Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-173-775/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-01-03
Bylos Nr.: e2-173-775/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Šliumpienė
Atsakovas: L. P.
Trečiasis asmuo: I. V., D. G., uždarosios akcinės bendrovės „Eurobrokeriai“, B. R. K.
Ieškovas: I. D.
Advokatai: Jolanta Ramoškienė, Diana Višinskienė, Ina Kurauskienė, Gintautas Gustaitis

Kategorijos

2.6.11.1Bendrosios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos
2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas
2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-173-775/2025Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00392-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.6; 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 3.1.7.6; 3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,dalyvaujant nuotoliniu būdu ieškovės atstovei advokatei Dianai Višinskienei,atsakovei L. P. ir jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei,trečiajam asmeniui I. V.,trečiojo asmens D. G. atstovei advokato padėjajai Jolantai Ramoškienei,

tiesiogiai dalyvaujant trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Eurobrokeriai“ atstovui advokatui Gintautui Gustaičiui,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui B. R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. patikslintą ieškinį atsakovei L. P. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, atsakovės priešieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutartyje nuodytos kainos pakeitimo, tretieji asmenys byloje – I. V., uždaroji akcinė bendrovė „Eurobrokeriai“, D. G. ir B. R. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė I. D. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo 2020 m. gruodžio 15 d. tarp I. D. ir L. P. sudarytą 16/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 60/731 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurią patvirtino Kauno m. 7-ojo notaro biuro notarė Judita Valevičienė, registracijos Nr. 7KV-5741, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 58 000 Eur sumą, gražinti atsakovės nuosavybėn 16/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 60/731 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 95–102, 4 t.).

2. Patikslintame ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad 2020 m. spalio 9 d. ieškovė ir atsakovė tarpininkaujant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurobrokeriai“ direktorei I. V. sudarė 16/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 60/731 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. 2020 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurią patvirtino Kauno m. 7- ojo notaro biuro notarė Judita Valevičienė, registracijos Nr. 7KV-5741. Trečiasis asmuo I. V. bendravo su ieškove, aprodė parduodamą, antrame aukšte esantį 67 kv. m ploto butą. Pasirašinėjant preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, paaiškėjo, jog gyvenamasis namas nepadalintas butais, tačiau atsakovė patvirtino, kad parduodamos 16/100 dalys gyvenamojo namo atitinka ieškovei aprodytą 67 kv. m ploto butą, esantį antrame aukšte. 2022 m. kovo 17 d. ieškovė iš gyvenamojo namo bendraturčių D. G. ir B. R. K. atstovės advokato padėjėjos Jolantos Ramoškienės gavo pasiūlymą–pretenziją, kuria ieškovei buvo pasiūlyta per 14 dienų atlaisvinti patalpas b-1 (7,10 kv. m), IV-2 (13,14 kv. m), IV-1 (17,42 kv. m) bei nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu ir žemės sklypu arba nusipirkti D. G. ir B. R. K. priklausančią ir savavališkai užimtą turto dalį, sumokant joms po 850 Eur už 1 kv. m, t. y. D. G. – 25 534 Eur, B. R. K. – 7 896,50 Eur. Taip paaiškėjo, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 15 d. įsigijo ne visą antrąjį gyvenamojo namo aukštą, o tik 27,67 kv. m dalį antro aukšto. Jeigu tokią informaciją, kad atsakovei iš tiesų nepriklauso visas antrasis gyvenamojo namo aukštas, ieškovė būtų žinojusi prieš sutarties sudarymą, ji jos nebūtų pasirašiusi ir nebūtų pirkusi gyvenamojo namo dalies. Sutartis buvo sudaryta dėl atsakovės apgaulės ir suklaidinimo, tvirtinanant ieškovei, jog jai už 58 000 Eur parduodamas visas 67 kv. m ploto butas, esantis gyvenamojo namo antrajame aukšte.

Atsiliepimas

3. Atsakovė L. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 110–116, 4 t.). Nurodo, kad ieškovės neapgavo ir neklaidino, poveikio dėl sutarties sudarymo nedarė, pateikė ieškovei visą žinomą ir turimą informaciją apie parduodamą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė žinojo, kad jai nuosavybės teise priklauso 16/100 dalių gyvenamojo namo, kad patalpomis, kuriomis ji naudojosi, naudojosi ir jos tėvai. Atsakovė niekada negalvojo ir nesidomėjo, kiek kvadratinių metrų sudaro 16/100 gyvenamojo namo. Visi bendraturčiai žinojo savo naudojamas patalpas. Atsakovės šeima visada naudojosi antro aukšto patalpomis (mezoninu, kuriame buvo trys kambariai ir virtuvė) ir ginčų su bendraturčiais dėl tokios naudojimosi tvarkos nebuvo. Pretenziją pareiškusios bendraturtės neginčija ieškovės įgytų nuosavybės teisių, jos kelia klausimą dėl nusistovėjusios gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimo. Jų išreikštas reikalavimas nesusijęs su 2020 m. gruodžio 15 d. sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio teisėtumu ir nėra šios bylos dalykas. Atsakovė 2020 m. liepos 22 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį. Atsakovės interesus atstovavo UAB „Eurobrokeriai“ nekilnojamojo turto agentė I. V., kuriai atsakovė perdavė nuosavybės teisę patvirtinančius ir kitus reikalingus dokumentus, parodė patalpas, kuriomis naudojosi. Brokerė teikė skelbimus, ieškojo pirkėjų, su jais vedė derybas, bendravo ir su ieškove, aprodė jai parduodamą turtą. Atsakovė iki pirkimo sutarties sudarymo su ieškove faktiškai bendravo tik vieną kartą, kuomet ji buvo atėjusi su drauge apžiūrėti perkamo nekilnojamojo turto. Kaip suprato atsakovė, ieškovei apžiūrėtos patalpos patiko, atsakovės ji nieko neklausinėjo, apžiūrėjo kambarius, pirkti nekilnojamąjį turtą atsakovė neįtikinėjo ir jokio poveikio dėl sandorio sudarymo nedarė. Derybas su ieškove vedė brokerė, sudarė preliminariąją sutartį. Atsakovė antrą kartą su ieškove susitiko sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pas notarę. Ieškovė susipažino su pirkimo–pardavimo sutarties tekstu, sutarties dalykas aiškiai ir suprantamai sutartyje įvardintas. Pasirašant pagrindinę sutartį ieškovei klausimų nekilo. Ieškovės teiginys, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės ar suklaidinimo, yra niekuo nepagrįstas. Jokiame dokumente nėra pateikta informacija, kad parduodamas 67 kv. m ploto nekilnojamasis turtas. Visuose dokumentuose (tarpininkavimo paslaugų sutartyje, preliminariojoje ir pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyse) nurodomas parduodamas objektas arba sutarties dalykas – 16/100 dalis gyvenamojo namo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad prieš sandorio sudarymą būtų domėjusi nekilnojamuoju turtu, gilinusis į pateiktą informaciją, ir kad nepateikta informacija būtų turėjusi esminę reikšmę nusprendžiant sudaryti ginčo sandorį. Galimai ieškovė veikė nepakankamai rūpestingai kaip turėtų veikti vidutiniškai protingas, atidus, apdairus ir rūpestingas asmuo. Nors ieškovei tuo metu buvo 18 metų ir, kaip nurodo, ji neturėjo patirties nekilnojamojo turto pirkime, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovė dalį namo ir žemės sklypo dalį savo vardu nusipirko susitarusi su savo teta R. A. ir už jos pervestus pinigus. Taigi, ieškovė naudojosi suaugusio ir labiau patyrusio asmens (tetos R. A.) pagalba, be to, per 2 mėnesius iki pagrindinės sutarties sudarymo tiek ieškovė, tiek jos teta R. A. galėjo pasikonsultuoti su teisės srities specialistais dėl sudaromo sandorio sąlygų. Pagrindinės sutarties 2.2 punkte pateikiami Nekilnojamojo turto registro duomenys, charakterizuojantys pastatą-gyvenamąjį namą, rodo, kad namo bendras plotas yra 172,93 kv. m, kurio nuosavybės teise atsakovei priklauso 16/100 2007 m. lapkričio 20 d. dovanojimo sutarties Nr. 9596 pagrindu. Sutarties 7.8 punktu ieškovė patvirtino, kad jai yra žinoma ir suprantama, kad daiktai priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise ir naudojimosi tvarka nenustatyta, kad ieškovė daiktus valdys ir naudos bendrai su kitais daiktų bendraturčiais. Todėl pagrindinės sutarties sudarymo metu ieškovė galėjo paklausti sutartį patvirtinusios notarės apie tai, kiek namo ploto sudaro 16/100 dalių, ir galėjo atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Taip pat atsakovės nuomone, perleidžiant nuosavybės teises į visą gyvenamojo namo (1A1/p) mezoniną, kuriame yra trys kambariai ir virtuvė, ankstesnėse sutartyse buvo padaryta klaida, apskaičiuojant parduodamą namo dalį, todėl realiai atsakovei priklausanti nuosavybės dalis turėtų būti didesnė.

4. Trečiasis asmuo I. V. atsakovės pusėje teismo posėdžio metu nurodė, kad atstovavo atsakovę parduodant jai priklausančią namo dalį. Atsakovė norėjo parduoti savo dalį ir įsigyti kitą turtą. Pradedant pardavimą buvo aišku, kad tai nėra butas, o dalis namo, kad nėra nustatyta naudojimosi tvarka, kurios dalys kuriems kaimynams priklauso. Faktiškai name buvo trys butai. Pirmame aukšte gyveno du savininkai ir antrame aukšte trečia savininkė. Naudojimosi tvarka notariškai nustatyta nebuvo. Buvo pradėtas pardavimas, trečiasis asmuo siūlė notariškai patvirtinti naudojimosi tvarką, tačiau abi kaimynės atsisakė nusistatinėti naudojimosi tvarką, motyvuodamos tuo, jog jos ilgai gyvena taip kaip yra, joms gerai taip, kaip yra, ir kad jokių pakeitimų daryti jos nenori. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad parduodamos dalys neatitinka faktinio naudojimosi. Dabar, kai pasikeitė viena iš savininkių, viena iš kaimynių nusprendė pasinaudoti situacija ir reikšti pretenzijas. Ieškovės tetai buvo pranešta ir kalbėta, kad yra parduodamas ne butas, o namo dalis, kad nėra nustatyta naudojimosi tvarka. Trečiasis asmuo tarpininkavo parduodant visą antrą aukštą, tačiau nurodė, jog 16/100 viso antro aukšto nesudaro. Preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta tai, kas nurodyta valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre, kur nėra nurodytas tikslus plotas. Daugiausiai pokalbių su ieškove vyko telefonu. Dėl pardavimo kainos, tai ji buvo 48 000 Eur, o pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta 58 000 Eur, nes siunčiant bendraturtėms notarinius pranešimus dėl parduodamo turto buvo padaryta žmogiška klaida ir įrašyta neteisinga 58 000 Eur kaina.

5. Trečiojo asmens UAB „Eurobrokeriai“ atstovas atsakovės pusėje atsiliepime (el. b. l. 5–180, 5 t.) ir bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti. Preliminarioje sutartyje buvo nurodyta, kad parduodamas ne 63 kv.m. trijų kambarių butas, o 16/100 dalių gyvenamojo namo. Pagrindinės Sutarties 2.2. p. buvo aiškiai pateikti perkamo gyvenamojo namo duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, tame tarpe, gyvenamojo namo plotas – 172,93 kv.m. Tai reiškia, žinant, jog gyvenamojo namo plotas yra 172,93 kv.m. ir žinant, kad yra perkama 16/100 dalis užtenka minimalių matematikos žinių apskaičiuoti, kad 16/100 sudaro 27,6688 kv.m. gyvenamojo namo dalį. Sutarties 7.8. punkte nurodyta, jog pirkėjas patvirtina, kad jam žinoma ir suprantama, kad daiktai priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir naudojimosi tvarka nenustatyta, pirkėjas daiktus valdys ir naudos bendrai su kitais daiktų bendraturčiais. Sutarties 9.4. punktu šalys pareiškė, kad ši sutartis sudaryta abiejų šalių laisva valia, vadovaujantis savanoriškumo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Pasirašydamos sutartį, šalys nurodė, kad ši sutartis šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta. Į atsakovės naudojamas patalpas buvo vienas įėjimas ir patalpos buvo atsakovės buvo įrengtos ir naudojamas kaip vienas butas. Kaip byloje paaiškino atsakovė ir ką patvirtina atsakovės pateikti dokumentai, ne vėliau kaip nuo 1974 m. ankstesni 16/100 dalies savininkai naudojosi visomis mansardos patalpomis, nors jų turima ideali dalis buvo ženkliai mažesnė už naudojamą plotą. Taigi tai aiškiai rodo, ne mažiau kaip 50 metų susiklosčiusią faktinę naudojimosi tvarką. Atitinkamai, nei iš atsakovės, nei iš trečiojo asmens pusės nebuvo apgaulės dėl parduodamos gyvenamojo namo dalies ir ploto, kuriuo naudojasi atsakovė. Visgi, kaip minėta, sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl buvo aišku, kad teisė naudotis didesne dalimi nei 16/100 gali būti bet kada apribota kitų bendrasavininkų. Pilnametystės sulaukęs asmuo įgyja pilną veiksnumą ir pilną atsakomybę už savo veiksmus. Jeigu įstatymo leidėjas būtų manęs, kad 18 metų asmuo nėra pajėgus suvokti sudaromo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio sukuriamų teisių ir pareigų, asmens teisė sudaryti tokius sandorius būtų apribota kaip ir kai kurios kitos teisės, kurioms taikomas amžiaus cenzas. Tiek 18 metų, tiek 50 metų asmuo gali neturėti tam tikros rūšies sandorių sudarymo patirties, tačiau protingas ir rūpestingas asmuo savo žinių ir patirties trūkumą kompensuoja naudodamasis specialistų paslaugomis, kad šie užtikrintų asmens teisių apsaugą. Tas ypač aktualu sudarant didelės vertės sandorius, tačiau nėra duomenų, kad ieškovė tokiomis paslaugomis naudojosi. Darant prielaidą, kad ieškovė dėl subjektyvių aplinkybių iš tiesų klaidingai suvokė sandorio pasekmes, kai jai buvo pateikta visa tikrovę atitinkanti informacija, šios subjektyvios aplinkybės neturėtų būti pagrindas pripažinti sandorį sudarytą dėl suklydimo, priešingu atveju, tokiu būdu būtų paneigiamas sutarties civilinių santykių stabilumas. Be to, turtas buvo perkamas ieškovės tetos R. A. interesais ir už jos pinigus. Atitinkamai, R. A. aktyviai dalyvavo turto pirkimo procese ir būtent ji, o ne ieškovė faktiškai priėmė sprendimą dėl turto pirkimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl patirties trūkumo sandoris galėjo būti sudarytas dėl suklydimo.

6. Trečiojo asmens D. G. atstovė atsakovės pusėje atsiliepime į patikslintą ieškinį

(el. b. l. 149–152, 4 t.) ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad buvo gavusi 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovės L. P. pasiūlymą, persiųstą Kauno 7-ojo notarų biuro notarės Juditos Valevičienės, kuriuo buvo siūloma įsigyti atsakovei L. P. priklausančias 16/100 dalių namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 60/731 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 58 000 Eur. Ieškovė jau preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties metu sužinojo, kad ji perka ne butą, bet 16/100 gyvenamojo namo, todėl tiek pagal savo išsilavinimą, tiek logiškai mąstant privalėjo suprasti, kad 16/100 yra labai menka turto dalis ir privalėjo domėtis ką perka, galėjo konsultuotis su teisininkais, klausti notarės, o jei šia savo teise ieškovė nesinaudojo, todėl veikė savo rizika. Nuo 1989 m. rugsėjo 22 d. tretysis asmuo D. G. yra teisėta 54/100 namo savininkė, šie duomenys yra nepaneigti, nenuginčyti kitais duomenys, o kokios patalpos faktiškai priklauso kiekvienai šaliai (savininkui) nustatyta analogiškais duomenimis, faktinė naudojimosi tvarka šiomis patalpomis ir žemės sklypu nusistovėjusi nuo 1965 m., laikui bėgant (nuo 1965 m. ) tik kito dalių savininkai, tačiau atsakovei ir šiuo metu ieškovei priklausanti dalis išliko ta pati 16/100 namo. Trečiasis asmuo prašo patikslintą patikslintą ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

7. Atsakovė L. P. byloje pateikė priešieškinį (el. b. l. 19–23, 5 t.), kuriuo prašo pripažinti, kad ieškovė I. D. pagal 2020 m. gruodžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno m. notarės Juditos Valevičienės, registracijos Nr. 7KV-5741, pagal kurią ieškovė įsigijo iš atsakovės 16/100 dalių pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 60/731 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo atsakovei L. P. 48 000 Eur; pakeisti 2020 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno m. notarės Juditos Valevičienės, registracijos Nr. 7KV-5741, III ir IV straipsnius sekančiai: 2.1. III straipsnis „KAINA“: „3.1. Bendra daiktų kaina yra 48 000 Eur, toliau – Kaina.“ 2.2. IV straipsnis „ATSISKAITYMO TVARKA“: „4.1. Daiktai parduodami už 48 000 Eur, kuriuos Pirkėjas sumoka Pardavėjui taip: 4.1.1. 9 900 Eur sumokėjo Pardavėjai L. P. pavedimu į jai priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, iki šios sutarties pasirašymo; 4.1.2. 38 100 Eur Pirkėjas pervedė į Pardavėjui L. P. pavedimu į jai priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, iki šios sutarties pasirašymo.“

Atsiliepimas

8. Atsakovė ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2020 m. vasarą atsakovė nusprendė parduoti savo nekilnojamąjį turtą, esantė adresu (duomenys neskelbtini). Apie savo apsisprendimą už 47 000 Eur parduoti dalį turto bendrojoje nuosavybėje informavo gyvenamojo namo bendraturčius – D. G. ir B. R. K. B. R. K. neišreiškė jokio susidomėjimo šiuo pasiūlymu, o D. G. pasiūlė įsigyti atsakovės parduodamą turtą ne už siūlomą kainą, o už 35 000 Eur. Kadangi atsakovei kaina buvo per maža, ji su pasiūlymu nesutiko. Tada atsakovė sudarė tarpininkavimo sutartį su UAB „Eurobrokeriai“, atstovaujama I. V. ir paprašė, kad parduotų dalį namo už 47 00 Eur. 2020 m. spalio 9 d. ieškovė ir atsakovė, tarpininkaujant I. V., pasirašė preliminarią sutartį dėl namo ir žemsė sklypo dalių pirkimo–pardavimo už bendrą 48 000 Eur kainą. Pasirašant preliminarią sutartį ieškovė sumokėjo į atsakovės sąskaitą avansą – 10 000 Eur, kuris įskaitomas į bendrą kainą, nurodytą sutarties3.3. punkte. Tačiau realiai ieškovė sumokėjo 9 900 Eur dydžio avansą 2020 m. spalio 12 d., mokėjimo paskirtyje nurodydama „rankpinigiai už dalį namo (duomenys neskelbtini)“. Prieš sudarant sandorį notarė Judita Valevičienė, kurią pasirinko ir su ja viską derino I. V., 2020 m. lapkričio 3 d. patvirtino atsakovės pranešimus bendraturtėms apie ketinamą parduoti nekilnojamąjį turtą ir siūlė pasinaudoti pirmumo teise. Pasirašiusi 2020 m. lapkričio 3 d. pranešimus atsakovė pastebėjo, kad pranešimuose bendraturčiams nurodyta neteisinga sandorio sudarymo kaina – ne 48 000 Eur, o 58 000 Eur, tačiau nekilnojamojo turto brokerė I. V. užtikrino atsakovę, kad tai visiškai neturi reikšmės, nes bendraturčiai ir taip atsisakė pirkti parduodamą turtą už 48 000 Eur. Pagrindinio sandorio sudarymo dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 15 d. I. V. pasakė, kad pagrindinėje sutartyje negalima įrašyti pardavimo kainos 48 000 Eur, kadangi pranešimuose bendraturtėms nurodyta kaina yra 58 000 Eur, o norint sutartyje įtvirtinti kainą 48 000 Eur, reikia iš naujo rašyti pranešimus bendraturtėms, laukti jų atsakymo. Nekilnojamojo turto brokerė I. V. užtikrino atsakovę, kad tai visiškai neturi reikšmės, kad didesnės, nei iš tikrųjų mokama, kainos įrašymas į sutartį nesukels atsakovei jokių pasekmių, kadangi jai nereikia mokėti gyvenatojo pajamų mokesčio, nes turtas įgytas daugiau nei prieš 10 metų.

9. Nesupratusi netikros kainos įrašymo į pagrindinę sutartį pasekmių, atsakovė su tokia sąlyga sutiko, todėl pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta 58 000 Eur kaina. Atsakovė pažymi, kad tarp jos ir ieškovės niekada nebuvo sudarytas susitarimas dėl turto kainos padidinimo 10 000 Eur sumai. Visą kainą už parduodamą turtą atsakovė gavo iš ieškovės bankinio mokėjimo pavedimais – 9 900 Eur dydžio avansą 2020 m. spalio 12 d. bankiniu pavedimu, ir 38 100 Eur galutinį mokėjimą už turtą 2020 m. gruodžio 15 d. bankiniu pavedimu. Jokių grynų pinigų (10 000 Eur) atsakovė niekada nebuvo gavusi iš ieškovės. Ieškovė dalį namo ir žemės sklypo savo vardu nusipirko susitarusi su savo teta R. A. ir už jos dviem pavedimais pervestus pinigus. Notarinėje sutartyje nurodyta turto kaina neatitinka tikrovės. Atsakovė niekada anksčiau (iki 2020 m. gruodžio 15 d.) neturėjo patirties sudarant nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, nežinojo visų sandorio sudarymo subtilybių, neteisingos kainos nustatymo padarinių, neįsivaizdavo net galimybės, kad notaro patvirtintas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nežinojo net žodžio „restitucija“. Atsakovė sakė, kad sutikusi įrašyti į sutartį kainą 58 000 Eur nesiekė jokios bendraturčių apgaulės, kadangi iki sandorio sudarymo siūlė bendraturtei D. G. įsigyti iš jos parduodamą namo ir žemės sklypo dalį už 47 000 Eur, o D. G. sutiko pirkti tik už 35 000 Eur, kita bendraturtė nepageidavo pirkti dalies turto už jokią kainą, todėl bendraturtės nebūtų pirkusios parduodamos turto dalies nei už 58 000 Eur, nei už 48 000 Eur. Pardavimo sutarties kaina nustatoma šalių susitarimu. Kaina turi būti nurodyta pinigais. Kaina yra esminė sąlyga, kai pirkimo–pardavimo sutarties objektas yra nekilnojamasis daiktas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.397 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina (atsakovė pažymi – tikra parduodamo nekilnojamojo turto kaina). Taigi darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti Pagrindinės sutarties III ir IV skyrius, nurodant, kad atsakovė gavo iš ieškovės 48 000 Eur.

10. Ieškovė nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į priešieškinį (el. b. l. 35–39, 5 t.) ir bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad notarinėje sutartyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ieškovė jau iki sutarties sudarymo dienos atsakovei sumokėjo 58 000 Eur kainą. Vien tai, kad prelimanarioje sutartyje nurodyta 48 000 Eur kaina, nereiškia, kad ši kaina negalėjo pasikeisti iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos. Priešieškinyje nėra pateikiami argumentai, kodėl notarė, siųsdama pranešimus bendraturtėms, nurodė neva didesnę nei reali parduodamo turto kainą ir žinodama, kad turtas yra parduodamas neva mažesne kaina, sutiko sutartyje įrašyti didesnę sumą, nors tokios sumos atsakovė negavo. Priešingai, šis pranešimas patvirtina, kad šalių galutinis susitarimas dėl kainos buvo 58 000 Eur. Atsakovės pozicija dėl kainos pasikeitė kai Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje 2023 m. gegužės 25 d. panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, tokiu būdu teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, atsakovė siekia susimžainit savo galimo skolinio įsipareigojimo dydį. Ieškovė atsakovei mokėjimo pavedimais pervedė 48 000 Eur ir 10 000 Eur sumokėjo grynais, ką ir patvirtina notarinė sutartis.

11. Trečiojo asmens D. G. atstovė atsiliepime į priešieškinį (el. b. l. 31–33, 5 t.) ir teismo posėdžio metu prašė priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad apie susitarimus tarp ieškovės ir atsakovės jai nėra žinoma. Taip pat nieko nėra žinoma apie vykusius atsiskaitymus tarp ieškovės I. D. ir L. P.. Trečiasis asmuo buvo gavęs 2020 m. lapkričio 10 d. pranešimą iš notaro, kuriuo buvo siūloma įsigyti atsakovei priklausantį turtą už 58 000 Eur. Buvo iš abiejų pusių siūloma pirmiausia nusistatyti naudojimosi tvarką statiniu ir žemės sklypu, tačiau šia teise prieš sudarant pirkimo–pardavimo sandorį atsakovė nepasinaudojo, naudojimosi tvarkos projektai nebuvo rengti ar parengti.

12. Kiti proceso dalyviai nustatytu terminu atsiliepimų į priešieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinis tenkintinas pilnai.

13. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad 2020 m. liepos 22 d. atsakovė L. P. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB „Eurobrokeriai“ atstove I. V. dėl dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo už 47 000 Eur (el. b. l. 116, 1 t., 182–183, 5 t.). 2022 m. spalio 4 d. UAB DignetLTU pateikė teismui informaciją apie Aruodas.lt portale įdėtą skelbimą dėl ginčo turto pardavimo, iš kurios matyti, jog turto pardavimo skelbimas buvo įdėtas 2020 m. rugsėjo 4 d., aktyvuotas pirmą kartą 2020 m. rugsėjo 5 d., pasyvuotas 2020 m. spalio 13 d. Skelbime nurodyta, kad parduodamas 3 kambarių butas su virtuve, apie 63 kv. m ploto už 49 900 Eur kainą (el. b.l. 165–166, 1 t.). 2020 m. spalio 9 d. I. V. el. paštu persiuntė ieškovei preliminarios sutarties projektą susipažinti (el. b. l. 49, 6 t.). 2020 m. spalio 9 d. ieškovė I. D. ir atsakovė L. P., tarpininkaujant trečiajam asmeniui I. V., sudarė 16/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 60/731 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – preliminarioji sutartis), kurioje bednras namo plotas nenurodytas, numatyta, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 30 d. (šios sutarties 2.1 punktas), bendra turto pirkimo–pardavimo kaina – 48 000 Eur; turto kaina yra galutinė, o pakeista gali būti tik abiem šalims raštu dėl to sutarus (šios sutarties 3.3 punktas (el. b. l. 7–8, 1 t.)). 2020 m. spalio 12 d. ieškovė pervedė atsakovei L. P. 9 900 Eur rankpinigius už dalį namo ir 2020 m. gruodžio 15 d. 38 100 Eur sumą už dalį namo (el. b. l. 117–118, 4 t.). 2020 m. lapkričio 1 d.–23 d. I. V. susirašinėjo su ieškovės teta R. A. dėl pinigų už perkmą turtą pervedimo galimybių (el. b. l. 50–51, 6 t.). 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovė L. P. per Kauno m. 7-ąjį notarų biurą išsiuntė pareiškimus parduodamo turto bendraturtėms, kuriame nurodyta, kad turtas parduodamas už 58 000 Eur (el. b. l. 169–175, 3 t., 174, 4 t.). 2020 m. gruodžio 15 d. šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurią patvirtino Kauno 7-ojo notarų biuro notarė Judita Valevičienė, reg. Nr. 7KV-5741. Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė (Sutartyje – pardavėjas) parduoda, o ieškovė (Sutartyje – pirkėjas) perka 16/100 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (Sutartyje toliau vadinama – Daiktas 1), 60/731 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (Sutartyje toliau vadinama – Daiktas 2, (teismo pastaba: kadangi dėl žemės sklypo dalies ginčo nekyla, teismas toliau apie ją plačiau nepasisakys)). Turto kaina 58 000 Eur. Sutarties 4.1.2 punkte atsakovė parašė, kad 58 000 Eur gavo. Sutarties 2.2 punkte pateikiami Nekilnojamojo turto registro duomenys, charakterizuojantys pastatą – gyvenamąjį namą, rodo, kad namo bendras plotas yra 172,93 kv. m, kurio nuosavybės teise atsakovei priklauso 16/100 2007 m. lapkričio 20 d. dovanojimo sutarties Nr. 9596 pagrindu. Sutarties 7.8 punktu ieškovė patvirtino, kad jai yra žinoma ir suprantama, kad Daiktai priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise ir naudojimosi tvarka nenustatyta, kad ieškovė Daiktus valdys ir naudos bendrai su kitais daiktų bendraturčiais (el. b. l. 9–22, 1 t., 124–185, 3 t.). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašu su istorija ir pateiktų sandorių kopijomis byloje nustatyta, 16/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė įgijo iš savo motinos D. D. 20007 m. lapkričio 20 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. 9596) pagrindu. D. D. 16/100 dalių pastato-gyvenamojo namo buvo įgijusi 2007 m. spalio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. 8097) pagrindu, priėmusi palikimą po savo tėvo V. T. mirties (duomenys neskelbtini) V. T. 16/100 dalių pastato-gyvenamojo namo įgijo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosavybės teisės liudijimo (registro Nr. 5636) ir 2004 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (registro Nr. 5635) pagrindais. V. T. sutuoktinė J. T. 1974 m. liepos 29 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. I-4398), pagal kurią O. S. pardavė J. T. šešiolika šimtųjų (0,16) dalių mūrinio gyvenamojo namo su mezoninu, kuriame yra 129,59 kv. m gyvenamojo ploto ir 43,34 kv. m. naudingo negyvenamojo ploto (1A1/p) ir dalį kiemo įrenginių, kurie yra adresu: (duomenys neskelbtini), kvartele – 25, sklype – 2. Teismas pastebi, kad 1974 m. liepos 29 d. sutartyje nurodytas namo plotas (129,59 + 43,34 = 172,93) nėra pakitęs ir atitinka Sutartyje nurodytą namo bendrą plotą – 172,93 kv. m. 1974 m. liepos 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5 punkte aptarta parduodamo namo dalies naudojimosi tvarka, pagal kurią pirkėja T. J. naudosis visu gyvenamojo namo (1A1/p) mezoninu, kuriame yra trys kambariai ir virtuvė (pagrindas: dovanojimo sutartis, 1966 m. lapkričio 30 d., registro Nr. I-9049) (2022 m. rugsėjo 12 d. Nr. DOK-22302 priedai), tačiau nekilnojamo turto registre naudojimosi tvarka patlapomis ir žemės sklypu nėra įregistruota (el. b. l. 23–28, 109–115, 117–124, 1 t., 119–121,156–173, 4 t., 14–17, 5 t.). 2022 m. kovo 17 d. bendraturtės D. G. ir B. R. K. ieškovei išsiuntė pasiūlymą-pretenziją atlaisvinti arba nusipirkti ieškovės neteisėtai užimamas bendraturčių patalpų nuosavybės dalis (el. b. l. 29–31, 1 t.). 2022 m. kovo 21 d. – birželio 5 d. ieškovės teta R. A. kreipėsi per Messenger programėlę į trečiąjį asmenį I. V., siekdama išsiaiškinti situaciją ir kokią turto dalį ieškovė realiai įsigijo (el. b. l. 32– 68, 1 t.). Byloje pateiktos ginčo pastato nuotraukos iš gatvės pusės (el. b. l. 43–44, 6 t.). Atsakovei nuo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 70–79, 1 t.). Ieškovė I. D. 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. spalio 18 d. mokėsi (duomenys neskelbtini)pagal bendrojo ugdymo programą su (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 187, 3 t.). Byloje pateiktas ieškovės I. D. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. (el. b. l. 18–33, 6 t.). 2022 m. gegužės 25 d. D. G. užsakymu buvo paruoštas pastato dalių apskaičiavimo projektas (el. b. l. 177, 4 t.).

14. Ieškovė nurodo, kad jeigu ji būtų žinojusi prieš sutarties sudarymą, jog atsakovei iš tiesų nepriklauso visas antrasis gyvenamojo namo aukštas, ji Sutarties nebūtų pasirašiusi ir nebūtų pirkusi gyvenamojo namo dalies. Sutartis buvo sudaryta dėl ieškovės suklydimo ir atsakovės apgaulės, apgaunant ir suklaidinant ieškovę, jog jai už 58 000 Eur parduodamas visas 67 kv. m ploto butas, esantis gyvenamojo namo antrajame aukšte.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindais

15. Ieškovė patikslintame ieškinyje 2020 m. gruodžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį ginčija CK 1.91 ir 1. 90 straipsnių pagrindais, t. y. kaip sandorį, sudarytą dėl apgaulės ir suklydimo.

16. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Nors suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 38 punktas). Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Plėtodamas šią praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtent toks ieškinio pagrindo bei dalyko suformavimas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinį pareiškusios šalies pozicija buvo nenuosekli ar teisminės gynybos pagrindų siejimas su šiais abiem atvejais yra negalimas. Vis dėlto pirmiau minėta CK 1.90 ir 1.91 straipsnių sąveika lemia, kad pirmiausia turi būti analizuojami CK 1.91 straipsnyje numatyti sandorio negaliojimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018, 42 punktas).

17. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama, kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

18. Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, 28 punktas).

19. Ieškovė nurodo, kad ji, sudarydama pirkimo–pardavimo sandorį, atsakovės ir trečiojo asmens I. V. buvo apgauta dėl ginčijamo sandorio esmės – perkamo objekto apimties ir kainos, nes nuo pat pradžių ieškovė buvo klaidinama dėl parduodamo objekto ploto, dėl nutylėtų bei neatskleistų reikšmingų aplinkybių ji sudarė sandorį, pagal kurį už 58 000 Eur kainą įsigijo daug mažesnio ploto patalpas negu buvo nurodyta skelbime.

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė visą laiką su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. rugsėjo 1 d. pradėjo gyventi Kaune, nes įstojo mokytis į (duomenys neskelbtini). Ieškovės teta R. A., kuri gerai sutaria su savo giminaite, pasitarusi su ja, nusprendė ieškovei padėti įsigyti butą Kauno centre, kuris būtų netoli jos mokymo įstaigos. Kaip patvirtino R. A., tame bute ji planavo apsistoti ir pati, atvykusi atostogų į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės. Ieškovės teta Aruodas.lt portale rado skelbimą, kad miesto centre už 49 900 Eur kainą parduodamas trijų kambarių, apie 63 kv. m ploto butas, išsidėstęs mansardiniame antrame aukšte per visą namo ilgį. Ieškovę ir jos tetą butas sudomino, todėl buvo susitarta su pardavėjos tarpininke nekilnojamojo turto agente I. V. dėl parduodamo turto apžiūros. Apžiūros metu atsakovė L. P. ieškovei aprodė mansardiniame aukšte esantį trijų kambarių butą su virtuve, į kurį buvo tik vienas įėjimas. Visų šių aplinkybių pagrindu ieškovė pagrįstai susidarė įspūdį, kad yra parduodamas atskiras trijų kambarių, apie 63 kv. m ploto butas su virtuve, išsidėstęs per visą antrą aukštą. Prieš sudarant preliminarią sutartį, nekilnojamojo turto agentė I. V. ieškovės tetai R. A. paaiškino, kad pagal skelbimą vis tik yra pardavinėjamas ne butas, o 16/100 namo dalių, tačiau dėl to parduodamo turto apimtis nesikeičia. Gavus tokį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo srities profesionalės paaiškinimą, pagrįstai ieškovei ir jos tetai, kurios neturėjo teisinių žinių ir patirties nekilnojamojo turto pirkimo srityje, nebuvo pagrindo abejoti dėl parduodamo turto objekto ploto ir kainos. Pažymėtina, jog preliminarioje sutartyje buvo nurodytos pastato nuosavybės dalys, tačiau bendras namo plotas sutartyje nebuvo nurodytas, todėl preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovė taip pat negalėjo numanyti, kad sutartyje nurodomo nekilnojamojo daikto apimtis yra kitokia negu jai buvo aprodyta.

21. Atsakovė ir trečiasis asmuo I. V. nurodo, kad ieškovė, matydama bendrą 172,93 kv. m gyvenamojo namo plotą, turėjo suprasti, kad 16/100 dalių sudaro ne 63 kv. m, o daug mažesnį – 27,67 kv. m plotą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog bendras namo plotas nebuvo nurodytas nei skelbime Aruodas.lt portale, nei preliminarioje sutartyje. Priešingai, skelbime buvo klaidinančiai nurodyta, kad parduodamas ne 27,67 kv. m. ploto patalpos, o apie 63 kv. m. ploto butas. Apžiūros metu ieškovei taip pat buvo aprodytas trijų kambarių su virtuve butas, kurio plotas yra apie 63 kv. m. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirkėjai, kuri tuo metu buvo 18 metų amžiaus ir neturėjo jokios nekilnojamojo turto pirkimo patirties, tiek atsakovė, tiek ir jos tarpininkė kryptingai siekė sudaryti įspūdį, jog yra parduodamas trijų kambarių butas.

22. Atsakovė ir tretieji asmenys teigia, jog ieškovė, padedama tetos, galėjo susipažinti su perkamo turto kadastro registro byla arba nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriuose yra nurodytas bendras namo plotas ir pasiskaičiuoti, kokį plotą sudaro 16/100 namo dalių. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje turi būti vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog ieškovė turėjo pareigą domėtis perkamu turtu, susipažinti su perkamo turto dokumentais, tačiau esminius sutarties sudarymui būtinus duomenis – tokius kaip bendrą namo plotą, parduodamą nuosavybės dalį ir ją sudarantį patalpų plotą visų pirma turėjo aiškiai nurodyti pardavėja bei jai tarpininkavusi I. V. ir tai turėjo būti nurodyta jau turto pardavimo skelbime ir preliminarioje sutartyje. Tačiau šiuo atveju priešingai, visa informacija pirkėjai buvo teikiama tokiu būdu, kad susidarytų įspūdis, jog realiai yra parduodamos ne 27,67 kv. m ploto patalpos, o trijų kambarių 63 kv. m. ploto butas. Teismas taip pat pažymi, jog sandorį sudarė 18 metų amžiaus asmuo. Ieškovės teta sandorio sudaryme nedalyvavo, nes gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tetos R. A. patarimai ir pagalba buvo netiesioginiai, nes ji pati perkamo nekilnojamojo turto net nematė. Be to, net jei pirkėja ar jos teta ir būtų išsamiai susipažinusios su perkamo turto nuosavybės dokumentais, mažai tikėtina, kad, neturėdamos teisinių žinių, jos būtų supratę susiklosčiusią teisinę situaciją ir sugebėję atskirti nuosavybės teisės ir naudojimosi tvarkos institutus. Ypatingai šiuo atveju, kad agentė tvirtino, jog parduodamas trijų kambarių butas. Ieškovė ir jos teta R. A. turėjo pagrindą sąžiningai pasitikėti UAB „Eurobrokeriai“ atstove, kuri yra savo srities profesionalė. I. V. suprato ir žinojo, kad atsakovei L. P. nuosavybės teise priklauso tik 16/100 namo dalių, t. y. 27,67 kv. m, kurios akivaizdžiai nesudaro viso trijų kambarių su virtuve buto. Ji taip pat žinojo, kad naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nėra įregistruota ir atsakovė antruoju aukštu naudojasi tik pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kuri bet kada bendraturčių pageidavimu gali būti pakeista, nes naudojimosi tvarka kiek įmanoma turi atitikti savininko turimas nuosavybės dalis.Visa tai žinodama, I. V., prieš sudarant preliminarią sutartį, kurioje jau buvo nurodyta, kad parduodamas ne butas, o 16/100 namo dalių, ieškovės tetą R. A. dar patikino, jog dėl to pirkėjai niekas nesikeičia. Taigi, trečiojo asmens I. V., tarpininkavusios atsakovei, veiksmai, kada ji, suvokdama, kad ieškovei už šalių sutartą kainą parduoda tik 27,67 kv. m, o likęs patalpų plotas atsakovės valdomas tik faktinės naudojimosi tvarkos pagrindu, visą informaciją pirkėjai teikė taip, kad ieškovei nekiltų abejonių, jog ji įgis daug mažesnio ploto patalpas negu nurodyta skelbime, leidžia konstatuoti, kad I. V., atstovaudama atsakovę ir žinodama tikrąją teisinę situaciją, suklaidino ieškovę ir jos tetą R. A. dėl perkamo objekto apimties ir kainos, nes šių aplinkybių aiškiai neatskleidė ir nepaaiškino pirkėjai. I. V. gerai suprato visą situaciją ir kokioje neužtikrintoje padėtyje atsidurs ieškovė, įsigijusi turtą, nes, kaip nurodė pati I. V., dar iki pardavimo sutarties sudarymo ji žodžiu siūlė namo bendraturtėms B. R. K. ir D. G. sudaryti sutartį dėl naudojimosi tvarkos patalpomis nustatymo ir ją įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau bendraturtės nesutiko ir pasakė, jog joms gerai ir taip. Ši aplinkybė patvirtina, kad tarpininkė nepalankią pirkėjai situaciją žinojo, tačiau apie tai nutylėjo.

Žemesnės instancijos teismas

23. I. V. teismui teigė, jog parduodama šį turtą ji manė, kad nuo 1974 metų tarp bendraturčių nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka galios ir kai turtą įgis ieškovė. Nurodė, kad jos darbo praktikoje yra buvę tokių atvejų, kai nekilnojamasis turtas buvo parduotas ir be nekilnojamojo turto registre įregistruotos naudojimosi tvarkos, o tik esant nustatytai faktinei naudojimosi tvarkai, tačiau teismas pažymi, jog tokiu atveju pirkėjas prisiima didelę riziką bet kada būti iškeldintam iš tų patalpų, kurios jam nepriklauso nuosavybės teise. Teismas sutinka, kad gali pasitaikyti trečiojo asmens nurodytų atvejų, tačiau nagrinėjamu atveju turto agentė, kaip savo srities profesionalė, pirmiausia turėjo pareigą tokią situaciją pirkėjai, kuri neturėjo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo patirties ir teisinių žinių, visapusiškai atskleisti ir paaiškinti, t. y. kad už šalių sutartą kainą realiai nuosavybės teise ji įgyja ne 63 kv. m., o tik 27,67 kv. m; kad pardavėja 63 kv. m ploto patalpomis naudojosi tik faktinės naudojimosi tvarkos pagrindu, kuri nėra įregistruota NT registre, priklauso tik nuo geranoriško bendraturčių susitarimo ir bet kada gali būti pakeista sumažinant naudojamų patalpų plotą ir paprašant atlaisvinti bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias patalpas. Tik agentei išaiškinus pirkėjai šias reikšmingas pirkimo sandoriui aplinkybes, pirkėja turėjo nuspręsti ar nori pirkti tokį turtą. Šiuo atveju tokios informacijos pirkėjai nei atsakovė, nei tarpininkė neatskleidė, todėl ieškovė vietoj planuoto įgyti trijų kambarių buto už šalių sutartą kainą nusipirko tik 27,67 kv. m ploto patalpas.

24. Atsakovė L. P., atsikirtinėdama į patikslinto ieškinio argumentus, nurodė, kad nuo 1974 m. jos šeima – seneliai, tėvai ir ji pati – visada naudojosi antro aukšto patalpomis ir ginčų su bendraturčiais dėl tokios naudojimosi tvarkos nebuvo, todėl, aprodydama pirkėjai butą, buvo įsitikinusi, kad jai priklauso ir ji parduoda visą antrą aukštą. Turto pardavime atsakovė neturėjo jokios patirties, todėl nusprendusi parduoti savo turtą, ji kreipėsi į UAB „Eurobrokeriai“ ir sudarė paslaugų sutartį su atstove I. V. dėl tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė savo veiksmais neprisidėjo prie ieškovės suklaidinimo. Būtent savininkas privalo žinoti kokios apimties turtą jis valdo ir kokiomis patalpomis jis tik naudojasi. Tokių aplinkybių nežinojimas ir neatskleidimas pirkėjui atsakovės neatleidžia nuo atsakomybės. Be to, atsakovė pardavimą vykdė per tarpininkę, todėl preziumuotina, kad tarpininkė ir pardavėja turėjo bendradarbiauti, tarpininkė turėjo pareigą pagal atsakovės nuosavybės dokumentus nustatyti tikrąją teisinę situaciją ir paaiškinti ją atsakovei. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad tiek atsakovė, tiek ir jai tarpininkavusi I. V., norėdamos kuo greičiau parduoti turtą, siekė suklaidinti pirkėją dėl svarbių ir esminių sandorio aplinkybių – perkamo nekilnojamojo turto ploto bei kainos, ir tai turėjo įtakos ieškovės apsisprendimui sudaryti sandorį, kuris neatitiko tikrosios ieškovės valios. Apibendrindamas teismas sprendžia, jog ieškovei įrodžius, kad ginčo sandoris yra atsakovės ir trečiojo asmens, tarpininkavusio atsakovei, nesąžiningų veiksmų rezultatas ir buvo sudarytas dėl ieškovės suklaidinimo, sudaro pagrindą pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu.

25. Ieškovė taip pat prašė sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), tačiau sandorį pripažinus negaliojančiu dėl apgaulės, dėl šio ieškovės nurodomo ieškinio tenkinimo pagrindo teismas nepasisako.

Dėl pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos dėl kainos pakeitimo

26. Kai pirkimo–pardavimo sutarties objektas yra nekilnojamasis daiktas, kaina yra esminė sąlyga, todėl vadovujantis CK 6.397 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo daikto kaina.

27. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 ir 4.1 punktus dėl daiktų kainos, nes sutartyje nurodyta už turtą sumokėta 58 000 Eur kaina neatitinka tikrovės, kadangi už parduodamą nekilnojamąjį turtą pirkėja sumokėjo 48 000 Eur kainą.

28. Byloje nustatyta, kad atsakovė (pardavėja) 2020 m. liepos 22 d. tarpininkavimo paslaugų sutartyje su UAB „Eurobrokeriai“ nurodė, jog pageidaujama turto objekto pardavimo kaina yra 47 000 Eur. 2020 m. spalio 9 d. šalys pasirašė preliminarią sutartį, kurioje bendra parduodamo turto kaina nurodyta 48 000 Eur. Pagal preliminarią sutartį ieškovė turėjo sumokėti į atsakovės sąskaitą 10 000 Eur avansą, kuris įskaitomas į bendrą kainą, nurodytą sutarties 3.3. punkte. Tačiau realiai ieškovė 2020 m. spalio 12 d mokėjimo pavedimu sumokėjo 9 900 Eur dydžio avansą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „rankpinigiai už dalį namo (duomenys neskelbtini)“. 2020 m. gruodžio 15 d. šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties III straipsnyje „KAINA“ parašyta „3.1. Bendra daiktų kaina yra 58 000 Eur“. Sutarties IV straipsnis „ATSISKAITYMO TVARKA“ surašytas taip: 4.1. Daiktai parduodami už 58 000,00 Eur (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius eurų, 00 ct), kuriuos Pirkėjas sumoka Pardavėjui taip: 4.1.1. 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų, 00 ct) sumokėjo Pardavėjai L. P. grynus pinigus iki sutarties pasirašymo; 4.1.2. 9 900,00 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus eurų, 00 ct) sumokėjo Pardavėjai L. P. pavedimu į jai priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, iki šios sutarties pasirašymo; 4.1.3. 38 100,00 Eur (trisdešimt aštuonis vieną šimtą eurų, 00 ct) Pirkėjas pervedė į Pardavėjui L. P. pavedimu į jai priklausančiąm sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, iki šios sutarties pasirašymo.“ Toliau sutartyje atspausdintas tekstas „58 000,00 Eur gavau“ ir L. P. ranka padarytas rankraštinis įrašas „pinigus gavau“ ir L. P. parašas. 2020 m. gruodžio 15 d.bankiniu pavedimu ieškovė pervedė atsakovei 38 100 Eur.

29. Atsakovė paaiškino, kad šalys susitarė, jog turtas bus parduodamas už 48 000 Eur. Notarė Judita Valevičienė 2020 m. lapkričio 3 d. patvirtino atsakovės pranešimus D. G., B. R. K. ir žemės slypo bendraturtei R. B. apie tai, kad ieškovė parduoda 16/100 dalių pastato-gyvenamojo namo ir 60/731 dalių žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir siūlė bendraturtėms pasinaudoti pirmumo teise pirkti bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančius nekilnojamuosius daiktus. Pasirašiusi 2020 m. lapkričio 3 d. pranešimus atsakovė pastebėjo, kad pranešimuose bendraturčiams nurodyta neteisinga sandorio sudarymo kaina – ne 48 000 Eur, o 58 000 Eur, tačiau nekilnojamojo turto brokerė I. V. užtikrino atsakovę, kad tai visiškai neturi reikšmės, nes bendraturčiai ir taip atsisakė pirkti parduodamą turtą už 48 000 Eur. Pagrindinio sandorio sudarymo dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 15 d., I. V. pasakė, kad pagrindinėje sutartyje negalima įrašyti pardavimo kainos 48 000 Eur, kadangi pranešimuose bendraturtėms nurodyta kaina yra 58 000 Eur, o norint sutartyje įtvirtinti kainą 48 000 Eur, reikia iš naujo rašyti pranešimus bendraturtėms, laukti jų atsakymo. Nekilnojamojo turto brokerė I. V. užtikrino atsakovę, kad tai visiškai neturi reikšmės, kad didesnės, nei iš tikrųjų mokama, kainos įrašymas į sutartį nesukels atsakovei jokių pasekmių, kadangi jai nereikia mokėti gyvenatojo pajamų mokesčio, nes turtas įgytas, daugiau nei prieš 10 metų. Todėl pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti 58 000 Eur turto kaina. Atsakovė pažymėjo, kad tarp jos ir ieškovės niekada nebuvo sudarytas susitarimas dėl turto kainos padidinimo 10 000 Eur sumai. Visą kainą už parduodamą turtą atsakovė gavo iš ieškovės bankinio mokėjimo pavedimais – 9 900 Eur dydžio avansą 2020 m. spalio 12 d. bankiniu pavedimu ir 38 100 Eur galutinį mokėjimą už turtą 2020 m. gruodžio 15 d. bankiniu pavedimu. Jokių grynų pinigų (10 000 Eur) atsakovė niekada nebuvo gavusi iš ieškovės. Į pagrindinę sutartį įrašyti tikrovės neatitinkančią kainą šalims pasiūlė trečiasis asmuo I. V., kuri įtikino šalis, kad tai nieko blogo, o reikalinga tam, kad bendraturčiai nereikštų savo pretenzijų dėl turto pardavimo. Nesupratusi netikros kainos įrašymo į pagrindinę sutartį paskemių, atsakovė su tokia sąlyga sutiko. Atsakovė teigė, kad niekada anksčiau (iki 2020 m. gruodžio 15 d.) neturėjo patirties sudarant nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, nežinojo visų sandorio sudarymo subtilybių, neteisingos kainos nustatymo padarinių, neįsivaizdavo net galimybės, kad notaro patvirtintas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nežinojo net žodžio „restitucija“. Sutikusi įrašyti į sutartį kainą 58 000 Eur nesiekė jokios bendraturčių apgaulės, kadangi iki sandorio sudarymo siūlė bendraturtei D. G. įsigyti iš jos parduodamą namo ir žemės sklypo dalį už 47 000 Eur, o D. G. sutiko pirkti tik už 35 000 Eur, kita bendraturtė nepageidavo pirkti dalies turto už jokią kainą, todėl bendraturtės nebūtų pirkusios parduodamos turto dalies nei už 58 000 Eur, nei už 48 000 Eur.

30. Ieškovė teigia, jog šalys, sudarydamos preliminarią sutartį, tarėsi dėl 48 000 Eur turto pardavimo kainos, bet vėliau atsirado daugiau pirkėjų, norinčių pirkti turtą, todėl kaina šalių susitarimu buvo padidinta iki 58 000 Eur. Tokia kaina buvo nurodyta notarės siunčiamuose pranešimuose bendraturčiams, vėliau – ir pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje. 48 000 Eur ieškovė sumokėjo atsakovei banko pavedimais, o 10 000 Eur sumokėjo grynaisiais notaro biure.

31. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), kurio esmė yra ta, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, ieškovui ir atsakovui (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

32. Ieškovė, nesutikdama su priešieškiniu, iš esmės remiasi notarės siųstais pranešimais bendraturčiams ir notarine pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje atsakovė patvirtino, jog turto kaina buvo 58 000 Eur ir pasirašė, kad šią pinigų sumą gavo. Kasacinis teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, yra aiškiai konstatavęs, jog tai, kad sandoris sudarytas notarine forma, savaime nereiškia, jog jis tampa prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme. Notarine forma patvirtintas sandoris (sutartis) yra oficialusis rašytinis įrodymas tik tais atvejais, kai šis dokumentas pateikiamas į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai jis byloje yra įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys gali būti reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai notarine tvarka patvirtintas sandoris pats yra procesiniu dokumentu (ieškiniu, pareiškimu, skundu ir kt.) byloje ginčijamas aktas, toks sandoris, kaip išorinę išraiškos formą turintis dokumentas, vertintinas tiesiog kaip paprastas rašytinis įrodymas. Tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos nuosekliai laikosi aukštesnės instancijos teismai savo teisminėje praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1153-796/2019; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-738-357/2020; kt.). Atsižvelgdamas į šią kasacinio teismo praktiką, teismas spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo, notariškai patvirtintos sutarties prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme nelaiko, o išvadas darys vadovaudamasis visų byloje surinktų įrodymų visuma.

33. Byloje surinkti įrodymai patvirtina ir dėl to nėra ginčo, kad šalys pagal preliminarią sutartį susitarė dėl 48 000 Eur turto pardavimo kainos. Ginčas kyla dėl to, ar šalys vėliau susitarė dėl sutarties kainos padidinimo ir pagal pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pirkėja iš tikrųjų sumokėjo atsakovei 58 000 Eur. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog pagal pirkimo–pardavimo sutartį jai buvo sumokėta ne 58 000 Eur, o 48 000 Eur kaina.

34. Atsakovei nusprendus parduoti nekilnojamąjį turtą jau tarpininkavimo sutartyje pardavėja nurodė norimą gauti kainą 47 000 Eur. Nekilnojamojo turto pardavimo skelbime buvo nurodyta 49 900 Eur kaina. Preliminarioje sutartyje šalys derybų būdu susitarė dėl galutinės 48 000 Eur kainos. Ieškovė teigė, jog po preliminarios sutarties pasirašymo atsirado naujų pirkėjų, todėl pardavėja turto kainą pakėlė iki 58 000 Eur. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2020 m. spalio 9 d. šalims pasirašius preliminarią sutartį, turto pardavimo skelbimas 2020 m. spalio 13 d. Aruodas.lt portale buvo pasyvuotas, t. y. išimtas iš portalo (el. bl. l. 165–166), todėl ieškovės argumentas, kad kaina buvo pakelta dėl naujai atsiradusių pirkėjų atmestinas kaip neįrodytas. Tokiu būdu nelieka loginio paaiškinimo dėl kokių priežasčių galėjo būti padidinta turto padavimo kaina. Pardavėja nuo pat pradžių už turtą ketino gauti apie 47 000 Eur kainą. Kaip nurodė pati atsakovė, patalpos buvo prastos būklės, reikalaujančios kapitalinio remonto, todėl ieškovės teiginys, kad kaina buvo padidinta 10 000 Eur visiškai neįtikina teismo.

35. Kita vertus, ieškovė neįrodė, kad būtų turėjusi galimybę sumokėti atsakovei iš savo lėšų 10 000 Eur grynais pinigais. Ieškovės ir jos liudytojos R. A. parodymai dėl sutarties kainos yra labai nenuoseklūs. Iš 2022 m. lapkričio 14 d. posėdžio garso įrašo nustatyta, kad bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą ieškovė nurodė, jog jos teta R. A. norėjo ieškovei nupirkti butą, nes ieškovė tuo metu gyveno nuomojamame bute. Tame posėdyje ieškovė patvirtino, kad pati ji pinigų neturėjo. Minėto posėdžio metu ieškovė teigė, jog sutarties kaina buvo 58 000 Eur, 10 000 Eur ji padavė atsakovei grynaisiais pinigais pasirašant preliminarią sutartį, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pasirašius preliminarią sutartį, 9 900 Eur avansą, įvardytą kaip rankpinigiai už dalį namo, 2020 m. spalio 12 d. ieškovė sumokėjo atsakovei ne grynaisiais, o pervedė bankinio mokėjimo pavedimu. Likusi 38 100 Eur suma buvo pervesta bankiniu mokėjimu 2020 m. gruodžio 15 d., t. y. notarinės sutarties sudarymo dieną (el. b. l. 117–118, 4 t.). Liudytoja R. A. 2022 m. lapkričio 14 d. posėdyje atsakinėdama į trečiojo asmens klausimus, patvirtino, kad „sutarties kaina buvo 48 000 Eur, visus pinigus pervedžiau pavedimais, jokiais grynais nebuvo“.

36. Bylą nagrinėjant antrą kartą 2024 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje ieškovė ir liudytoja R. A. savo parodymus pradėjo keisti. Ieškovė teigė, jog 10 000 Eur grynais ji turėjo susitaupiusi ir pagrindinės sutarties sudarymo dieną juos padavė atsakovei notaro biure, tačiau šio teiginio ieškovė jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtino. Pažymėtina, kad byloje nustatytos aplinkybės ir į bylą pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog ieškovės turtinė padėtis nebuvo tokia gera, kad būtų buvusi galimybė susitaupyti tokio dydžio sumą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ji gaudavo pašalpas, stipendiją, jai pragyventi materialiai padėjo tėvai, brolis R. D.. Iš minėto išrašo mayti, kad avansas pagal preliminarią sutartį buvo mokėtas iš R. A. pervestų ieškovei pinigų, nes 2020 m. spalio 12 d. R. A. pervedė ieškovei 10 796,76 Eur ir tą pačią dieną ieškovė mokėjimo pavedimu pervedė atsakovei 9 900 Eur rankpinigius už dalį namo (el. b. l. 26, 6 t.). Prieš pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą 2020 m. gruodžio 10 d. R. A. ieškovei pervedė 5 596,82 Eur, 2020 m. gruodžio 11 d. – 15 315,93 Eur, ir per savo draugę – dar 6 000 Eur. Likusią 8 300 Eur sumą 2020 m. gruodžio 14 d. skolino pagal vekselius ir pervedė ieškovei tuometinis jos draugas G. J. (el. b. l. 31, t. 6). Surinkusi visą reikalingą sumą, tą pačią dieną ieškovė pervedė atsakovei likusius 38 100 Eur už dalį namo. Šių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog rašytiniai įrodymai atitinka pirmojo bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir liudytojos R. A. teiktus parodymus, t. y. kad ieškovė savo pinigų neturėjo ir už turtą sumokėjo 48 000 Eur tik bankiniais pavedimais iš kitų asmenų jai pervestų pinigų. O ieškovės teiginys, kad ji sumokėjo atsakovei 10 000 Eur grynais iš savo sutaupytų pinigų atsirado kaip gynybinė versija tik civilinės bylos nagrinėjimo eigoje.

37. Nustačius aplinkybę, kad ieškovė neįrodė, jog galėjo turėti 10 000 Eur sumą ir realiai nekilnojamąjį turtą pirko už jai R. A. ir G. Jakšto pervestus pinigus, spręstina, jog tikroji pirkimo–pardavimo sutarties kaina, kaip šalys ir susitarė preliminarioje sutartyje, buvo 48 000 Eur, o 58 000 Eur kaina labiau tikėtina, jog sutartyje buvo įrašyta ir palikta tik dėl bendraturtėms siųstuose notariniuose pranešimuose padarytos rašymo klaidos ir kad šalims Covid pandemijos metu nereiktų sandorio sudarymą atidėti vėlesniam laikui ir dar kartą rinktis pas notarę. Atsakovė, patikinta I. V., kad tikrovės neatitinkanti kaina yra nieko blogo, ir nesuvokdama neteisingos kainos sutartyje nurodymo pasekmių, šio fakto nesureikšmino ir su tokia sąlyga, tikėtina, sąžiningai klysdama, sutiko. Kadangi sutartyje turi būti nurodyta tikra ir realiai šalių sutarta ir sumokėta kaina, atsakovės priešieškinis tenkintinas ir pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 ir 4.1 punktai keistini, nurodant, kad bendra daiktų kaina buvo 48 000 Eur.

Dėl restitucijos taikymo

38. Ieškovė prašė šalių sudarytą sandorį pripažinus negaliojančiu, taikyti restituciją.

39. Ieškovei nuginčijus pirkimo–pardavimo sandorį, taikytina restitucija natūra – grąžinti atsakovės nuosavybėn 16/100 dalių pastato–gyvenamojo namo ir 60/731 dalių žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovę įpareigoti grąžinti ieškovei 48 000 Eur nekilnojamojo turto kainą. (CK 6.145–6.146 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti) nepriteisiamos.

41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

42. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė sumokėjo už ieškinį 1 095 Eur žyminį mokestį (DOK-19242), patyrė 2 825 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant pirmą kartą (DOK-25169), 1 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą (DOK-997), 1 950 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant antrą kartą (DOK-12721, DOK -21607). Iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 7 370 Eur. Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 095 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.

43. Atsakovė sumokėjo 2 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant pirmą kartą (DOK-28910), 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (DOK-5073, DOK-1815), 225 Eur žyminį mokestį už priešieškinį (DOK-8504), 1 452 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir priešieškinio surašymą bei atstovavimą teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant antrą kartą (DOK-13051, DOK-23095 ir DOK-23418). Atsakovė iš viso patyrė 4 177 Eur bylinėjimosi išlaidas.

44. Trečiasis asmuo D. G. byloje pateikė duomenis apie 600 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-12858), kurias sudaro 500 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir 100 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose.

45. Trečiasis asmuo UAB „Eurobrokeriai“ byloje pateikė duomenis apie 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-28496), kurias sudaro išlaidos už advokato susipažinimą su civilinės bylos medžiaga ir atsiliepimo paruošimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose.

46. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.19, 8.2, 8.16, 8.9 punktų.

47. Teismas sprendžia, jog sandorį pripažinus negaliojančiu ir pakeitus sutarties sąlygą dėl kainos, ieškovės bylą laimėjo, jos ieškinys yra patenkintas 83 proc., todėl ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui, priteisiama 6 117,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48. Atsakovei iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui (17 proc.) priteisiama 710,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.

49. Atlikus vienarūšių piniginių mokėjimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 407,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50. Tretieji asmenys byloje dalyvavo atsakovės pusėje, todėl trečiajam asmeniui D. G. iš ieškovės porporcingai atmestų ieškinio reikalavimų dydžiui priteisiama 102 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Eurobrokeriai“ – 187 Eur bylinėjimosi išlaidų.

51. Ieškovei Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi buvo atidėtas 1 095 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas, todėl 908,85 Eur žyminio mokesčio valstybei priteisiama iš atsakovės L. P. ir 186,15 Eur – iš ieškovės I. D..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti 2020 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno m. notarės Juditos Valevičienės, registracijos Nr. 7KV-5741, III ir IV straipsnius taip:

III straipsnis „KAINA“:„3.1. Bendra daiktų kaina yra 48 000 Eur (keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai Eur), toliau – Kaina.“

IV straipsnis „ATSISKAITYMO TVARKA“: „4.1. Daiktai parduodami už 48 000,00 Eur (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius eurų, 00 ct), kuriuos Pirkėjas sumoka Pardavėjui taip: 4.1.1. 9 900,00 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus eurų,00 st) sumokėjo Pardavėjai L. P. pavedimu į jai priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, iki šios sutarties pasirašymo; 4.1.2. 38 100,00 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą eurų, 00 ct) Pirkėjas pervedė į Pardavėjui L. P. pavedimu į jai priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, iki šios sutarties pasirašymo.“

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 15 d. tarp I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 16/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 60/731 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 7-ojo notaro biuro notarės Juditos Valevičienės registracijos Nr. 7KV-5741, taikyti restituciją – priteisti ieškovei I. D. iš atsakovės L. P. 48 000 Eur sumą, įpareigoti ieškovę I. D. grąžinti atsakovės L. P. nuosavybėn 16/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 60/731 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 407,01 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus septynis eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 102 Eur (vieną šimtą du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „Eurobrokeriai“, juridinio asmens kodas 303072933, 187 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 186,15 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 15 ct) ir iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 908,85 Eur (devynis šimtus aštuonis eurus 85 ct) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Edita Šliumpienė