sutrikdyta rimtis. Teisinis reglamentavimas, susijęs su ANK 481 straipsnio inkriminavimu, būtent ir sieja šio nusižengimo padarymą su siekiu straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ko nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Tai suponuoja, kad įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašaliniu bei konflikte nedalyvavusiu žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Tokios, pozicijos laikosi ir teismai. Tai, jog Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi Pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pažymima, kad asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti remdamasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne tokius konfliktus dirbtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas.

Teismo posėdžio metu Pareiškėja D. B. paaiškino, kad skundą palaiko jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad turi šunį, kuris yra paimtas iš prieglaudos. Šuo nepiktybinis, bijantis žmonių, pats prie jų neina, todėl Pareiškėja leidžia jam pasilakstyti žaliosiose zonose, esančiose prie namų. Eidama (duomenys neskelbtini) g. matė tris neblaivius asmenis, kurie stovėjo ir šnekėjo prie vartelių, tačiau kadangi vaikšto su ausinėmis, su muzika, negirdėjo ką jie kalbėjo ir nekreipė dėmesio. Vėliau grįžo gatve atgal. M. S. viduryje šaligatvio stovėjo su telefonu rankose, filmavo Pareiškėją, tačiau ji negirdėjo ką jis sakė. Kadangi M. S. pradėjo gestikuliuoti, Pareiškėja išsiėmė ausinę ir pradėjo klausyti. M. S. kalbėjo negražiais žodžiais. Pareiškėja taip pat nurodė, kad atkreipė dėmesį į namo balkonus, balkonuose nematė G. K., nors šis teigė, kad buvo balkone. Pareiškėja nekreipė dėmesio į tai, kad ją filmuoja ir ėjo toliau, tačiau M. S. „stuktelėjo“ jai. Pareiškėja tuo metu pradėjo traukti telefoną iš kišenės, kad galėtų filmuoti, tačiau ji nespėjo net išjungti muzikos kai M. S. trenkė Pareiškėjai per ranką, iš kurios iškrito telefonas. Moterys, buvusios prie vartelių taip pat plūdosi necenzūriniais žodžiais. Viena iš moterų buvo D. S., o kita, kaip supranta Pareiškėja, yra M. S. žmona ar sugyventinė. Šių žmonių nepažįsta. Po konflikto Pareiškėja susinervino, pasuko link namų, atsisėdo ant suoliuko, kad susirinktų telefoną, nes nuo smūgio telefonas pažiro. Sėdėdama ant suoliuko matė, kaip D. S. parėjo į namo pirmą laiptinę, Pareiškėja gyvena paskutinėje laiptinėje. S., S., K. nepažįsta, galbūt yra prasilenkusi. Tame name gyvena tik treti metai, veda ramų gyvenimo būdą, gyvena su vaikais. Susitvarkius telefoną iškvietė policiją. Kadangi nebuvo surinkta medžiaga, pati bendravo su kai kuriais kaimynais. Atvykus policijos pareigūnams S. viską neigė. Kada atsirado anūkė – pasakyti negali, kadangi įvykis įvyko rugsėjo 11 d., o parodymai duoti gruodžio mėnesį. Pareiškėja nurodė, kad įvykio metu gatvė buvo tuščia, jokių vaikų nebuvo. Atvykus policijai matė, kad S. buvo K. balkone, vėliau jis tapo liudininku. Virš Pareiškėjos gyvena G. K. dukra, kuri purtė kilimus. Dėl to kilo konfliktas, aiškinosi situaciją teisme, kadangi Pareiškėja turėjo viską užfiksavusi. G. K. Pareiškėja įvardina kaip suinteresuotą asmenį jai pakenkti. Pati Pareiškėja net nežino, kaip jis atrodo. Dėl vaiko Pareiškėja dar kartą nurodė, kad jokio vaiko konflikto metu nebuvo, lauke buvo tik vyras ir dvi moterys, kurie buvo neblaivūs. Kaip ir nurodė skunde, S. ir S. parodymai skiriasi. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) namo pirmininkas nėra G. K.. Namo pirmininkas yra A. K.. S. nepažįsta, tačiau yra girdėjusi jų „baliavones“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. B. 2023 m. rugsėjo 11 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariatą dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 11 d., apie 20.00 val., ji, Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve vedžiojo šunį be pavadžio, kadangi šuo draugiškas, svetimų žmonių bijo. Priėjusi prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio pamatė stovintį vyrą, kuris jos laukė, buvo išsitraukęs telefoną, kuriuo ją filmavo. Minėtu adresu taip pat buvo ir dvi moterys. D. B. priėjus prie vyro ir išsitraukus savo telefoną „Samsung J7“ bei ausinę iš ausies, vyras ranka trenkė per telefoną, kuris iškrito ir rankų ir įskilo jo ekranas. Vyras pradėjo įžeidinėti D. B. tokiais žodžiais kaip „lachūdra“, „papjausiu tave“, „nušausiu tavo šunį“, „pro mane geriau neik“.

2023 m. gruodžio 22 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nesant administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 481 straipsnio (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) 1 dalį (necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį), motyvuojant tuo, kad nesurinkta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad M. S. padarė minėtą nusižengimą.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog tyrimas byloje nebuvo atliktas išsamiai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, nepašalinus iškilusių prieštaravimų, neapklausus visų galimų liudytojų, pareiškėjai nesudarius galimybės reikšti civilinį ieškinį dėl jai padarytos žalos atlyginimo, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, apsiribojant tik kelių asmenų parodymais, kurie tik Institucijos įsitikinimu, sudarė pagrindą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Institucija apklausė D. S., M. S., D. B., G. K. bei Kaune, (duomenys neskelbtini). esančio (duomenys neskelbtini) namo gyventojus. Pažymėtina, kad nėra nustatyta, jog apklausti minėto namo gyventojai būtų matę tiriamą įvykį. Apklaustas G. K. nurodė, kad įvykio metu buvo namuose, balkone, matė, kaip D. B. vedžiojo palaidą šunį. Iš (duomenys neskelbtini) namo į gatvę išėjus trims moterims ir vaikui, šis šuns išsigando, pradėjo verkti, dėl ko tarp moterų kilo žodinis konfliktas. Iš minėto namo taip pat atėjo vyras, kuris irgi konfliktavo su šuns šeimininke. Kas buvo konkrečiai kalbama negalėjo nurodyti, tačiau tikino, kad niekas D. B. nestumdė, telefono iš rankų neišmetė. Tuo tarpu D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams apsidairė ir matė, kad G. K. balkone net nebuvo, be to šis asmuo nėra namo bendrijos administratorius. Tiek D. S., tiek M. S. nurodė, kad D. B. vedžiojo šunį be pavadžio. D. S. kartu su kaimyne lydėjo kaimynės marčią bei anūkę į automobilį, tačiau anūkė palaido D. B. šuns išsigando, pradėjo verkti, dėl ko tarp moterų kilo žodinis konfliktas. Išgirdęs verksmą iš namo atėjo ir M. S., kuris taip pat paprašė D. B. prisirišti šunį. Konflikto metu M. S. apsižodžiavo su D. B., tačiau nurodė, kad jos tikrai nekeikė, telefono iš rankų neišmetė. Tuo tarpu D. B. nurodė, kad M. S. visą laiką stovėjo ant šaligatvio ir ją filmavo. Jam pradėjus ją keikti necenzūriniais žodžiais, Pareiškėja nusprendė išsitraukti telefoną ir taip pat viską nufilmuoti, tačiau M. S. trenkė per ranką, dėl ko iškrito ir sudužo telefonus.

Iš apklaustų asmenų parodymų matyti akivaizdūs prieštaravimai dėl įvykio aplinkybių. Analizuojant teismui pateiktą bylos medžiagą nustatyta, kad Institucija neatliko jokių veiksmų kilusiems prieštaravimams pašalinti. Iš asmenų parodymų aiškiai matyti, kad konflikto metu visą įvykį matė dar viena moteris, tačiau jos tapatybė nėra išaiškinta, taip pat nėra išaiškinti kiti asmenys, galėję matyti įvykį. Nėra jokių duomenų apie D. S. minimą kaimynės marčią ar jos anūkę, taip pat nebuvo apklausta ir minėta kaimynė, kuri, anot D. S., taip pat buvo įvykio metu.

Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje nurodoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus, taip pat ir nustatant bei apklausiant asmenis bei taip patikrinant jų duotus parodymus. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2023 m. gruodžio 22 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti būtinus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos D. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Meškauskienė