Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. F. (K. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. F. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį, 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. F. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos. K. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendis buvo priimtas ir A. B. (A. B.), tačiau jis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. F. apeliacinis skundas atmestinas

4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis K. F. neginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar kaltės pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. F. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir jam paskirtą arešto bausmę pakeisti į viešųjų darbų bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

5. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

6. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

7. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas K. F. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nusikalstama veika yra baigta ir padaryta tiesiogine tyčia. Šiuo aspektu skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į pagrobto turto vertę (199,92 Eur) ir aplinkybę, kad pagrobtos prekės buvo grąžintos atgal į prekybą. K. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bausmės skyrimui reikšmingų duomenų kontekste atsižvelgtina ir į K. F. asmenybę charakterizuojančius duomenis – iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad K. F. yra net trylika kartų teistas ir trauktas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje (daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, galutine subendrinta keturiasdešimt penkių parų arešto bausme; taip pat yra teistas ir užsienyje (2 t., b. l. 81–91; 128–137). Pažymėtina, kad ankstesniais procesiniais sprendimais K. F. buvo skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės bausmės rūšys, pavyzdžiui, areštas, laisvės atėmimas jo vykdymą atidedant, laisvės atėmimas. Byloje duomenų apie K. F. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, nėra. Be kita ko, K. F. asmenybę neigiamai charakterizuoja jo padaryti administraciniai nusižengimai – trejų metų laikotarpyje K. F. daug kartų baustas administracine tvarka (dominuoja smulkios vagystės), duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 60–80). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad K. F. ilgą laiką oficialiai niekur nedirba, t. y. Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d., yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 58, 59). Pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis neginčijo, kad dirba neoficialiai, tuo pačiu nurodė, kad dirba statybose, stengiasi įsidarbinti oficialiai, dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 6–10). Vis dėlto, šios nutarties priėmimo dieną patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančius Sodros duomenis, jokių duomenų apie K. F. oficialią darbinę veiklą nerasta. Tai reiškia, kad K. F. šiuo metu neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir pastovaus darbo, o darydamas naujas nusikalstamas veikas siekia finansinės naudos. Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu K. F. parodė, kad vogė prekes dėl to, kad reikėjo pinigų ne tik pragyvenimui, bet ir narkotinėms medžiagoms įsigyti (3 t., b. l. 6–10).

8. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. F. už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio dydį nustatė lygų maksimaliam už baudžiamąjį nusižengimą skirtinam arešto bausmės dydžiui (past. – pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirtas maksimalus arešto bausmės dydis buvo sumažintas vienu trečdaliu). Spręstina, kad byloje esantys K. F. charakterizuojantys duomenys rodo, jog nuteistojo padarytas baudžiamasis nusižengimas nebuvo atsitiktinis. Akcentuotina, kad anksčiau taikytos tiek švelnesnės bausmės, tiek griežtesnės bausmės, K. F. elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad nuteistasis turi polinkį į nusikalstamą elgesį ir nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo, kas rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas. Pirmosios instancijos teismas K. F. tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir bausmės dydį už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

9. Šiame kontekste pastebėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas atitinkamų BK straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, tačiau BK 178 straipsnio 5 dalis, pagal kurią skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas K. F., minėtu įstatymu pakeista nebuvo. Tai reiškia, kad BK 178 straipsnio 5 dalyje nei nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nei sankcija nepasikeitė, t. y. nagrinėjamu atveju nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai nuteistojo K. F. teisinei padėčiai įtakos neturi. Vadinasi, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskirta arešto bausmė yra teisinga, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. F. prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę pakeisti į viešųjų darbų bausmę. Pagal BK 46 straipsnio 1 dalį, viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais; viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Pažymėtina, kad remiantis minėtu apeliacinio skundo prašymu, galima traktuoti, kad nuteistasis K. F. išreiškia sutikimą, jog jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė, kas formaliai atitinka minėtą BK 46 straipsnio 1 dalies reikalavimą. Vis dėlto vertintina, kad toks nuteistojo sutikimas savaime negali įpareigoti teismo jam skirti būtent viešųjų darbų bausmę, jeigu teismo įsitikinimu toks bausmės skyrimas prieštarautų siekiui įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, skirti švelniausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, nėra jokio pagrindo.

11. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad yra pasitaisęs, tačiau būtent kokiu būdu (-ais) nuteistasis savo elgesį kreipia pozityvia linkme, nedetalizuojama. Pagal bylos medžiagą, teisiamojo posėdžio metu K. F. parodė, kad šiuo metu gydosi priklausomybę, jau šešis mėnesius nevartoja narkotinių medžiagų, bando įsidarbinti (3 t., b. l. 6–10). Vis dėlto, nors teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo pastangas keisti savo elgesį pozityvia linkme, gydytis, tačiau anksčiau aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, tai nėra pakankamas pagrindas bausmei švelninti.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad augina mažametį vaiką, tačiau konkretesnių aplinkybių dėl to nenurodo, jokių duomenų patvirtinančių šį faktą nepateikia. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie nuteistojo turimus vaikus, nustatyta tik aplinkybė, kad K. F. yra nevedęs. Vadinasi, šių duomenų kontekste nėra jokio pagrindo išvadai, kad mažamečio vaiko, kuris apeliaciniame skunde niekaip neidentifikuojamas, priežiūra ir rūpinimasis užkardytų K. F. nuo nusikalstamų veikų darymo. Kita vertus, kaip teisingai pastebi prokurorė atsiliepime, K. F. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vaiko globa priskirta jo motinai, nes vaiko motina (K. F. sugyventinė) atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto, vertintina, kad ši aplinkybė neatsirado netikėtai, t. y. aplinkybė, susijusi su mažamečiu vaiku egzistavo ir nuteistajam buvo žinoma nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau tai nesukliudė K. F. pažeisti baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, minėtas apeliacinio skundo argumentas laikytinas deklaratyvaus ir išskirtinai gynybinio pobūdžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. F. (K. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.