Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl išlaikymo (paramos) ir išlaikymo (paramos) įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė I. T. (toliau – ieškovė) ieškiniu (b. l. 1-3) teismo prašo priteisti iš atsakovo V. T. (toliau – atsakovas) išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki 2020 m. birželio 30 d., t. y. iki ji mokysis profesinėje mokykloje, išlaikymą pervedant į jos sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, taip pat 900 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už tris mėnesius nuo jos pilnametystės dienos (2018 m. liepos 5 d.) bei priteisti iš atsakovo valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, jog ieškovei (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų, nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje pagal formaliojo profesinio ugdymo (duomenys neskelbtini) programą. Numatoma studijų baigimo data – 2020 m. birželio 30 d. Mokosi pažangiai pagal savo išgales, mokyklą lanko. Kadangi yra moksleivė/studentė dirbti neturi galimybių. Ją išlaiko motina J. S., kuri šioje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu (toliau – trečiasis asmuo). Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovas yra ieškovės tėvas, tačiau gera valia po pilnametystės jos neremia, esant nepilnametei išlaikymą teikė pagal teismo nutartį, tačiau teikiamo išlaikymo nepakako. Šiuo metu jos poreikiams patenkinti yra reikalinga apie 600 Eur suma per mėnesį, todėl iš atsakovo prašo priteisti pusę reikalingos sumos. Taip pat iš atsakovo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius nuo pilnametystės dienos, nes jai tapus pilnamete atsakovas finansiškai jai nepadėjo. Jos žiniomis atsakovas dirbantis, todėl mano, jog yra pajėgus teikti tokio dydžio finansinę paramą kol ji mokysis. Savo poreikius detalizavo poreikių lentelėje. Pažymėjo, jog turi sveikatos problemų, todėl papildomų išlaidų tenka patirti perkant vaistus, lankantis pas gydytojus. Vienu metu mokytis ir dirbti jai būtų per didelis krūvis, kenkiantis jos sveikatai.

Teismo posėdyje ieškovė savo ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), už savo lėšas tenka pirktis ir priemones mokyklai (sąsiuvinius, knygas, rašymo priemones, taip pat pienelius valymui, toniką, šveitiklį, kaukes, kremus ir t. t.), taip pat reikalingos jai lėšos avalynei, drabužiams, maistui, kelionei, būsto išlaikymui ir pan. Per mėnesį reikia apie 600 Eur sumos. Darbo ieškojo ir ieško (kavinėse, parduotuvėse), tačiau neranda. Neturi darbinės patirties, turi sveikatos problemų. Dėl sveikatos problemų ji naudoja vitaminą C, geležį, magnį, kai peršala – „Bronteks“, taip pat geria vaistus nuo galvos skausmo. Jai finansiškai padeda mama, kuri dirba (duomenys neskelbtini), gyvena pas patėvį bute. Nurodė, kad norėtų lankyti sporto klubą, mesti svorį. Prašė ieškinį patenkinti visiškai.

Ieškovės atstovė advokatė Eglė Janulė ieškovės ieškinį palaikė pilnai, pagrindė jį teisiniais argumentais ir prašė tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, jo interesams atstovauja jo atstovė advokatė Kristina Česnauskienė (b. l. 33).

Atsakovo atstovė advokatė Kristina Česnauskienė atsakovo atsiliepimą ieškinį palaikė pilnai, pagrindė jį teisiniais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Iš bylos esančių rašytinių įrodymų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra trečiojo asmens J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametė duktė (b. l. 16). Pilnamete ieškovė tapo (duomenys neskelbtini).

Iki pilnametystės ieškovei išlaikymas buvo priteistas 2010 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu (duomenys neskelbtini), kuris dalyje dėl išlaikymo dydžio buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta teismo nutartimi tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, kurai šalys geranoriškai susitarė išlaikymo dydį padidinti iki 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LITEKO duomenys, b. l. 4-6). Išlaikymas iki pilnametystės buvo mokamas, išlaikymo įsiskolinimo nėra.

Ieškovė gyvena su motina (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tai jos patėvio butas.

Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas išlaikymo (paramos) ieškovei neteikė. Trečiais asmuo patvirtino, kad po bylos iškėlimo yra davęs 300 Eur.

Ieškinys dėl išlaikymo (paramos) kol ieškovė mokosi ir išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo pareikštas 2018 m. spalio 11 d. (e. b. kopijos b. l. 3).

Ieškinio padavimo metu ir šiuo metu ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) pirmai kvalifikacijai įgyti (b. l. 10). Numatoma studijų baigimo data 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 13-14).

Pagal pateiktą pamokų tvarkaraštį pamokos vyksta kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8:00 val. iki 15:00 val. (b. l. 11).

Ieškovė nedirba, nekilnojamojo turto neturi (b. l. 7, 8), turi sveikatos problemų (b. l. 12).

Pagal ieškovės pateiktą poreikių lentelę jos poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 600 Eur suma (17 b. l.).

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka teikti paramą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 36-38). Pateikė įrodymus, kad transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 39, 40), dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis išmokamas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-43). Byloje įrodymų apie atsakovo išlaidas, turimus kitus išlaikytinius, duomenų apie sąskaitas ir jose esančias lėšas bankuose nepateikta.

Trečiasis asmuo ieškinį palaiko. Dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis apie (duomenys neskelbtini) (b. l. 80-81), trečiojo asmens vardu registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 78), turi nekilnojamojo turto (b. l. 68-77).

Ieškovei byloje yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 18-21). Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 387,79 Eur (b. l. 84).

Atsakovas byloje patyrė 150 Eur advokato pagalbai apmokėti (b. l. 82, 83).

Dėl išlaikymo (paramos) būtinumo ir išlaikymo dydžio.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia („be kita ko”) iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tačiau tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, vertinimą. Pasisakydamas dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kai šiuo atveju taikant CK 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-204/2009). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 11 straipsnis).

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymas (parama) iš tėvų pilnamečiam vidurinėje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Nagrinėjamu atveju taikytinos būtent šios nuostatos, kadangi ieškovė dar nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo ir siekia jį įgyti kartu su profesiniu.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė yra pilnametė, ne vyresnė nei 24 metų, neturi vidurinio išsilavinimo, siekia jį įgyti kartu su profesiniu išsilavinimu, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) pirmai kvalifikacijai įgyti (b. l. 10). Numatoma studijų baigimo data 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 13-14). Todėl ieškovė pirmąją sąlygą su kuria siejamas išlaikymo (paramos) priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdžiusi.

Antroji sąlyga su kuria siejamas išlaikymo (paramos) priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Kadangi ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini), vadinasi ji buvo perkelta iš žemesnio kurso į aukštesnį kursą, o tai savaime reiškia, kad ji mokosi pažangiai, kadangi perkėlimas į aukštesnę klasę ar kursą neįmanomas esant neigiamiems įvertinimams. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 9) patvirtina, kad ieškovės I kurso metinis pažangumo vidurkis 6,64, taip pat patvirtina, kad ieškovė yra drausminga, mokyklą lanko puikiai, laiku atlieka jai pavestas užduotis. Todėl laikytina, kad ieškovė mokosi pažangiai. Nors atsakovas atsiliepime akcentavo, jog ieškovė mokosi tik vidutiniškai, kad jos mokymosi vidurkis nesiekia net 7, tačiau, kaip jau minėta, pažangiam mokymuisi to pakanka. Pažymėtina, kad galimybė gauti geresnius įvertinimus priklauso ne tik nuo individualių vaiko pastangų, tačiau ir nuo įgimtų jo gabumų bei daugelio kitų aplinkybių (sveikatos ir pan.), be to, atsakomybė dėl vaiko mokymosi rezultatų didele dalimi tenka ir vaiko tėvams. Tai reiškia, jog atsakomybę dėl atsakovą netenkinančių ieškovės mokymosi rezultatų turi prisiimti ir jis pats. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė ir antrąją sąlygą su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui taip pat yra įvykdžiusi.

Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė savo vardu neturėjo ir neturi jokio registruotino turto (b. l. 7, 8), besimokydama profesinėje mokykloje gyvena su motina, niekur nedirba ir teismo nuomone, priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovė negali dirbti po pamokų ar savaitgaliais, kadangi mokosi profesinėje mokykloje ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesiniu. Ieškovė yra mokinė, todėl suprantama, kad būdama mokine savo jėgas ir laiką turi skirti pagal jos galimybes geriems mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jos tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl negali dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Ji, besimokydama profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui siekiant įgyti vidurinį kartu su profesiniu išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio negalėtų ateityje siekti karjeros ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti. Be to, jai reikalingas ir laikas poilsiui. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turi sveikatos problemų (b. l. 12). Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad sveikatos problemos nėra tokios dėl kurių ji negalėtų visiškai dirbti, kad jai nenustatytas neįgalumas, tačiau tuo pačiu atsiliepime pripažino, kad jo pilnametis vaikas turi tam tikrų sveikatos problemų, įtakojančių jo galimybes dirbti ir užsidirbti. Ieškovei, besimokančiai vidurinėje mokykloje, neabejotinai reikalingos lėšos knygų, sąsiuvinių, kitų rašymo priemonių įsigijimui, maistui bei aprangai. Reikalingas ir kompiuteris, internetas rašant darbus ir kitaip ruošiantis pamokoms, taip pat lėšos sveikatai, higienai, transportui ir pan. Be to, ieškovei tenka ir dalis komunalinių mokesčių. Teismas jau konstatavo, kad mokydamasi profesinėje mokykloje ieškovė neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Todėl darytina išvada, kad finansinė parama ieškovei besimokant profesinėje mokykloje yra būtina. Ieškovei tapus pilnamete ją išlaikė ir toliau išlaiko jos motina J. S.. Atsakovas iki ieškovės pilnametystės teikė išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau ieškovei tapus pilnamete, atsakovas išlaikymo (paramos) nebeteikė. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Teismo vertinimu nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametę dukrą perkelti vien tik motinai. Užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant profesinėje mokykloje siekiant vidutinio išsilavinimo kartu su profesiniu jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams. Teismui abejonių dėl trečiojo asmens tinkamo išlaikymo pareigos vykdymo nekyla, kadangi kaip jau minėta, ieškovę jai tapus pilnamete išlaiko jos motina, tačiau tėvų teisės lygios. Todėl konstatavus, jog ieškovė būdama pilnametė mokosi profesinėje mokykloje ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesiniu, mokosi sąžiningai ir pažangiai, kad jai yra būtina finansinė parama iš abiejų tėvų, toliau spręstina, kokie yra jos poreikiai, taip pat vertintinos tėvo finansinės galimybės prisidėti prie jos poreikių tenkinimo.

Ieškovė nurodė, jog jos poreikiams tenkinti reikalinga 600 Eur per mėnesį suma, kurią sudaro: 160 Eur maistui, 70 Eur higienos prekėms, 150 Eur aprangai, avalynei, 50 Eur vaistams, vitaminams, 100 Eur lavinimuisi, 50 Eur būstui, 20 Eur transportui (b. l. 17).. Ieškovė savo poreikiams pagrįsti rašytinių įrodymų nepateikė, tačiau savaime suprantama, kad ieškovei reikia kasdien valgyti, kad ji kartas nuo karto serga, kad jai reikalingi vaistai ir vitaminai sveikatai palaikyti, reikalingi drabužiai ir avalynė, taip pat higienos priemonės, išlaidos transportui, laisvalaikiui ir kt. Natūralu, kad ieškovei taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis, reikalingas internetas, telefonas. Akivaizdu, kad neįmanoma poreikių lentelėje smulkiai visų išlaidų nurodyti ir numatyti, kadangi natūralu, jog atsiranda nenumatytų išlaidų, vieną mėnesį išlaidų gali būti daugiau, kitą mažiau. Pažymėtina tai, kad ieškovė poreikių lentelėje nurodė ne išleidžiamas, o būtinas jos poreikiams sumas, t. y. sumas, kurios būtinos jos protingiems poreikiams patenkinti. Atsakovas akcentavo, jog ieškovės išlaidos padidintos, tačiau pats sumos, kuri jo nuomone būtų pakankama protingiems ieškovės poreikiams patenkinti, nenurodė. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos pilnamečio vaiko (suaugusio žmogaus) poreikiams patenkinti iš esmės atitinka bylos aplinkybes, tačiau sutiktina, kad kai kurios išlaidos poreikių lentelėje yra nurodytos per didelės (pavyzdžiui 150 Eur kas mėnesį aprangai ir avalynei, kas per metus sudarytų 1 800 Eur), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog poreikių lentelėje kai kurios išlaidos visiškai neįtrauktos, pavyzdžiui: patalynei, rankšluosčiams, buities reikmenims, laisvalaikiui, mobiliam telefonui ir kt. Įvertinant tai, kad ieškovė mokosi, išlaidos mokyklos reikmenims taip pat laikytinos iš esmės protingomis, tačiau sutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškovė pagal pateiktą Studijų sutartį Nr. 78 (5 p.) galėjo ir gali kreiptis dėl atleidimo ar įmokos sumažinimo už papildomą mokymą ir priemones. Ieškovė pripažino, kad tokia galimybe iki šiol nepasinaudojo. Ši aplinkybė taip pat įvertintina sprendžiant dėl išlaikymo dydžio. Įstatyme nenumatyti nei minimalūs, nei maksimalūs priteistino išlaikymo (paramos) dydžiai, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu MMA 430 Eur su mokesčiais), tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovės poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad ieškovės poreikiai jai tapus pilnamete nesumažėjo, todėl jos poreikiams patenkinti jai mokantis profesinėje mokykloje reikalinga ne mažesnė nei iki pilnametystės išlaikymo suma.

Toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie ieškovės išlaikymo.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Iš atsiliepimo ir atsakovo atstovės paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad iš esmės atsakovas savo pareigos teikti pilnametei dukrai paramą neginčija, tačiau sutinka teikti paramą tik po 100 Eur kas mėnesį. Vertinant atsakovo finansines galimybes nustatyta, jog atsakovas transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 39, 40), dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis išmokamas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-43). Byloje įrodymų apie atsakovo išlaidas, turimus kitus išlaikytinius, duomenų apie sąskaitas ir jose esančias lėšas bankuose atsakovas neteikė, todėl tikrosios atsakovo turtinės padėties teismas nustatyti negali. Kadangi atsakovo teigimu jo turtinė padėtis jam neleidžia teikti didesnio nei 100 Eur išlaikymo pilnametei dukrai, todėl pagal įrodinėjimo taisykles jis turėjo pareigą šią aplinkybę įrodyti (CPK 12, 178 straipsnis). Tai reiškia, kad atsakovas turėjo pateikti duomenis ne tik iš registrų apie jo vardu registruotą turtą, tačiau ir išrašus iš „bankų su istorija“ apie turimas santaupas ar lėšas banko sąskaitose, taip pat duomenis apie patiriamas išlaidas. Kaip jau minėta, tokių įrodymų atsakovas neteikė. Bylos duomenys patvirtina, kad iki pilnametystės atsakovas teikė dukrai išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį, dėl tokio dydžio išlaikymo šalys buvo susitarę gera valia, išlaikymas buvo mokamas, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Esminių pokyčių atsakovo turtinėje per šį laikotarpį padėtyje neįvyko, todėl teismo vertinimu atsakovas ir šiuo metu yra pajėgus teikti ne mažesnį nei iki pilnametystės teiktą išlaikymą ir jau pilnametei dukrai tol, kol ji, sąžiningai ir pažangiai mokydamasi, įgys vidurinį išsilavinimą bei profesiją.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, šalių turtinę padėtį, pilnamečio vaiko poreikius bei galimybes gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, įvertinęs tai, kad ieškovė nors ir pilnametė, bet ieškinio padavimo ir bylos nagrinėjimo metu nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo ir mokosi profesinėje mokykloje, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesiniu išsilavinimu, įvertinant tai, kad ieškovei parama yra reikalinga, nes ji pati negali pasirūpinti savo išlaikymu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), mano, kad atsakovas gali pilnametei dukrai teikti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 185 straipsnis, CK 3.192¹ straipsnis). Teismo nuomone tokia pinigų suma labiausiai atitiks proporcingumo ieškovės poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą ir atsakovo šeimos finansinės padėties nepablogins (išlaikymo suma tik 20 Eur didesnė, nei atsakovas teikė išlaikymą iki pilnametystės), o ieškovei bus ženkli finansinė parama pradedant savarankiško gyvenimo etapą, o tuo pačiu bus ir trečiojo asmens finansinės naštos palengvinimas.

Dėl išlaikymo (paramos)įsiskolinimo.

Ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo jos pilnametystės dienos iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. už tris mėnesius skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį, iš viso 900 Eur. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, nors neginčija, kad paramos dukrai jai tapus pilnamete neteikė. Pagrindiniai nesutikimo motyvai: atsakovas nepajėgus teikti tokio dydžio paramą, be to, ieškovė jai tapus pilnamete į jį dėl materialinės paramos nesikreipė nei žodžiu, nei raštu, ieškovė su atsakovu nebendrauja, todėl jam nebuvo žinomo tolimesni ieškovės gyvenimo planai. Apie dukrai reikalingą paramą jis sužinojo tik gavęs procesinius dokumentus, nežinojo, kad ji mokysis stacionare, todėl finansinė parama gali būti teiktina ir gali būti priteisiama tik nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Teismas priteisiant išlaikymą (paramą) konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti savo pilnametei dukrai paramą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji mokysis profesinėje mokykloje ir įgis vidurinį išsilavinimą kartu profesiniu išsilavinimu. Todėl, pirmiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad V. T. turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio, t. y. tris mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, buvo panaši į dabartinę. Nors byloje įrodymų, kiek ieškovė ar trečiasis asmuo išleido ieškovės poreikiams minėtu laikotarpiu nepateikta, tačiau savaime suprantama, kad ieškovei reikėjo valgyti, kad buvo reikalingos lėšos aprangai, avalynei, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, laikotarpiu nuo jos pilnametystės dienos iki ieškinio padavimo dienos, t. y. tris mėnesius, ieškovės išlaikymo išlaidos buvo panašios kaip ir dabar. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus numatyta įstatyme, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė – atsakovas dukrai paramos jai tapus pilnamete neteikė ir šios aplinkybės neginčijo. Atsakovo argumentai, jog dukra tapus pilnamete paramos iš jo tiesiogiai neprašė, o iškart kreipėsi į teismą, kad su juo nebendrauja ir jam nepranešė tolimesnių savo gyvenimo planų, nesudaro pagrindo išlaikymo įsiskolinimo (paramos) nepriteisti ar jo dydį mažinti. Teismo vertinimu, dėl tokių tėvo ir dukters santykių, dalį atsakomybės turi prisiimti ir pats atsakovas. Akivaizdu, kad atsakovui gyvenant skyrium nuo nepilnametės dukters, nebuvo dėtos maksimalios pastangos bendravimui su dukra ir dalyvavimui jos auklėjime, tėvo ir dukters ryšio puoselėjimui. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu, todėl už laikotarpį nuo ieškovės pilnametystės dienos iki ieškinio padavimo dienos, t. y. už tris mėnesius, iš atsakovo ieškovei priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant kas mėnesį po 200 Eur, t. y. iš atsakovo pilnametei dukrai I. T. priteistinas 600 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimas (200 Eur × 3 mėn. = 600 Eur, CK 3.200 straipsnis). Įvertinus tai, kad po bylos iškėlimo atsakovas dukrai yra skyręs 300 Eur (šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovė, ir trečiasis asmuo), priteistina išlaikymo (paramos) įsiskolinimo suma mažintina 300 Eur – iš atsakovo ieškovei priteistina 300 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 3 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos (200 Eur × 3 mėn. = 600 Eur – 300 Eur = 300 Eur, CK 3.200 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovės poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo (paramos) dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad valstybė byloje patyrė 387,79 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą, o atsakovas pateikė įrodymus, jog jis byloje patyrė 150 Eur advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės ieškinys patenkintas 67 proc. (300 Eur x 200 Eur / 100 = 66,67 proc.), todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: valstybei iš atsakovo priteistina 259,82 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o iš ieškovės atsakovui priteistina 49,50 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, 99 straipsnis).

Iš atsakovo valstybei priteistina 54 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo (paramos) priteisimą nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodama ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nustatyta, kad atsakovui tenkanti valstybės turėtų išlaidų procesiniams dokumentams įteikti dalis byloje neviršija poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) jo pilnametei dukrai I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. spalio 11 d. (ieškinio padavimo dienos) iki ji įgis vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įsigyti, bet ne ilgiau negu iki 24 metų ir 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už 3 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 259,82 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidas už ieškovei byloje suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis –bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49,50 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 50 ct) advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.