Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TVV“ atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Integre Trans“ atstovui advokatui Vytautui Kakliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TVV“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Integre Trans“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismas pratęsė atsakovui terminą atsiliepimui pateikti.

6. Teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo ir byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį.

7. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2024 m. spalio 10 d., metu ieškovo atstovas prašė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovo atstovas prašė atidėti parengiamąjį teismo posėdį, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 11 d. turi skelbti nutartį atsakovo nemokumo byloje. Teismas žodine protokoline nutartimi atmetė atsakovo atstovo prašymą, motyvuodamas tuo, kad byloje, kurioje sprendžiamas atsakovo nemokumo klausimas, nustatyti faktai neturės jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo, be to, nėra aišku, kada atsakovo nemokumo klausimas bus galutinai išspręstas, todėl posėdžio atidėjimas neatitiks operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylai veiksmai nėra reikalingi, nes šalys į bylą neketina teikti daugiau įrodymų, atsakovo atstovas nurodė, kad skolos neginčija, teismas nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės iš karto iš parengiamojo teismo posėdžio.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas atsakovui žodinės sutarties suteikė paslaugas – dažė automobilių tentus, paslaugos buvo teikiamos ilgą laiką, buvo išrašyta virš 100 sąskaitų, dalį sąskaitų atsakovas apmokėjo, tarp šalių buvo pasitikėjimas, tačiau netikėtai atsakovas pradėjo nebemokėti, ieškovas negavo atsiskaitymo pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas, buvo tik pažadai. Atsakovas pretenzijų dėl paslaugų kokybės neteikė, paslaugos suteiktos tinkamai, sąskaitos siųstos elektroniniu paštu ir atsakovo priimtos, atsakovas skolos neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Integre Trans“ iš esmės pripažino ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo, todėl, išdėstant sprendimo motyvus, taikytina CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

12. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo vyko bendradarbiavimas paslaugų teisinių santykių pagrindu, šalys rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo nebuvo pasirašiusios. Pagal žodinį šalių susitarimą ieškovas turėjo suteikti paslaugas – automobilių tentų dažymas bei kiti su tuo susiję darbai, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas pagal ieškovo PVM sąskaitose – faktūrose nurodytus kiekius, kainas ir sumas. Ieškovas už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2024 m. kovo 22 d. išrašė atsakovui iš viso 27 PVM sąskaitas-faktūras, kurios atsakovui buvo pateiktos elektroniniu būdu. Atsakovas jam siųstas sąskaitas yra priėmęs, pretenzijų dėl paslaugų kokybės neteikė, susidariusią skolą pripažįsta.

Dėl skolos priteisimo

13. Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš sutartinių teisinių santykių dėl skolos už atlygintinų paslaugų teikimą priteisimo.

14. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-540-450/2022) (CK 6.159 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai, kilę iš žodinės šalių sutarties. Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paprastai paslaugų sutartimi neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau CK 6.718 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato. CK 6.717 straipsnio 2 dalis suteikia teisę paslaugų teikėjui, laikantis sutarties, laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones. Atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 2 dalis). Įstatyme paslaugų sutarties vykdymui įtvirtintas ir kliento interesų prioriteto principas. CK 6.718 straipsnio 1 dalis numato, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012).

16. Kaip jau minėta, atsakovas neginčija paslaugų suteikimo fakto, neginčija jų kokybės, neginčija ieškovo išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, jose nurodytų atliktų darbų apimties ir kainos. Atsakovas ginčo sąskaitas yra priėmęs, atsiliepime akcentavo, kad skolinį esamą įsipareigojimą pripažįsta. Nors atsakovas pirmame atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais kategoriškai nesutinka, tačiau pirmame atsiliepime atsakovas nesutikimo motyvų visiškai nenurodė. Antrame atsiliepime išdėstė poziciją, kad skola yra neginčijama, nurodoma, kad atsakovą ištiko finansiniai sunkumai, keliama nemokumo byla, todėl teismas vadovaujasi vėlesniu atsiliepimu, kadangi jame atsakovas aiškiai išdėstė savo argumentus, o teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iš esmės patvirtino poziciją, kad skola yra neginčijama.

17. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

18. Įvertinus byloje pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad atsakovas nesilaikė sutartinių nuostatų, laiku neatsiskaitė už ieškovo suteiktas paslaugas, nors paslaugas yra priėmęs, taigi atsakovas pažeidė sutartį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 24 115,30 Eur skola (CK 6.38, 6.200, 6.256, 6.716 straipsniai).

Dėl materialinių palūkanų priteisimo

19. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 254 Eur palūkanų, paskaičiuotų už pradelstą atsiskaityti laiką taikant 6 procentų palūkanų dydį (paskaičiavimas pateiktas ieškinyje).

20. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

21. Byloje nustatyta, kad atsakovui buvo suteiktos paslaugos, išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose nurodytas jų apmokėjimo terminas – 1 mėnuo. Atsakovas per nurodytą terminą sąskaitų nemokėjo, nenustatyta, kad šalys būtų susitarusius, kad palūkanos nemokamos, to nenustato ir įstatymai. Teismo vertinimu, ieškovas teisėtai ir pagrįstai prašo minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminus iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovas patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės – laiku negauto apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Taigi, nagrinėjamu atveju tenkintinas kaip pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 254 Eur palūkanas (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas šių paskaičiuotų palūkanų dydžio nekvestionavo ir dėl jų nepagrįstumo nepasisakė.

Dėl skolos išieškojimo išlaidų priteisimo

22. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 40 Eur dydžio sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Pagal 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Todėl esant šioms aplinkybėms ieškovui iš atsakovo priteistina 40 Eur suma pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

23. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą. Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

25. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad egzistuoja abi aukščiau aptartos sąlygos procesinėms palūkanoms skaičiuoti.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (24 409,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovo tenkinamas kaip pagrįstas (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 932 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 732 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur atstovavimo išlaidos.

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

29. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį tenkinus, ieškovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Ieškovui iš atsakovo priteistina 932 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 Eur atstovavimo išlaidos ir 732 Eur žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl pašto išlaidų

30. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Integre Trans“ ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TVV“ naudai 24 115,30 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius vieną šimtą penkiolika eurų 30 ct) skolos, 254 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (24 409,30 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 932 Eur (devynis šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.